Autobusas vežė moksleivius iš vidurinės mokyklos „Calday Grange“ ir Vest Kerbio vidurinės Viralo pusiasalyje, kitoje Mersio upės pusėje negu Liverpulis.

Policijai ir kitoms pagalbos tarnyboms reaguojant į incidentą, apie kurį buvo pranešta netrukus po 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, buvo blokuotas eismas greitkelyje M53.

Kiti du autobuso keleiviai su sunkiais sužalojimais išvežti į Liverpulio vaikų ligoninę „Alder Hey“, o keli kiti pacientai nugabenti į netoliese esančias ligonines, kur gydomi dėl lengvų sužalojimų, pranešė Šiaurės vakarų Anglijos greitosios pagalbos tarnyba.

Iš viso 50 vaikų buvo nugabenti į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Trisdešimt devyni iš jų buvo išrašyti, o kiti išvežti į ligonines tolesniam gydymui.

Kelialapį į kitą etapą taip pat iškovojo Albanija, Kipras, Estija, Belgija, Austrija, Lenkija, Australija, Armėnija bei Slovėnija.

Pirmasis pusfinalis vyko antradienį. Jo metu į finalą pateko Kroatija, Moldova, Šveicarija, Suomija, Čekija, Izraelis, Portugalija, Švedija, Serbija, Norvegija.

Konkurso finalas vyks šeštadienį.

Penkios šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė – pusfinaliuose nedalyvavo, nes pagal konkurso taisykles iš karto patenka į finalą. Šiemet atrankoje nedalyvavo ir Ukraina, kuri pernai laimėjo konkursą.

Nors įprastai konkursas vyksta šalyje nugalėtojoje, šiemet dėl Rusijos invazijos į Ukrainą jis rengiamas Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje.

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva šiame konkurse debiutavo 1994 metais.

Geriausias visų laikų Lietuvos pasiekimas „Eurovizijoje“ buvo šeštoji vieta – ją 2006-aisiais Graikijoje užėmė žymių Lietuvos dainininkų penketukas „LT United“ su daina „We Are The Winners“.

– Iki išvykimo į Liverpulį irgi nesėdėjote rankų sudėjusi...

– Tikrai ne. Kartu su savo komanda pervažiavau šešias Europos šalių sostines, kur vyko koncertai ir kur visi „Eurovizijos“ gerbėjai galėjo susipažinti su mūsų daina „Stay“. Ten žmonės žinojo kiekvieną dainos žodį, dainavo ją nuo pradžios iki pabaigos. Kai stovi užsienio scenoje ir dainuoji užsieniečiams, o jie kiekvieną dainos skiemenį traukia kartu su tavimi, šiurpas per kūną eina. Atrodo, kad čiūto tūto yra tie burtai, kurie pamažu skleidžiasi per Europą.

– Kai tapote nacionalinės „Eurovizijos“ nugalėtoja, buvote gintaro spalvos įvaizdžiu pasipuošusi lietuvaitė. Ar lietuviška simbolika švies ir nuo didžiosios „Eurovizijos“ scenos Liverpulyje?

– Drabužiai bus kiti, bet panašumą ir ankstesnę pasirodymo koncepciją norėjome išlaikyti. „Amber“ spalva išliko, nes ji man be galo simboliška – esu kilusi iš pajūrio. Pakoregavome mūsų pasirodymą vizualiai, tad visų Lietuvos žiūrovų prie TV ekranų laukia staigmena. Pasakysiu tik tiek, kad viso mūsų pasirodymo esmė – ne ryškios emocijos, o mano pačios didžiausias tikslas – ne vizualus, bet emocinis ryšys su klausytoju. Noriu su juo kiek galima artimiau susijungti, atrasti vidinį širdies ryšį. Tai mano, kaip atlikėjos ir kūrėjos, pagrindinė užduotis.

R. Mickevičiūtės nuotr. 

– Antrajame pusfinalyje pasirodysite su daina „Stay“, kuri daugeliui šio konkurso gerbėjų galbūt labiau asocijuojasi su nauju vardu – „Čiūto tūto“.

– Tikrai... Net aš pati ją dažniau vadinu „Čiūto tūto“ nei „Stay“. Man smagu, kad tas čiūto tūto motyvas taip stipriai prilipo, nors pirmuosiuose pasirodymuose nebuvo toks ryškus.

– Atsižvelgėte į mūsų ekspertų komisijos nuomonę?

– Iš tiesų jau po kelių pirmųjų savo pasirodymų supratau, kad čiūto tūto gali būti visos dainos esmė – etniškumas, tautiškumas, išskirtinumas.

– Jei teisingai supratau iš jūsų pasisakymų spaudoje, nacionalinėje „Eurovizijoje“ nusprendėte dalyvauti ekspromtu. Tai buvo veikiau pokštas nei rimtas ketinimas?

– Iš pradžių taip. Štai kodėl dainai parašyti, pasirengti lipti ant scenos neturėjome daug laiko. Nemažai pokyčių vyko tiesiog jau dalyvaujant atrankoje, žengiant žingsnį po žingsnio. Čiūto tūto jau nuo pradžių man atrodė tarsi lietuviškas burtažodis, tačiau drauge buvo baisu per daug prisirišti prie to etninio motyvo. Bijojau, kad daina neprarastų šiuolaikiško skambesio. Laimei, galiausiai paklausiau savo širdies ir tai atnešė man sėkmę.

– Gal galėtumėte trumpai priminti istoriją, kaip sugalvojote dalyvauti nacionalinėje „Eurovizijoje“?

– Lapkričio pabaigoje buvau išvykusi į Londoną. Norėjau susipažinti su viena vokalo mokytoja – ketinau šiek tiek iš jos pasimokyti vokalo. Po susitikimo ji pasikvietė mane į bariuką ir supažindino su keletu savo draugių. Paaiškėjo, kad viena jų – didelė „Eurovizijos“ gerbėja. Juokais jai pasakiau, kad galėčiau pamėginti Lietuvoje laimėti šio konkurso atranką – tuomet ji gautų bilietą į tarptautinę „Euroviziją“. Tuo momentu visos smagiai pasijuokėme, ir tiek. Tačiau nebūčiau aš žemaitė... Tas žemaitiškas charakteris dažnai man suteikia papildomos energijos ir impulso: nusprendžiau pamėginti. Kaip šiandien pamenu, kad buvo lapkričio 22 d., o jau 25 d. turėjau vykti į susitikimą su kitu dainų autoriumi iš Latvijos – Chrisu Noah, kurio dar niekada iki tol nebuvau mačiusi. Taigi, mes su juo sėdome ir per vieną vakarą parašėme dainą „Stay“. Šis įvykis – tik dar vienas įrodymas, kad gyvenimas mus visada veda ten, kur tuo momentu turėtume būti.

– Kaip atradote sutartines ir kodėl jas pamėgote? Kodėl būtent čiūto tūto tapo burtažodžiu, turinčiu užburti 2023-ųjų „Eurovizijos“ klausytojų širdis?

Svarbiausia man dabar yra vidinė ramybė ir priminimas sau, kad esu pakankama.

– Aš nežinau... Didelio santykio su liaudies muzika niekada neturėjau. Paprasčiausiai tuo momentu man pasirodė, kad frazė „čiūto tūto“ yra skambi ir mano dainai labai tiks. Tiesa, dar baigdama studijas BIMM institute Londone (BIMM – British and Irish Modern Music Institute – aut. past.) rengiau baigiamąjį projektą – pusvalandžio programą dainų, kuriose skambėjo lietuvių liaudies dainų motyvai. Pastebėjau, kad mano darbas labai sudomino instituto dėstytojus, todėl eksperimentą nutariau tęsti.

– Lietuva ir Monika Linkytė su daina „Stay“ pasirodys 15-uoju, priešpaskutiniu, numeriu. Gal turite kokių nors sentimentų skaičiams? Gal tarp jų yra koks nors laimingesnis už kitus?

– Na, skaičius 15 man išties atrodo labai patrauklus skaičius. 1 plius 5 bus 6. Tai, mano galva, tikrai gera kombinacija. Jei rimtai – nesu prisirišusi nei prie konkrečių skaičių, nei prie daiktų. Man atrodo, kur kas svarbiau konkurse yra gera mintis, nusiteikimas, pozityvi vidinė energija. Labiau puoselėju tikėjimą ir pasitikėjimą iš vidaus, nes jei gera ir švari mintis bus mano viduje, ta šviesa be vargo galėsiu pasidalyti ir su kitais. Ar atlieku kažkokias dvasines praktikas? Meditacija nėra man svetimas dalykas. Rytus pradedu nuo savo maldelės, kad ši diena bus pati geriausia, gražiausia, šviesiausia… Ne vienus metus tai praktikuoju – patikėkite, veikia.

E. Blaževič / LRT nuotr. 

– Kadangi studijavote Anglijoje, gal jaučiatės tvirčiau, kad teks pasirodyti Liverpulyje, o ne kokios nors kitos šalies scenoje?

– Gal viešnagės dienomis būtų geriau geras, šiltas oras, o Anglija ne visada juo pasižymi. Kita vertus, vieta, miestas, šalis nėra esminiai kriterijai. Jausmas, kurį susikuri su visais savo komandos nariais, – štai kas svarbiausia! Todėl, visų pirma, aš koncentruojuosi į komandiškumą ir jo skleidžiamą šilumą!

– Kas būtų jūsų pačios favoritas 2023-ųjų „Eurovizijoje“?

– Oi, tų favoritų turiu labai daug… Susidraugavau su ispane, suomiu. Dar patinka norvegė ir prancūzė. Jei atvirai, turbūt su puse „Eurovizijos“ atstovų užmezgėme labai gerą ryšį, gerai leidome laiką. Ką manau apie Švedijos atstovę Loreen? Man atrodo, ji žino savo vertę, bet galbūt dar yra kažkokie vidiniai jos pasirinkimai, kaip ji mato šį konkursą ir kaip į jį eina.

– Ar tarptautinis „Eurovizijos“ konkursas, kurį kasmet transliuoja LRT, buvo įrašytas į Monikos must see dienotvarkę ir anksčiau?

– Būdavo, kodėl gi ne. Juk ir pačiai kažkada yra tekę jame dalyvauti. Mano iniciatyva draugai žiūrėdavo šį konkursą su popieriaus lapeliais: rengdavome totalizatorių, spėliodavome, kas kokią vietą užims. Todėl visada laukdavau gegužės ir „Eurovizijos“ vakarų.

– Koks buvo 2015 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas Vienoje? Tuomet jūsų ir Vaido Baumilos duetas su daina „This Time“ pateko į finalą ir užėmė 18-ą vietą.

– Nelabai ką iš to konkurso prisimenu… Daug streso buvo. Man atrodo, kad aš per tuos aštuonerius metus labai pasikeičiau – daugiau susipažinau pati su savimi, savo vidumi, jausmais. Tai buvo metas, kai bandžiau suprasti, kas aš esu, kas noriu būti ne tik gyvenime, bet ir savo muzikoje. Jaučiu, kad šis dalyvavimas tame pačiame konkurse man yra kur kas smagesnis ir žaismingesnis. Galiu tiesiog mėgautis viskuo, kas vyksta su manimi ir aplinkui mane, tad stengiuosi tai ir daryti.

– Kokią vietą sau prognozuotumėte pati ir kokią vietą jums buria etatiniai „Eurovizijos“ lošėjai?

Kai stovi užsienio scenoje ir dainuoji užsieniečiams, o jie kiekvieną dainos skiemenį traukia kartu su tavimi, šiurpas per kūną eina.

– Pati sau? Gerą, labai gerą. Kas ką kalba – tegul sau kalba. Man visiškai neįdomu. Tokie dalykai labai blaško žmogaus koncentraciją į tikslą. Gerai save pažįstu ir žinau, kad mėgstu permąstyti kiekvieną savo žingsnį, todėl tokie spėjimai, prognozės gali labai mane išblaškyti ir pasėti viduje nereikalingo nerimo.

– Jei nepasisektų pakliūti į finalą – nebijote piktų liežuvių, bjaurių komentarų ir neigiamo eurovizinio šleifo? Galbūt jau esate gana stipri tai ištverti?

– Man atrodo, kad niekas negali būti tam pasiruošęs. Kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas, todėl ne atlikėjams, bet mūsų visuomenei reikėtų lavinti savo emocinį intelektą, kad būtume empatiškesni kitam žmogui. Džiaugtis kažkieno nelaime yra labai neempatiška. Pasiruošti būti sutryptai? Tai tiesiog neįmanoma! Ne taip reikia save auginti! Žmonės turėtų save auginti mokydamiesi kitą paguosti, padrąsinti. Galų gale, vienas su kitu elgtis švelniai. Tam aš save ir ruošiu, auginu.

J. Stacevičiaus nuotr.

– Kurį laiką studijavote Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, visuomenės sveikatą. Nuo 2014 m. tame pačiame universitete griebėtės teisės studijų. 2016 m. vėl keitėte mokslus ir pasirinkote muzikos kūrybos studijas BIMM Institute Londone. Kodėl prireikė tiek daug laiko suprasti, kad jūsų kelias – muzika?

– Tuometė artima aplinka labai stūmė mane studijuoti kažką rimto. Ilgą laiką jos klausiau. Atėjo laikas, kai užaugau ir dabar labiau klausau savęs, savo širdies. Kartais taip būna, kad iki savo pačių atsakymų einame ne tiesiai, bet aplinkkeliais.

– Ar visada buvote didelė keliautoja? Kokią įtaką penki mėnesiai Nepale padarė jūsų asmenybei? Kokia Monika ten išvyko ir kokia grįžo?

– Mėgau keliauti visada. Labai džiaugiuosi, kad nusipirkau bilietą į Nepalą, tiesa, tik į vieną pusę. Su draugais planavome grįžti po kelių savaičių, o parskridau namo daugiau nei po penkių mėnesių. Labai nemėgstu sakyti, kad mane kažkas pakeitė. Tiesiog žmogus pats save geriau pradeda pažinti ir keičiasi. Taip ir man ši kelionė leido labiau pažinti save kaip žmogų, kuris neturi jokių etikečių, jokių profesijų, jokio žinomumo. Ten galėjau būti tokia, kokia esu. Toks buvimas mane labai  išlaisvino. Išmokau pažinti mažus džiaugsmus. Sužinojau, kad žmogaus laimei reikia visiškai nedaug ir visiškai nematerialių dalykų. Tą tiesą supratau ne iš teorinių žinių, o iš praktikos, matydama vietinius žmones, jų gyvenimo būdą.

– Nepale savanoriavote, mokėte vaikučius muzikos. Gal per tuos kelis mėnesius atradote savyje ir pedagogo gyslelę?

– Kol kas tikrai negalvoju apie pedagoginę veiklą. Vaikus labai myliu, bet tai nereiškia, kad dabar pradėsiu mokyti juos dainuoti. Ne čia jaučiu džiaugsmą ir pašaukimą muzikos kelyje.

– Ar kurdama dainas, koncertuodama jaučiate gyvenimo pilnatvę? Ar pagaliau esate savo kelyje?

– Tikrai dabar labiau nei bet kada jaučiu, kad esu savo kelyje. Kitų kelių nebeplanuoju. Bent jau greitu metu.

– Prieš išvykstant į Liverpulį pas jus svečiavosi kita nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalininkė Beatrich, konkurse bandžiusi nugalėti su daina „Like a Movie“. Esate labiau draugės nei konkurentės?

– Abi esame kilusios iš Lietuvos pajūrio. Aš – iš Gargždų, Beatrich – iš Šilutės. Abi esame ragavusios gyvenimo Londone. Beatrich ir šiuo metu ten gyvena, į Lietuvą sugrįžta tik koncertuoti. Galbūt todėl labiau norisi palaikyti viena kitą, nei kažkaip kvailai konkuruoti.

– Ar studijos Londone jums abiem padarė nemažą įtaką?

– Dėl Beatrich nežinau, bet man galimybė pabūti tokioje muzikos mekoje padarė iš tiesų labai didelę įtaką, formavo mano muzikinį skonį, tam tikrą požiūrį. Juolab kad Jungtinė Karalystė daro įtaką visai muzikos industrijai. Laisvės ten tikrai daugiau nei Lietuvoje. Tačiau juk galiu bet kada susikrauti lagaminą ir skristi ten jos paieškoti.

J. Stacevičiaus nuotr. 

– Ar pritariančios vokalistės yra jūsų draugės nuo BIMM instituto laikų? Kodėl nenorėjote pasikviesti lietuvaičių, kurių lūpose burtažodis čiūto tūto galbūt skambėtų įtikimiau?

– Taip, keletas jų iš tiesų yra mano kurso draugės. Kodėl jos ne lietuvės? Na… laukiau šito klausimo. Visiems juk niekada neįtiksiu. Norėjau, kad daina „Stay“ skambėtų kuo profesionaliau ir kad mano užnugaryje stovėtų tos merginos, kurių balsais aš galiu 100 proc. pasitikėti. Todėl natūralu, kad pirmiausiai pagalvojau apie savo kursiokes ir kitas Londono laikų pažįstamas. Esu įsitikinusi, kad pusė mano pasirodymo sėkmės priklauso nuo pritariančiųjų vokalisčių ir mano draugystės su jomis, todėl stengiuosi asmeniškai puoselėti ypatingą ryšį su kiekviena iš jų. Juk muzika prasideda nuo mūsų širdžių ryšio. Stovint ant scenos labai svarbi ta energija, kurią mes jaučiame viena su kita. Galų gale, rezultatas šią akimirką, pergalė nacionalinėse atrankose, galimybė keliauti į Liverpulį tikrai yra didelė dalis to, kad tiesiog beprotiškai viena kitą palaikėme ir darome tai toliau.

– Po praėjusių metų Monikos Liu pasirodymo eurovizinė kartelė Lietuvos atstovams iškelta labai aukštai. Kas bus, jei nepasiseks jos peršokti?

– Kodėl tik po Monikos Liu? Kur dar grupė „The Roop“, kuri net du metus skambėjo tikrai labai garsiai. Ar nebaisu? Aišku, kad baisu. Jaučiu be galo didelę atsakomybę. Stengiuosi, atiduodu visą įmanomą savo laisvą laiką ir kiekvieną savo energijos trupinėlį, kad tik Lietuvos vardas nuskambėtų gerai.

– Ko sau palinkėtumėte prieš startą Liverpulyje?

– Pasimėgauti šiuo procesu. Svarbiausia man dabar yra vidinė ramybė ir priminimas sau, kad esu pakankama!

Apie šių metų „Eurovizijos“ konkursą

Visos Europos dėmesį prikaustantis dainų konkursas šiemet vyks gegužės 9–13 d.

Lietuvos atstovės daina „Stay“ visai Europai skambės gegužės 11-ąją, antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio antrojoje dalyje.

M. Linkytė pasirodys priešpaskutinė – jos dainą išgirsime 15-ąją tarp 16-os pretendentų.

LRT komanda žada, kad žiūrovų ir skaitytojų lauks specialios tiesioginės transliacijos, kuriose bus galima išgirsti išskirtinius Ramūno Zilnio interviu su Lietuvos atstove.

Kaip visada, reportažus iš Liverpulio bus galima išvysti laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“. Taip pat laukia karščiausios naujienos iš repeticijų, atidarymo ceremonijos užkulisiai ir ypatingas turinys iš žaliojo delegacijų kambario.

Į Liverpulį sekmadienį išvykstanti Monika Linkytė kartu su Lietuvos delegacija ruošiasi įtemptam laikui iki pat savo pasirodymo – laukia pasiruošimas, repeticijos bei susitikimai su čia gyvenančiais lietuviais. Pirmoji repeticija arenoje, kurioje įvyks „Eurovizijos“ dainų konkursas, dainininkės laukia jau kitos savaitės pradžioje.

Visos Europos dėmesį prikaustantis dainų konkursas šiemet vyks gegužės 9-13 dienomis. Lietuvos atstovės daina „Stay“ visai Europai nuskambės gegužės 11-ąją, antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio antrojoje dalyje. M. Linkytė pasirodys priešpaskutinė – jos daina skambės 15-oji tarp 16-os pretendentų.

„Labai laukiame, kol visai Lietuvai įstrigęs „čiūto tūto“ nuskambės per visą Europą ir linkime Monikai kuo didžiausios sėkmės. Kiekvieną kviečiu prisidėti prie palaikymo ir toliau aktyviai jungtis į akciją „Pridainuojam Europą“ ir burtis į didelius ir mažus chorus atlikti įsiminusį dainos „Stay“ priedainį ir siųsti savo palaikymo žinutes. Iki šiol jau sulaukėme apie 100 vaizdo įrašų, kuriuos atsiuntė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės. Nepamirškime palaikyti Monikos ir toliau – kiekvienas balsas jai labai svarbus“, – teigia Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas.

Kartu su M. Linkyte į Liverpulį vykstanti LRT komanda žada, kad žiūrovų ir skaitytojų lauks specialios tiesioginės transliacijos, kuriose bus galima išgirsti išskirtinius Ramūno Zilnio interviu su Lietuvos atstove. Kaip visada, reportažus iš Liverpulio bus galima išvysti ir laidose „Labas rytas, Lietuva“ bei „Laba diena, Lietuva“. Taip pat laukia karščiausios naujienos iš repeticijų, atidarymo ceremonijos užkulisiai ir ypatingas turinys iš žaliojo delegacijų kambario.

Sekmadienį iš Lietuvos išvykstančios atlikėjos ir visos Lietuvos delegacijos saugumu vykstant į Euroviziją rūpinasi draudimo bendrovė „Gjensidige”, jau tapusi ilgamete partnere. Atvykus į Liverpulį, prie Lietuvos atstovės prisijungs ir pritariančiosios vokalistės, gyvenančios Londone.

Nepraleiskite svarbiausių žinių iš Liverpulio per LRT – naujienos apie „Euroviziją“, vaizdo įrašai bei nuotraukų galerijos lauks kasdien.

Iš viso Liverpulio arenoje gerbėjai galės stebėti devynis koncertus – nuo pusfinalio generalinių repeticijų iki gegužės 13 d. vyksiančio didžiojo „Eurovizijos“ finalo.

Kaip praneša konkurso organizatoriai, bilietai į „Eurovizijos“ dainų konkurso finalinį koncertą buvo išparduoti per 36 minutes, į kitus koncertus – maždaug per valandą.

Organizatoriai tviteryje skelbė, kad bilietų paklausa buvo „itin didelė“.

Kaip praneša užsienio žiniasklaida, prisijungę prie internetinės eilės, pirkėjai buvo informuoti, kad prieš juos stovi daugiau nei 2 tūkst. žmonių, tačiau tikrasis skaičius greičiausiai buvo kur kas didesnis.

Tie, kuriems pasisekė įsigyti bilietą, gali susidurti su kita kliūtimi – Liverpulyje nebus kur apsistoti. Skelbiama, kad Liverpulyje tai savaitei, kai vyks „Eurovizija“, visos gyvenamos vietos buvo rezervuotos beveik iš karto po to, kai buvo paskelbta, kad šiame mieste vyks „Eurovizija“.

Finale dalyvausiančių atlikėjų sąrašas:  

Rūta Mur („So Low“)

Petunija („Love of my life“)

„II Senso“ (Sparnai“)

Gabrielius Vagelis („Šauksmas“)

Justė Kraujelytė („Need more fun“)

Beatrich („Like a movie)

Paulina Paukštaitytė (Let me think about me“)

Monika Linkytė („Stay“)

Moon Bee („Rumor“)

Mario Junes („Do what you do“)

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos „Pabandom iš naujo“ 2023 metų finalą transliuos LRT televizija, ji prasidės 21 val.

Šį vakarą buvo traukiami burtai. Jų traukimą galima buvo stebėti oficialiame „Eurovizijos“ dainų konkurso „YouTube“ kanale.

Po burtų  paaiškėjo, kad Lietuva  pasirodys antrojo pusfinalio antroje dalyje. Jis vyks gegužės 11 dieną.

Lietuva pusfinalyje varžysis  su Armėnijos, Kipro,, Rumunijos, Danijos, Belgijos, Islandijos, Graikijos, Estijos, Albanijos, Australijos, Austrijos, San Marino, Slovėnijos,  Sakartvelo ir Lenkijos atstovais.

 Į pirmąjį pusfinalį pateko Serbija, Latvija, Airija, Norvegija, Portugalija, Kroatija, Malta, Švedija, Moldova, Šveicarija, Izraelis, Nyderlandai, Suomija, Azerbaidžanas ir Čekija.

– Keičiasi „Eurovizijos“ kokurso tvarka. Iki šiol tai priklausydavo tiek nuo žiūrovų, tiek nuo komisijos balsų. O finale balsavimo sistema išliks tokia pati – laimėtoją rinks ir komisija, ir žiūrovai. Tačiau bus suteikta galimybė už patikusias dainas balsuoti konkurse nedalyvaujančių šalių žiūrovams. Ir šie balsai bus sumuojami su žiuri balsais. Ar tai padės objektyviau įvertinti dainas?

– Sunku pasakyti, ar padės vertinti objektyviau, bet kad finale bus daugiau žiūrovų mėgstamų dainų, tai tikrai. „Eurovizija“ kaip televizinis renginys tikriausiai ir siekia, kad būtų kuo mažiau tų „tualeto“ pertraukėlių. Na, visi žino, kad, pavyzdžiui, nusprendžiama, kad šiemet bus Šveicarija. Ją komisija ištraukia į finalą, o finale ji gauna iš žiūrovų nulį taškų. Tai nesmagu ir pačiam atlikėjui turbūt, ir pati konkurso programa nukenčia. Na, o kalbant apie Lietuvą, ją gerokai daugiau vertina žiūrovai, kadangi turime ir plačią diasporą, t. y. daug tautiečių išsibarstę po pasaulį, gyvena svetur. Buvo net ir atlikti tam tikri paskaičiavimai. Du Lietuvos atstovai su tokia sistema būtų patekę į finalą. Kalbame apie „InCulto“ ir Jurijų Veklenko. O viena atstovė, kaip Evelina Sašenko, tai ją pati komisija ištraukė į finalą. Taigi Lietuvai va taip skaičiuojant bus didesnė tikimybė patekti į finalą. Bet kol kas didelio pokyčio čia nebus. Galbūt galima būtų svarstyti, ar iš viso tai nėra bandymas komisiją su metais pašalinti iš konkurso.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, finale išlieka ankstesnė balsavimo tvarka, kada balsuoja komisija. Tačiau atsiranda dar tos šalys, kurios net nedalyvauja konkurse. Ir, kiek suprantu, jų žiūrovai balsuos internetu. Kiek iš viso bus tų šalių ir ar patikima leisti žiūrovams balsuoti tokiu būdu? Mes dažnai girdime, kad tam tikri portalai yra piktavalių „nulaužiami“.

– Kalbama, kad tas balsavimas nebus visiškai paleistas be priežiūros. Reikės prisijungti netgi per kažkokią bankinę sukurtą sistemą. Na, negali iš tiesų „Eurovizijos“ transliuotojai pakelti visų šalių telefoninių operatorių. Taigi balsavimas vyks internetu. Manau, kad tai yra visai neblogas žingsnis, nes tai neturės didelės įtakos rezultatams. Viso pasaulio balsai bus sumuojami ir paskelbti kaip vienos šalies balsai. Na, pasaulis skirs 12, 10, 8 ir taip toliau balų kažkokiai tai vienai pasauliui patinkančiai dainai. Ar gali būti kokių nors „įsilaužimų“? Manau, kad taip, gali. Bet jau vaikų „Eurovizijoje“ ne kartą išbandytas internetinis balsavimas ir kol kas didesnių nukrypimų ar skandalų nėra  kilę. Taigi galima mėginti jį pritaikyti ir didžiajai „Eurovizijai“.

Daug smulkių detalių susideda „Eurovizijoje“, bet, manau, Lietuvos santykiai su Ukraina neturės turbūt didesnės įtakos, kaip balsuos Europa.

– „Eurovizija“ dažnai kritikuojama, kad yra esą ne dainų, o politinis konkursas, kai kaimynai balsuoja už kaimynus. Žinoma, jeigu santykiai geri. Tokių kalbų, ko gero, nepavyks išvengti ir  šiais metais. Lietuva šiais metais kaip niekas kitas buvo itin aktyvi paremiant Ukrainą. Tai mums padės, ar trukdys?

–  Nesakyčiau, kad ar labai padės, ar labai trukdys. Vis dėlto „Eurovizijoje“ daug yra ir pačios muzikos, ir politikos, ir tokio net sportinio intereso. Ten kartais net smulkios detalės gali labai daug reikšti. Na, pavyzdžiui, Maltos atstovai prieš keletą metų pusfinalyje pasirodė paskutiniai ir laimėjo pusfinalį. O tuomet finale pasirodė pačioje pradžioje ir rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Berods septintą ar aštuntą vietą užėmė. Taigi daug smulkių detalių susideda „Eurovizijoje“, bet, manau, Lietuvos santykiai su Ukraina neturės turbūt didesnės įtakos, kaip balsuos Europa.

– O koks yra jūsų įspūdis, kurios šalys balsuoja ne už mūsų dainas, o už mūsų politiką. Kitaip tariant, kas mūsų nemėgsta ir nesvarbu kokia bus daina.

– Na, komisijos stengiasi balsuoti šiek tiek objektyviau. „Eurovizijoje“ iš pradžių atskirai skelbiami komisijų balai, paskui žiūrovų būna susumuojami ir didele šūsnimi išdalinami, tai dažnai mes piktinamės dėl to, kad va čia mūsų ir kaimynai nepagerbė, nepalaikė. Bet gal greičiau nepagerbė jų komisijos, nes žiūrovai aktyviai palaiko Lietuvą, ta pati Ukraina labai ryškiai balsavo už mus. Tiesiog tai galbūt pateko į antrą planą tas faktas, nes vėlgi tie balsai buvo susumuojami pabaigoje. Bet didžiausio palaikymo Lietuva susilaukė ne tiek iš kaimynių, ne tiek iš politinių draugių, kiek iš emigrantų. Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija – kur yra  diaspora, iš ten yra daugiau šansų gauti balsų.

– Nors bandoma „Eurovizijoje“ atsiriboti nuo įvairių įvykių, ypač politinių, bet karo temos šiais metais, kaip bebūtų, tikrai nepavyks išvengti. Nors Ukraina laimėjo, tačiau dėl visai suprantamų priežasčių joje konkursas negali įvykti. Jis vyks Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje. Kaip manote, kokią žinią ši „Eurovizija“ neš visam pasauliui.

Tikrai Lietuva gali laimėti „Euroviziją“, aš tuo net neabejoju. Bet mes turime ne vilktis iš paskos madoms visokioms, o pasiūlyti kažką savo, originalaus.

– Bus bandoma parodyti, kad nors „Eurovizija“ vyksta Jungtinėje Karalystėje, ją laimėjo ir rengia Ukraina. Kol kas organizatoriai kalba apie tai, kad bus labai daug detalių iš Ukrainos. Turbūt per atidarymo ceremonijas ir pan. Bet karo tematika kaip tokia „Eurovizijoje“ negalima, politinių žinučių aiškių siųsti tu negali. Tačiau tai gali persismelkti dainose, jų potekstėse. Pavyzdžiui, Ukraina po mėnesio rengs savo nacionalinę atranką. Ji vyks metro stotyje, tokiame kaip bunkeryje. Jame jau vyko „Ukrainos balso“ („The Voice of...“) finalas.  Ir tai atrodė tikrai gražiai. Kol kas turime paskelbtą ir ukrainiečių atrankos sąrašą. Ir jau net dainų pavadinimuose gali įžvelgti tam tikras karines potekstes. Na, būtų keista, jei pati Ukraina dainuotų apie saulę, meilę ar dar kažką. Karo tema dabar aktualiausia pasaulyje ir „Eurovizija“ labai dažnai tas aktualijas atspindi. Kaip visa tai atrodys pavasarį, dar pamatysime.

– O kada laimės Lietuva?

– Kada išsiųs geriausią dainą, manau. Tikrai Lietuva gali laimėti „Euroviziją“, aš tuo net neabejoju. Bet mes turime ne vilktis iš paskos madoms visokioms, o pasiūlyti kažką savo, originalaus, kas būtų įdomu ir prikaustytų tuos žiūrovus. „Eurovizijoje“ dažniausiai pastebime aptarinėjant, kad va, čia buvo kažkoks standartas, gal šitą ir siųskim. Gal ir padeda pasiekti neblogą rezultatą, bet norint tapti  nugalėtoju, turi ryškiai išsiskirti. 

„Eurovizijos“ dainų konkursas 2023 metais turėjo vykti Ukrainoje, nes šiais metais laimėjo ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ su daina „Stefania“.

Tačiau dėl Rusijos pradėto karo konkurso organizatoriai nusprendė jo nerengti Ukrainoje.

Todėl konkursą Ukrainos vardu surengs Didžiosios Britanijos miestas Liverpulis. Pirmasis pusfinalis vyks Liverpulio arenoje gegužės 9 d., antrasis – gegužės 11 d., o didysis finalas – gegužės 13 d.

„Liverpulis yra idealus miestas Ukrainos vardu surengti 67-ąjį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Tai yra muzikos sinonimas, o Liverpulio arena atitinka visus reikalavimus, būtinus tokio masto pasauliniam renginiui surengti“, – rašoma konkurso svetainėje.

Nustatyta, kad 32 metų Emadas al Swealmeenas (Emadas Svealminas) žuvo, kai lapkričio 14 dieną prie Liverpulio moterų ligoninės šiaurės vakarų Anglijoje sprogo ir užsidegė taksi automobilis, kuriuo jis važiavo kaip keleivis.

Irake gimęs E. Swealmeenas savadarbį sprogstamąjį įtaisą pasigamino dėl „žudikiškų motyvų“, Liverpulio ir Viralo koronerio rūmuose sakė vyresnysis koroneris Andre Rebello (Andrė Rebelas).

Vairuotojui pavyko pabėgti iš automobilio; jis liko gyvas po sprogimo, kurį policija paskelbė teroristiniu incidentu.

Tai buvo antrasis išpuolis Didžiojoje Britanijoje per 30 dienų laikotarpį. Anksčiau, spalio viduryje, per susitikimą su rinkėjais buvo peiliu subadytas vienas parlamento narys. Po tų įvykių vyriausybė nusprendė pakelti terorizmo grėsmės lygį iki „rimto“.

E. al Swealmeenas įsigijo 2 tūkst. metalinių šratų, kuriuos sudėjo į bombą, taip pat išsinuomojo butą ir naudojosi juo kaip „bombų gamykla“, nurodoma tyrime.

Koroneris priėjo išvadą, jog „pakanka įrodymų... kad šis įtaisas galėjo būti pagamintas tik turint žudikiškų motyvų; laimei, buvo tik viena auka“.

Su terorizmu kovojanti policija anksčiau nurodė, kad E. al Swealmeenas išpuoliui ruošėsi mažiausiai septynis mėnesius, pasitelkdamas „daugybę slapyvardžių“, kad įsigytų bombai reikalingų medžiagų.

Pasak koronerio, lieka neaišku, ar E. al Swealmeenas tyčia detonavo įtaisą šalia ligoninės, likus kelioms minutėms iki Atminimo sekmadienio renginių pradžios.

Sprogimas išmušė priekinį automobilio stiklą ir apgadino ligoninės langus.

E. al Swealmeenas anksčiau buvo teistas. Teisėtai atvykęs turėdamas Jordanijos pasą jis pasiprašė prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje, apsimetęs pabėgėliu iš Sirijos.

Jo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas. Vienas policijos kovos su terorizmu padalinio pareigūnas atliekant tyrimą pareiškė, jog E. al Swealmeenas galėjo neseniai atsiversti į krikščionybę, kad įgytų tvirtesnį pagrindą būti paliktas Jungtinė Karalystėje.