Nesulaukė entuziastų
Savaitgalis ne tinginystėms skirtas – vadovaudamiesi tokiu šūkiu, atkakliausi miestiečiai šeštadienio rytą ginklavosi ne iešmais, malkomis ir nešiojamomis kepsninėmis, o vienkartinėmis pirštinėmis, kelių dešimčių litrų talpos šiukšlių maišais, lietsargiais ir neperšlampamais apsiaustais. Pagal pirminį planą didžiausios pajėgos turėjo būti mestos į keturis labiausiai žmonių lankomus taškus – Marvelės upės slėnį, Kauno marių prieigas prie Neptūno įlankoje, Nemuno ir Neries upių pakrantes. Šiose vietose turėjo būti dalijamos švarinimui skirtos priemonės. Iš čia pasibaigus akcijai, miesto savivaldybė turėjo išvežti surinktas šiukšles. Keturiose lokacijose buvo numatyti 6 atliekų surinkimo taškai.
Deja, 10 val. ryto. Neries krantinėje šalia Varnių stotelės pasirodė tik vienas žmogus ir tas pats buvo iš Šilainių seniūnijos. Pasiruošęs entuziastams dalinti maišus ir pirštines, vyras liko nieko nepešęs – pabūgę lietaus, sutartu laiku Neries krantinėje talkos dalyviai taip ir nepasirodė.
„Vakar buvo tokia graži diena. Kas galėjo pagalvoti, kad orai taip pasikeis“, – pečiais gūžčiojo seniūnijos atstovas.
Jei nekibs žuvys, rinkti šiukšles pasižadėjo vietinis žvejys. Ramiai žiūrėti į pakrantėse besimėtančius butelius, vienkartinius kavos puodelius ir tuščias traškučių pakuotes jam esą per sunku.
„Vanduo buvo pakilęs, o kai atslūgo, štai kiek turto liko. Anksčiau čia matydavau mokinius, o dabar, greičiausiai, teks ir pačiam prisidėti,– Kol seniūnijos atstovas labai nenutolo, žvejys suskubo jį vytis būtiniausių priemonių.– Į žuvų krepšį juk nedėsiu šiukšlių, o ir netilptų viskas!“
Geriausias teorija – praktika
Dar po keliolikos minučių Varnių stotelėje pasirodė Šilainiuose gyvenanti kaunietė Armanda. Šeštadienio rytą nusprendusi skirti Neries pakrantės valymui, į talką ji atvyko ne viena – drauge su savimi pasiėmė sūnus ir kaimynų berniuką.
Visuomet sudrausminu žmones, jei matau, kad jie ne vietoje numeta šiukšlę.
„Visuomet sudrausminu žmones, jei matau, kad jie ne vietoje numeta šiukšlę. Nesvarbu, tai būtų vaikas ar vyresnio amžiaus žmogus. Man pačiai nuo mažens buvo diegiama, kad suvalgius ledus popierėlį meti šiukšlių dėžę, o jei jos tuo metu nerandi, popierėlį dedi į kišenę“, – Armanda tikino, to paties mokant ir savo sūnus. Mamos pamokas šešiametis Tajus ir trylikametis Kajus išmoko gerai. Vaikinai ne tik žinojo kaip teisingai rūšiuoti atliekas, bet ir puikiai išmanė, kokios baudos gresia už ne vietoje paliktas didelių gabaritų atliekas.
„Kažkada per žinias girdėjau, kad už didelių gabaritų atliekas, paliktas prie konteinerių, gyventojai gali gauti 30 eurų ir didesnes baudas. Mes niekada nepaliekame. Neseniai atsikratėme senu šaldytuvu, tai vežėme jį į specialią aikštelę, bet tikrai kelis kartus esu matęs panašių daiktų paliktų tiesiog kiemuose arba atvežtų ir numestų gamtoje“, – šeštokas Kajus vylėsi, kad šios dienos „laimikiai“ bus mažesni ir tilps į jo šiukšlių maišus. Pastaraisiais, tarsi nujausdami, kad bus vieninteliai talkos dalyviais, jie pasirūpino patys.
Iškvietė aplinkosaugininkus
Gerą pusvalandį praleidę automobiliuose ir galiausiai sulaukę, kol bent šiek tiek aprims lietus, Aleksoto bendruomenės centro nariai su grėbliais ir kastuvais pabiro po Marvelės upės slėnį. Vieni jų rinko teritorijoje žmonių numestas šiukšles, kiti tvarkė praėjimą link upelio.
„Jau radome numestų padangų šlaite ir upelyje. Dar ir aplinkosaugininkus iškvietėme. Pamatėme, kad iš lietaus kanalizacijos eina kažkokie teršalai. Čia ne skalbimo mašinos putos, nes teka jau gerą valandą“, – belaukdama kol atvyks Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai, buvusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė į plastikinį butelį pasėmė šiek tiek vandens, kad šis būtų ištirtas. Moteris vylėsi, kad bus nustatyti ir aplinkos teršėjai.
Aleksoto bendruomenės centras kartu su Aleksoto seniūnija jau dvidešimt metų kiekvieną pavasarį tvarko slėnį, renka šiukšles, valo upės vagą ir upės pakrantę. Tiek pat metų čia pasirodo ir Liukrecija su bendraminčiais.
„Visuomet valome užsikišusią pralaidą, upės vagą išvaduojame nuo sankaupų ir šiukšlių. Šiuos darbus darysime ir šiandien, bet panašu, kad reiks organizuoti dar vieną talką, kai bus kiek geresnis oras“, – kalbėjo L. Navickienė.
Kitoks šeštadienis
Iki kauliukų įbridęs į vandenį, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleivis Ugnius rinko stiklo šukes. Vos už keliolikos metrų nuo jo, teritoriją nuo šiukšlių vadavo vyresnis brolis Nojus ir tėtis.
„Ne aš sūnus, o sūnus atsivedė mane į talką. Netoli gyvename, todėl pagalvojome, kad galime padaryt gerą darbą“, – Ugniaus ir Nojaus tėčio Aivaro lietus netrikdė. Svarbiausia, anot jo, tinkama avalynė, apranga, nusiteikimas ir užsibrėžtas tikslas. Pastarasis gana aiškus – Marvelės upių slėnį matyti švaresnį, nei jis buvo iki tol.
Bent pora valandų Neries miesto švarinimui skyrė ir bičiulės Toma su Lėja. Moterys pasakojo, akcijoje „Darom“ dalyvaujančios jau ne pirmus metus. Kartu ir atskirai jos dūzgė netoli Žemųjų Šančių kapinių, Kauno VIII forto teritorijoje, Kleboniškio miške.
„Nedideles talkas esame surengusios ir savo kiemuose. Tikrai nereikia visuotinės akcijos, norint gyventi švariai ir tvarkingai“, – pasakojo moterys.
Entuziastų, savarankiškai tvarkančių teritorijas, nepažymėtas „Darom“ žemėlapyje, buvo ir šiemet. Visi jie turėjo savarankiškai pasirūpinti maišais ir pirštinėmis, o surinktas atliekas nuvežti ir priduoti į artimiausią didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles. Visos aikštelės buvo pažymėtos ir „Mes darom“ mobilioje programėlėje. Čia vartotojai galėjo rasti visas savivaldybių rekomenduojamas tvarkyti viešąsias erdves. Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės dirbs įprastai. Atliekų aikštelėse bus priimamos tik tinkamai išrūšiuotos atliekos. Į aikšteles nebus priimamos sunkvežimių, sunkiasvorių transporto priemonių padangos ir kitos automobilinės detalės. Atliekas atvežę asmenys privalės turėti asmens dokumentą.
