Kaip rašoma sprendimo projekte, ketinama nutraukti viešosios įstaigos kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų veiklą šią įstaigą likviduojant. Mokytojų namų turto ir veiklų valdymą perimtų Vilniaus kultūros centras.

Šis centras administruotų ir Šv. Kotrynos bažnyčią, nes tą anksčiau taip pat darė Mokytojų namai.

Savivaldybė įstaigos likvidavimą vadino teisiniu procesu, kuriuo sujungiamos biudžetinė ir viešoji įstaiga, o darbuotojai perkeliami į Vilniaus kultūros centrą.

Anot jos, Vilniaus mokytojų namai šiuo metu atlieka labiau administravimo funkcijas – turi daug patalpų, tačiau veiklų patys beveik neorganizuoja. Įstaigos likvidavimui dar turės pritarti sostinės taryba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu „Lietuvos kino“ likvidavimas pratęstas iki gegužės (vietoje 2023 metų spalio), nes šiuo metu dar atliekami baigiamieji darbai – atleidžiami darbuotojai, baigiamos rengti finansinės ataskaitos, tvarkomi archyviniai dokumentai.

Tuo metu „Mūsų amatų“ likvidavimas dėl bankroto pratęstas iki rugpjūčio (vietoj 2023-ųjų gruodžio), nes užsitęsė teisminiai ginčai.

Be kita ko, pertvarkant Žemės ūkio duomenų centrą, projektų parengimą ir pateikimą numatyta pratęsti iki balandžio (buvo 2023 metų gruodis), nes dar planuojama įvertinti tinkamiausią teisinę formą, į kurią būtų pertvarkoma ši valstybės įmonė.

Tuo metu likviduojant įmonę „Būsto paskolų draudimas“ likvidavimo terminas nekinta – procesas turi būti užbaigtas iki šių metų pabaigos, nepaisant to, kad bendrovė siekė pratęsti iki 2027 metų.

Kaip rašo „Voice of America“, administracijos atstovė Karine Jean-Pierre antradienį Baltuosiuose rūmuose surengtoje konferencijoje sakė, kad ji žino apie Rusijoje paskelbtą vaizdo įrašą, tačiau dar anksti komentuoti.

„Mes matėme pranešimus ir, žinoma, žinome apie vaizdo įrašą. Dabar aš tiesiog negaliu nieko patvirtinti“, – į žurnalistų klausimus atsakė K. Jean-Pierre.

Buvęs Pentagono patarėjas ir organizacijos „Silverado Policy Accelerator“ įkūrėjas Dmitrijus Alperovičius teigė, kad JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba nepatvirtino Ukrainos žvalgybos tarnybų teiginių apie V. Sokolovo nužudymą.

D. Alperovičius taip pat pridūrė, kad nepaisant to, ar V. Sokolovas žuvo per Ukrainos puolimą, ar ne, kalbos apie jį atitraukia dėmesį nuo Ukrainos.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

Teismo atrankos kolegija praėjusią savaitę paskelbė, kad skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

„Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui“, – rašoma Sigitos Rudėnaitės, Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės nutartyje.

„Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ buvo įsteigęs už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis Algirdas Paleckis su bendraminčiais.

Kasacinį skundą LAT asociacijos vardu pasirašė viena iš jos steigėjų Erika Švenčionienė, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir Mindaugas Ramoška.

LAT buvo prašoma panaikinti žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis organizacija likviduojama.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Asociacijos likvidatoriumi teismas yra paskyręs Turto banką.

„Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, procedūros vyksta numatytu grafiku, renkami Registrų centrui reikalingi duomenys likvidavimui. Tikimės baigti procesą iki metų pabaigos“, – BNS informavo Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Šią savaitę kasacinį skundą gavęs LAT dar spręs, ar priimti jį nagrinėti. Tai svarstys teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija. Jei LAT skundą priims ir išnagrinės, jo verdiktas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kasacinį skundą asociacijos vardu pasirašė Erika Švenčionienė, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir Mindaugas Ramoška, BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

LAT prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vasarį priimtą sprendimą bei gegužę priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį atmesti.

Asociacijos likvidatoriumi teismas yra paskyręs Turto banką. Įmonė anksčiau teigė, kad likvidavimo procesas vyksta be kliūčių, tikėtina, kad teismo nutartis bus įgyvendinta iki metų pabaigos.

Gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad asociacija įsteigta neteisėtai ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Po šios nutarties teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau dar galėjo būti skundžiamas LAT.

„Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ juridinių asmenų registre įregistruotas 2022 metų birželio 28 dieną, vienas iš valdybos narių ir steigėjų – už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis A. Paleckis.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti teismo prašė Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros manymu, šios asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti, prieštaraujantys viešajai tvarkai, o ją steigiant pažeistos esminės juridinio asmens steigimo taisyklės. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, asociacijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Pirmos instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinį ieškinį, sutiko su prokuroro pozicija.

Nepakeistą šio teismo sprendimą paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino E. Švenčionienės, kaip asociacijos pirmininkės, ir kitų asociacijos steigėjų pasisakymus žiniasklaidoje bei atsižvelgiant į jų turinį padarė teisingą išvadą, jog tikrasis asociacijos steigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, tai yra asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

Asociacijos atstovai teismuose teigė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir jų pareigūnų darbą. Tačiau apygardos teismas konstatavo, jog tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame padarytų išvadų, kad tikrieji asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų vertinimu, asociacijos pareiškimai ir pasisakymai patvirtina, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ savo pasisakymuose Rusijoje lietuvių tautos vardu neigia Lietuvos geopolitinę orientaciją, neigia, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė.

Kaip pranešė ministerija, griežta protesto nota įteikta į ministeriją iškviestam Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui.

URM žiniomis, balandžio 28 dieną vyks Gardino srities teismo posėdis dėl Pelesos lietuvių organizacijos likvidavimo.

„Notoje pažymima, kad tokie Baltarusijos veiksmai sulauks griežto ir principingo atsako, Lietuva kels šį klausimą tarptautinėse institucijose“, – teigia ministerija.

Jis pripažintas neteisėtai įsteigtu. Likvidatoriumi paskirtas Turto bankas.

„Teismas nusprendė, kad „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas yra neteisėtai įsteigta asociacija, kuri turi būti likviduota. Toks sprendimas yra priimtas, nes asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą. Taip pat buvo pažeistos tam tikros asociacijų steigimo taisyklės. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją“, – žurnalistams sakė teisėja Enrika Janušonienė.

Teismas nusprendė, kad „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas yra neteisėtai įsteigta asociacija, kuri turi būti likviduota.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

„Taip iš esmės buvo neigiama Lietuvos konstitucinė santvarka, tai yra, kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė valstybė“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Pasak E. Janušonienės, asociacijos steigėjai prisidengė žodžio laisve, tačiau, pagal Lietuvos Konstituciją, laisvė skleisti informaciją yra nesusijusi su dezinformacija, su socialinės nesantaikos kurstymu ar kita neteisėta veikla.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teismo sprendimo paskelbimą salėje stebėjo trys policijos pareigūnai.

Vienas šios organizacijos steigėjų yra šiuo metu bausmę už šnipinėjimą Rusijai atliekantis Algirdas Paleckis.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Prokurorė Sigita Vasiliauskienė prašė panaikinti organizaciją dviem pagrindais – steigimo tikslai neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai, be to, pažeistos juridinio asmens steigimo taisyklės.

Prokurorė anksčiau pažymėjo, kad asociacijos atstovai savo pasisakymais pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o įvertinus Lietuvos gyventojų skiriamą paramą Rusijos užpultai šaliai, asociacijos nuomonės reiškimas visos tautos vardu prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti vertinamas kaip tenkinantis viešąjį interesą.

„Tarptautinio geros kaimynystės“ forumo vadovė Erika Švenčionienė savo ruožtu tvirtino forumą su bendraminčiais įkūrusi vedina kilnaus tikslo – tautų draugystės.

Ji sakė, kad teismo sprendimas bus skundžiamas, nepripažįsta nė vieno asociacijai mesto kaltinimo.

Atsakovais civilinėje byloje taip pat yra Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, A. Paleckis ir Mindaugas Ramoška. Kaip tretieji asmenys dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra dar atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas atliekamas dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Galutinį sprendimą dėl įstaigos likvidavimo ir jos funkcijų perdavimo muziejui priims teatro dalininkė Kultūros ministerija.

Anksčiau Kultūros ministerija pranešė, kad prieš ketverius metus mirusio režisieriaus įkurtas teatras „Meno fortas“ veiklą tęs kaip Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus dalis.

„Likvidavimas skamba kaip kažko pabaiga, šiuo atveju – tikrai ne. Tiesiog ieškota geriausio sprendimo, kaip ir toliau rūpintis Eimunto Nekrošiaus palikimu. Su įstaigos dalininkais sutarta, ir procesas jau vyksta, būtent, visą atminimą, jo aktualizavimą perleidžiant Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, ten įsteigiant naują skyrių, kuris tuo ir užsiimtų“, – Vyriausybės posėdyje sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Ministerija anksčiau informavo, kad perėmus „Meno forto“ turtą, šiame muziejuje bus atidarytas Teatro tyrimų ir edukacijos centras. Pasak ministerijos, taip „Meno fortas“ tęs veiklą, o E. Nekrošiaus kūrybinis palikimas „bus saugomas ir puoselėjamas valstybiniu lygmeniu“.

Planuojama, kad naujasis centras išsaugos „Meno forto“ pavadinimą, perims E. Nekrošiaus kūrybinį palikimą, archyvą, jį tyrinės ir didins režisieriaus kūrybos sklaidą, vykdys įvairias edukacines, taip pat teatro tyrimų veiklas, skirtas profesionalams ir jauniesiems kūrėjams, moksleiviams, studentams, senjorams, eksperimentinius teatro projektus.

Viešoji įstaiga „Teatras Meno fortas“ įkurta 1998-ųjų sausį Eimunto Nekrošiaus, Nadeždos Gultiajevos ir Kultūros ministerijos iniciatyva.

Vienas iškiliausių Lietuvos teatro režisierių E. Nekrošius mirė 2018-ųjų lapkričio 20-ąją, savo gimtadienio išvakarėse, šiemet lapkričio 21-ąją jam būtų sukakę 70 metų.

„Teismas mano, kad atidėjimo priežastys turi būti tikrai išskirtinės ir proporcingos“, – parašė „Memorial“ platformoje „Telegram“.

Teismo teigimu, niekam nėra iškilusio „pavojaus gyvybei ir sveikatai“, dėl kurio būtų įmanomas toks atidėjimas.

Ši grupė fiksuoja Stalino laikų nusikaltimus ir turi sukaupusi didžiulį archyvą Maskvoje.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė pagrindinę grupės struktūrą „Memorial International“. Anot jo, „Memorial“ nevykdė įpareigojimų, numatytų pagal grupei anksčiau suteiktą „užsienio agento“ statusą.

EŽTT nedelsiant paragino Rusiją sustabdyti nutarties vykdymą, kol jis išnagrinės „Memorial“ uždarymo bylą.

Sprendimą taip pat pasmerkė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Gruodį Maskvos žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė likviduoti „Memorial“ žmogaus teisių centrą, kovojantį su dabartiniais teisių pažeidimais Rusijoje.