Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymu, padidintos minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis iki aštuonių BSI (368 eurų po mokesčių) vietoj šešių (276 eurų) nustatant, kad nuo liepos 1-osios bus taikomas BSI dydis, galiojęs praėjusį mėnesį iki teisės gauti išmoką dienos, o ne praėjusį ketvirtį, kaip yra dabar.

Nustatoma, kokiu atveju būtų taikoma minimali dienos išmoka, jei ji bus didesnė už atitinkamą ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros dienos išmoką, apskaičiuotą pagal vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Patikslinama minimalios dienos ligos išmokos dalis, atsižvelgiant į minimalų jos dydį – 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio vietoj 15 proc.

Jeigu kitas iš tėvų ar senelių kreipsis dėl vaiko priežiūros išmokos, jos mokėjimo trukmė būtų nustatoma pagal pirmojo iš tėvų ar senelių pasirinktą išmokos mokėjimo trukmę.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, keičiančias ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, Seimas priėmė birželio viduryje. 

Seimui antradienį pateiktos tai numatančios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos. 

„Pastebėjome, kad tie asmenys, kurie dirbo, mokėjo mokesčius, kartais gauna mažesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirbo ir išmokas gauna iš piniginės socialinės paramos“, – pristatydama pataisas teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak jos, pakeitimais siūloma didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas 92 eurais – nuo 276,3 iki 368,5 euro „į rankas“.

M. Navickienės teigimu, šis pakeitimas paliestų apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.

Ji teigė, kad „Sodros“ išmokų lubos nesikeis, dėl to kol kas nediskutuojama. M. Navickienės teigimu, tai pareikalautų didelių biudžeto išlaidų.

Anot ministrės, jeigu lubos būtų didinamos nuo dabar galiojančių dviejų iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU), biudžete tam reikėtų numatyti papildomai 14,6 mln. eurų, o jeigu – iki penkių VDU – apie 18 mln. eurų.

„Tos sumos ganėtinai reikšmingos“, – tvirtino M. Navickienė. 

Asmenims, gaunantiems minimalią vaiko priežiūros išmoką, siūloma leisti dirbti iš dalies ir nemažinti jų išmokos, kai ji ir pajamos neviršija minimalios algos – dabar 840 eurų.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis būtų didinamas tuo atveju, kai asmuo dirba ir gauna vaiko priežiūros išmoką ir kitos pajamos neviršytų penkių VDU, arba 9435 eurų.

Be to, socialinio draudimo įmokų bazės siūloma netaikyti atskirai kiekvienoje darbovietėje gautoms pajamoms, kai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas keliose darbovietėse.

Taip pat siūloma pailginti ligos išmokos mokėjimą savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių – nuo 28 iki 40 dienų, leisti ją gauti ne vieną, o du kartus per metus, mokėti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

Numatoma pailginti ir bendruosius ligos išmokos mokėjimo terminus: slaugantiems vaikus iki 14 metų – 21 dieną vietoj 14 dienų, slaugantiems suaugusius šeimos narius – 14 dienų vietoj 7 dienų, slaugantiems vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoką mokėti ir jei vaikai slaugomi ambulatoriškai.

Minimalių motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžių padidinimui iš „Sodros“ biudžeto antrąjį šių metų pusmetį reikėtų 1,75 mln. eurų, o 2024 metais – apie 14,27 mln. eurų: iš jų 3,5 mln. eurų šių išmokų padidinimui ir 10,77 mln. eurų pakeitimams dėl ligos išmokos.

Pakeitimai dėl tėvystės vaiko priežiūros išmokų įsigaliotų nuo šių metų liepos. Nuo kitų metų pradžios įsigaliotų nuostatos dėl minimalių ir maksimalių kompensuojamųjų uždarbių ir ligos išmokų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Ministerijos pateiktose Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisose siūloma, kad ligos išmoka švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, būtų mokama ne tik tėvams ar globėjams, bet ir vaiko seneliams ar neįgalų vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui.

Taip pat Seimui bus siūloma nustatyti, kad ši išmoka mokama ne tik prižiūrint vaiką iki aštuonerių metų, bet ir pagal bendrojo ugdymo ar specialiesiems poreikiams pritaikytą programą besimokantį neįgalų asmenį.

Be to, tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas dėl vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos išmoka būtų mokama iki 14 dienų.

Dabar numatyta, kad nesant ekstremaliosios situacijos ar karantino ir švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, ligos išmoka gali būti mokama ikimokyklinukų ar pradinukų tėvams ar globėjams ar prižiūrintiems asmenimis.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną išmoka gali būti mokama ir seneliams.

Nedarbingumo pažymėjimus per nuotolį gydytojai galės išduoti tik užkrečiamųjų ligų atvejais.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai, sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo, švietimo srityse dirbantiems žmonėms, užsikrėtusiems COVID-19 liga vykdant savo profesinę veiklą, nebebus skiriamos didesnės ligos išmokos. Laikino nedarbingumo metu jiems bus mokamos įprasto dydžio ligos išmokos, siekiančios 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Iki šiol šiems darbuotojams buvo mokamos 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmokos, kai darbdavys patvirtindavo, kad darbuotojas COVID-19 susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas.

Laikinoji tvarka nebegalios nuo gegužės 1 d. Tačiau darbuotojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki balandžio 30 d., paskirta padidinta ligos išmoka bus mokama tol, kol jie atgaus darbingumą, tai yra ir po gegužės 1 d.

Tiems darbuotojams, kurie vykdydami savo profesinę veiklą susirgs COVID-19 po gegužės 1 d. ir jiems bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas po šios dienos, bus skiriama įprasto dydžio ligos išmoka.

Ar bus pokyčių tėvams slaugantiems sergančius vaikus?

Kadangi jau kurį laiką izoliacija po kontakto su sergančiu COVID-19 nebėra privaloma, o nuo gegužės 1 d. bus panaikinti visi ribojimai, susiję su koronaviruso pandemija, nedarbingumo pažymėjimai sergančio vaiko priežiūrai išduodami tokia pat tvarka, kaip ir prieš pandemiją.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio  dydžio, ji gali būti mokama vienam iš tėvų ar globėjų.

Ar tiks nuotoliniu būdu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

Jei susirgusiam žmogui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, tik gydytojui nusprendus ir įvertinus užsikrėtimo riziką, nedarbingumo pažymėjimas galės būti išduodamas nuotoliniu būdu.

Visais kitais atvejais būtina tiesioginė konsultacija dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Svarbu prisiminti, kad gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaime nėra pagrindas skirti ligos išmoką. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius)  bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidės 2022 m. gegužę, bus vertinamos sausio-kovo mėnesių draudžiamosios pajamos.

Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas.

„Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai. Bet tos diskusijos, aš jas girdžiu, darbdavių siūlymai, kurie ateina, jie visi yra svarstomi, svarstytume ir šį siūlymą“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

„Tačiau jeigu kalbėtume apie kažkokios garantijos mažinimą žmonėms, kurie savo pasirinkimu nėra linkę skiepytis, tai turbūt ligos išmokos mokėjimas būtų labiau tikslingas diskutuoti“, – pridūrė ji.

Pasak M. Navickienės, ir dabar mokant ligos išmokas yra išlygų: žmogus jos negauna, jei patiria traumą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų ar kitaip nesisaugodamas.

Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už nepasiskiepijusių žmonių testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Nesitestuojantys darbuotojai turi būti nušalinami nuo darbo.

Julitos Varanauskienės teigimu, jų per mėnesį išduota beveik 12,8 tūkst. – triskart daugiau nei tuo metu pernai, kai jų buvo 4,16 tūkst.

„Šiltėjant orams nuo balandžio su kiekvienu mėnesiu išduodamų nedarbingumo pažymėjimų dėl patvirtintos, įtariamos COVID-19 ligos, slaugos, vaikų priežiūros ir izoliacijos vis mažėjo. Liepą buvo išduota mažiausiai nuo metų pradžios nedarbingumo pažymėjimų – 2,62 tūkst. Deja, paskutinį vasaros mėnesį buvo didelis šuolis“, – BNS sakė J. Varanauskienė.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio jau priskaičiuota 59,3 mln. eurų ligos išmokų.

„Jau rugsėjį, per tris savaites, turime ligos išmokų sumokėję daugiau (434 tūkst. eurų) negu per visą rugpjūtį (380 tūkst. eurų). Pernai rugsėjį 1,1 mln. eurų išmokėta, pasieksime tą patį lygį ir šiemet. Tai milijonas per mėnesį, o ne per dieną, kaip buvo pernai birželį“, – teigė „Sodros“ vadovė.

Pasak jos, pernai nuo kovo, kai šalyje pradėjo sirgti žmonės, iki metų pabaigos ligos išmokos siekė beveik 126 mln. eurų.

J. Varanauskienės teigimu, šiuo metu dėl koronaviruso nedarbingumą turi maždaug 3 tūkst. žmonių, dėl izoliacijos – apie 500, dėl vaikų slaugymo – 300.

Jos teigimu, šis klausimas vis dar yra diskusinis.

„Tai yra diskusinis klausimas (...). Jis dar nėra pristatytas Vyriausybėje, dar nesame aptarę ir konkretaus projekto neturime. Tačiau klausimas, ar žmogaus pasirinkimas nesiskiepyti galėtų lemti papildomų pajamų nebuvimą susirgimo atveju, šiandien vis dar yra relevantiškas. Tačiau Galutinių sprendimų priimtų nėra“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad jei žmogus nusprendė nesiskiepyti nuo COVID-19, būtų logiška, jei galiotų draudimo sistemoje veikiantis principas.

„Galima nesirgti – galima pasiskiepyti. Klausimas paprastas: ar žmogus tikrai ėmėsi priemonių, kad nesusirgtų. Jei jis negali pasiskiepyti – tai viena. Bet jei jis nusprendė nesiskiepyti, tai galioja draudimo sistemoje veikiantis principas: jei pats kažko nepadarote, kad apsisaugotumėte nuo draudiminio įvykio, draudimo išmoka nesumokama“, – interviu „Delfi“, komentuodama Vyriausybė siūlymą nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos, teigė premjerė.

Ligos išmokos siūloma nemokėti tais atvejais, jei COVID-19 susirgę asmenys nebus pasiskiepiję be pateisinamų priežasčių. Sprendimus dėl to Vyriausybė žada priimti jau šią savaitę.

Rengiami ir teisės aktų pakeitimai, kurie galimybių paso neturintiems gyventojams užvertų ir sveikatos priežiūros įstaigų duris – galėjusiems skiepytis, bet to nepadariusiems asmenims būtų teikiama tik būtinoji pagalba.

Tokių drastiškų priemonių šalies valdžia nutarė imtis siekdama paskatinti žmones aktyviau skiepytis. Naujausiais duomenimis, mažiausiai viena skiepo doze nuo koronaviruso pasiskiepijusiųjų skaičius Lietuvoje artėja prie 54 proc., o galimai imunizuotų gyventojų dalis – 56 proc.

Šiuo metu nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka mokama dirbančiajam susirgus, taip pat – slaugant sergantį vaiką iki 14 metų arba susirgusį šeimos narį.

Pandemijos metu ligos išmokos buvo mokamos ne tik susirgusiems COVID-19, bet ir tiems dirbantiems asmenims, kurie turėjo aukštos rizikos sąlytį su sergančiuoju bei privalėjo izoliuotis ir negalėjo dirbti iš namų.

Statistikos departamento duomenimis, dėl pandemijos 2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordinis valstybinio socialinio draudimo ligos išmokų skaičius.

Pernai valstybinio socialinio draudimo ligos išmokų skaičius pasiekė beveik 983 tūkst. Iš jų – penktadalis (204,7 tūkst.) buvo susiję su COVID-19 atvejais.

Iš viso praėjusiais metais valstybiniu socialiniu draudimu drausti gyventojai nedarbingi buvo beveik 15 mln. dienų, už kurias išmokėta 460 mln. eurų, arba per 150 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Beje, pernai gerokai daugiau išmokėta išmokų motinystės ir tėvystės išmokoms. Statistikos departamento duomenimis, šios išlaidos siekė beveik 81,3 mln. eurų, arba 4 mln. eurų daugiau nei užpernai.

Nepigiai valstybei kainuoja ir COVID-19 pacientų gydymas. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau išleista 42,7 mln. eurų.

Nepigiai valstybei kainuoja ir COVID-19 pacientų gydymas. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau išleista 42,7 mln. eurų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, koronavirusu sergančiojo asmens gydymas ligoninėje vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. eurų.

COVID-19 liga sergančiųjų gydymo kaina priklauso nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio, gretutinių paciento ligų bei kitų veiksnių.

Kai kuriais atvejais šios ligos gydymas gali kainuoti ir dešimtis kartų brangiau. Pavyzdžiui, jei pacientui taikoma daugiau nei keturias dienas trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, toks gydymas vidutiniškai kainuoja 8,3 tūkst. eurų (kaina svyruoja nuo 5 iki 33 tūkst. eurų).

Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai COVID-19 pacientui taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ypač sunkių ligonių gydymas, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija), išlaidos gydymui gali siekti ir daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Brangiausiai pernai COVID-19 paciento gydymas mokesčių mokėtojams atsiėjo 134 tūkst., šiemet – 85 tūkst. eurų. Abiem atvejais ligoniai buvo prijungti prie EKMO aparatų, arba vadinamosios dirbtinės kraujotakos sistemos.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 300 COVID-19 pacientų, iš jų reanimacijoje – maždaug kas aštuntas. Bet nė vienam šiuo metu COVID-19 sergančiam asmeniui esktrakorporinė membraninė oksigenacija netaikoma.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso COVID-19 susirgo daugiau kaip 286 tūkst. žmonių, nuo šios ligos mirė 4,4 tūkst. asmenų. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama daugiau kaip 9 tūkst. mirčių.

Už tokias  Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 126  Seimo nariai.

Pakeitimai įsigalios nuo lapkričio ir leis motinystės ir tėvystės išmokas tėvams apskaičiuoti pagal jų pajamas, buvusias iki pirmo karantino paskelbimo – nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos. 

Tai galios ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo. 

Didesnes išmokas, kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė, gautų apie 10 tūkst. šeimų. 

Taip pat Seimas leido  nuo šių metų liepos didesnes išmokas mokėti sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Teisę į didesnę išmoką įgytų 14,4 tūkst. žmonių.

Dabar galima mokėti didesnę – 77,58 proc. (o ne 62,06 proc.) algos dydžio ligos išmoką, tačiau konkrečios aplinkybės nustatomos individualiai. Ministerija sako, kad tai kelia sunkumų. 

Bedarbiams leista bedarbio statusą ir nutrauktą nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti du kartus per pusmetį, o dabar tai galima padaryti tik vieną kartą, Naujai tvarkai iš biudžeto reikės papildomai 0,5 mln. eurų. 

Toks pakeitimas taip pat būtų naudingas žmonėms, kurie per pandemiją pabandė dirbti, bet tai jiems nepavyko ir teko grįžti į bedarbių gretas. 

Už šias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 127 Seimo nariai.

Taip pat siūloma didesnes išmokas mokėti darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Bedarbiams siūloma leisti statusą atnaujinti du kartus per pusmetį. 

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms dviejų – Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymų – pataisoms: už balsavo 123 Seimo nariai, o prieš ir  susilaikiusių nebuvo.

Koreguojamos motinystės ir tėvystės išmokos 

Pakeitimai nuo lapkričio leis motinystės ir tėvystės išmokas tėvams apskaičiuoti pagal jų pajamas, buvusias iki pirmo karantino paskelbimo – nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos. 

Tai galiotų ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo. 

Didesnes išmokas, kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė, gautų apie 10 tūkst. šeimų. 

M. Lingės teigimu, nors gimstamumas per pandemiją sumažėjo, tačiau ryžęsi susilaukti vaikų neturi nukentėti.

„Po metų vieni pandemiją bus galbūt jau pamiršę, o jauni tėvai pasekmes jaustų ilgesnį laiką dėl nepalankios jiems metodikos skaičiuojant išmokas. Pakeitimai leis vaiko priežiūros išmoką skaičiuoti palankiau eliminuojant praradimus, atsiradusius dėl pandemijos ir jos suvaržymų“, – Seimo posėdyje aiškino jis.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad jau paskirtos mažesnės išmokos bus perskaičiuotos: „Nenukentės niekas iš jau tapusių tėveliais, susilaukusių vaikų ir gavę jau ir išmokėtas, į pabaigą einančias išmokas“.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad ligos ir motinystės įmokos ir išmokos šiemet yra nesubalansuotas: „Sumokame iš socialinio draudimo šitoms išmokoms žymiai daugiau negu surenkame“.

Didesnės išmokos – užsikrėtusiems COVID-19 nuo bendradarbių

Be to, pritarta siūlymui nuo šių metų liepos neriboti galimybės gauti didesnes ligos išmokas sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos darbuotojams, užsikrėtusiems COVID-19 nuo bendradarbių. Teisę į didesnę išmoką įgytų 14,4 tūkst. žmonių.  

Dabar galima mokėti didesnę – 77,58 proc. (o ne 62,06 proc.) algos dydžio ligos išmoką, tačiau konkrečios aplinkybės nustatomos individualiai. Ministerija sako, kad tai kelia sunkumų.

M. Lingės teigimu, dabar šie darbuotojai finansiškai skriaudžiami.

„Du užsikrėtę darbuotojai gauna skirtingo dydžio išmokas, nes skiriasi jų užsikrėtimo šaltinis. Virusas nepaiso nei sienų, nei pareigų, todėl tą diskriminaciją reikia panaikinti“, – teigė jis.

Bedarbių statuso atnaujinimas – dukart per pusmetį

Pataisomis taip pat siūlomas palengvinimas žmonėms, dėl koronaviruso netekusiems arba negalintiems susirasti darbo – jiems bedarbio statusą ir nutrauktą nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti būtų galima du kartus per pusmetį.

Dabar tai galima padaryti tik vieną kartą, Naujai tvarkai iš biudžeto reikės papildomai 0,5 mln. eurų.

Toks pakeitimas taip pat būtų naudingas žmonėms, kurie per pandemiją pabandė dirbti, bet tai jiems nepavyko ir teko grįžti į bedarbių gretas.