Abu žaidėjai praeitą sezoną nebuvo dažni startinės sudėties žaidėjai. Trečius metus futbolo paslapčių Italijoje besimokantis L. Mėgelaitis aikštėje pasirodė šešis kartus, o du metus šalyje praleidęs E. Dubickas žaidė 14-oje rungtynių ir spėjo pridėti vieną įvartį.
Visgi lietuviai tikina, kad treniruodamiesi su klubu ir būdami šalia patyrusių žaidėjų bei trenerių jie įgauna neįkainojamos patirties. Apie tai – jų pokalbis su lff.lt svetaine.
– Linai, Edgarai, kaip įvertintumėte praėjusį sezoną, kuriame su komanda triumfavote „Serie C“ divizione ir pakilote į aukštesnę lygą?
– Edgaras Dubickas: Sezonas buvo neblogas, tiek man, tiek komandai. Tikslas buvo įgyvendintas, nes patekome į „Serie B“ lygą. Pačiam irgi teko pažaisti.
– Linas Mėgelaitis: Sezonas buvo gal ne toks geras, kaip Edgarui, nes negavau tiek žaisti, bet gavau savo šansą ir, manau, juo pasinaudojau. Įgyvendinome savo tikslą ir emocijos yra tik pačios geriausios. Komanda labai norėjo pakilti į aukštesnę lygą ir treneris labiau pasitikėjo patyrusiais žaidėjais, tad nukentėjo mūsų žaidimo laikas. Iš kitos pusės, treniruotis su jais ir įgauti patirties buvo naudinga.
– Italijoje jau spėjote susipažinti su šios šalies futbolo ypatybėmis. Kaip apibūdintumėte šalies futbolą?
– L. M: Futbolo virtuvė panaši beveik visur, bet aikštėje jie žaidžia ne futbolą, o šachmatais – labai daug taktikos. Pirmieji metai buvo sunkūs, nes teko prie to priprasti. Bet su laiku apsipratome ir dabar jaučiuosi, kaip žuvis vandenyje.
– E. D: Jie reikalauja kitokių dalykų, nei Lietuvoje, pavyzdžiui, daugiau žaisti vienu lietimu, atsilošti, įkirsti į plotus. Futbolas čia yra daugiau techniškas.
– Kalbant apie jūsų, kaip futbolininkų raidą, kur labiausiai patobulėjote?
– L. M: Labai patobulėjau taktiniu atžvilgiu ir mąstyme. Lietuvoje tu turi laiko priėmus kamuolį atlikti sprendimą, o Italijoje viskas vyksta greičiau ir turi mažiau laiko, todėl, prieš gaudamas kamuolį, automatiškai mąstai į priekį – kur duosi perdavimą, kur bėgsi.
– Kokios įvertintumėte sąlygas tobulėti jauniesiems futbolininkams Italijoje?
– L. M: Sąlygos geriausiuose Italijos klubuose, pavyzdžiui „Roma“ ir „Juventus“, yra labai geros. Kitose akademijose – „Serie B“ lygos ar „Serie A“ vidutiniokų – treniruočių aikštynai ir bazės nėra geros, bet lygis ir trenerių kompetencija yra aukštesnis nei Lietuvoje, dėl to verta ten važiuoti.
– Kaip svarbu komandos draugų gretose turėti lietuvį ir palaikymą?
– E. D: Kai kartu žaidžiame ir būname komandoje, būna daug geriau. Tiek klube, tiek rinktinėje, žaidžiant kartu mes vienas kitą suprantame ir pažįstame geriau.
– Baltijos taurės starte U-21 rinktinė sužaidė lygiosiomis 1:1 su Estija. Ar po šių rungtynių jaučiate, jog galite iškovoti trofėjų paskutiniame mače su Latvija?
– L. M: Po pirmų rungtynių buvo jausmas, lyg būtume pralaimėję, turbūt dėl to, jog pirmavome ir praleidome apmaudų įvartį. Be abejo, manau, jog galime laimėti taurę – viskas mūsų rankose.
– E. D: Pirmos rungtynės buvo gana neblogos. Pirmavome 1:0, bet buvo apmaudžiai skirtas vienuolikos metrų baudinys ir estai išlygino rezultatą, bet kitose rungtynėse darysime viską, jog laimėtume.
Birželio 4 dieną C. Falcho vadovaujama komanda Gargžduose priims Latvijos rinktinę. Į šias rungtynes futbolo gerbėjai galės patekti nemokamai.
