Į Lietuvą atvyko daugiau nei 20 lengvaatlečių, kurių dauguma ištvermės rungčių atstovai, besiruošiantys mėnesio pabaigoje Prancūzijoje vyksiančioms Europos 10 000 m bėgimo taurės varžyboms. Ukrainiečius LLAF apgyvendino viename iš sostinės viešbučių, tuo tarpu treniruotes jie atlieka Vingio parke bei ten esančiame stadione.

„Atvykome Lietuvos lengvosios atletikos federacijos kvietimu. Esame labai dėkingi tiek už moralinę, tiek už finansinę pagalbą ir solidarumą šiuo svarbiu momentu. Ukrainai dabar sunkus laikotarpis, sunaikinta infrastruktūra. Jūsų federacija apie tai žinojo ir ištiesė pagalbos ranką. Ne tik Lietuvoje yra ukrainiečių sportininkų, bet ir visoje Europoje – Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje, Čekijoje. Beveik visos Europos Sąjungos valstybės mums padeda nuo to karto, kai fašistinė orda užpuolė Ukrainą“, – su ašaromis akyse sakė vyriausiasis stajerių komandos treneris Leonidas Masunovas.

Ukrainiečiai prieš išvykdami į užsienį gynė gimtinę ir tik vėliau, kai situacija Ukrainoje truputį stabilizavosi, jiems buvo suteikta galimybė treniruotis bei dalyvauti varžybose.

„Dalis sportininkų buvo pakviesti tarnauti Ukrainos ginkluotose pajėgose. Du mėnesius jie gynė Ukrainą ir dabar, situacijai pagerėjus, Sporto ministerija ir Tautinis olimpinis komitetas sudarė sąlygas sportuoti, treniruotis, – teigė L.Masunovas. – Esame Vilniuje nuo gegužės pirmosios, po to vyksime į Prancūziją, į Europos 10 000 m bėgimo čempionatą. Po to čempionato dauguma sportininkų liks treniruotis Europoje, o vaikinai grįš į Ukrainą ir toliau gins tėvynę. Norime padėkoti už palaikymą ir kol mes kartu, tol esame nenugalimi.“

LLAF buvo viena iš pirmųjų sporto federacijų Lietuvoje, ištiesusių pagalbos ranką Ukrainai. Dar vasario 24-ąją LLAF kreipėsi į Ukrainos lengvosios atletikos federaciją su pasiūlymu padėti.

„Priėmėme sprendimą, kad tiesiame pagalbos ranką ir galime priimti sportininkus į Lietuvą, kokie jie bebūtų – profesionalai, jaunimas ar veteranai. Į mūsų pasiūlymą jie sureagavo gerokai vėliau, bet turime suprasti, kad vyksta karas, krenta bombos, žūsta žmonės ir ne tai buvo svarbu. Tiesa, iškart jiems pervedėme pinigų, – sakė LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis. – Kai padėtis šiek tiek stabilizavosi, jie atsiuntė prašymą deleguoti beveik 20 žmonių, kurie ruošiasi aukšto rango varžyboms Europoje. Stovyklą suorganizavome Vilniuje ir jie, kiek teko kalbėti, yra tikrai patenkinti sąlygomis.“

Dalis stajerių komandos šeštadienį dalyvavo „Vilnius 5000“ bėgimo varžybose: 5000 metrų rungties nugalėtojais tapo Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė Natalija Strebkova bei Ihoris Porozovas.

„Esame dėkingi lietuviams ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijai už palaikymą ir didžiulę pagalbą mūsų šaliai šiuo sunkiu metu. Ukrainoje vyksta karas ir visas civilizuotas pasaulis susitelkė bei kartu išgyvena mūsų skausmą. Daug namų ir miestų Ukrainoje buvo sugriauti, daug žmonių buvo nužudyti. Noriu, kad visi žinotu, kad Rusija yra agresore bei teroristinė šalis“, – teigė I.Porozovas.

Penktadienį Ukrainos ėjikai dalyvaus Alytuje vyksiančiame sportinio ėjimo festivalyje.

Sėkmingai Vilniuje startavo 2018 metų Europos čempionato prizininkė Liveta Jasiūnaitė. Teresės Nekrošaitės auklėtinė ietį net tris kartus numetė už 58 metrų ribos, o geriausias jos rezultatas – 58,60 m. Sportininkė tiek numetė neturėdama specialaus pasiruošimo būtent šioms varžyboms.

„Mažai konkurencijos, visiškai jos nėra. Sunku be konkurencijos siekti maksimalių rezultatų. Po starto Birštone turėjome treniruočių stovyklą Palangoje. Esu „krūvyje“, tik šeštadienį grįžome iš stovyklos. Manau, reikės savaitės, kad įeičiau į formą, – sakė L. Jasiūnaitė. – Neturiu šį sezoną visiškai jokio tikslo, tiesiog dalyvauju ir aukštų tikslų sau nekeliu. Šiemet pagrindinis startas bus Lietuvos čempionatas.“

Vyrų ieties metimo rungtyje Edis Matusevičius taip pat metė toliau nei pirmose savo sezono varžybose. Jo pasiektas rezultatas – 75,84 m. Tiesa, tokie skaičiai Tokijo olimpinį normatyvą pernai įvykdžiusio lengvaatlečio netenkina.

„Ir šiandien lieju apmaudą, nieko gero. Nesusitvarkau vėl su ta pačia technika, trūksta pasiruošimo – karantino pasekmės. Gal po truputį lengvėju, greitėju, bet viskas atrodo sunkiai ir lėtai. Bet gal dar įsivažiuosiu, – vylėsi E. Matusevičius. – Žiemą reikės pridėti daugiau jėgos, greičio, sprogstamumo ir staigumo, o tada lipdyti po truputį techniką. Manau, iki kitų metų viską susitvarkysiu.“

Šį sezoną Lietuvos rekordininkas tikisi permesti 80 metrų ribą. Jo asmeninis rekordas – 89,17 m.

„Visą laiką yra geras rezultatas planuose. Nors dabar nesimėto, bet vis tiek norisi mesti tą 80 metrų. Asmeninį turiu 89 metrus, tai visai nesmagu mesti 75 metrus“, – šyptelėjo E. Matusevičius.

Pirmadienį LLAF disko ir ieties metimų varžybose varžėsi diskininkai. Favoritai pateisino savo statusą: tarp moterų triumfavo asmeninį rekordą (60,60 m) pakartojusi Ieva Zarankaitė, tarp vyrų – Andrius Gudžius (67,83 m).

Liepos 21 d. į tą patį Vingio stadioną sugužės bemaž visas Lietuvos lengvosios atletikos elitas – čia vyks tarptautinės sporto klubo „Cosma“ taurės varžybos.

Vos 24-erių sportininkė nusprendė kabinti batelius ant vinies praėjus metams po iškovotos svarbiausios karjeros pergalės. Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą turinti Ž. Vaiciukevičiūtė svarbiausio penkerių metų sporto renginio dalimi nebetaps.

„Vieni žmonės gyvena ir plaukia pasroviui, kiti planuojasi ir turi aiškų gyvenimo planą. Ir aš esu iš pastarųjų. Turėjau nusimačiusi planų po Tokijo žaidynių, tačiau COVID-19 krizė viską sujaukė, o mano planai dar laukti metus negali. Kitas aspektas tas, kad nėra šimtaprocentinės garantijos, jog ir kitais metai įvyks olimpinės žaidynės“, – aiškino Ž. Vaiciukevičiūtė.

Kovo mėnesį pabradiškei buvo nustatytas COVID-19 virusas, tada sportininkė įtarė, jog ji šiuo virusu užsikrėtė keliaudama iš treniruočių stovyklos Ispanijoje. Vis dėlto liga sprendimui baigti karjerą įtakos nedarė – tą mergina nutarė dar anksčiau.

„COVID-19 virusas įtakos mano sprendimui neturėjo. Tai buvo tik etapas mano gyvenime, kurį aš sėkmingai be didelių problemų išgyvenau. Šiuo metu jaučiuosi gerai, – teigė Ž. Vaiciukevičiūtė. – Sprendimas nėra skubotas, kaip ir minėjau, turiu aiškų planą, kuriame aiškiai buvo nubrėžtos datos ir sudėlioti tolimesni gyvenimo planai. Yra sakoma „žmogus planuoja, dangus juokiasi“, tačiau išlaikyti nuoseklumą ir siekti planų įgyvendinimo bei tikslų lieka mano prioritetas, todėl galiu tvirtai pasakyti, kad skubos šiame sprendime nėra jokios.“

Trumpa Ž. Vaiciukevičiūtės karjera – įspūdinga. 20 km distancijoje besispecializavusi lengvaatletė būdama vos 20-ies prasibrovė į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, o 2017-aisiais iškovojo bronzą Europos iki 23 metų čempionate. Didelį proveržį Viktoro Meškausko auklėtinė atliko 2018 metais: Europos čempionate Berlyne ji finišavo penkta, pasiekdama antrą rezultatą Lietuvos istorijoje apskritai – 1 val. 28 min. 7 sek.

Svarbiausia Ž. Vaiciukevičiūtės pergale tapo pernai Alytuje iškovota Europos sportinio ėjimo taurė – tada mūsiškė tapo pajėgiausia žemyno ėjike.

„Kas sunkiausia sportuojant? Sunkiausia buvo būti ilgai ir toli nuo artimųjų ir šeimos. Šventes praleisti ne su artimaisiais, o kažkur toli, kur net nebūna sniego. Be to, nors ir tapau Europos taurės nugalėtoja, nesijaučiau įvertinta. Tas įvertinimas buvo tik formalus, raštiškas“, – sakė Ž. Vaiciukevičiūtė, kuri už triumfą Europoje iš Vyriausybės negavo nė cento.

Nuo pirmųjų žingsnių sporte merginą lydėjo treneris Viktoras Meškauskas.

„Norėčiau padėkoti treneriui už darbą, be jo galbūt nebūčiau pasiekusi tokių sporto aukštumų, kuriuos pasiekiau. Kartu mes pakeitėme Lietuvos sportinio ėjimo istoriją. Per daug metų buvo ir šilto, ir šalto, kartais to šalto buvo daugiau, o sunkumai esantys mintyse yra sunkesni nei bet koks fizinis darbas. Tačiau apie kitą trenerį minčių niekada neturėjau, nes mano trenerio metodika tiko, o tą įrodė kiekvienais metais pasiekti rezultatai“, – treneriui padėkojo Ž. Vaiciukevičiūtė.

LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis: gaila, kad prarandame tokio lygio sportininkę

Ž. Vaiciukevičiūtei pranešus apie karjeros pabaigą, Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) sportininkei suteikė laiko apsvarstyti ir neskubėti priimti sprendimo. Galop, ėjikei nuomonės nepakeitus, LLAF informavo Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

LLAF prezidento Eimanto Skrabulio komentaras: „Federacijos vadovybė nemaloniai nustebo išgirdusi tokią žinią. Negalėjome patikėti, kad tokia jauna sportininkė, turinti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, būdama geriausia Europos ėjike, kurią visa sportinio ėjimo bendruomenė laikė labai talentinga, pareiškė, kad baigia savo karjerą. Mes nepatikėjome, nenorėjome tikėti – per daugelį metų mums tai pirmas toks atvejis.

Kalbėjome su sportininke, nedarėme jokio spaudimo, gerbdami jos privatų gyvenimą. Kiekvienas žmogus savo sprendimuose yra absoliučiai laisvas, sportininkas taip pat gali priimti sprendimus, ką daryti gyvenime – ar kovoti sporto arenose, ar užsiimti kitomis veiklomis. Norėjome įtikinti, kad neskubėtų priimti sprendimo, kad galbūt pavargo besiruošdama olimpinėms žaidynėms ir jų nukėlimas buvo tam tikra demotyvacija, bet tas praeis. Visada sunku yra dirbti, tačiau labai smagu iškovoti asmeninius pasiekimus, aukštas vietas, galbūt net pergales.

Ji labai daug reiškė visai sporto bendruomenei, federacijai, treneriui, draugams. Prašėme pagalvoti, bet praėjus tam tikram laikui jos sprendimas nepasikeitė, ji pareiškė, kad yra pavargusi nuo sporto ir renkasi kitą kelią gyvenime. Neturime teisės per prievartą įtikinėti, priimame jos apsisprendimą, bet gailime, kad prarandame tokio lygio sportininkę. Galbūt jai nebuvo duota tapti aukščiausio lygio ėjimo žvaigžde, talentais yra gimstama, o čempionais yra tampama. Esu įsitikinęs, kad ta sporto laimės paukštė, kurią ji galėjo pasiekti, gali nuskristi negrįžtamai. Šiandien tai yra faktas, o ką sportininkė darys ateityje, yra jos asmeninis sprendimas.

Linkime sėkmės gyvenime, dėkojame už tas viltis, pergales, kurias padovanojo Lietuvos lengvajai atletikai, už tikėjimą, kad galima padaryti daugiau. Su išėjimu iš sporto gyvenimas nesibaigia, baigiasi tam tikras etapas. Sėkmės jai jame, o mes galvosime apie naujų sportininkų paruošimą.“

„Sirgimo forma, panašu, kad lengva, simptomai pasirodė“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Jis kol kas neatskleidė daugiau detalių apie užsikrėtusį sportininką.

„Su sportininku esame sutarę, kad kol kas neviešinsim jokių aplinkybių – nei kaip užsikrėtė, nei kada užsikrėtė“, – teigė federacijos vadovas.

Kovo pabaigoje 14 šalies lengvaatlečių grįžo iš stovyklos Turkijoje.

Tarp grįžusiųjų – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, trišuolininkė Diana Zagainova, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, taip pat jų treneriai.

Eimantas Skrabulis / V. Skaračio/Fotobanko nuotr.

Jie visi buvo izoliuoti Palangoje esančiame „Vanagupės“ viešbutyje. Pasak federacijos vadovo, šiuo metu visi šie sportininkai ir jų treneriai jau namuose.

„Jie išleisti namo. Jie pakankamai normaliomis sąlygomis, atsakingai praleido karantino laikotarpį ir grįžo namo“, – sakė R. Skrabulis.

Lietuvoje iki šiol nustatyti 1062 koronaviruso atvejai, taip pat užfiksuotos 24 mirtys, o 101 žmogus laikomas pasveikusiu.

Tad dirvą Tokijo olimpinėms žaidynėms ruošiantiems sportininkams aukso vertės tampa kiekvienas startas. Vienas jų – šeštadienį LSU Alekso Stanislovaičio manieže Kaune vyksiančios LLAF taurės varžybos.

Vieną dieną truksiančiame klubų čempionate varžysis beveik 350 lengvaatlečių, tarp kurių bus į Tokijo olimpiadą besitaikantys bėgikas Simas Bertašius ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. Gali būti, kad Kaune varžysis ir dar užvakar Vokietijoje šokinėjusi Airinė Palšytė: jos dalyvavimas priklausys nuo to, ar sportininkei pavyks per dvi dienas atsistatyti tarp varžybų.

Praėjusiais metais A.Glebauskas buvo išrinktas geriausiu Kauno sportininku, tad startas Laikinojoje sostinėje jam bus ypatingas.

„Tikrai nesitikėjau tapti geriausiu Kauno metų sportininku. Žinoma, nešokinėjau iš džiaugsmo, bet buvau nustebęs“, – šypsojosi A.Glebauskas.

Praėjusią vasarą sportininkas Universiadoje iškovojo bronzą, Europos žaidynėse pasirodė geriausiai iš Lietuvos lengvaatlečių (5 vieta) bei dukart gerino asmeninius rekordą (227 cm LLAF taurės varžybose ir 228 cm Lietuvos čempionate). Tuo tarpu praėjusią žiemą Kauno sporto mokyklos „Startas“ atstovas pasiekė savo uždarų patalpų rekordą, Europos čempionate Škotijoje įveikęs 221 cm.

„Pernai žiemą dalyvavau po problemų su keliais pasiruošimo metu ir dar rudenį jaučiau, kad nebus viskas labai gerai. Lyginant pasiruošimą šiems metams ir praėjusiems, dabar buvo atliktas nepalyginamai geresnis darbas. Jaučiuosi daug geriau ir šią žiemą pavyks parodyti tikrą savo rezultatą, – neabejojo A.Glebauskas. – Nežinau, ar pavyks LLAF taurės varžybose, ar kitą savaitę Slovakijoje, bet per dvi savaites norisi užfiksuoti gana aukštą rezultatą.“

Planetos reitinge Lietuvos šuolininkas į aukštį žengia 28-as, o į Tokijo olimpines žaidynes pateks 32 šios rungties atstovai. Peršokęs bent 227 cm, lengvaatletis dar labiau pagerintų savo poziciją kovoje dėl olimpinių kelialapių.

„Norisi į vasarą kažką atsinešti iš žiemos, pasiekti aukštą rezultatą, kad tai padėtų reitingams. Lietuvos čempionatas duoda ypač daug taškų, tad vienas iš tikslų bus pasirodyti ten labai gerai“, – sakė A.Glebauskas.

Sėkmingo vasario tikisi ir 2018 metų Europos čempionato finalininkas S.Bertašius. 1500 m LLAF taurės varžybose bėgsiantis Juozapo Garalevičiaus auklėtinis šiam žiemos sezonui rengėsi kaip niekada atsakingai – pirmą kartą prieš startus uždarose patalpose surengė treniruočių stovyklą aukštikalnėse.

„Pasiruošimas sezonui buvo kiek neįprastas, nes pirmą kartą rudenį vykome į stovyklą, į aukštikalnes Zakopanėje, kur praleidome mėnesį. Sezonui ruošėmės labiau nei įprastai, o pasiruošimas buvo neįprastas ir dėl to, kad Vilniuje neturime maniežo. Tik nežinau, ar tuo galima skųstis, nes kai tokie orai, jei ir būtų maniežas, į jį turbūt nebūtumėme ėję“, – pasakojo S.Bertašius.

Bėgikas turi realias galimybes prasibrauti į pirmąsias karjeroje olimpines žaidynes: planetos 1500 m rungties reitinge jis rikiuojasi 41-as, o Tokijuje dalyvaus 45 šios distancijos atstovai.

„Norisi užfiksuoti bent kelis aukštus rezultatus ir labiau sutvirtinti reitingo pozicijas. Po visų stovyklų jaučiuosi labai gerai, savijauta puiki. Sprendžiu kol kas tik pagal treniruotes, nes varžybų neturėjau, bet jau pirmas startas turėtų parodyti, kad viskas yra neblogai. Norisi bėgti arti savo asmeninio rezultato, galbūt net geriau“, – teigė S.Bertašius.

3000 m Kaune bėgs olimpiečiai maratonininkai Valdas Dopolskas ir po motinystės atostogų sugrįžtanti Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Tuo tarpu į Tokijo olimpines žaidynes prasibrauti bandanti disko metikė Ieva Zarankaitė startuos rutulio stūmimo varžybose.

LLAF taurės varžybų metu bus apdovanoti geriausias praėjusių metų Lietuvos lengvaatletis ieties metikas Edis Matusevičius bei kylančia žvaigžde išrinkta sprinterė Akvilė Andriukaitytė.

Varžybų pradžia – 12.50 val. Įėjimas į LSU Alekso Stanislovaičio maniežą nemokamas.

Dviprasmiški lengvaatlečiams metai buvo ir už stadiono ribų – nepaisant prasidėjusios Vilniaus maniežo rekonstrukcijos, padėtis sostinėje vis dar išlieka tragiška, o nerimą kelia abejotinas sporto rėmimo fondo lėšų skirstymas.

Apie aktualiausius metų įvykius lengvojoje atletikoje – interviu su LLAF prezidentu Eimantu Skrabuliu.

– Praėjo dar vieneri lengvaatlečių metai. Pradėkime nuo sportinių rezultatų: krito įspūdingi Lietuvos rekordai, pergalės Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, Europos iki 23 metų čempionate, tačiau pasaulio čempionatas Dohoje nebuvo sėkmingas. Kaip vertinate Lietuvos lengvaatlečių metus?, – lengvoji.lt paklausė E. Skrabulio.

– Į tokį klausimą sunku atsakyti, nes yra daug visokiausių vertinimų ir minčių. Sezonas buvo labai ilgas – prasidėjo balandžio mėnesį, baigėsi spalį. Vienašališkai sunku pasakyti, ar sezonas buvo geras, ar nuvylęs, nes jis buvo įvairus. Turėjome daug gražių pasiekimų – pradedant Airinės medaliu Glazge, ten prie pat arti medalio buvo ir Agnė Šerkšnienė, puikios Europos sportinio ėjimo taurės varžybos, pasibaigusios mūsų Živilės Vaiciukevičiūtės pergale. Sezono metu buvo pasiekti labai aukšto lygio Lietuvos rekordai – turbūt maloniausia staigmena tapo vyrų ieties metimo rekordas, su kuriuo Edis Matusevičius išsiveržė į pasaulio elitą. Labai graži kova vyko trišuolyje – daug kartų buvo nušokta toliau nei iki šių metų buvęs Lietuvos rekordas. Diana Zagainova pasiekė puikų rezultatą ir pelnytai laimėjo Europos iki 23 metų čempionatą.

Toks ilgas sezonas tuo pačiu išvargino atletus. Jis buvo be galo ilgas, o tokios patirties – pasiekti du pikus per sezoną – tikrai nėra daug. Antra vertus, vieni iš stipriausių mūsų atletų sezoną pasitiko traumuoti. Negalima sakyti, kad trauma yra sportininko, trenerio ar treniruočių proceso klaida. Tai kvaili sutapimai – Andriui Gudžiui buvo atlikta plokštelės šalinimo iš pėdos operacija, kuri išderino pasiruošimą. Jis nebuvo sveikas, bet jis nebuvo traumuotas. Airinės atveju jaučiu savo federacijos kaltę, kadangi traumą ji patyrė ne dėl savo kaltės, bet dėl neparuošto sektoriaus. Agnė Šerkšnienė buvo labiau prižiūrima šveicarų, o vienintelė Brigita Virbalytė mūsų priežiūroje labai daug dirbo ir patyrė traumą. Keturi žmonės, kurie yra vieni iš rinktinės lyderių, negalėjo pilnavertiškai pasiruošti ir startuoti Dohoje.

Doha, be abejo, nuvylė dėl mūsų rezultatų. Tie medaliai sezono eigoje buvo užmiršti dėl paskutinio, svarbiausio, starto. Skambus buvo baigiamasis sezono akordas – Aleksandro Sorokino pasaulio čempiono titulas. Taip, 24 valandų bėgimas nėra olimpinė rungtis, bet turime pasaulio čempioną labai sunkioje rungtyje. Sezonas galėjo būti geresnis, bet jis teikia daug vilčių ateičiai.

– Kasmet kalbame apie sporto bazių problemą. Šiemet turime kiek kitokią situaciją – Kaune vyksta stadiono rekonstrukcijos darbai, Vilniuje renovuojamas maniežas. Ar tokie pokyčiai Jus tenkina? Kaip vertinate tai, kad Vilniaus lengvaatlečiai žiemą neturės sporto bazės?

– Situacija yra absoliučiai netenkinanti, katastrofiška ir sveiku protu nesuvokiama. Tai, kas darosi Lietuvoje su sporto bazėmis, yra tragedija. Jei Kaunas vienaip ar kitaip sugeba įgyvendinti sprendimus ir manau, kad ten neužilgo turėsime kokybišką stadioną, tai Vilnius, pagrindinis šalies miestas, turi tragišką situaciją. Stadionų šalyje yra pristatyta daug, bet jų statybos miesteliuose, kuriuose nėra nei įrangos, nei sportininkų, nei trenerių, kelią klausimą, ar tai padaryta tikslingai. Mums pirmiausia reikia spręsti bazių klausimą, kur yra sportininkai, sporto mokyklos ir yra norinčių sportuotu. Tai, kas begalę metų vyksta Vilniuje, yra tragedija.

Maniežų mes neturime, o tai, ką turėjome, neatitiko jokių normų. Talinas turi tris maniežus, iš kurių pats prasčiausias yra geresnis nei tas, kurį turėjome Vilniuje. Duok Dieve, kad Vilniaus maniežas taptų kūnu ir nereikės jo laukti 10 metų. Reikia gyventi dabar ir saugoti tuos vaikus, kurie dar yra sporte. Prieš keletą metų buvo paruoštas fantastiškas planas su geru finansavimo modeliu rekonstruoti Vilniaus maniežą į visiškai naują, tačiau tas planas buvo užkastas valdininkų koridoriuose. Bet kuris valdininkas, su kuriuo teko susidurti, arba nieko nedarė, arba kenkė sportui. Neabejoju, kad sutvarkytas maniežas bus geresnis nei buvo, bet mums tokių reikia trijų-keturių ir visi jie būtų pilni.

– Federacija šiemet rengė Europos sportinio ėjimo taurės varžybas bei prisidėjo prie antrojo „JUMP Vilnius“ organizavimo. Kokius įspūdžius iš Alytaus išsivežė svečiai bei kokia Jūsų nuomonė apie populiarėjančią lengvąją atletiką gatvėje?

– Viena iš pagrindinių federacijos misijų yra plėtoti lengvąją atletiką. Mes tą suprantame ne tik kaip savo geriausių sportininkų rezultatų siekimo užtikrinimu, bet ir populiarinimą įvairiais renginiais. Tai, kas vyko Alytuje, paliko puikų įspūdį svečiams. Padėjo ir oro sąlygos, jos buvo fantastiškos, atmosfera gera.

Turime mąstyti šiek tiek netradiciškai, o „JUMP Vilnius“ buvo to netradicinio mąstymo pavyzdys. Mes atėjome arčiau miesto gyventojų ir svečių – į pačią Vilniaus širdį. Organizuojame įdomias parodomąsias varžybas ir vaikams, ir mėgėjams, per kurias šimtai vaikučių išbandė įvairias lengvosios atletikos rungtis. Tokio tipo varžybas rengia nedaug pasaulio miestų ir specialistai stebisi, kad mums su partneriais „Sportland“, Vilniaus miesto savivaldybe ir renginio ambasadore Airine Palšyte tą pavyksta padaryti. Tačiau labai stebina Sporto rėmimo fondo požiūris (projektui „JUMP Vilnius“ finansavimas nebuvo skirtas – lengvoji.lt) ir tai, kaip skirstomos lėšos ten, yra absoliutus švaistymas. Arba tai daroma tikslingai, arba taip parodoma absoliuti nekompetencija. Tai, kaip skirstomos lėšos, neturi nieko bendro nei su sportu, nei su fiziniu aktyvumu.

– Praėjusią savaitę pranešta, kad Deimantinės lygos varžybose nebus Lietuvai aktualių disko metimo ir trišuolio rungčių. Ar pateisinate Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos inicijuotus pokyčius?

– Tie, kas moka pinigus, tie ir užsako muziką. Reikia žiūrėti šiek tiek plačiau nei žiūri sportininkų treneriai. Disko metimas yra mums viena iš svarbiausių rungčių, taip jau susiklostė istoriškai. Turime pasaulinio lygio diskininkus ir mums būtų žymiai maloniau, kad disko metimas bei trišuolis būtų Deimantinės lygos rungčių sąraše. Tačiau tai yra tik 2020 metų rungčių sąrašas ir nežinome, kokios jos bus dar po metų. Pasaulio lengvoji atletika irgi ieško formų, kaip išlikti įdomiai žiūrovams, rėmėjams, televizijoms. Mes norime, kad mūsų stipriosios rungtys būtų programoje, bet neturime mažiausios įtakos kažką pakeisti ir būtų kvaila manyti, jog federacija rėkdama, pykdama kažką pakeis. Yra atskirų etapų organizatoriai ir jie moka pinigus, premijas. Jie su tarptautine federacija sprendžia, kas konkrečiu metu gali būti įdomiausia ir manau, kad tai nėra status quo. Sakyti, kad tai yra nusikaltimas nėra etiška, tačiau bendrauti su organizatoriais ir teikti savo siūlymus yra būtina.

– Žvilgsnis į artėjančias olimpines žaidynes. Įprastai lengvaatlečių rinktinė sudaro ketvirtadalį visos olimpinės komandos. Rio de Žaneire turėjome tris finalus, o aukščiausia vieta buvo 10-oji. Ar tikite, kad Tokijo žaidynės bus sėkmingesnės nei prieš trejus metus?

– Turiu pagrindo manyti, kad Tokijo olimpinės žaidynės mūsų šalies lengvaatlečiams tikrai bus sėkmingesnės nei Rio de Žaneire. Šiai dienai turime keturis formalius kandidatus vykti į olimpines žaidynes, bet tikiu, kad rinktinė bus tokia pat skaitlinga, kaip būdavo iki šiol, o komanda bus ne tik skaitlinga, bet ir kovos tam tikrose rungtyse dėl pačių aukščiausių vietų pasaulyje. Mūsų lyderiai išanalizuos klaideles, išsigydys traumas ir Tokijuje bus pačios geriausios sportinės formos. Sąlygos pasaulio čempionate Dohoje, savo klimatu, temperatūra, drėgme buvo panašios į tas, kurios gali laukti Tokijuje. Jau dabar žinome, kad ištvermės rungtys – ėjimas ir maratonas – bus iškeltos iš Tokijo ir vyks toje vietoje, kur yra šiek tiek vėsiau. Pasirodymai pasaulio čempionate tuos, kurie nebuvo įsigilinę į realią situaciją, galėjo išgąsdinti, bet tai buvo dugnas, nuo kurio mūsų lengvaatlečiai atsispirs ir olimpinėse žaidynėse turėsime daug puikių rezultatų.

Pirmaisiais smuikais turėtų griežti lietuviai: varžybose dalyvaus 2017 metų Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė, praėjusių metų žemyno pirmenybių prizininkė ieties metime Liveta Jasiūnaitė, Europos čempionato finalininkai ietininkas Edis Matusevičius ir bėgikas Simas Bertašius bei būrys kitų, nusitaikiusių į kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes.

Viena tokių turėtų būti trišuolininkė Diana Zagainova. 21-erių lengvaatletė šiemet Alytuje vykusiose SELL žaidynėse pasiekė trečią geriausią U23 amžiaus grupės rezultatą planetoje – 14,11 m. Europoje tarp suaugusiųjų šis rezultatas šiemet yra septintas.

„Buvau pasiruošusi tam šuoliui, todėl nei aš, nei mano treneris labai nenustebome. Žinoma, džiaugiamės, jog viskas eina teisingu keliu, kad kaip planavome, taip viskas ir klostosi“, – pasiekimo Alytuje nesureikšmino D.Zagainova.

Tuo tarpu LLAF taurės varžybose kylanti žvaigždė norėtų tiesiog pasimėgauti šuoliais, todėl tokių tikslų, kaip pasaulio (14,20 m) ar olimpinių žaidynių (14,32 m) normatyvų įvykdymas, sau nekelia.

„Be abejo, kelionė į Dohą ir kitąmet į olimpines žaidynės yra mano planuose. Bet nenoriu užsispausti ir kelti būtent tokį tikslą LLAF taurės varžyboms. Jeigu tai įvyks, puiku, jei ne – tai įvyks kurią kitą dieną. Mano tikslas yra pasimėgauti šiomis varžybomis ir pasimėgauti šuoliais, o ką tai duos, pamatysime šeštadienį“, – šyptelėjo D.Zagainova.

Beje, Ispanijoje gyvenusi ir su šios šalies treneriu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu dirbanti D.Zagainova prognozuojamų karščių neprisibijo – treniruotis jai tekdavo ir esant kur kas karštesnėms oro sąlygomis.

„Esu pripratusi prie karščio, nes ilgą laiką gyvenau Ispanijoje ir dabar nemažai laiko ten praleidžiu. Esu pratusi treniruotis kiekvieną dieną 35 laipsnių karštyje, man tai yra geriausias oras šuoliams ir labai džiaugiuosi, kad bus tokios sąlygos“, – tikino D.Zagainova.

Po pertraukos į LLAF taurės varžybas sugrįš A.Palšytė. Vilniaus „Cosma“ lengvaatletė sprendimą startuoti Utenoje priėmė būtent dėl noro atsidėkoti klubui. Prieš dvi savaites Europos čempionų klubų taurės varžybose „Cosma“ vyrų komanda iškovojo aukštą ketvirtą vietą, o LLAF taurės varžybose paaiškės stipriausios Lietuvos lengvosios atletikos ekipos.

„LLAF taurės varžybose vasarą nedalyvavau jau keletą metų, tad šiemet bus įdomu sugrįžti į sektorių Lietuvoje būtent per šias varžybas. Juolab, visuomet jaučiuosi dėkinga savo klubui už visokeriopą pagalbą, tad norisi tiesiogiai prisidėti prie to, kad jis dar kartą įrodytų, jog yra ne tik vienas iš stipriausių Europoje, bet ir geriausias Lietuvoje“, – sakė A.Palšytė.

Tiesa, itin aukšto rezultato Utenoje šuolininkė į aukštį nesitiki, jos tikslas – pasiekti geriausią sezono rezultatą.

„Šiose varžybose su trenere nekeliame didelių tikslų, nes formos piką turėčiau pasiekti palaipsniui, artėjant rugpjūčio-rugsėjo mėnesiams. Nepaisant to, norėčiau sėkmingai išpildyti visus elementus, kuriuos pastarąjį mėnesį šlifavome treniruočių metu. Jeigu viskas klostysis pagal planą, orientuosimės į 190 cm aukštį, o jei jausiuosi labai gerai, galbūt šturmuosiu 194 cm“, – tikslius skaičius įvardijo geriausia 2017-ųjų Lietuvos sportininkė.

Gali būti, kad startas Utenoje lems ir tai, ar A.Palšytė kitą savaitę dalyvaus Deimantinės lygos varžybose Osle – į jas lietuvė kvietimą turi, tačiau dėl pasirodymo ten dar nėra apsisprendusi.

Pergalių LLAF taurės varžybose gali tikėtis ir Utenos sportininkai. Šio miesto daugiafunkcio sporto centro auklėtinė Ieva Zarankaitė yra šalies sezono lyderė tiek disko metimo, tiek rutulio stūmimo rungtyse. JAV studijavusiai lengvaatletei šios varžybos taps pirmuoju startu namų stadione.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet dalyvausiu Utenoje – tai bus pirmos varžybos „savo kieme“. Noriu, kad ateitų kuo daugiau žmonių palaikyti, nes varžybos tikrai aukšto lygio ir žinau, kad suvažiuos visos Lietuvos lengvaatlečiai. Labai noriu dalyvauti, turėtų būti labai smagu“, – džiūgavo I.Zarankaitė.

Šiemet uteniškė už Atlanto beveik nestartavo, tačiau grįžusi į Lietuvą pasiekė solidžius rezultatus tiek disko metime (55,80 m), tiek rutulio stūmime (16,04 m).

„Per paskutinius metus buvau labai užsiėmusi. Buvau kaip studentė, kaip trenerio asistentė ir kaip sportininkė. Turėjau subalansuoti visą laiką, kad galėčiau pasidaryti treniruotes, pasibaigti mokslus ir dirbti trenere, – pasakojo I.Zarankaitė. – Jau nuo sausio svajojau kaip Lietuvoje vasarą atostogausiu su treniruotėmis, grįšiu kaip į stovyklą, kaip bus smagu. Taip gavosi, kad nedalyvavau daugumoje varžybų, nes tiesiog nebuvo laiko.“

LLAF taurės varžybų prizinis fondas – beveik 4 tūkst. eurų. Utenoje bus galima vykdyti visų svarbiausių čempionatų normatyvus bei rinkti olimpinių žaidynių reitingo taškus.

Disko metiko kauniečio Andriaus Gudžiaus triumfas pasaulio čempionate, šuolininkės į aukštį vilnietės Airinės Palšytės – Europos čempionate bei šiuos atletus išugdžiusių Vaclovo Kidyko ir Tatjanos Krasauskienės pergalės tradiciniuose Lietuvos geriausių trenerių rinkimuose simboliškai vainikavo išskirtinius LLAF metus.

– Buvo galima pasiekti daugiau tiek sportine, tiek organizacine prasme. Manome, kad tai – mūsų jėgoms, tereikia toliau dirbti kryptingai, – sakė LLAF prezidentas E.Skrabulis. – Tie, kurie domisi sportu, puikiai atsimena prieš kelerius metus mūsų adresu pasipylusią kritikos laviną, kad griauname sportą, lengvąją atletiką, kad nebėra šansų konkuruoti mūsų sportininkams tarptautinėje arenoje. Kritikai nenorėjo nieko matyti, išskyrus pirmas vietas aukščiausio lygio varžybose. Jie turbūt nesupranta, kokia konkurencinė aplinka pasaulio lengvojoje atletikoje, o suprantantys tikrąją padėtį vertina ir mūsų atletų pasirodymus pusfinaliuose, finaluose, nors trofėjų jie ir neiškovojo. Taip, medalių reikia, o iškovoti 2017-aisiais ypač brangūs. Airinės aukso medalis – pirmasis per nepriklausomos Lietuvos istoriją, laimėtas Europos uždarų patalpų čempionatuose. Andriaus medalis ypatingas tuo, kad auksinio metimo laukėme 12 metų. Dar gražiau, kad tą pačią dieną prieš 25-erius metus Romas Ubartas iškovojo pirmąjį olimpinį aukso medalį nepriklausomai Lietuvai. Džiugina ir jaunųjų lengvaatlečių medaliai, keli nacionaliniai rekordai bei komandų pergalės: moterų sportinio ėjimo ekipa pirmą kartą Europos taurės varžybose pateko tarp prizininkių, o nacionalinė rinktinė Europos komandų čempionate vėl iškovojo teisę startuoti pirmojoje lygoje.

– Gali susidaryti įspūdis – jei yra medalių, yra ir geros sąlygos sportuoti. Ar gerėja šalies sporto bazių situacija?

– Bazės, švelniai tariant, vidutiniškos. Stadionų daugėja, jie atsiranda miestuose ir miesteliuose. Didžiausia žaizda mums – Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba arba griovimas. Jau 32-ejus metus kas prisiliečia, tas ir griauna. Tokios juodos istorijos turbūt nėra nė vienoje kitoje šalyje, kad šalies sostinė neturėtų normalaus stadiono. Tie, kurie pradeda statyti, nesugeba to padaryti iki galo, o kurie prie projekto prieina, turbūt ieško asmeninės naudos, o ne naudos visuomenei. Prieš kelerius metus prasidėjo diskusijos dėl Šeškinės sporto komplekso projekto atgaivinimo. Jau tada mačiau, kad kai kurių žmonių tikslas yra ten įkurti tik futbolo stadioną. Nesu prieš futbolą, palaikau futbolininkus, bet tokiame komplekse privalo išsitekti visos sporto šakos.

Kitas dalykas – vasara trunka tris keturis mėnesius, o treniruotis reikia visus metus. Vasarą galime treniruotis ir varžytis Lietuvoje, o žiemą neturime kur sportuoti. Džiaugiuosi, kad plaukikams pastatė ar rekonstravo ne vieną baseiną, nes situacija buvo tragiška. Pagarba šios sporto šakos vadovams, treneriams ir sportininkams, tikėjusiems, kad Lietuvoje plaukimas atsigaus. Deja, sporto maniežų situacija vis dar tragiška. Net ir tų, kurie yra, techninis lygis neatitinka jokių pasaulinių standartų. Maniežai perpildyti, nes vienu metu turi sportuoti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir vaikučiai. Sostinės maniežas – seniai atgyvenęs, nors ten dirbantys žmonės nuoširdžiai stengiasi. Grupė iniciatorių, derindami su mūsų federacija ir maniežo vadovais, yra parengę projektą pagal Europos struktūrinių fondų energinio efektyvumo finansavimo programą. Tai sumažintų didelę dalį valstybės finansinės naštos. Tačiau tie valdininkai, kurie seniai turėjo bėgti pas tuos žmones ir padėti jiems vystyti projektą, nesupranta, kas pas ką turi eiti. Durys dažnai yra uždarytos ten, kur turi būti plačiai atvertos.

– Kaip vertinate galimybes, kad šiemet Kaune būtų pradėti S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, o Vilniuje – lengvosios atletikos maniežo renovacijos darbai?

– Kauno stadiono rekonstrukcijos darbų pradžią vertinu kaip realią. Miesto mero Visvaldo Matijošaičio pareiškimai ir jau atlikti darbai leidžia tikėtis, kad jei jis sako, tai pakankamai tvirtai ir daro. O Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcijos klausimas – geros valios reikalas ir viliuosi, kad jis pagaliau bus pradėtas spręsti, nes, priešingu atveju, tai bus nusikaltimas Lietuvos valstybei.

– Daug mūsų šalies lengvaatlečių treniruojasi užsienyje. Ar sporto bazių trūkumas, sąlygos ir yra to priežastis?

– Dažniausiai, jei būna pergalių, jas lemia ne viena priežastis. Taip būna ir tada, jei yra problema, o šiuo atveju – sportininkų emigracija. Sporto bazių trūkumas – problema, bet ne vienintelė, kuri verčia atletus treniruotis užsienyje. Dar viena problema, apie kurią diskutuojame ne vienus metus – kompetentingų ir nuoširdžiai dirbančių trenerių trūkumas. Geriausi praėjusių metų Lietuvos treneriai – lengvaatlečiai, bet tokių kaip T.Krasauskienė ir V.Kidykas yra per mažai. Nežinome, kaip Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizacija paveiks aukštos kompetencijos ir kvalifikacijos trenerių rengimą. Anksčiau priešinomės sportininkų norams išvykti į užsienį, nes sunkiau kontroliuoti jų pasiruošimą, bet tai neišvengiama, kol neturėsime gerų sporto bazių ir pakankamai aukšto lygio trenerių.

– Užsiminėte apie universitetų reformas, o pastaraisiais mėnesiais aktualiausia buvo kita – Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pertvarka. Ką manote apie ją?

– Kiekviena reforma turi ir ją palaikančiųjų, ir kritikuojančiųjų, tačiau tik laikas parodys, ar pokyčiai bus efektyvūs. Džiaugiamės, kad prieš metus Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pritarė, kad pagrindinė organizacija, kuruojanti lengvąją atletiką šalyje, yra LLAF. Jau tada LTOK patikėjo mūsų federacijai valdyti asignavimus. Tuo pačiu keliu žengė ir valstybė, kuriai atstovauja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) – visos lėšos, skirtos tiek sporto šakos plėtrai, tiek mokomajam sportiniam darbui, tiek daliai trenerių ir papildomam personalui išlaikyti, bus pervestos tiesiogiai federacijoms. Tokio modelio nereikia bijoti, nes jis, mūsų nuomone, teisingiausias. Pagrindinė organizacija, pagrindinis kuratorius turi būti federacija. Yra saugikliai, kurie reguliuoja tam tikrus lėšų panaudojimo aspektus, tačiau jie ir privalo būti. Mums, kaip federacijai, bus racionaliau ir lengviau dirbti, galėsime optimaliau panaudoti lėšas. Kai susidarai tikrą vaizdą, kiek turi lėšų, gali efektyviau prisidėti prie mokomojo sportinio darbo, komandų komplektavimo bei delegavimo į varžybas. Manau, kad šis modelis darys įtaką pozityviam efektui, tačiau būna nepatenkintųjų kiekviena reforma. Galbūt nepatenkinti tie, kurie iki reformos nepelnytai gerai gyveno ar jų administracinis resursas yra nepakankamas. Sporto šakų federacijos tampa lygiaverčiais valstybės bei LTOK partneriais. Dėl medicinos ir kineziterapeutų galbūt buvo galima rasti ir kiek kitokį sprendimą. Darbo federacijoms tikrai padaugėja, bet to nesibijome.

– Kokias viltis siejate su 2018-aisiais?

– A.Gudžius ir A.Palšytė nėra vieninteliai lengvaatlečiai, galintys atstovauti Lietuvai aukščiausio lygio varžybose. Nekrausime įpareigojimų ant kitų lengvaatlečių pečių, tegu jie toliau kryptingai dirba, būna sveiki, o ateityje, tikiuosi, džiaugsimės ne vieno ar dviejų sportininkų pasiekimais. Svarbiausios 2018-ųjų varžybos – Europos lengvosios atletikos čempionatas Berlyne. Vokiečiai kviečia į rekonstruotą olimpinį stadioną, turi labai gilias sporto tradicijas, lengvąją atletiką suprantančią visuomenę, tad kiekvienam mūsų sportininkui ten atstovauti Lietuvai bus didžiulė garbė. Tikiu, kad mūsų rinktinė bus gausi ir kokybiškai pasiruošusi.

Geriausias istorijoje – tokį įvertinimą ne kartą iš europiečių po savaitgalį pasibaigusio Europos atletikos (EA) kongreso-konvencijos išgirdo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) atstovai.

Per 300 svečių iš 50-ies EA šalių narių tris dienas diskutavo apie lengvosios atletikos ateitį, priėmė svarbius nutarimus, o renginį vainikavo geriausių žemyno lengvaatlečių „Golden Tracks“ apdovanojimai.

„Daugelis renginio dalyvių Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Tai buvo puiki proga sustiprinti Lietuvos lengvosios atletikos, šalies sporto pozicijas tarptautinėje arenoje, galimybė garsinti Lietuvos vardą. Ir šia galimybe mes puikiai pasinaudojome – kiekvieną dieną girdėjome dalyvių padėkas, o EA vadovai pabrėžė, kad tokio sėkmingo ir glaudaus bendradarbiavimo tarp EA ir nacionalinės federacijos dar niekada nebuvo“, – pasakojo organizacinio komiteto vadovas Rimantas Mikaitis.

Konvencijos metu lengvosios atletikos federacijos suderino 2018 metų svarbiausių varžybų, tokių kaip nacionaliniai čempionatai, kalendorių, pasirašė sutartis tarptautinių varžybų vykdymui. LLAF pratęsė bendradarbiavimą su Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Slovakijos federacijomis.

Kongrese nacionalinių federacijų vadovai balsavo už EA konstitucijos pakeitimus, susipažino su finansinėmis svarbiausios Europos lengvosios atletikos organizacijos 2015-2016 metų ataskaitomis. Trijų dienų renginius vainikavo „Golden Tracks“ iškilmės, kuriuose būrį nominacijų sugvelbė lietuviai – už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas disko metikas Virgilijus Alekna, EA trenerių apdovanojimus atsiėmė Viktoras Meškauskas ir Aldona Dobregienė, o moterų lyderės – LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Geriausiais Europos lengvaatlečiais pripažinti Vokietijos ieties metikas Johannesas Vetteris ir graikų šuolininkė su kartimi Ekaterini Stefanidi. Kylančių žvaigždžių titulus nuskynė Norvegijos bėgikas Karstenas Warholmas bei Ukrainos šuolininkė į aukštį Julija Levčenka.

„Mes, sporto žmonės, norėjome parodyti savo gyvenimą kitaip – ne vien stadioną, varžybas, treniruotes. Tai, kas vyko Lietuvoje, yra didžiausias ne varžybinis lengvosios atletikos šeimos renginys Europoje. Tai galimybė mums, federacijai ir lietuviams, parodyti kokybišką darbą, priimti svečius, kad jie išsivežtų iš mūsų šalies pačius geriausius įspūdžius“, – džiaugėsi LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis.

2019 metais Europos lengvosios atletikos kongresas vyks Prahoje (Čekija).

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione prasidėjo dvi dienas truksiančios Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės ir sporto klubų taurės varžybos.

Jau pirmą varžybų dieną buvo pasiekta net 12 geriausių šalies sezono rezultatų. Ypač sėkminga diena buvo jauniesiems lengvaatlečiams: šalies 19-mečių rekordą pagerino Rapolas Saulius (110 m barjerinis bėgimas), o šuolininkė į tolį Karina Lipeckaja įvykdė Europos jaunimo čempionato normatyvą.

Pirmaisiais varžybų nugalėtojais tapo šuolininkas su kartimi Simas Šnipaitis (4,50 m - pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas) ir maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, šįkart bėgusi 1500 m nuotolį. Stajerė distanciją įveikė per 4 min. 30,40 sek.

"Su trenere nusprendėme bėgti ne 5000 m, o 1500 m, kadangi dabar akcentuojame greičio kėlimą. Visada smagu sugrįžti į 1500 m varžybas, puikiai žinau tą distanciją - kada finišuoti, kada ir kaip bėgti. Lietuvoje nėra labai didelės konkurencijos, bėgant tokią distanciją galima pasitikrinti sportinę formą", - sakė R. Drazdauskaitė.

LLAF taurės varžybose kovojama ir dėl teisės vykti į Europos komandinį pirmos lygos čempionatą, kuris birželio 20-21 dienomis vyks Heraklione (Graikija).

"Europos komandiniame čempionate planuoju bėgti 5000 m, tik dar nežinau, ar į jį veš. Sportinė forma nėra bloga, esu pasiruošusi bėgti ir 5000 m", - tikino R.Drazdauskaitė.

Solidų rezultatą ir vėl pademonstravo Andrius Gudžius. Disko metikas geriausiu antru bandymu įrankį numetė 65,25 m. Pasaulio čempionato normatyvą A.Gudžius įvykdė dar Europos

Žiemos metimų taurės varžybose, tuo tarpu iki olimpinio normatyvo - 66 m - ir vėl šiek tiek pritrūko.

"Kauno sektorius man sėkmingas - namų sienos. Norėjau olimpinio normatyvo, galvojau, jog paskutiniu metimu jį kabinsiu, bet techninės klaidos, skriejimo trajektorija šiek tiek ne tokia ir metriuko nėra. Tas metriukas atrodo nedaug, bet kai nori jį pridėti, pastangų reikia, - pasakojo A.Gudžius. - Nesu patenkintas fizine forma, jos kaip ir nėra. Sezono pradžia tokia truputį palaida, viskas taikoma pasaulio čempionatui."

Beje, su tokiu rezultatu A.Gudžius praėjusių metų Europos čempionate būtų iškovojęs sidabro medalį.

Antrą vietą užėmė asmeninį rekordą pagerinęs Eligijus Ruškys (61,72 m - dešimtas geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje), trečią - Aleksas Abromavičius (60,49 m). Ketvirtas liko 19-metis Domantas Poška, kuris diską numetė 58,32 metro bei geriausių šalies disko metikų sąraše pakilo į 19 vietą.

Vyrų 110 m barjerinio bėgimo rungtyje triumfavęs R.Saulius į varžybas atvyko iš matematikos egzamino.

"Tikslas buvo kaip nors atbėgti po matematikos egzamino. Buvau visiškai pavargęs, protas negalėjo dirbti", - juokėsi R.Saulius.

Lengvaatletis distanciją įveikė per 14,16 sek. bei pagerino Lietuvos 19-mečių rekordą. Šis rezultatas - devintas geriausias šalies istorijoje ir tarp suaugusiųjų.

"Šiek tiek stebina, kad taip gerai subėgau, bet vis tiek padarau labai daug klaidų - tai ranka palikta, tai koja "nenutraukta", tai prastas startas. Yra kur tobulėti", - sakė R.Saulius.

Svarbiausias sezono tikslas R.Sauliaus laukia liepą Švedijoje, kur vyks Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas.

Normatyvą į šias varžybas įvykdė ir geriausią sezono rezultatą pasiekė šuolininkė į tolį Karina Lipeckaja. LLAF taurės varžybose lietuvė nušoko 6,11 m bei nusileido tik pajėgiai Latvijos šuolininkei Aigai Grabustei (6,56 m). Beje, K.Lipeckaja kiek vėliau dalyvavo ir 100 m rungtyje, kur užėmė ketvirtą vietą.

Tradicines pergales iškovojo sprinteriai Lina Grinčikaitė (11,61 sek.) ir Rytis Sakalauskas (10,59 sek.). 100 m barjerinio bėgimo varžybas laimėjo Sonata Tamošaitytė (13,44 sek.). Beje, šioje rungtyje dalyvavo ir į sportą po motinystės atostogų sugrįžusi Austra Skujytė. Daugiakovininkė nuotolį įveikė per 14,79 sek. bei finišavo penkta. Praėjusią savaitę sportininkė dalyvavo septynkovės varžybose Austrijoje.

"Manau, jog nespėjau atgauti jėgų po daugiakovės varžybų, tačiau vis tiek norėjosi dalyvauti. Dalyvavau 100 m barjerinio bėgimo rungtyje, nes rezultatai jėgos rungtyse turėtų sugrįžti greičiau, šuoliai į aukštį jau ir dabar į gerąją pusę, - teigė A.Skujytė. - Liepos pradžioje dalyvausiu Europos taurės varžybose, bandysiu įvykdyti normatyvą į pasaulio čempionatą. Padirbėti dar reikia visose rungtyse."

Ilgiausioje 5000 m distancijoje triumfavo Remigijus Kančys, paskutiniame rate aplenkęs pajėgų latvį Dmitrijų Serjoginą. Lietuvio laikas - 14 min. 27,89 sek. - yra naujas asmeninis rekordas.

"Prie asmeninio rekordo prisidėjo viskas - ir namų sienos, ir geros treniruotės, ir kompanija. Atvyko pajėgus latvis, bet nelabai galvojau, ar pavyks laimėti, ar ne. Nusiteikiau stadionui, nes visada bėgu ant asfalto. Paklausiau muzikos, nusiraminau - bus kaip bus", - pergale džiaugėsi R.Kančys.

Nuotolio nepavyko įveikti kitam pajėgiam šalies maratonininkui Valdui Dopolskui. R.Kančys tikino, jog pagrindinio varžovo pasitraukimas iš distancijos motyvacijos varžybų metu nesumažino.

"Kada Valdas pasitraukė iš distancijos, minčių, jog nebereikia stengtis nebuvo. Jis tikrai pajėgus varžovas, o aš nemačiau, ar jis prie manęs, ar už manęs. Galų gale tikslas buvo "paimti" varžovą, bėgantį priekyje. Vis tiek maloniau pirmam atbėgti", - sakė R.Kančys.

Penktadienį vykusių rungčių nugalėtojais bei prizininkais tapo:

moterys -

100 m
1.Lina Grinčikaitė-Samuolė (Klaipėda) 11,61 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 100 m bėgimą LLAF taurės varžybose laimėjo devintą kartą)
2.Sonata Tamošaitytė (Kaunas)         11,90
3.Karolina Deliautaitė (Kaunas)       11,98

400 m
1.Eva Misiūnaitė (Kaunas)             55,17 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Erika Krūminaitė (Klaipėda)         55,31
3.Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai)         55,66

1500 m
1.Rasa Drazdauskaitė (Kaunas-Šiauliai) 4:30,40
2.Banga Balnaitė (Klaipėda)         4:34,36
3.Eglė Morenaitė (Klaipėda)         4:39,80

5000 m
1.Vaida Žūsinaitė (Vilnius-Alytus) 17:06,97
2.Lina Grišiūtė (Šiauliai)         18:02,54
3.Agnė Šukytė (Vilnius)            19:49,99

100 m barjerinis bėgimas
1.Sonata Tamošaitytė (Kaunas)         13,44 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurės varžybas laimi nuo 2007 metų su pertrauka 2012 metais)
2.Laura Roikienė (Šiauliai)           14,05
3.Greta Plečkaitytė (Kaunas)          14,24

kartis
1.Miglė Juodeškaitė (Kaunas)           3,65 m (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, ketvirtas rezultatas Lietuvoje per visą laiką)
2.Viktorija Eimontaitė (Kaunas)        3,00
2.Vitalija Dejeva (Kaunas)             3,00

tolis
1.Aiga Grabuste (Latvija)              6,56
2.Karina Lipeckaja (Vilnius)           6,11 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
3.Neringa Gedaminskaitė (Pasvalys)     5,85

rutulys
1.Giedrė Kupstytė (Vilnius-Jurbarkas) 15,83 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Laura Gedminaitė (Vilnius-Tauragė)  15,58
3.Kristina Juknytė (Vilnius)          14,72

diskas
1.Zinaida Sendriūtė (Skuodas)         60,71 (laimėjo tryliktas LLAF taurės varžybas iš eilės)
2.Agnė Jonkutė (Vilnius-Joniškis)     43,46
3.Miglė Kaušylaitė (Utena)            36,20

vyrai -

100 m
1.Rytis Sakalauskas (Kaunas)          10,59 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 100 m bėgimą LLAF taurės varžybose laimėjo šeštą kartą)
2.Kostas Skrabulis (Vilnius)          10,85
3.Mantas Siautilas (Raseiniai)        10,86

400 m
1.Mantas Rainys (Vilnius)             48,38
2.Gediminas Kučinskas (Šiauliai)      48,74
3.Benediktas Mickus (Klaipėda)        49,30

1500 m
1.Simas Bertašius (Vilnius-Raseiniai) 3:51,67 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Petras Gliebus (Vilnius)          3:53,34
3.Juozas Gliebus (Vilnius)          3:54,33

5000 m
1.Remigijus Kančys (Kaunas)        14:27,89
2.Dmitrijs Serjogins (Latvija)     14:32,61
3.Remigijus Šnioka (Vilnius)       15:52,81

110 m barjerinis bėgimas
1.Rapolas Saulius (Vilnius)           14,16 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, Lietuvos 19-mečių rekordas, devintas rezultatas Lietuvoje per visą laiką)
2.Tomas Malakauskas (Klaipėda)        14,52
3.Martynas Vrašinskas (Klaipėda)      15,04

kartis
1.Simas Šnipaitis (Vilnius)            4,50 m (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Benas Kentra (Klaipėda)              4,40
3.Egidijus Zaniauskas (Klaipėda)       4,20

tolis
1.Mantas Šilkauskas (Kaunas)           7,68 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Janis Leitis (Latvija)               7,47
3.Marius Vadeikis (Kaunas)             7,41

rutulys
1.Rimantas Martišauskas (Klaipėda)    18,62 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Šarūnas Banevičius (Klaipėda)       18,61
3.Julius Malotkinas (Skuodas)         18,10

diskas
1.Andrius Gudžius (Kaunas)            65,25 (LLAF taurės varžybas laimėjo ketvirtą kartą)
2.Eligijus Ruškys (Vilnius)           61,72 (asmeninis rekordas)
3.Aleksas Abromavičius (Vilnius)      60,49

4 po 100 m
1.Kaunas (L.Gaudutis, R.Sakalauskas, K.Skrabulis, M.Siautilas) 40,90 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)
2.Alytus                              45,33