Dukart pasaulio čempione tapo plaukikė Birutė Statkevičienė (Kauno klubas „Vandenynas“, 200 m kompleksiniu būdu ir 200 m nugara), pergales taip pat šventė Eimantas Milius (Vilniaus sporto mokykla „Nemunas“, 200 m nugara) ir Edgaras Štura (Vilniaus „Poseidonas“, 200 m peteliške).

Be to, B. Statkevičienė savo trofėjų kolekciją papildė sidabru (100 m nugara), vicečempionu tapo ir E. Štura (400 m kompleksiniu būdu).

Du bronzos medalius iškovojo Sigitas Katkevičius (Alytaus „Dzūkijos vandenis“, 100 m ir 200 m krūtine), vieną – E. Milius (50 m nugara).

Šuolių į vandenį varžybose dalyvavo Kauno „Salto“ sportininkai. Du aukso ir vieną sidabro medalį pelnė Indrė Marija Girdauskaitė, du sidabro ir vieną bronzos – Asta Girdauskienė, sidabro – Virginija Juodeikienė, du aukso – Johnas Deiningeris.

Pasaulio vandens sporto šakų meistrų („World Aquatics Masters“) čempionatas surengtas jau 20 kartą. Dohoje jėgas išmėgino per 2,5 tūkst. sportininkų iš 85 šalių, jie pagerino devyniolika planetos rekordų.

Svarbiausiems startams ruoštis pradedu prieš 3–4 mėnesius. Kiekvieną dieną nuplaukiu po 3–4 km.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) dėstytoja, plaukimo trenerė B. Statkevičienė pagerino du 70–74 metų amžiaus grupės nacionalinius rekordus (100 m ir 200 m nugara).

„Visą gyvenimą sportuoju, tad rengtis varžyboms nesudėtinga, tačiau tai darau atsakingai, svarbiausiems startams pradedu prieš 3–4 mėnesius. Tai vyksta net tada, kai LSU baseine mokau studentus. Daug dėmesio skiriu bendram fiziniam parengtumui, jėgos pratimams. Kiekvieną dieną nuplaukiu po 3–4 km. Nepaisant, kad dalyvavau daugybėje aukščiausio lygio varžybų, iki šiol jaudinuosi. Žinau, kad turėsiu atiduoti visas jėgas ir bus labai sunku. Šįkart norėjau kuo geriau pasirodyti, nes Lietuvos plaukimas mini 100-metį“, – sakė B. Statkevičienė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė.

Lietuvos rekordus taip pat pagerino E. Štura (35–39 metų amžiaus grupė, 200 m peteliške, 200 m ir 400 m kompleksiniu būdu), E. Milius (25–29 metų amžiaus grupė, 50 m nugara).

Lietuvos sportininkai varžėsi kalnų slidinėjimo slalomo ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi „slopestyle“ rungtyse, rašo šalies tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Slidinėjimas laisvuoju stiliumi

Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse debiutuojantys Lietuvos slidinėjimo laisvuoju stiliumi atstovai ketvirtadienį džiaugėsi Pijaus Baniulio rezultatu. „Slopestyle“ rungtyje lietuvį nuo finalo skyrė vos viena vieta ir 7,75 taško.

Pirmojo nusileidimo metu P. Baniulis surinko net 65 taškus ir prieš antrąjį rikiavosi šeštoje pozicijoje. Vis dėlto, antrojo nusileidimo metu, trasos pabaigoje sportininkui suklydus šio rezultato pagerinti nepavyko (23,25 tšk.).

Geresnius rezultatus pademonstravę varžovai lietuvį nustūmė į 11 vietą, tuo tarpu į finalą pateko 10 sportininkų.

„Norėjau pagerinti pirmojo nusileidimo rezultatą ir antrajame viską padariau gerai, tik ant paskutiniojo tramplino suklydau ir kritau. Nepaisant to, kad nepatekau į finalą, esu patenkintas. Žinoma, šiek tiek apmaudu, bet ką padarysi“, – sakė Norvegijoje gyvenantis ir ten besitreniruojantis lietuvis.

„Antrajame nusileidime Pijus iki paskutinio tramplino viską atliko geriau nei pirmajame, bet šiek tiek per lėtai atvažiavo, todėl nepavyko atlikti paskutiniojo triuko. Tačiau planą įgyvendinome. Pijus stengėsi maksimaliai. Be to, pernai pasaulio jaunimo čempionate Naujojoje Zelandijoje jis abu kartus krito, todėl tikrai džiaugiamės, kad pavyko atlikti triukus, kuriuos planavome“, – sakė treneris Mantas Točelis.

Šeštadienį ir P. Baniulis, ir kita Lietuvos atstovė Ugnė Paulavičiūtė dalyvaus didžiojo šuolio („Big air“) rungties atrankoje.

„Ši rungtis Pijui yra arčiau širdies, ten jis geriau jaučiasi, todėl labai laukiame starto.

Kalbant bendrai apie žaidynes, pastarosiomis dienos treniruočių sąlygos buvo sunkios. Didelis šaltis, lediniai nusileidimai ir didelis vėjas šioje sporto šakoje labai trukdo ir padidina traumos tikimybę. Todėl visi sportininkai atlikinėjo mažiau sudėtingus triukus.

Šiandien oras buvo nuostabus, todėl nujautėme, kad varžovai bandys atlikti sudėtingesnius triukus. Tai ir įvyko, tam buvome pasiruošę“, – kalbėjo M. Točelis.

Kalnų slidinėjimas

Paskutiniąją rungtį jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse įveikė kalnų slidininkas Luca Poberai. Pirmojo nusileidimo metu jis slalomo trasą įveikė per 53,34 sek. ir buvo 47-as. Antrojo nusileidimo metu lietuviui sekėsi geriau. Jis finišavo per 58,35 sek. ir buvo 29-as.

L. Poberai abi trasas įveikė per 1 min. 51,69 sek. (+13,08 sek.) ir bendroje įskaitoje užėmė 30 vietą.

Auksą iškovojo britas Zakas Carrick-Smithas, sidabrą – švedas Elliotas Westlundas, o bronza atiteko prancūzui Nashui Hout-Marchand‘ui.

Italijoje gyvenantis L. Poberai Ganvono provincijoje vykstančiose žaidynėse varžėsi keturiose rungtyse: „Super G“, dvikovės, didžiojo slalomo ir slalomo. Būtent pastarosiose 17-metis pakilo aukščiausiai. Didžiojo slalomo rungtyje, kurioje jaučiasi geriausiai, lietuvis užėmė 28 vietą.

Lygiai prieš 100 metų, 1924-ųjų sausio 25 – vasario 4 d., Prancūzijoje prasidėjo žiemos olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmoji žiemos olimpiada istorijoje.

Šiose žaidynėse dalyvavo 16-os šalių atletai. Iš Baltijos valstybių registravosi vienintelis Estijos sportininkas, kuris planavo dalyvauti greitojo čiuožimo rungtyje, tačiau joje nedalyvavo.

Žaidynėse dalyvavo atletai iš Norvegijos, Suomijos, Austrijos, Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Kanados, Prancūzijos, Belgijos ir kitų.

258 sportininkai rungėsi akmenslydžio, bobslėjaus, dailiojo ir greitojo čiuožimų, ledo ritulio, šiaurietiško slidinėjimo (lygumų slidinėjimas, šuoliai su slidėmis, šiaurės dvikovė) rungtyse bei demonstracinio sporto – kareivių patrulių lenktynėse.

Pastaroji sporto rungtis yra daugiakovė, biatlono sporto pirmtakas. Kareivių patrulių lenktynių komandą sudarė keturi žmonės, jie alpinistų slidėmis turėjo nučiuožti 25 km distanciją ir šaudyti graižtviniu šautuvu.

Kareivių patrulių lenktynės kaip demonstracinė sporto šaka vyko 1924, 1928, 1936 ir 1948 m. olimpinėse žiemos žaidynėse.

Pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse Šamoni, vykusiose lygiai prieš 100 metų, medalius laimėjo 10 šalių sportininkai, daugiausiai atstovavę Norvegijai – 17 (4 aukso, 7 sidabro, 6 bronzos) ir Suomijai – 11 (4 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos).

Lietuvos sportininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo tų pačių metų vasarą Paryžiuje.

Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir sportinį šaudymą.

Tačiau sportininkai buvo pasiųsti tiktai į futbolo ir plento dviračių varžybų rungtynes.

Priminė esminį principą

Gangvone (Pietų Korėja) sausio 19–vasario 1 d. mūsiškiai dalyvaus kalnų slidinėjimo, biatlono, lygumų slidinėjimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir akrobatinio slidinėjimo varžybose.

„Šios žaidynės svarbios ne tik mūsų merginoms ir vaikinams, bet ir mums – džiaugiamės, kad daugėja jaunimo, besidominčio ir propaguojančio žiemos sportą. Viltis, kad turėsime naujų aukščiausio lygio žiemos sportininkų, gyva. Olimpinis principas moko, kad svarbiausia – dalyvauti ir nugalėti save. To jiems ir palinkėjau – parodyti viską, ką iki šiol išmoko ir ištobulino, o ateityje tapti tikrais olimpiečiais ar net olimpiniais čempionais“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos vėliavą sausio 19 d. per žaidynių atidarymo ceremoniją neš biatlonininkas Danielius Buchovskis ir akrobatinio slidinėjimo atstovė Ugnė Paulavičiūtė.

„Šios žaidynės buvo mano tikslas, dirbau ne vienus metus. Naujiena, kad man patikėta nešti vėliavą, buvo labai netikėta, užplūdo stiprios emocijos. Man tai didžiulė garbė“, – sakė D. Buchovskis, pernai dalyvavęs Italijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Kambariuose – po tris

Beveik visi Lietuvos sportininkai įsikurs pagrindiniame sportininkų kaimelyje Gangninge, kur apsigyvens 1 700 jaunųjų atletų.

Olimpiečiai gyvens butuose po tris triviečiuose kambariuose. Kaimelyje taip pat veiks valgykla, erdvi ir moderni treniruoklių salė, poliklinika. Kalnų slidinėjimo atstovas Luca Poberai kartu su treneriu įsikurs Džongsone.

„Dėl mažesnio aptarnaujančio personalo akreditacijų skaičiaus pirmą kartą kartu su komanda į olimpinį renginį nevyksta gydytojas. Šis sprendimas nebuvo lengvas, tačiau, pasitarę su sporto federacijomis, nusprendėme neprieštarauti. Į žaidynes vežamės medicininės įrangos, be to, kaimelyje nuolat dirbs budintys gydytojai. Skubios medicininės pagalbos punktai bus ir varžybų vietose, sportininkus bus pasiruošusios priimti vietos ligoninės, jeigu to prireiktų“, – pasakojo Lietuvos misijos vadovė, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Jau sausio 20-ąją startuos biatlonininkai. Lietuvos rinktinėje – Emilija Mincevič, Rusnė Motiejūnaitė, Austėja Pupelytė, Juozas Augustinavičius, D. Buchovskis ir Ignas Rakštelis.

Lauks kontrolieriai

„Atstumai bus nemaži. Nuo Seulo oro uosto iki pagrindinio olimpinio kaimelio – 3 valandų kelionė autobusu. Nuo olimpinio kaimelio iki sporto bazių – bent 1,5 valandos. Visų jaunimui skirtų olimpinių renginių tikslas – ne tik išdalyti medalius, bet ir padėti sportininkams susipažinti su olimpinėmis vertybėmis, pažinti skirtingas kultūras, bendrauti, diegti sąžiningo ir garbingo varžymosi principus. Todėl visada atletus skatiname dalyvauti olimpiniame kaimelyje siūlomose veiklose, bendrauti su kitų valstybių, kitų sporto šakų atstovais“, – sakė A. Vanagienė.

Prieš ketverius metus Lozanoje (Šveicarija) surengtose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse 80 proc. Lietuvos sportininkų turėjo atlikti dopingo kontrolę.

„Daugumai tai nauja patirtis, tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – akcentavo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.

Ji, išlydėdama jaunuosius olimpiečius, pristatė vienuolika pagrindinių taisyklių, su kuriomis turi būti susipažinę žaidynių dalyviai, apžvelgė, kaip vyksta testavimas ir kokie yra procedūros etapai, supažindino su informacija dėl gresiančios atsakomybės už pažeidimus.

Įspėjo apie grėsmes

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programos „Believe in Sport“ ambasadorius, olimpinis vicečempionas irkluotojas Saulius Ritteris sportininkus supažindino su prevencine programa, skirta kovai su varžybų rezultatų klastojimu.

„Šias žaidynes atsiminsite visą gyvenimą. Linkiu šia patirtimi mėgautis ir pasiimti kuo daugiau, tačiau atsakingai žiūrėkite į informaciją apie savo savijautą, kuria dalijatės socialiniuose tinkluose, kad tuo nepasinaudotų lažybas planuojantys asmenys. Galiausiai, susidūrę su bet kokios formos manipuliacija, informuokite atsakingus asmenis: misijos vadovus, trenerius ar TOK“, – kalbėjo S. Ritteris.

Istorija – nuo 2012-ųjų

Pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės įvyko 2012-aisiais Insbruke (Austrija).

Lietuvos delegaciją sudarė šeši sportininkai: biatlonininkai, slidininkai ir kalnų slidininkai. Sėkmingiausiai pasirodė sprinto varžybose 20 vietą užėmusi slidininkė Kristina Kazlauskaitė.

2016 m. jaunieji olimpiečiai susitiko Lilehameryje (Norvegija). Mūsų šalies rinktinėje buvo trys biatlonininkai, du kalnų slidininkai, ledo šokėjų pora, po vieną slidininką, snieglentininką ir ledo ritulininką.

Dailiojo čiuožimo mišrių komandų varžybose dalyvavę Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala su „Motivation“ ekipa užėmė ketvirtą vietą.

2020-aisiais vyko jaunimo žiemos olimpiada Lozanoje (Šveicarija). Lietuvą reprezentavo penkiolika sportininkų. Jie išmėgino jėgas biatlono, lygumų slidinėjimo, ledo ritulio trijulių (3 prieš 3), kalnų slidinėjimo, snieglenčių varžybose.

Tarptautinei komandai „Brown“ atstovavęs vilnietis Arturas Seniutas su bendražygiais iš Kroatijos, Australijos, Prancūzijos, Honkongo, Naujosios Zelandijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Norvegijos iškovojo bronzą.

Lietuvos rinktinė

Luca Poberai (kalnų slidinėjimas), Juozas Augustinavičius, Danielius Buchovskis, Emilija Mincevič, Rusnė Motiejūnaitė, Austėja Pupelytė ir Ignas Rakštelis (visi – biatlonas), Kornelija Sukovaitė, Matas Gražys ir Daujotas Jonikas (visi – lygumų slidinėjimas), Pijus Baniulis ir Ugnė Paulavičiūtė (abu – akrobatinis slidinėjimas), Valentina Levickytė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku).

Čiuoš „Žalgirio“ arenoje

Sausio 10–14 d. „Žalgirio“ arenoje jėgas išmėgins 32 šalių čiuožėjai, tarp jų – penki Lietuvos sportininkai.

Mūsų šalį ledo šokių varžybose reprezentuos Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, moterų solisčių grupėje – Aleksandra Golovkina.

A. Reed ir S. Ambrulevičiaus, P. Ramanauskaitės ir D. Kizalos varžovų gretose bus 2023 m. Europos čempionato prizininkai Charlene Guignard ir Marco Fabbri (Italija, 1 vieta), Lilah Fear ir Lewisas Gibsonas (Didžioji Britanija, 2 vieta), Juulia Turkkila ir Matthiasas Versluisas (Suomija, 3 vieta).

Pernai Suomijos mieste Espo surengtame čempionate Allison ir Saulius užėmė ketvirtą vietą – surinko 195,67 balo, o Juulia ir Matthiasas pelnė 198,21 balo.

Be to, Ch. Guignard ir M. Fabbri – 2023 m. pasaulio vicečempionai, L. Fear ir L. Gibsonas buvo ketvirti.

Svečiai: G. Papadakis ir G. Cizeronas dalyvaus gala programoje, kituose renginiuose, bendraus su dailiojo čiuožimo gerbėjais. / DPA nuotr.

Tarp varžovių – olimpietės

A. Golovkinai taip pat teks konkuruoti su 2023 m. Europos čempionato medalininkėmis – čempione Anastasija Gubanova (Sakartvelas), vicečempione Loena Hendrickx (Belgija), bronzą pelniusia Kimmy Repond (Šveicarija).

Belgijos olimpietė L. Hendrickx – 2023 m. pasaulio čempionato prizininkė (užėmė 3 vietą), A. Gubanova – 2022 m. žiemos olimpiados dalyvė.

„Žalgirio“ arenoje startuos Estijos čiuožėjos Nataly Langerbaur ir Kristina Lisovskaja, Latvijos sportininkė Sofija Stepčenko.

A. Golovkina, 2022-aisiais Europos čempionate užėmusi 22 vietą, pernai Lietuvos čempionate buvo antra – nugalėjo Meda Variakojytė, tačiau 25-erių vilnietės asmeninis rekordas šį sezoną – 158,67 balo, 16-metės kaunietės – 152,58 balo.

Vengrija atsisakė

Teisę surengti Europos čempionatą Lietuvos čiuožimo federacija (LČF) pelnė pernai birželį.

Iš pradžių šios varžybos buvo numatytos Budapešte, tačiau, Vengrijai atsisakius (argumentas – dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje padidėjusios energijos ir kitos išlaidos), Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) ėmė ieškoti naujų organizatorių. Buvo pasirinkta Lietuva (paraiškas taip pat buvo pateikusios Bulgarija ir Lenkija).

2010-aisiais ir 2022-aisiais Europos dailiojo čiuožimo čempionatas įvyko Estijos sostinėje Taline.

„Žalgirio“ arenoje sausio 10-ąją numatytos porų ir vyrų solistų varžybos (trumpoji programa), 11 d. – moterų solisčių (trumpoji programa) ir porų (laisvoji programa), 12 d. – ledo šokių (trumpoji programa) ir vyrų solistų (laisvoji programa), 13 d. – moterų solisčių ir ledo šokių (laisvosios programos), 14 d. – gala programa.

Kaune viešės olimpiniai, daugkartiniai pasaulio, Europos čempionai G. Papadakis ir G. Cizeronas.

Ypatinga šventė

Kaune viešės legendinis Prancūzijos ledo šokių duetas – olimpiniai, daugkartiniai pasaulio, Europos čempionai Gabriella Papadakis ir Guillaume’as Cizeronas.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į čempionatą atvyks tokie svečiai, – sakė LČF prezidentas Vytautas Jasutis. – Lietuvai istorinį įvykį G. Papadakis su G. Cizeronu kilstelės į kitą lygį ir dar labiau atkreips viso pasaulio dėmesį į Kauną. Varžybose jie nedalyvaus, tačiau vien tai, kad jie bus kartu su visais – ypatinga šventė mūsų čiuožimo bendruomenei.“

Skelbiama, kad G. Papadakis ir G. Cizeronas dalyvaus gala programoje, kituose Europos čempionatui skirtuose renginiuose, socialinėse akcijose, bendraus su dailiojo čiuožimo gerbėjais.

ISU yra paskelbusi Metų čiuožėjų, trenerių, choreografų, išraiškingiausių programų rinkimus. Tarp nominantų yra sportininkų, startuosiančių Kaune: L. Hendrickx ir Nina Pinzarrone (abi – Belgija), K. Repond ir Lukas Britschgis (abu – Šveicarija), Adamas Siao Him Fa ir Kevinas Aymozas (abu – Prancūzija), Katerina Mrazkova ir Danielis Mrazekas (Čekija), Ch. Guignard ir M. Fabbri, Rebecca Ghilardi ir Filippo Ambrosini, Lucrezia Beccari ir Matteo Guarise (visi – Italija), britai L. Fear ir L. Gibsonas.

Užspeisti „vilkai“ – pikti

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionate prieš Kalėdas sužaistos dvejos rungtynės.

Vilniaus ASG arenoje, stebint 4 124 žiūrovams, vietos „Wolves“ komanda neatsilaikė prieš traumų ir ligų išretintą (iš kovos rikiuotės iškrito Vytenis Lipkevičius, Paulius Valinskas, Martynas Varnas) Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ – 73:78.

Kęstučio Kemzūros treniruojamiems „vilkams“ tai buvo jau šešta nesėkmė (įskaičius „Betsafe-LKL“ varžybas ir Europos taurės turnyrą) paeiliui.

Sėkmingiausią savo karjeros šalies čempionate mačą sužaidė „7bet-Lietkabelio“ puolėjas Deividas Sirvydis: pelnė 25 taškus (pataikė 4/5 tritaškių, 9/9 baudų metimų), triskart atkovojo kamuolį, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo net 9 vilniečių pražangas ir surinko 31 naudingumo balą.

Po varžybų K. Kemzūra pareiškė pretenzijų teisėjams (dirbo Jurgis Laurinavičius, Gvidas Gedvilas, Juozas Barkauskas).

„Tai – 1–2 metimų rungtynės ir kiekvienas švilpukas yra svarbus. Pirmiausia žiūrime į save, bet mūsų ir varžovų mestų baudų skirtumas per didelis (atitinkamai 10/17 ir 29/36 – red. past.), – kalbėjo treneris. – Gerbiu tuos vyrus (teisėjus – red. past.), bet kartais man atrodo, kad jie švilpia dėl nežinia ko. Aš jų gražiai klausiu – kas buvo? Atsako: gal ir taip buvo. Kas man iš to? Švilpia, kas jiems atrodo, o tuomet – atsirink. Kaip išspręsti problemą? Mes galime prikarpyti ir parodyti (vaizdo įrašų su rungtynių epizodais ir ginčytinais sprendimais – red. past.), bet ne man reikia pasikeisti.“

Gerbiu tuos vyrus, bet kartais man atrodo, kad jie švilpia dėl nežinia ko. Aš jų gražiai klausiu – kas buvo?

Klaipėdos „Neptūnas“ savo aikštėje 70:77 nusileido Vilniaus „Rytui“. Sostinės atstovai kovą dėl kamuolio laimėjo 51:37.

„Rytas“ (13 pergalių ir 2 pralaimėjimai) – pirmoje vietoje, Kauno „Žalgiris“ (12 ir 2) – antras, „Wolves“ (11 ir 4) – trečioje vietoje, „7bet-Lietkabelis“ (9 ir 5) – ketvirtas, „Neptūnas“ (7 ir 8) – šeštas.

Lietuvį sustabdė trauma

Kūčių vakarą su prasta nuotaika praleido krepšininkas Mindaugas Kuzminskas, taip pat „Kaunas City“ ir Elektrėnų „Airwell Energijos“ ledo ritulininkai.

M. Kuzminsko atstovaujama Atėnų AEK komanda Graikijos čempionate 78:89 pralaimėjo Atėnų „Peristeri“ krepšininkams. Lietuvis dėl traumos savo pasirodymą užbaigė antrą kėlinį. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Mindaugui lūžo kairės plaštakos kaulas.

AEK (5 pergalės ir 6 pralaimėjimai) – septintoje vietoje, „Peristeri“ (6 ir 5) – ketvirtoje. Pirmauja Atėnų „Panathinaikos“ (11 ir 0) su Mariumi Grigoniu, antroje vietoje – Pirėjo „Olympiakos“ (10 ir 1) su Ignu Brazdeikiu.

Baltijos ledo ritulio čempionate „Kaunas City“ komanda Estijoje po pratęsimo 3:4 pralaimėjo Talino „Panter“ ekipai, o „Airwell Energija“ taip pat svečiuose rezultatu 1:2 nusileido „HS Riga“ klubui.

Kauno ledo ritulininkai (13 taškų) – septintoje vietoje, elektrėniškiai (6 tšk.) – aštunti. Varžybose dalyvauja 9 komandos.

Pirmąją Kalėdų dieną Šarūno Jasikevičiaus treniruojami Stambulo „Fenerbahce“ krepšininkai Turkijos čempionate 98:56 sutriuškino Stambulo „Darussafaka“ ekipą.

„Fenerbahce“ (10 pergalių ir 3 pralaimėjimai) – antroje vietoje. Lyderis – Stambulo „Anadolu Efes“ klubas (11 ir 2).

Pagerbė biatlonininkus

Kūčių išvakarėse Ignalinoje buvo surengtas geriausių Lietuvos biatlonininkų apdovanojimų vakaras. Antrą kartą įvykusius rinkimus laimėjo Natalija Kočergina ir Vytautas Strolia.

Šiemet V. Strolia iškovojo sidabro ir bronzos medalius pasaulio vasaros biatlono čempionate, blykstelėjo ir planetos taurės varžybose Rūpoldinge (Vokietija) – užėmė šeštą vietą bendro starto lenktynėse.

N. Kočergina, atstovavusi Lietuvos moterų komandai, Europos ir pasaulio čempionatuose pasiekė geriausių rezultatų – sprinto varžybose užėmė atitinkamai 41 ir 52 vietas.

Lietuvos biatlono federacijos (LBF) vykdomasis komitetas Metų proveržiu pripažino Juditą Traubaitę, geriausiu treneriu išrinko Ruslaną Nikitiną, aktyviausiu biatlono veteranu – Laimį Raudeliūną.

Gruodžio 23-iąją savo gimtadienį šventė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, 24 d. – krepšininkė, 1997 m. Europos čempionė Jolanta Vilutytė, 26 d. – dviratininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir olimpietis Gediminas Bagdonas.

Ši stipendija skiriama pasirengimo olimpinėms žaidynėms išlaidoms kompensuoti, sportininkų treniruočių procesui finansuoti.

Lietuvos žiemos sporto šakų federacijos iš viso pateikė dvylika kandidatų, iš jų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Sportininkų ir Žiemos olimpinių sporto šakų komisijos išrinko penkis.

Po 1 500 JAV dolerių stipendijos skirtos biatlonininkams Vytautui Stroliai ir Maksimui Fominui, dailiojo čiuožimo atstovams Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui.

Kas mėnesį stipendijos bus mokamos nuo šių metų lapkričio 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d.

Olimpinio solidarumo stipendija skiriama sportininko pasirengimo olimpinėms žaidynėms išlaidoms kompensuoti.

„Anksčiau Olimpinio solidarumo stipendijų skyrimą koordinuodavo LTOK ekspertų komisija. LTOK paruošdavo pasirengimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse programas, federacijos sportininkams keldavo tikslų, o mes įvertindavome ir stengdavomės prisidėti. Pasikeitus aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemai ir visą finansavimą perėmus valstybei, šių programų neliko, todėl stipendijos bus skiriamos kandidatūras apsvarsčius su Sportininkų ir Žiemos olimpinių sporto šakų komisijomis. Šių stipendijų tikslas – prisidėti prie sportininko meistriškumo vystymo. Lėšos pervedamos ne atletui, o sporto šakos federacijai, kuri vėliau atsiskaitys LTOK“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus.

Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių Olimpinio solidarumo stipendija mokama ir penkiems vasaros sporto šakų atstovams – po 1 500 JAV dolerių kas mėnesį skiriama lengvaatlečiui Mykolui Aleknai, plaukikui Aleksui Savickui, penkiakovininkei Elzbietai Guodai Adomaitytei, irkluotojui Povilui Stankūnui ir boksininkei Gabrielei Stonkutei.

Vis dar skraidina

Pirmasis Lietuvos istorijoje lengvaatletis – pasaulio jaunimo čempionas (2017 m.), disko metikas Andrius Gudžius gimė Kaune. Tačiau nuo vienų metų jo vaikystė bėgo Kauno rajone, Padauguvos kaime. Gausindamas laimėjimų ir medalių kraitį, disko metikas nuo vaikystės vietų nenutolo. Čia 2018 m. su žmona Dovile įregistravo ūkį ir augina braškes, sausmedžius ir žemuoges. Būtent tais metais Andrius Deimantinės lygos varžybose Stokholme (Švedija), nuskraidinęs diską 69,59 m, pasiekė savo asmeninį rekordą. „Tai iš dalies susiję: ūkiui įkurti reikia finansų, o būtent tais metais iš sporto neblogai uždirbau ir investavau“, – „Kauno dienai“ yra prisipažinęs garsusis sportininkas.

Galima tik spėlioti, kaip vis dar sėkmingai diską skraidinančiai žvaigždei iš Vilkijos apylinkių kitais metais seksis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Jos 32 metų garsiam sportininkui bus jau trečiosios, o kelialapį A. Gudžius užsitikrino reikiamą rezultatą (67,66 m) pasiekęs ir 46 cm viršijęs normatyvą liepos 18 d. „World Athletics“ kontinentinio turo auksinėse varžybose Vengrijoje.

Pasiekimas: E. Fedorčak (kairėje) ir jo tėtis didžiuojuosi E. Ščerbavičiūte, L. Fedorčak ir G. Malakauskaite, gavusiomis pakvietimus atstovauti Lietuvai jų amžiaus grupėje Lietuvos rinktinėje. / O. Ferorčak asmeninio archyvo nuotr.

Į Paryžių – du vilkijiečiai

Kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes – jau ir kitos su Vilkija ir jos apylinkėmis susijusios sportininkės – Dovilės Rimkutės – kišenėje. Šių metų Europos vicečempionė rugsėjo 3–10 d. Serbijoje vykusiame Pasaulio irklavimo čempionate startavo (W2x) dviviečių porinių valčių klasėje kartu su Donata Karaliene ir iškovojo sidabro medalius.

Vilkijoje Dovilė gyveno iki 14 metų. Kelionė į sportines aukštumas prasidėjo persikrausčius į Domeikavą, kur ją, nieko tinkamo neaptikęs gimnazijoje, pastebėjo treneris Antanas Lavickas. „Sustabdęs automobilį pirmiausia paklausiau, kodėl gatvę kerta ne pėsčiųjų perėjoje, – prisiminęs šypsojosi A. Lavickas. – Ir tik paskui pakalbinau lankyti irklavimo treniruotes.“

„Nusprendžiau pabandyti, lankyti kaip būrelį ir nė negalvojau, kad viskas išsirutulios taip, jog tapsiu aukšto meistriškumo sportininke“, – atviravo Dovilė.

Ar gali maži miesteliai užauginti sporto žvaigždes – tokį klausimą šiek tiek provokuodama uždaviau šauniajai irkluotojai. „Faktas, – nė sekundės nesuabejojo D. Rimkutė. – Puikus pavyzdys – Andrius Gudžius. Kaimukuose, mažuose miesteliuose, mano nuomone, žmonės darbštesni, mažiau išlepę ir atkakliau siekia tikslo.“

Vadinti Vilkiją ir jos apylinkes sporto žvaigždynu gal šiek tiek skambu, tačiau sporto talentų čia išties yra nemažai.

A. Lavickas neabejojo, kad jo auklėtinė Dovilė gali nustelbti A. Gudžiaus žvaigždės spindesį. „Kiekvienam savo metas. Kai buvo jaunesnis, jis irgi spindėjo, o dabar po truputį Andriaus žvaigždė gęsta“, – mano garsus treneris.

„Matysime, kaip bus, gal Andrius, kaip sakoma, irgi dar iššaus. Žinoma, būtų malonu, jei pranokčiau savo kraštietį. Kaip man seksis Paryžiuje, kol kas sunku prognozuoti. Prieš olimpiadą dar laukia keletas pasitikrinimų: Europos čempionate ir tarptautinėje Pediluko regatoje „Memorial Paolo D'Aloja“ Italijoje balandį. Žiūrėsime, kaip ten pasiseks, kiek bus sustiprėjusios rumunės, galbūt aš sėdėsiu ne dvivietėje, o vienvietėje. Dar laukia ir konkurencija tarp savų, ne vien tarp kitų šalių irkluotojų. Kaip ten besusidėliotų, mano tikslas yra aukščiausias“, – ambicijų neslėpė D. Rimkutė.

Nuostata: Paryžiaus žaidynėms D. Rimkutė sau kelia aukščiausius tikslus. / D. Rimkutės asmeninio archyvo nuotr.

Įžymių yra daugiau

Vilkijietis yra ir Vytenis Lipkevičius, Panevėžio „Lietkabelio“ kapitonas, profesionalus Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, ne kartą pelnęs LKL ir BBL čempiono titulą, 2012 m. LKF taurės laimėtojas ir Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas (2008 m.).

Futbolą šiame miestelyje į kitą lygį kilstelėjo treneris Oleh Fedorčak, tėčio pėdomis pasekė ir sūnus Ernestas.

Su sportu šiek tiek kitaip yra susijęs Rimvydas Čekavičius. Jis remdavo miestelio krepšinio komandą, sportinius renginius. Iš Daugeliškių kaimo (Vilkijos apylinkių seniūnija) kilęs Rimvydas – sporto dokumentikos režisierius ir prodiuseris, režisavęs filmą apie Arvydą Sabonį, 2015 m. pelniusį „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, šiuo metu triūsiantis prie filmo apie Rimą Kurtinaitį. Rudenį turėsime galimybę pamatyti jo režisuotą darbą apie Paulių Jankūną.

Galbūt kada nors R. Čekavičiui kils mintis juostoje įamžinti ir kraštiečių – A. Gudžiaus ir D. Rimkutės – sportinį kelią ir pasiekimus?

Infrastruktūra: šiemet savivaldybė sportininkams pastatė persirengimo patalpas ir daugiafunkcėje aikštelėje atnaujino gumos dangą. / Organizatorių nuotr.

Nori, kad grįžtų krepšinis

„Vadinti Vilkiją ir jos apylinkes sporto žvaigždynu gal šiek tiek skambu. Tačiau sporto talentų čia išties yra nemažai. Tai liudija, kad jie užauga ne tik miestuose, kur daugiau galimybių treniruotis, daugiau sporto mokyklų, didesnė konkurencija. Sportininkams turbūt didžiausia euforija laimėti ir atsiimti medalius skambant šalies himnui, o man, kaip Vilkijos seniūnui, labai smagu, kai tokiame kontekste nuskamba Vilkijos vietovardis“, – sakė Vilkijoje gimęs, augęs ir iki šiol šiame mieste gyvenantis seniūnas Paulius Amanaitis.

Paulius taip pat yra žaidęs krepšinį, mėgėjiškai tai daro ir nūdieną, todėl jam ypač smagu stebint varžybas per televizorių ar gyvai pamatyti žmones, su kurias yra sportavęs.

Talento išugdymas priklauso nuo labai daug dalykų: sportininko talento, įdedamo darbo, trenerio indėlio, gerų sąlygų treniruotis.

Paulius Amanaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Talalas pasidžiaugė, kad, gerinant infrastruktūrą, šiemet savivaldybė sportininkams už 100 tūkst. eurų pastatė persirengimo patalpas, daugiafunkcėje aikštelėje atnaujino gumos dangą (16 tūkst. eurų). Vilkijiečiai vieni pirmųjų pakaunėje džiaugėsi ir tebesidžiaugia šiuolaikišku stadionu.

Vilkijoje auga nauja moterų futbolo žvaigždučių karta.

„Šiuo metu Vilkijoje sporto bazė yra gera: atnaujinta gimnazijos sporto salė ir stadionas, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, pokyčiai – akivaizdūs. Šalia gimnazijos yra ir profesinė mokykla, ji taip pat leidžia naudotis sporto sale – galimybių sportuoti išties yra. Gaila, kad šiuolaikinis jaunimas vietoj fizinio aktyvumo dažniau prioritetą skiria planšetei ar mobiliajam telefonui. Infrastruktūrą turime, gerų trenerių – taip pat. O. ir E. Fedorčak dėka futbolas Vilkijoje yra aukštumoje. Žinoma, tokių puikių trenerių norėtųsi daugiau ir kitose sporto šakose. Džiaugiuosi, kad šią vasarą turėjome krepšinio mokyklą, krepšinio klubas „Atletas“ parengė projektą, kurį finansavo Kauno rajono savivaldybė. Buvo smagu stebėti vaikus ir su jais dirbančius profesionalius trenerius“, – pasakojo P. Amanaitis.

Aišku, norint pakviesti vaikus į stovyklą, teko padirbėti. Seniūnui patalkino V. Lipkevičius, atsiuntęs motyvuojantį vaizdo įrašą. „Smagu, kad Vytenis neatitrūkęs, kad telkia bendruomenę, kai sugrįžta iš Panevėžio, atiduoda duoklę savo kraštui“, – džiaugėsi Paulius.

Seniūnas nori, kad Vilkijoje vėl gyvuotų krepšinis. Ankščiau, jo žodžiais, čia buvo net dvi mėgėjų komandos, kurios susigrumdavo tarpusavyje, rungtyniaudavo Kauno miesto mėgėjų lygose. „Šiandien miestelyje nebėra net krepšinio mėgėjų klubo, kuris aktyviai sportuotų, suteiktų bendruomenei smagių emocijų surengęs varžybas“, – apgailestavo pašnekovas.

Dalė Keliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Auga nauja karta

„Vilkijos gimnazija išaugino ne vieną sportininką, garsinantį tiek savo krašto, tiek Lietuvos vardą. Labai džiaugiuosi, kad ir šiuo metu talentingų, savo veiklą mylinčių trenerių O. ir E. Fedorčak dėka ir dėl Kauno rajono savivaldybės gerai sutvarkytos gimnazijos sporto aikštyno infrastruktūros Vilkijoje auga nauja moterų futbolo žvaigždučių karta, jau dabar atstovaujanti Lietuvai savo amžiaus rinktinėse“, – džiaugėsi Vilkijos gimnazijos direktorė Dalė Keliauskienė.

Treneris O. Fedorčak įsitikinęs: vienas geriausių būdų vaikus motyvuoti sportu – leisti jiems patirti sėkmę. „Futbolo treniruotėse visada stengiamės dėmesį skirti net patiems mažiausiems dalykams: pokalbiams, pasidžiaugti įvarčiu draugiškų varžybų metu, naujai sportinei aprangai, puikiam perdavimui komandos žaidėjui – tai detalės, kurios, laiku pastebėtos ir įvardytos, parodo vaikams, kokie jie sėkmingi. Tik patys tuo patikėję vėliau jie gali kurti stebuklus ir tapti profesionaliais žaidėjais“, – sakė O. Fedorčak.

Jaunasis treneris Ernestas džiaugėsi, kad jau dešimtus metus Vilkijos gimnazijos stadione, kuris vietinius sportininkus ir svečius iš kitų miestų džiugina patrauklia infrastruktūra, vykdomos futbolo treniruotės leido tėčiui ir jam užauginti ne vieną profesionalią moterų futbolo žaidėją.

„Viskas prasidėjo nuo salės futbolo varžybų „Lady Golas“, kurioms besiruošdamos Vilkijos sportininkės atrado savyje ypač daug kovingumo ir sportinės ambicijos. Tai skatino augti ir tobulėti, tapti profesionalėmis. Mane, kaip trenerį, tai irgi augino. Supratau, kiek daug lemia ne tik sportinis profesionalumas, bet ir emocinis komandos parengtumas. Ne viena Vilkijos komandos žaidėja tapo kitų įvairių Lietuvos futbolo klubų dalimi. Didžiuojuosi Evelina Ščerbavičiūte, Liucija Fedorčak ir Gabija Malakauskaite, gavusiomis pakvietimus atstovauti Lietuvai jų amžiaus grupėje Lietuvos rinktinėje“, – pabrėžė E. Fedorčak.

Šiemet Vilkijos komanda Lietuvos moterų salės futbolo čempionate užėmė 4-ąją vietą – tai vienas aukščiausių šios komandos pasiekimų.

Raudondvario „Hoptrans“ komanda tapo FIBA 3x3 Europos taurės vicečempionais. Čempionatas vyko rugsėjo 5–7 d. Jeruzalėje. Komandoje žaidžia Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis, Šarūnas Vingelis. Be pralaimėjimų finalo link žengę vyrai ten susitiko su Serbijos krepšininkais. Dramatiškame mūšyje su Serbija lietuviai vis dėlto turėjo pripažinti varžovų pranašumą rezultatu 22:20.

Mūsų irkluotojams puikiai sekėsi rugsėjo 3–10 d. Serbijoje vykusiame Pasaulio irklavimo čempionate. Belgrade buvo kovojama ne tik dėl čempionato medalių, bet ir pagrindinio tikslo – olimpinių kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Dovilė Rimkutė iš Vilkijos – šių metų Europos vicečempionė – startavo (W2x) dviviečių porinių valčių klasėje kartu su Donata Karaliene. Sportininkės pasidabino sidabro medaliais ir užsitikrino olimpinį kelialapį.

Sėkmė: vilkijietė D. Rimkutė dviviečių porinių valčių klasėje kartu su D. Karaliene pasidabino sidabro medaliais ir užsitikrino olimpinį kelialapį. / Lietuvos irkluotojų federacijos nuotr.

Buvusi Kauno rajono sporto mokyklos auklėtinė iš Raudondvario Ieva Adomavičiūtė kartu su Kamile Kralikaite moterų pavienių dviviečių valčių be vairininko (W2-) klasėje B finale užėmė 4 vietą ir iškovojo olimpinį kelialapį.

Kauno rajono sporto centre rugsėjo 9 d. vyko Lietuvos rankinio federacijos (LRF) supertaurės rungtynės. LRF supertaurę iškovojo „CASCADA-HC Garliava SM“, laimėjusios susitikimą 34:19 prieš Kauno „Žalgirio“ moterų komandą. Geriausia šių rungtynių žaidėja pripažinta vartininkė Benita Šliupaitė.

Rezultatyviausiai žaidė Martyna Vaitkutė, pelniusi 7 įvarčius, po 6 įvarčius prie pergalės pridėjo Karolina Sparnauskaitė ir Kamilė Bušaitė, po 4 – Martyna Ustilaitė, Mantė Voskresenskaja ir Emilė Aglinskaitė, po 1 – Goda Bernackaitė, Auksė Pilypaitė ir Ema Zaiceva.

Kitas komandos pasirodymas rankinio aikštelėje – jau rugsėjo 22–23 d. Garliavietės žais EHF Europos taurės rungtynes su Farerų salų „Neistin“ moterų komanda.

Aplenkė tik šeimininkai

Čekijoje, Jičino mieste, įvyko pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas.

Estafečių varžybose dalyvavusi Lietuvos vyrų rinktinė (Jonas Vytautas Gvildys, Jonas Maišelis, Ignas Ambrazas) trasą įveikė per 2 val. 29 min. 26 sek. ir pralaimėjo tik čempione tapusiai Čekijos komandai (2 val. 23 min. 20 sek.).

Trečią vietą užėmė šveicarai (2 val. 29 min. 44 sek.). Estai buvo dvylikti (2 val. 48 min. 11 sek.), latviai lenktynių nebaigė.

„Varžovų komandos buvo labai konkurencingos. Fortūna buvo mums palanki“, – kalbėjo vienas Lietuvos rinktinės lyderių J. Maišelis.

Mūsų šalies moterų ekipa (Algirda Mickuvienė, Karolina Mickevičiūtė-Juodišienė, Gabrielė Andrašiūnienė) kartu su estėmis varžybų nebaigė. Medalius išsidalijo suomės (1 vieta), prancūzės (2) ir čekės (3).

Išbandymai: orientacininkai kalnų dviračiais varžėsi įvairiose trasose. / orienteering.lt nuotr.

Pastangos atsipirko

Ilgoje trasoje 2022-ųjų Europos čempionė G. Andrašiūnienė iškovojo bronzą.

Lietuvos sportininkė beveik 33 km įveikė per 1 val. 57 min. 24 sek.

Sėkmingiau pasirodė tik Danijos atstovė Nikoline Splittorf (1 val. 54 min. 19 sek.), o pasaulio vicečempione tapo britė Emily Benham Kvale (1 val. 55 min. 24 sek.).

15 vietą užėmė K. Mickevičiūtė-Juodišienė (2 val. 18 min. 17 sek.), 20-ą – Justė Umbrasaitė-Maišelė (2 val. 25 min. 00 sek.), 23 pozicijoje liko A. Mickuvienė (2 val. 27 min. 17 sek.).

„Turėjau problemų, nes praleidau vieną kontrolinį punktą ir turėjau grįžti. Antra trasos dalis buvo labai kalnuotoje vietovėje, kur reikėjo pademonstruoti savo fizines savybes. Su šia rungtimi siejau dideles viltis, ruošiausi ypatingai, tad pastangos atsipirko“, – mintimis dalijosi G. Andrašiūnienė.

Tarp vyrų triumfavo čekas Vojtechas Ludvikas (1 val. 53 min. 16 sek.), aplenkęs šveicarą Simoną Hellmuellerį (1 val. 55 min. 20 sek.) ir savo tautietį Vojtechą Stransky (1 val. 57 min. 11 sek.).

I. Ambrazas užėmė 14 vietą (2 val. 04 min. 59 sek.), J. V. Gvildys – 28 (2 val. 16 min. 46 sek.), Šarūnas Dmukauskas – 29 (2 val. 17 min. 41 sek.).

Rezultatas: bronzą iškovojusi G. Andrašūnienė beveik 33 km įveikė per 1 val. 57 min. 24 sek. / orienteering.lt nuotr.

Startavo ir jaunimas

Tomis pačiomis dienomis vykusiame pasaulio jaunimo orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate sėkmingiausiai tarp mūsiškių pasirodė Irmantė Aleliūnaitė (bendro starto rungtis – 5 vieta).

Bendro starto varžybose ir ilgoje trasoje dešimta buvo Vytenė Puišytė.

Vaikinų sprinto grupėje N. Lukošius užėmė 19 vietą.

Estafečių varžybose vaikinų rinktinė (Daumantas Kiela, Arnas Sausaitis, N. Lukošius) ir merginų komanda (I. Aleliūnaitė, V. Puišytė, Silvija Kisieliūtė) užėmė septintas vietas.