Apie aštuonias valandas viešųjų ryšių bendrovės „PR Service / Edelman Affiliate“ patalpose praleidęs R.Karbauskis iš pastato išėjo ketvirtadienio naktį, apie 23.30 val., ir susitikimo BNS nekomentavo.

Ketvirtadienio pavakare apie 17 val. BNS žurnalistai fiksavo iš tų pačių patalpų išeinančias G.Kildišienę ir žiniasklaidos teisės ekspertę L.Meškauskaitę. Pastarosios taip pat susitikimo nekomentavo.

Tuo metu „PR Service / Edelman Affiliate“ darbuotoja Ieva Girčytė -Ručinskienė ketvirtadienį BNS neigė, kad agentūros patalpose yra G.Kildišienė ir R.Karbauskis.

Susitikime dalyvavęs minėtos kompanijos įkūrėjas, kultūros ministrės Lianos Ruokytės - Jonsson patarėjas Linas Kontrimas bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar agentūros patalpose yra minėti asmenys.

Susitikimas – G.Kildišienės knygos platinimui aptarti

Nepanorę būti įvardytais BNS šaltiniai nurodė, kad minėtas susitikimas buvo numatytas neseniai išleistos G.Kildišienės biografinės knygos „Atvirai“, taip pat šios knygos viešinimo ir platinimo kampanijai aptarti.

G.Kildišienė iki šiol žiniasklaidai išsamiai nekomentavo knygos išleidimo aplinkybių. Biografinėje eksparlamentarės knygoje nebuvo nurodyta spaustuvė, kurioje spausdintas 30 tūkst. knygos tiražas. Knygoje įvardijama, kad ją išleido pačios G.Kildišienės vadovaujama leidykla.

BNS žiniomis, tuomet, kai buvo pradėtas rengti G.Kildišienės knygos projektas ir viešinimo kampanija, šių metų birželio pradžioje buvusios Seimo narės įmonė „Greta Gretos“ pervadinta į leidyklą „Amatas“.

Įmonės įstatinis kapitalas tada padidintas 20 tūkst. eurų. Turinti tokią sumą G.Kildišienė yra anksčiau nurodžiusi ir savo turto deklaracijoje. Knygos leidybos, viešinimo kampanijos ir platinimo finansavimo šaltiniai iki šiol nėra aiškūs.

R.Karbauskis žiniasklaidai yra teigęs, jog nėra prisidėjęs prie minėto buvusios kolegės Seime projekto. Tuo metu keli šaltiniai Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje BNS yra paliudiję, kad R.Karbauskis asmeniškai koordinavo knygos leidybos finansavimo, platinimo ir viešinimo reikalus.

R.Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ vadovas Edgaras Šakys penktadienį BNS sakė, kad jo žiniomis, įmonė nefinansavo knygos leidimo, tačiau paprašė klausimus ta tema atsiųsti raštu.

Pats Seimo narys, naktį išėjęs iš viešųjų ryšių agentūros patalpų Vilniaus senamiestyje, neatsakė į žurnalistų klausimus.

Ketvirtadienį iš susitikimo kiek anksčiau išėjusi G.Kildišienė nebendravo su BNS žurnalistais.

Ją lydėjusi teisininkė L.Meškauskaitė BNS nurodė atsakysianti į klausimus vėliau iš anksto sutarus dėl pokalbio.

Žurnalistams – ministrės patarėjo koja užremtos durys

BNS žurnalistams ketvirtadienio pavakare atvykus į agentūrą „PR Service / Edelman Affiliate“, jos įkūrėjas L.Kontrimas pirmiausia atkreipė dėmesį, jog tai yra privati bendrovės teritorija.

Atkreipus dėmesį, kad pats L.Kontrimas yra kultūros ministrės patarėjas, darbo metu besilankantis privačios bendrovės teritorijoje, pastarasis iš pradžių sutiko atsakyti į BNS klausimus. Paklaustas, ar čia vyksta susitikimas, kur dalyvauja R.Karbauskis ir G.Kildišienė, jis pakvietė į šalia įėjimo esantį kabinetą.

„Mes padarysime viską, kad jums nereikėtų sukti galvos“, – patikino L.Kontrimas, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad tuo metu, kol kalbėsis su žurnalistais, nebus bandoma slapta iš patalpų išvesti susitikimo dalyvių.

Užėjus į kabinetą, kultūros ministrės patarėjas uždarė duris ir kūnu užtvėrė išėjimą. Dėl to žurnalistai negalėjo matyti vaizdo į pagrindinį patalpų koridorių.

Žurnalistams paprašius išleisti iš kabineto bei pabandžius atidaryti duris, L.Kontrimas prispaudė jas koja. Ministrės patarėjas leido žurnalistams išeiti iš patalpų užsiminus apie varžomą jų laisvę ir įspėjus apie galimą kreipimąsi į policiją dėl minėtų veiksmų.

Prieš tai teigęs, jog yra pasiruošęs atsakyti į visus žurnalistų klausimus, L.Kontrimas netrukus pasišalino iš jo sutuoktinės Romualdos Stonkutės vadovaujamos agentūros patalpų.

Agentūros atstovė: G.Kildiešienės čia nėra

Agentūros „PR Service / Edelman Affiliate“ projektų vadovė I.Girčytė – Ručinskienė taip pat atsisakė išsamiau komentuoti vykstantį susitikimą.

„Pas mus vyksta verslo susitikimas, viskas. Ir aš tikrai nenoriu čia dabar aiškintis ir garsiai kalbėti“, – sakė ji.

„PR Service / Edelman Affiliate“ darbuotoja neigė, kad ji arba jos atstovaujama kompanija yra kaip nors susijusi su G.Kildišienės knyga.

Paklausta, kodėl tuomet G.Kildišienė yra šiose patalpose, ji atsakė: „Čia jos nėra“.

Tačiau maždaug po valandos iš agentūros patalpų išėjo G.Kildišienė ir advokatė L.Meškauskaitė.

Namo po darbo besiskirstę viešųjų ryšių bendrovės darbuotojai neatsakė į klausimus, ar bendrovės patalpose tebėra R.Karbauskis ir koks jo buvimo čia tikslas.

Žurnalistus išprašė policija

Praėjus kelioms valandoms agentūros patalpose likusio R.Karbauskio už durų pastato laiptinėje laukusius žurnalistus kelis kartus bandė išprašyti iškviesti apsaugos darbuotojai.

Pastarieji aiškino, kad apsaugą iškvietė „PR Service / Edelman Affiliate“ atstovai.

Žiniasklaidos atstovams paaiškinus, jog laukiama galimybės pakalbinti viešą asmenį Seimo narį R.Karbauskį ir nesutikus pasitraukti iš laiptinės, netrukus buvo iškviesta ir policija.

Policijos pareigūnai išprašė žurnalistus iš patalpų nurodydami, kad yra gautas namo savininko pareiškimas apie laiptinėje esančius pašalinius asmenis.

Prie dviejų namo sostinėje išėjimų lauke susibūrė daug žiniasklaidos atstovų, o po dar kelių valandų laukimo iš patalpų galiausiai išėjo ir pats R.Karbauskis bei „PR Service / Edelman Affiliate“ vadovė R.Stonkutė.

„Valstiečių“ ir viešųjų ryšių agentūros vadovė sėdo į staiga prie durų privažiavusį mikroautobusą ir išvažiavo nieko nekomentavę.

G.Kildišienė neteko Seimo narės mandato

Pernai rudenį Seimo rinkimus vienmandatėje Anykščių – Panevėžio apygardoje laimėjusi G.Kildišienė parlamentarės mandato atsisakė sausį, praėjus kelioms savaitėms nuo pranešimų, kad tuometinė Seimo narė naudojasi R.Karbauskio vadovaujamo „Agrokoncerno“ automobiliu ir to nedeklaravo.

Iš pradžių nenorėjęs atskleisti informacijos apie sąlygas, kuriomis Seimo narė G.Kildišienė naudojasi automobiliu „Range Rover“, vėliau R.Karbauskis pranešė, kad jo valdomas „Agrokoncernas“ išperkamosios nuomos būdu šį automobilį nuomoja kitam neįvardijamam privačiam asmeniui. Vėliau žiniasklaida pranešė, kad tai buvo G.Kildišienės motina.

Pasitraukusi iš Seimo G.Kildišienė taip pat neteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkės, Panevėžio skyriaus vadovės pareigų.

„Galbūt žurnalistų etikos inspektorė nori sau daugiau galių ginti dalykinę reputaciją, bet čia yra tik kosmetika, tik brūkštelėjimas“, - BNS trečiadienį sakė knygų apie žiniasklaidos teisę autorė L.Meškauskaitė.

Ji teigė, kad pataisa nespręstų kur kas didesnės problemos, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos šiuo metu turi ribotas galimybes ginti dalykinę reputaciją.

Taip teisininkė komentavo Seimo Kultūros komiteto narių registruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias draudimą skelbti dezinformaciją ar informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta - „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“

Komiteto nariai sako pakeitimą siūlantys Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iniciatyva, norėdami sulyginti fizinių ir juridinių asmenų teises gintis teisme

Anot Seimo narių, kiekvienas juridinis asmuo turi teisę ginti savo pažeistą dalykinę reputaciją, tačiau tokią teisę tiesiogiai pripažįsta tik Civilinis kodeksas, bet ne Visuomenės informavimo įstatymas, ginantis tik fizinį asmenį.

Pasak L.Meškauskaitės, Civilinis kodeksas nesudaro tinkamų galimybių juridiniams asmenims reikalauti žalos atlyginimo dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

Civiliniame kodekse šiuo metu yra detaliai aprašytas asmens garbės ir orumo gynimo procesas ir nurodyta, kad šios „taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją“.

L.Meškauskaitė teigė, kad tai yra neteisinga dėl skirtingų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos ypatumų.

„Dalykinė reputacija visiškai nesutampa su garbės ir orumo gynimu, nes tai yra kita prigimtis. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra kildinama iš nuosavybės santykių, o garbė ir orumas yra kildinamas iš fizinio asmens teisės į privatumą“, - sakė advokatė.

Atsakomybė už šmeižtą šiuo metu yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Tačiau teisininkė teigia, kad ši norma taikoma tik fiziniams asmenims.

„Juridinis asmuo šmeižto bylose negali būti nei objektu, nei subjektu. Juridinis asmuo neatsako už šmeižimą (...) ir už juridinio asmens šmeižimą nėra baudžiamosios atsakomybės“, - sakė teisininkė.

„Problemos dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo pirmiausia yra susijusios su teismine praktika, su jos tempais, su neturtinės žalos priteisimo dydžiu, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu“, - pridūrė ji.

„Turėtume keisti Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą. Tada turėtume efektyvią apsaugą“, - teigė L.Meškauskaitė.

Verslininkai Nerijus Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius ir Mindaugas Bagdonavičius nusprendė prisijungti prie UAB „Vilniaus prekyba“ ieškinio prieš smulkųjį įmonių grupės akcininką Mindaugą Marcinkevičių. Tokiu būdu didžiausios lietuviško kapitalo įmonių grupės investuotojai sieks apginti ne tik valdomų įmonių, bet ir savo reputaciją.

„Rugpjūčio 14 dieną UAB „Vilniaus prekyba“  kreipėsi į teismą su prašymu neatitinkančiais tikrovės pripažinti p. M. Marcinkevičiaus kaltinimus, neva grupės įmonės vengė mokėti mokesčius.

Teismas atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad daugelis p. M. Marcinkevičiaus kaltinimų yra nukreipti ne tik prieš „Vilniaus prekybos“ įmones, bet ir prieš grupės akcininkus – fizinius asmenis. Todėl akcininkų prisijungimas prie ieškinio yra logiškas gynybos žingsnis“, – sako „Vilniaus prekybą“ byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Advokatės teigimu, „Vilniaus prekyba“, N. Numavičius, V. Numavičius, I. Staškevičius ir M. Bagdonavičius griežtai neigia p. M. Marcinkevičiaus viešai mestus melagingus kaltinimus. Be to, pasak L. Meškauskaitės, įmonė bei jos akcininkai laikosi pozicijos, kad šiuo metu teismas yra vienintelė priemonė sustabdyti p. M. Marcinkevičiaus melo kampaniją, nukreiptą prieš sąžiningai dirbančias „Vilniaus prekybos” grupės įmones ir jų darbuotojus.

Likusieji įmonių grupės akcininkai, fiziniai asmenys – Žilvinas Marcinkevičius ir Gintaras Marcinkevičius – priėmė sprendimą bendrai su kitais akcininkais  ir UAB „Vilniaus prekyba“ savo reputacijos neginti.

Pastarąsias savaites prieš didžiausią lietuviško kapitalo įmonių grupę UAB „Vilniaus prekyba“ ir su ja susijusias įmones vykdoma intensyvi ir ypač agresyvi melo kampanija. Į iš anksto parengtą ir koordinuojamą puolimą buvo įtraukta ne tik žiniasklaida, visuomenė, bet ir teismai.

Siekdama išsklaidyti mestus įtarimus bei atgauti visuomenės, valstybės vadovų ir institucijų pasitikėjimą „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių grupėje pradėta istorinė atvirumo kampanija. Šios kampanijos dalimi yra ir interneto puslapis www.vpatvirai.lt , kuriame visuomenei pateikta bei nuolat pildoma „VP baltoji knyga“.

Dėl akcininkų ginčo ir Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimų mokesčių slėpimu "Vilniaus prekyba" patiria nuostolių, tikina grupės advokatė. Pasak Liudvikos Meškauskaitės, grupė susidūrė su trukdžiais ir Estijoje dėl pablogėjusios reputacijos.

"Dalykinės reputacijos griovimas peržengė Lietuvos sienas (...) Estijoje susidūrė mano klientas su trukdžiais dėl pablogėjusios reputacijos, todėl įmonė patiria didžiulius nuostolius kiekvieną dieną", - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė L.Meškauskaitė.

Ji sakė šiuo metu negalinti įvardinti tikslių sumų, nes viskas "šiuo metu skaičiuojama". Tačiau advokatė tikino, kad patiriami nuostoliai dėl nepasirašomų sutarčių arba pasirašomų nepalankiomis sąlygomis, kadangi pablogėjus reputacijai kitos bendrovės į "Vilniaus prekybą" žvelgia įtariai.

"Jūs puikiai suprantate, ką reiškia reputacija. (...) Įmonei reputacija yra esminis dalykas, ji eina į tarptautinę rinką ir šiandien susirinkti internete informaciją labai lengva. Ir tai pasklido labai plačiai, labai greitai ir, žinoma, užsienio partneriai - pasakiau apie Estiją, bet gali būti ir kitur - jie radę tokią informaciją į tave žiūri įtariai. Tu nesudarei sutarties, tavęs neįsileido", - tikino L.Meškauskaitė.

Pasak jos, praėjusį penktadienį pareikštu ieškiniu reikalaujama teismo pripažinti realybės neatitinkančiais esminius M.Marcinkevičiaus teiginius. Visų teiginių šiuo metu neprašoma pripažinti melagingais, nes tai užtruktų labai ilgai. Tačiau L.Meškauskaitė teigia, kad neturi priekaištų žiniasklaidai.

Anot jos, M.Marcinkevičiaus metami kaltinimai yra rimti. Bylinėjamasi dėl teiginių, kad "Vilniaus prekyba" susitardavo su VMI dėl mokesčių, dėl franšizių ir kaltinimų reorganizacijomis slepiant mokesčius.

"Tie kaltinimai yra pakankamai rimti - mokesčių slėpimas, tam tikros schemos. (...) Jie labai griauna dalykinė reputaciją "Vilniaus prekybos", pakerta pasitikėjimą, o šiai įmonių grupei dalykinė reputacija yra labai svarbi", - tikino advokatė.

Ji sakė, kad nelaukiama Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išvados ir bylinėtis pradedama jau dabar, nes kitu atveju teiktų ilgai laukti ir žala galėtų būti didesnė.

"Jeigu VMI tą išvadą galėtų pateikti rytoj, po savaitės ar net po mėnesio, bet VMI pateiks išvadas nežinau kada ir mes negalime laukti. Prasidėjo lavina kaltinimų ir juos reikia nuneigti čia ir dabar, todėl mes ėmėmės veiksmų", - tikino advokatė.

M.Marcinkevičius šią savaitę į teismą kreipėsi dėl Nerijaus Numavičiaus anksčiau sudarytų sandorių, kuriais neva neteisėtai perėmė "Vilniaus prekybos" kontrolę į savo rankas. L.Meškauskaitė šio ieškinio nekomentavo, kadangi atstovauja grupei, o ne N.Numavičiui.

Vasaros pradžioje M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš "Akropolius" valdančios įmonės vadovo pareigų prasidėjo pokyčiai pačioje grupėje - pradėjo kurtis dešimtys holdingų, kurie buvo skirti tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės būtų atribotos nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad "Vilniaus prekybos" grupėje buvo taikoma "ypač agresyvi" mokesčių planavimo sistema.

"Vilniaus prekyba" kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Advokatūra siūlo jai perduoti nemokamos teisinės pagalbos koordinavimą, tačiau Teisingumo ministerija abejoja tokiu siūlymo įgyvendinimo galimybėmis.

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė žurnalistams penktadienį sakė, jog esamas administravimo modelis, kai koordinavimu užsiima valdininkai, yra nelankstus ir brangiai kainuoja valstybei.

"Viena iš šiuo metu rimčiausių problemų, susijusių su advokatūra, yra valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kodėl ši sritis problematiška? Pirmiausia dėl to, kad ši sistema buvo prieš keletą metų reformuota tokiu būdu, kad visas koordinavimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra perduotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms - tai yra valdininkams", - sakė ji.

L.Meškauskaitė esamą padėtį prilygino situacijai, jei sergantysis pagalbos turėtų kreiptis ne į medikus, o į tarpininkus.

Pasak Advokatų tarybos atstovės, daugiau negu penktadalis valstybės garantuojamai teisinei pagalbai skiriamų lėšų atitenka administratoriams.

"Mes siūlome šitą sistemą reformuoti taip, kad visas koordinavimas būtų atiduotas advokatūrai ir kad į šituos procesus nesikištų valdininkai", - sakė L.Meškauskaitė.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu advokatams už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra nesumokėta daugiau kaip 3 mln. litų.

"Tas administravimas kainuoja maždaug tiek pat, tai akivaizdu, kad jeigu visas administravimas nekainuotų, tada nebūtų iš viso įsiskolinimo", - teigė advokatė.

Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis teigia, kad Lietuvos advokatūra negali teikti viešojo administravimo paslaugų.

"Teisingumo ministerijos žiniomis, užsienyje pagrindinę funkciją administruojant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą atlieka teismai arba atskiros tarnybos, o advokatūrai tam tikrais atvejais suteikiama tik dalis funkcijų, pavyzdžiui, parinkti konkretų advokatą. Pagal nacionalinę teisę Lietuvos advokatūra nėra įstaiga, galinti teikti viešojo administravimo paslaugas, todėl kelia abejonių advokatūros galimybės priimti sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo piliečiams", - sako G.Mozūraitis, kurio komentarą BNS perdavė ministerija.

Pasak jo, lyginant iki 2005 metų veikusią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimo sistemą ir dabartinę administravimo formą, šiandieninėje situacijoje ministerija įžvelgia daugiau privalumų.

"Nors matome problemų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau manome, kad jos nėra susijusios su pasirinktu administravimo modeliu", - teigė viceministras.

G.Mozūraitis pažymi, jog Teisingumo ministerijai pirmiausia rūpi, kad teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos būtų kokybiškos, todėl Lietuvos advokatūrai patikėta advokatų darbo kokybės vertinimo funkcija.