„Mažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį skiriant ją gynybai būtų pavojinga ir neatsakinga, nes savivaldybės turi pareigą ne tik užtikrinti dabartines viešąsias paslaugas, bet ir jau dabar ruoštis jas teikti pasikeitus saugumo situacijai“, – komentare BNS teigė Savivaldybių asociacija.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas. Viena jų siūlo savivaldybėmis sumažinti joms tenkančią GPM dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek.

Šiemet savivaldybėms skiriama 51,62 proc. visų GPM įplaukų – ši dalis pernai siekė 50,88 proc.  

Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

 

„Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, bet ir vėl imtų gilinti socialinę atskirtį bei stabdytų šiuo metu kuriamą kokybiškų viešųjų paslaugų plėtrą. Visa tai geopolitiniame kontekste gali turėti skaudžių pasekmių“, – teigė LSA.

Pasak asociacijos, didelė augančių savivaldybių pajamų dalį per pastaruosius metus „suvalgė“ infliacija, be to, auga viešųjų paslaugų, ypač socialinių, švietimo bei sveikatos apsaugos, poreikis, brangsta viešųjų pastatų statybos.

„Lėšų poreikis auga ir toliau augs tokioms valstybės gynybai svarbioms sritims kaip civilinė sauga. Netrukus įsigalios reikalavimas viešosios paskirties pastatuose įrengti priedangas, arba slėptuves. Vadinasi, jei savivaldybėje statoma mokykla ar darželis, jo statyba nuo šiol kainuos daug brangiau“, – teigė LSA.

Anot LSA, savivaldybių teikiamos viešosios paslaugos susijusios su gynybos poreikiais.

„Savivaldybės puikiai suvokia, kad iškilus poreikiui gintis vietos valdžia bus viena pagrindinių valstybės gynybos grandžių ir darys viską siekiant apsaugoti gyventojus ir padėti kariuomenei“, – teigė LSA.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nepritariantis siūlymui sumažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

Pateikti pasiūlymai svarstytini, tik galėčiau dabar iškart pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių ir perkelti į saugumo klausimus, tikrai yra nepriimtinas. Manau, kad savivaldybės ir bendrai stokoja lėšų daugeliui savo funkcijų įgyvendinti“, – žurnalistams Zarasuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Noriu visus informuoti, kad man buvo pareikšti įtarimai, susiję su mano kaip tarybos nario veiklos išlaidų apmokėjimu 2019-2023 metų kadencijos metu. Dar gegužės mėnesį spaudos konferencijos metu atsakiau į visus man užduotus klausimus ir paaiškinau savo išlaidų turinį. Lėšas, dėl kurių tuomet kilo abejonės, grąžinau į savivaldybės biudžetą ir visų nuoširdžiai atsiprašiau. Deja, viso šito, panašu, neužteks“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Sinkevičius.

„Siekdamas nepakenkti organizacijoms, kurių narys esu, laikinai stabdau savo veiklą Lietuvos socialdemokratų partijoje, tokį pat siūlymą stabdyti mano kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas pateiksiu asociacijos valdybai“, – nurodė jis.

LSDP vicepirmininkė Orinta Leiputė BNS sakė, kad M. Sinkevičius, stabdydamas narystę partijoje, elgiasi pagal statuto reikalavimus.

„Mes į tą visą situaciją reaguojame ilgą laiką, mūsų statutas reglamentuoja veiksmus, kuriuos nariai turi atlikti. Kiek matau viešojoje erdvėje, Mindaugas stabdo narystę, kadangi pareikšti įtarimai. Tą ir numato mūsų statutas. Be abejo, mes dar tą situaciją aptarsime partijoje“, – teigė O. Leiputė.

Tuo metu LSA valdybos posėdis suplanuotas gruodžio 14 dieną.

„Jeigu šis klausimas (stabdyti prezidento įgaliojimus – BNS) bus pateiktas valdybai, ji ir spręs“, – BNS sakė asociacijos atstovė spaudai Indrė Vilūnienė.

Politikas taip pat nurodo, kad jam pareikšti įtarimai „nėra kaltinimas ar nuosprendis“. Meras tvirtina pasitikintis šalies teisėsauga ir ginsiąs savo poziciją teisiniu keliu.

„(...) tikiu, kad įtarimai nepasitvirtins. Nesiimsiu spėlioti, kuo ir kada šis procesas pasibaigs. Bet ir anksčiau, ir dabar galiu pasakyti tą patį – nesijaučiu pažeidęs savivaldybės tvarkų ar šalies įstatymų“, – anksčiau išsakytą poziciją pakartojo Jonavos meras ir pridūrė, kad dėl teisinių įsipareigojimų negali atskleisti daugiau komentarų apie atliekamą tyrimą.

Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų pareikšti įtarimai Jonavos merui M. Sinkevičiui.

Atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

ELTA primena, kad klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis Jonavos meras sulaukė visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus savivaldos tarybos narių lėšų tyrimą. Gavus išlaidų ataskaitas, suabejota M. Sinkevičiaus įsigytais dviem televizoriais. Kelti klausimai ir dėl keturių telefono sąskaitų, šešių banko kortelių, kuriomis apmokėtos sąskaitos už kurą, intensyvių kelionių karantino metu.

M. Sinkevičius savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į abejones ir pasiaiškino dėl poros televizorių. Pasak mero, dokumentuose įsivėlė „techninė klaida“, todėl kanceliarinėmis išmokomis buvo apmokėtos tik poros mėnesių sąskaitos. LSA prezidentas pažadėjo šias spragas ištaisyti.

Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc. mažiau.

„Jeigu yra pamažėję paraiškų ir prašančių sumažėję, tai rodo, kad žmonės taip visiškai nepatiria skurdo ir jie turi tam tikras pajamas ir todėl tokios pašalpos neprašo“, – BNS sakė R. Žakaitienė.

„Siūlymas Seimui pakeisti įstatymą ir vėl reikalauti turto deklaravimo atėjo iš pačių savivaldybių. Ten gyvenantys žmonės ir seniūnai, ir bendruomenių atstovai, ir seniūnaičiai nemažai pranešinėjo, kad tas žmogus tikrai turi pajamas, jam ta socialinė pašalpa piniginė yra perteklinė“, – pasakojo ji.

Anot LSA direktorės, anksčiau buvo pastebima piktnaudžiavimų teikiant tokią paramą.

„Kai nereikėjo tos deklaracijos, tai būta ir tokių nelabai gražių atvejų, kai turėjo tikrai ne vieną, o keletą nekilnojamojo turto objektų, ir įvairiuose miestuose, ir kurortuose, ir kai kas jų buvo ir nuomojamas, galėjo būti ir šešėlinių pajamų“, – pasakojo R. Žakaitienė.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis praėjusią savaitę teigė, kad besikreipiančių žmonių dėl šildymo kompensacijų sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai paramos prašo tie, kurie turi pakankamai pajamų.

„Matome, kad nekilnojamojo turto vertė neatitinka to, kas yra realiai. Nes matome, kad butas Alytuje iki 30 tūkst. (eurų vertės – BNS) maždaug, nors skelbimuose yra buto vertė apie 70 tūkst. Centre namo vertė, čia neseniai vertino, – 13 tūkst. eurų. Mes suprantame, kad čia jau su nekilnojamojo turto duomenimis kažkas yra negerai“, – LRT radijui penktadienį sakė Alytaus meras.

„Mes jau prieš metus pamatėme, kad žmonės su rubinais ausyse, turėdami milijoninius turtus ir tą deklaruodami, nes tie žmonės ėjo į rinkimus, ateina prašyti kompensacijų“, – pridūrė jis.

R. Žakaitienės teigimu, itin svarbu, kad socialinė parama pasiektų tuos, kuriems jos iš tiesų reikia.

„Ta socialinė piniginė parama, ji tikrai turi pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia, tiems, kurie tikrai patiria skurdą, neturi jokių kitų galimybių gauti pajamų. Jiems tikrai turėtų būti skiriama ir jiems bus skiriama, bet jeigu yra žmogus, kuris turi kažkokį tai nekilnojamąjį turtą, bet vis vien turi labai dideles problemas finansines ir jam ta socialinė parama yra labai reikalinga, tai savivaldybės gali ir individualiai spręsti ir skirti paramą tam žmogui“, – sakė ji.

Rugsėjį Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis vėl vertinamas socialinių išmokų gavėjų turtas. Tvarka, kai jis nevertinamas, galiojo trejus metus ir turėjo baigtis 2024 metų balandžio pabaigoje.

Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vietos valdžia įvertinta už tai, kad prisideda prie svarbiausių pokyčių valstybėje.

„Esminiai valstybės pasiekimai ir pokyčiai nebūtų įmanomi be jų įgyvendinimo vietos lygmenyje. Būtent čia, savivaldybėse, abstraktūs planai įgauna apčiuopiamą formą ir tampa realiais veiksmais. Kad tai įvyktų, reikia įdėti daug darbo, ir būtent už šiuos išskirtinius pasiekimus bei pažangą teikiamos „Auksinės krivūlės“ statulėlės,“ – renginyje sakė M. Sinkevičius.

Vilniaus savivaldybę Užsienio reikalų ministerija apdovanojo už viešosios diplomatijos puoselėjimą, o Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje – už ambicingus pokyčius siekiant tapti žaliuoju miestu.

Žaliojo kurso tema skambėjo ir kitose nominacijose: Aplinkos ministerija, įsteigusi nominaciją „Daugiausiai Žaliųjų viešųjų pirkimų vykdžiusi savivaldybė pagal ŽVP vertę procentais“ apdovanojimą skyrė Lazdijų rajono savivaldybei, o Energetikos ministerija „Už didžiausią šuolį į žaliąją energiją“ – Klaipėdos rajono savivaldybei.

Panevėžio savivaldybę Ekonomikos ir inovacijų ministerija įvertino už kuriamas galimybes verslui, Molėtai pelnė Finansų ministerijos apdovanojimą už atsakingą viešųjų finansų valdymą ir investicijų pritraukimą.

Krašto apsaugos ministerija už nuoseklų bendradarbiavimą telkiant bendruomenę ir stiprinant jos pilietinę galią įvertino Pasvalio rajono savivaldybę, Kultūros ministerijos apdovanojimas už kultūros puoselėjimą teko Tauragei. Šio rajono savivaldybei „Auksinę krivūlę“ už glaudžią partnerystę su verslu bei rodomą pavyzdį žaliosios energetikos srityje įteikė Lietuvos verslo konfederacija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nominacijoje už inovatyvumą, įsitraukimą ir bendradarbiavimą laimėjo Ukmergės rajono savivaldybė, o Šiauliai pelnė Susisiekimo ministerijos įsteigtą apdovanojimą už investicijas į valstybei svarbią susisiekimo infrastruktūrą.

Sveikatos apsaugos ministerija apdovanojo Jurbarko rajono savivaldybę už inovatyvius sveikatos valdysenos sprendimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – Palangą, kuri pripažinta kurianti teisingą švietimo sistemą ir sudariusi galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymosi sėkmę.

Geriausią priedangų tinklą, Vidaus reikalų ministerijos vertinimu, Lietuvoje sukūrė Prienų rajono savivaldybė.

Tuo metu už kokybiškai teikiamą pirminę teisinę pagalbą ir glaudų bendradarbiavimą su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Teisingumo ministerija apdovanojo Trakų rajono savivaldybę, o Žemės ūkio ministerija už darnų ūkininkavimą ir kraštovaizdžio puoselėjimą įvertino Utenos rajoną. Kauno rajonas pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimą už aktyvią partnerystę, auginant pridėtinę vertę bendruomenei ir valstybei.

Taip pat paskelbti „Auksinės krivūlės riterio“ vardo laureatai, kuriais šiemet jais tapo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Tenys ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Šie apdovanojimai teikiami asmenims už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3–4 procentus.

„Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui. Tai didžiulė kliūtis vystyti teritorijas, kelią grėsmę saugumui, reikalauja nemažai finansinių išteklių. Savivalda dėl to griežtai pasisako. Tokį mokestį siūlome didinti net iki 9 proc.“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Žakaitienė. 

Asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis pabrėžė, kad dabar galiojantis tarifas iki 4 proc. yra nepakankamas. 

„Labai maža vertė apleistų ir nebaigtų statyti, todėl net maksimalus tarifas iki 4 proc. yra nepakankamas“, – teigė G. Lingis.

Kaip numatyta Vyriausybės siūlymuose dėl NT mokesčio pertvarkos, savivaldybėms ketinama leisti nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus atsižvelgiant į NT priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam turtui. Tokiam turtui jokios lengvatos nebūtų taikomos. 

Komerciniam turtui ketinama nustatyti 0,5–3 proc. tarifų žirkles, o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybės. 

„(...) sveikatos apsaugos sritis – kompleksinė, ji apima ir specialistų rengimą bei skaičių, ir skiriamą finansavimą, pagaliau – vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos formuojama politika, kuri pastaraisiais metais nepasižymi nei dideliu nuoseklumu, nei gerai išdiskutuotais siūlymais ar gerėjančia sveikatos paslaugų kokybe bei prieinamumu gyventojams,“ – teigiama LSA valdybos viešame laiške A. Dulkiui.

Taip šalies savivaldybės reagavo į pirmadienį ministro interviu LRT radijui, kuriame jis teigė, kad Zarasų ligoninės atvejis, kai vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, gali rodyti, jog savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija.

Savivaldybių vadovai taip pat pabrėžia, kad ne vienerius metus stebima tendencija centralizuoti rajonines ligonines turėtų prasmę tik vienu atveju – jei pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

Tačiau, jų teigimu, šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma tik dar kartą įrodo, kad jos prioritetas nėra vidutinių ir mažųjų savivaldybių gyventojų teisė gauti kokybiškas paslaugas vietoje ir laiku, o greičiau galimybė kontroliuoti turint savo galioje dideles reformai skiriamas europines lėšas.

LSA valdybos nariai atkreipė dėmesį, kad rajoninės ligoninės savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonės – labai svarbios, o savivaldybės visomis turimomis galimybėmis ir resursais siekia, kad sveikatos klausimus būtų galima spręsti laiku ir kuo arčiau namų.

Ministrui siūloma prisiminti jo paties ne kartą išsakytus teiginius, kad be savivaldybių gebėjimo prisiimti atsakomybę ir efektyviai spręsti vietoje kylančius iššūkius valstybė nebūtų veiksmingai suvaldžiusi ir koronaviruso pandemijos.

„Jūsų kritika visai šalies savivaldai grindžiama vienu konkrečiu atveju, kurio visos aplinkybės savaitės pradžioje Jums nebuvo žinomos. Ar pagal šią logiką, prisiminusi ne vieną SAM ar jos pavaldžiose įstaigose susidariusią sudėtingą ir nevienareikšmišką situaciją, visuomenė turėtų tai vertinti kaip „sisteminį signalą“ ir daryti išvadą, kad ši sritis ministerijai per sudėtinga?“ – klausiame laiške.

Jame tai pat siūloma daugiau laiko ir energijos skirti „ne parodomiesiems, o konstruktyviems“ pokalbiams su savivalda.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Zarasų ligoninėje iš darbo išėjus 12 medikų ir vadovui, laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla.

Zarasuose ketvirtadienį apsilankęs A. Dulkys tvirtino, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią paragino nustoti „žaisti politinius žaidimus“.

Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių.

Prezidentas išrinktas iš vieno kandidato. M. Sinkevičių perrinkti pasiūlė socialdemokratų merai iš Pakruojo, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Kėdainių.

Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai.

Viceprezidentais tapo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Lazdijų merė Ausma Miškinienė, Klaipėdos rajono vadovas Bronius Markauskas ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Praėjusią savaitę dabartinis LSA prezidentas M. Sinkevičius sakė nesąs apsisprendęs, ar sieks dar vienos kadencijos. Mat jis sulaukė klausimų dėl savivaldybių tarybų nariams skiriamų lėšų panaudojimo.

Sukvietęs specialią spaudos konferenciją Jonavos meras neigė piktnaudžiavęs išmokomis, tačiau grąžino į savivaldybės biudžetą 4 tūkst. eurų, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Jų teigimu, darbą kai kuriose savivaldybėse pradės tik po vieną vicemerą. Be to, esą už nedidelį atlygį, siekiantį apie 1800 eurų į rankas, į šią poziciją profesionalai nesiveržia.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) savo ruožtu teigia, kad savivaldai siekiant savarankiškumo su vicemero funkcijomis jis duodamas, nes būtent meras gali nuspręsti, kokias sritis bei funkcijas jiems deleguoti. Vicemerai gali būti skatinami priedais, kurie gali siekti iki 40 proc. jų atlyginimo.

Funkcijos „apie nieką“

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas BNS teigė, kad kol kas žada skirti vieną vicemerą – praėjusią kadenciją jo patarėju dirbusį Justiną Švėgždą, nes pagal naują įstatymą ši pareigybė susilpninta, tad vicemerai turės itin mažai galių ir veiklos. A. Viscokas vicemero funkcijas pavadino „tarsi apie nieką“.

Panašios nuomonės laikosi ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Kol kas visiškai nesuprantu, norėčiau būti vicemeru“, – BNS sakė jis.

„Politinio pasitikėjimo, kaip ir patarėjas, kažką nežymiai galės merui nesant nedideles funkcijas atlikti, o merui esant nedidelės funkcijos – patarėjas mero dar vienas, vadinamas vicemeru. Konkretumo pasigendu“, – teigė D. Jasaitis.

Šioje savivaldybėje darbą turėtų tęsti praėjusioje kadencijoje vicemeru dirbęs Narūnas Lendraitis.

Antro vicemero, D. Jasaičio teigimu, kol kas nebus, tačiau radus profesionalą, kuris išmanytų ir galėtų spręsti Kuršių nerijos problemas, esą tokia pozicija galėtų atsirasti, tačiau tokio kandidato teigia neturintis.

Klaipėdos miesto meru išrinktas Arvydas Vaitkus sakė visoje valstybės tarnyboje įžvelgiantis atlygio problematiką.

„Čia turbūt valstybės problema, mes dažnai bijome patys savęs, pradėčiau nuo pačio prezidento institucijos, valstybės vadovų aukščiausio lygmens. Pažiūrėjus į kaimynines valstybes, ten visai kitas atlygis, žmonės puikiai supranta, kad jei patikiu valdyti valstybę arba patikiu valdyti didelius tos valstybės miestus, reikia puikiai suprasti, kad gausime kokybiškiausius asmenis tik tada, kai žmonės gaus ir atitinkamą atlygį“, – tvirtino A. Vaitkus.

Anot jo, yra žmonių, kurie klausia, ar eidamas siūlomas pareigas pajėgs išlaikyt šeimą.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius BNS sakė, kad užimti šią poziciją motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir džiaugsmas, jog „gali prisidėti prie miesto ir rajono kūrybos, savo sprendimais pakeisti miestą ir įsisenėjusias problemas“.

„Nesakau, kad vicemero darbas betikslis, diskutuojame, lyg į tas pozicijas ir atradome tinkamus žmones“, – teigė jis, bet kol kas nenorėjo atskleisti pavardžių, tik patikino, kad komanda keičiasi.

Funkcijas deleguos merai

Anot LSA direktorės Romos Žakaitienės, pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui numatyta, kad vicemeras yra ne išrinktas asmuo, o mero asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pagal šiuo metu baigiantį galioti įstatymą jais buvo skiriami politikai – tarybos nariai, posėdžių metu galėję balsuoti ir dalyvauti tarybos veikloje.

„Pats meras pasirenka, koks žmogus geriausiai galės atlikti jo pavedimus, tas funkcijas, kurias nustatys meras. Įstatymas visiškai nenustato konkrečiai, kaip ir už ką vicemeras atsakingas, – teigė R. Žakaitienė. – Bet yra vienas didžiulis skirtumas, kad kokių nors sprendimų vicemeras negali priimti, nes jis nėra rinktas žmonių.“

Anot R. Žakaitienės, įstatymas nustato, kad meras yra savivaldybės vadovas, jis priima konkrečius potvarkius, bet paruošiamąjį darbą ir tos srities priežiūrą atliks vicemeras.

„Tai jis ir darys, tačiau parašą dės meras“, – teigė asociacijos direktorė.

Meras, pateikęs tarybai vicemerų kandidatūras, neprivalės gauti jų palaikymo. Pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą, meras turės teisę priimti tuos asmenis, kurie jam į šią poziciją atrodys tinkamesni.

Anot R. Žakaitienės, savivaldybės turi daugybę funkcijų – savarankiškų 46, deleguotų – 36. Jos apima rinkliavos, švietimo, kultūros, kelių, komunalines, investicijų ir kitas sritis.

„Ne veltui numatytas didesnis vicemerų skaičius, kad meras galėtų laisvai nusistatyti, galbūt bus vicemeras, kuris už investicijas, už ekonominę plėtrą, europinių projektų įgyvendinimą bus atsakingas“, – teigė direktorė.

Pasak jos, savivaldai siekiant savarankiškumo, „su vicemero darbu ir funkcijomis jis duodamas“.

Pakito reikalavimai

R. Žakaitienė taip pat atkreipė dėmesį į esminį pokytį skiriant vicemerus – išsilavinimo reikalavimai.

„Prieš tai vicemerams nebuvo keliami kokie nors ypatingi reikalavimai, o dabar kadangi Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuojama, jam yra labai konkretūs reikalavimai – aukštojo išsilavinimo, kur, jei pažiūrėtume per rajonus nemažai turime vicemerų, kurie neturi aukštojo, jie rinkti, politikai, nebuvo to reikalavimo“, – pabrėžė asociacijos direktorė.

Pasak jos, vicemerai galės būti ir vyresni nei 65 metų, nors valstybės tarnyboje tokį amžių perkopę asmenys nedirba, politinio pasitikėjimo pozicijoje asmenys gali būti vyresni.

Vicemerams galios Valstybės tarnybos įstatymas, numatantis už darbą gauti priedus esant papildomam krūviui, pavaduoti merą ligos, komandiruotės ir atostogų metu, tačiau pirmininkauti tarybos posėdžiui jis negalės. Nesant mero šią poziciją turės užimti tarybos narys.

Anot R. Žakaitienės, numatyta, kad vicemerų atlyginimai savivaldybėse, kur gyventojų skaičius viršija 100 tūkst. sudarys 3013 eurų neatskaičius mokesčių, o atskaičius alga sieks 1823 eurus.

Daugumoje savivaldybių gyventojų skaičius yra mažesnis, jose vicemerų atlygis sieks 2900 eurų su mokesčiais arba 1755 eurus į rankas, neskaitant priedų, kurie gali sudaryti iki 40 procentų.

„Daugumos savivaldybių, turinčių nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų, merai į rankas gauna 2057 eurus. Ar tai neapsakomai mažai, jeigu vicemero ir mero atlyginimų skirtumas yra 300 eurų?“ – klausė asociacijos vadovė.

Jos teigimu, pagrindinė problema – kad naujuoju įstatymu „neapsakomai stipriai keičiasi mero funkcijos“, o atlyginimas kol kas lieka nepakitęs.

Merų darbo užmokesčio didinimas numatytas su valstybės tarnybos reforma, bet ji dar  nepatvirtinta.

„Merai palikti kažkaip apgaulėje. Atsakomybės labai išaugo, tačiau atlyginimai neaišku, ar bus kada pakeisti“, – sakė R. Žakaitienė.

Dėl merų atlygio LSA raštu kreipėsi į Vyriausybę, juo taip pat prašoma suderinti įvairius teisės aktus, kurie nebeatitinka pakeisto Vietos savivaldos įstatymo normų.

Tikrins tarnybos

Savivaldybėse formuojant komandas, mero ar tarybos į tam tikras pozicijas deleguotus asmenis tikrins specialiosios tarnybos.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad dėl procedūrų mėnesį ar du bus priverstas dirbti be vicemerų, nes tarnybos juos tikrins tik po mero priesaikos, o kandidatų anksčiau pateikti patikrai negalima.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tvirtino čia grėsmių neįžvelgianti.

„Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero pavaduotojas(-ai), savivaldybių administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas(-ai) turi būti paskirti į pareigas, o komitetai ir komisijos turi būti sudaryti ne savivaldybių tarybų ar merų įgaliojimų pradžios momentui, o per du ar tris mėnesius nuo šio momento. Mūsų vertinimu, šis laikotarpis yra tinkamas ir pakankamas procedūroms atlikti“, – BNS informavo STT.

Anot tarnybos, prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti mero pavaduotojo(-ų), administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo(-ų) pareigas, gali ir išrinktas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti, meras. Informacija apie asmenį bus pateikiama tik po to, kai jis pradės eiti pareigas – prisieks.

„Atkreipiame dėmesį, kad STT informacijos nevertina, jokių rekomendacijų̨ ar nuomonės neteikia. Gavęs ir įvertinęs informaciją, sprendimą̨ skirti ar neskirti asmenį į pareigas galės priimti tik pats meras. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas, surenkama ir pateikiama ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo rašytinio prašymą pateikti informaciją apie asmenį gavimo STT dienos“, – informavo tarnyba.

LSA direktorės R. Žakaitienės teigimu, vicemero pareigybei tarnybų tikrinimas nėra būtinas. Jis aktualus tiems asmenims, kurie dirbs su įslaptinta informacija. 

„Administracijos direktoriui reikia būtinai dirbti su slapta arba riboto slaptumo informacija, vicemerams nenumato įstatymas, nebent meras galvodamas apie funkcijas ir pavedimus, kuruojamas sritis, kurias paves vicemerui, mano, kad turi turėti tokį leidimą“, – teigė R. Žakaitienė.

Į pirmus posėdžius naujai išrinktos savivaldybių tarybos rinksis balandžio 11–28 dienomis.

Mažesnės vertės būsto apmokestinimui prieštaraujama, nes tai apsunkintų gyventojų padėtį, be to, jo administravimas kainuotų daugiau nei atneštų naudos, sako LSA administracijos direktorė Roma Žakaitienė.

„Mūsų tikslas yra, kad tie tarifai nebūtų tokie mažyčiai, kuriais surenkama 3, 5 ar 10 eurų, kurių vien tik administravimas yra didžiulės išlaidos, tačiau neduoda jokios naudos. Geriau nuo tų labai kuklių gyvenamųjų būstų, kurie yra iki vienos medianos skaičiuojant kiekvienoje savivaldybėje, iš viso nereikia imti mokesčio. Tai yra žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, negali savo būsto pagerinti arba įsigyti geresnį“, – po trečiadienį vykusio asociacijos valdybos posėdžio BNS sakė R. Žakaitienė.

Anot jos, geriau didesniu tarifu apmokestinti vertingesnių būstų savininkus.

„Tie, kurie yra brangesni, tiems gal galima ir padidinti, nepradėti nuo 0,06 ar 0,03, kaip dabar įstatyme yra. Geriau truputį didesnė mediana, bet jau ir butas brangesnis“, – kalbėjo R. Žakaitienė.

Anot jos, įstatymas turėtų numatyti konkrečius progresinius mokesčių tarifus, nustatomus pagal medianą.

„Konkretūs progresiniai tarifai pagrindiniam ir kitam būstui, kad tie tarifai būtų nustatomi įstatyme. Ne žirklės, o konkretūs tarifai, konkretumas – pagal medianą. Pavyzdžiui, 1-2 medianų – 0,1 proc., virš trijų medianų, kur tikrai prabangūs būstai, galėtų mokestis būti 0,5 proc.“, – vardijo R. Žakaitienė.

Tokias pastabas asociacija ruošiasi teikti Finansų ministerijos pateiktam mokesčio projektui. Taip pat norima pagrindiniu asmens būstu laikyti ne deklaruojamą, o didžiausios vertės.

„Jeigu nebus siejamas su deklaruojama gyvenamąja vieta ir bus laikomas tas, kuris brangiausias, tai nebus manipuliacijų registruojantis savivaldybėse, kur mažiausi mokesčiai“, – sakė R. Žakaitienė.

Be to, bus siūloma aiškiau apibrėžti negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir jam taikyti specialius tarifus.

„Dabar jie sudėti į vieną krūvą kartu su nepagrindiniu būstu, garažai, sandėliai, sodo nameliai, šiltnamiai, poilsio nameliai. Nors gali būti, kad kažkoks garažas gali būti daugiau apmokestinamas nei pagrindinis būstas“, – kalbėjo R. Žakaitienė.

Asociacija taip pat gali siūlyti įvesti didesnius tarifus apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, gyvenamajam būstui, kur nepriregistruoti jokie gyventojai – jie neva išnaudojami nelegaliai nuomai.

R. Žakaitienės teigimu, asociacija siūlys mokesčio kreditus, kurie sumažintų prievolę socialiai remtiniems, tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims, auginantiems vaiką su negalia ar specialios slaugos poreikiu, jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

„Mokesčio kredito mechanizmas reikštų, kad mokėtojui apskaičiuotas mokestis mažinamas konkrečia įstatyme numatyta suma: 100 ar 50 eurų“, – sakė R. Žakaitienė.

Savivaldybių asociacijai taip pat nepatinka dabar siūloma sąlyga dėl mokesčio atidėjimo 10 metų pensinio amžiaus žmonėms – bus siūloma prievolę perleisti naujam savininkui arba paveldėtojui.

„O kas bus po 10 metų? Skola tik augs. Mes galvojame, kad mokesčio atidėjimas gali būti atidėtas iki NT perleidimo arba kitam asmeniui pardavus, arba savininkui mirus mokestį moka paveldėtojas“, – teigė R. Žakaitienė.

Pagal Finansų ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. Toks jo įsigaliojimo laikas siūlomas, nes naujas mokestis būtų įtrauktas į 2024 metų biudžetą (jo įtraukti į 2023 metų biudžetą nebus suspėta), iki 2024 metų liepos savivaldybių tarybos turėtų patvirtinti tarifus, kad po pusmečio mokestis įsigaliotų.          

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.