Ryškesnės pažangos stoka

Lenkijos kompanija „Orlen Group“ paskelbė, kad ši šalis 2023 m. vartojo 17 milijardų kubinių metrų dujų. Ir bene svarbiausia tai, ką akcentuoja ir lenkai, kad nė vieno kubinio metrų dujų nebuvo panaudota iš Rusijos.

Lenkijos apsirūpinimo dujomis grandinėje šiokią tokią įtaką turi ir Lietuva. 2023 m., pagal „Orlen Group“ duomenis, per Lietuvą į Lenkiją importuota 0,2 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.

Dalis šių dujų per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalą į Lenkiją permesta dujotiekiu, kuris atidarytas 2022 m.

Dar nedidelis suskystintųjų gamtinių dujų kiekis iš Klaipėdos į Lenkiją išgabentas sunkvežimiais. Lenkijos kompanijos „Orlen Group“ padalinys „Orlen S.A. – PGNiG“ Klaipėdos uoste yra išsinuomojęs dujų išpilstymo stotį, kuri, kaip skelbiama, yra vienintelė tokia Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Joje dujos ir pilamos į sunkvežimių cisternas.

Dujas iš Klaipėdos į Lenkiją veža tik išskirtinai Lenkijos sunkvežimiai. Netgi ir turėdama SGD terminalą Lietuva dėl dujų transportavimo nėra nei kiek toliau pažengusi. Ji neturi nei savo dujų pervežimo iš SGD terminalo į uosto išpilstymo stotį laivo, nei LNG dujų pervežimo žemyninio transporto.

Patiems Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų vartotojams, įskaitant ir vienintelę Lietuvoje LNG degalinę Klaipėdoje, dujos atvežamos ne iš Klaipėdos dujų išpilstymo stoties, o iš Suomijos arba Lenkijos.

Taip yra todėl, kad Lietuvos valdžia dėl numatomo didelio galimo asmeninio pasipinigavimo „stumia“ visokius vandenilinius projektus ir nekreipia dėmesio į tai, kokia nauda sunkiajam transportui ir šalies ūkiui galėtų būti iš LNG, jei būtų išvystytas degalinių tinklas ir būtų skatinama kurti LNG transportavimo sistema.

Situacija: tarsi stokojama platesnės valdžios paramos ir didesnio Klaipėdos SGD terminalo indėlio Lietuvos dujų ūkio, o ypač jo švaraus transporto vystymui. / V. Matučio nuotr.

Dujų ir vandenilio konkurencija

Tai, ką dėl LNG tinklo plėtojimo ignoruoja Lietuvos valdžia, jau iš esmės padarė ir toliau daro lenkai.

Šioje šalyje jau veikia sunkvežimių aprūpinimo LNG dujomis degalinių tinklas. Išplėtota LNG dujų tiekimo į gamybą sistema ne tik per vamzdynus, bet ir sunkvežimių transportu. Lenkijoje kuriamas dujų požeminių saugyklų tinklas.

Iš 17 mlrd. kubinių metrų 2023 m. Lenkijoje naudotų dujų 46 proc. sudarė laivais atgabentos LNG (suskystintosios gamtinės dujos), 44 proc. dujų importas vamzdynu „Baltic Pipe“ per Daniją iš Norvegijos. Likusią maždaug 10 proc. dalį sudarė pačios Lenkijos pasigamintos arba saugyklose kauptos dujos.

Nepaisant to, kad pernai Lenkijoje buvo visiškai apribotas rusiškų dujų tiekimas, jų vartojimas šioje šalyje nesumažėjo, o kaip tik išaugo 2,8 proc. Tai lėmė ir dujų vartojimui Lenkijoje itin patrauklūs tarifai, nedideli, ko gero, vieni mažiausių Europoje, dujų akcizai.

Taip yra todėl, kad Lenkijos valdžioje – adekvatūs politikai, kurie įžvelgia, kad dujos dar bent 2–3 dešimtmečius bus pagrindinis ir itin svarbus tiek energijos šaltinis, tiek sunkiojo transporto kuras.

Dujos vertinamos kaip perėjimo kuras sunkvežimiams nuo dyzelino iki kokio nors kito ekologiško kuro. Dar neaišku, ar tai bus vandenilis, kurio gamybos savikaina yra didžiulė. Vandenilio kuro kaina būtų 8–10 kartų didesnė nei dujų. Lenkijoje suprantama, kad gabenant krovinius su gerokai brangesniu vandeniliu visų prekių kainos taip pat šoktelės kartais.

Jei Lenkija kiek įmanoma ilgiau pasiliktų prie dujų kuro, o lietuviai savo valdžios prievarta būtų stumiami prie vandenilio, Lietuvoje neliktų nei vieno vežėjo. Jau dabar dalis Lietuvos vežėjų savo verslą perregistruoja į Lenkiją.

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu – nesivaiko neaiškių projektų su vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis pajūrio zonose.

Nesivaiko neaiškių projektų

Lenkijos „Orlen Group“ kompanija LNG dujų gabenimui iš esmės yra rezervavusi kol kas vienintelį Lenkijoje Svinouiscio dujų terminalą. Per jį 2023 m. atplaukė rekordinis 62 LNG dujovežių kiekis. Bendras atgabentų dujų tūris siekė maždaug 6,5 mlrd. kubinių metrų.

Galima teigti, kad „Orlen Group“ yra rezervavusi ir nemažą Klaipėdos SGD terminalo dujų gabenimo dalį. Juo labiau kad ji iš Lietuvos valdžios yra išsinuomojusi ir Klaipėdos LNG dujų išpilstymo stotį.

Pats šios stoties išnuomojimo faktas kelia tam tikrų klausimų. Kodėl lenkai gali sėkmingai vystyti LNG dujų pervežimo verslą išsinuomoję dujų stotį, o lietuviai negalėjo, nes ją išnuomojo.

Toks nuomos faktas panašus į auksinius kiaušinius dėjusios „Mažeikių naftos“ komplekso perleidimą iš pradžių bankrutuojančiai amerikiečių kompanijai, po to jos perėjimas Rusijos verslui ir galiausiai Lenkijos valstybinei kompanijai „Orlen“.

Šie faktai įrodo, kad Lietuvos valdžia sunkiai tvarkosi su tarptautinio lygio energetikos projektais. Galbūt pasirenkami abejotinos reputacijos partneriai, neaiškios perspektyvos projektai, per kuriuos yra didžiulis noras „stepukoniškai išnaudoti“ ES ir kitus viešus pinigus?

Tuo tarpu Lenkija eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu. Nesivaikoma neaiškių projektų, kaip tai daro Lietuva, su planuojamomis vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis Lietuvos pajūryje, įskaitant ir Klaipėdą. Neteko girdėti, kad Lenkijoje vyktų kokios nors diskusijos dėl vandenilio fabrikų statybos.

Lenkija žengia šiuo metu aiškiausiu dujų infrastruktūros vystymo keliu. Ji planuoja statytis dar vieną LNG terminalą Gdansko uoste, vystyti dujų tranzitą į Čekiją ir Slovakiją.

Pirmadienio rytą būrys uostamiesčio gyventojų tapo istorinio įvykio liudininkais – vos prasidėjus darbo dienai pro Klaipėdos jūrų uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence". Valdžios atstovai užtikrino, jog Lietuvos gyventojams dujų kaina nebeaugs.

Traukė stebėti įvykio

Jau rytą visose įmanomose Klaipėdos vietose, kur galima stebėti jūros vartus arba uosto teritoriją, rymojo tūkstančiai smalsuolių.

Būriai klaipėdiečių traukė į Kruizinių laivų terminalo, Melnragės molo bei Smiltynės krantinių prieigas, mat norėjo tapti istorinio įvykio liudininkais.

Įplaukiantį laivą Kruizinių laivų terminale sveikino ne tik paprasti klaipėdiečiai, bet ir gerai žinomi politikai. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ryte neslėpė džiaugsmo, kad visai šaliai svarbus objektas dislokuotas būtent uostamiestyje. Jo teigimu, tai yra ne tik šalies, bet ir Klaipėdos bei jos gyventojų nuopelnas.

Meras prisiminė, jog statant terminalą klaipėdiečiams teko taikstytis su nemaža dalimi trikdžių, tarp jų – ir krantinės polių kalimu naktimis.

Dėl gausaus smalsuolių būrio netoli jūros prieigų kaip mat susidarė automobilių spūstys.

Keltai į Smiltynę neplaukė

Įspūdingo dydžio laivas pro Klaipėdos jūrų uosto vartus įplaukė apie 8.45 val., o specialiai jam pastatytoje krantinėje prisišvartavo maždaug po valandos.

Klaipėdos uoste tuo metu buvo sustabdytas laivų eismas, neplaukiojo net keltai. Į Lietuvos vandenis įspūdingo dydžio laivas įplaukė dar šeštadienį, čia jį pasitiko bei apsaugą užtikrino ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis".

Pirmadienį 294 m ilgio ir 46 m pločio laivą-saugyklą jūroje pasitiko ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas "Dzūkas", kuriame buvo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Per jūros vartus įplaukiantį "Independence" lydėjo keturi vilkikai, Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Uosto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Uosto direkcijos ir "Aro" laivai.

Kruizinių laivų terminale iškelta valstybės vėliava.

Perskaitė J.Kerry sveikinimą

Per pusketvirtų metų Lietuva, niekieno nepadedama, įgyvendino išskirtinį projektą, kurio vertė siekia 500 mln. litų, o jo svarbiausias akcentas – laivo-saugyklos "Independence" atvykimas į Lietuvą – sulaukė ir užsienio žiniasklaidos bei politikų dėmesio.

Pirmadienio popietę į uostamiestį sugužėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikos atstovai.

Oficialioje SGD laivo-saugyklos sutiktuvių ceremonijoje lankėsi Latvijos ministrė pirmininkė Laimdota Straujuma, JAV valstybės departamento pasiuntinys ir tarptautinių energetikos klausimų koordinatorius Amosas Hochsteinas, kuris perskaitė JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry sveikinimą Lietuvai, taip pat Europos Komisijos atstovai, diplomatai bei ambasadoriai.

Visos Lietuvos gyventojus sveikino ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, energetikos ministras Rokas Masiulis.

Užtikrins nepriklausomybę

D.Grybauskaitės teigimu, laivo-saugyklos įsikūrimas Lietuvoje ne tik svarbus ir energetinę nepriklausomybę užtikrinsiantis įvykis, jis reikšmingas ir geopolitiniu požiūriu.

"Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos arba pirkti mūsų politinės galios. Sau ir pasauliui įrodėme, kad mūsų tauta sugeba ginti savąją nepriklausomybę kasdien", – tvirtai kalbėjo Lietuvos vadovė.

Prezidentės teigimu, Lietuva po 25 metų po nepriklausomybės paskelbimo gali iš naujo didžiuotis drąsa ir politine valia.

"Tai nulems ir mūsų, o galbūt ir mūsų regiono ateitį", – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Už pirmąjį Baltijos šalyje įrengtą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Prezidentė dėkojo Andriaus Kubiliaus bei Algirdo Butkevičiaus vyriausybėms, laivą stačiusioms ir prie projekto funkcionavimo prisidėjusioms užsienio šalims.

Šalies vadovės sveikinimo žodžiai buvo skirti ir uostamiesčio gyventojams.

"Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas taps Baltijos regiono energetinio saugumo garantu", – užtikrino D.Grybauskaitė.

Nelengva užduotis

Ministras pirmininkas A.Butkevičius konstatavo, jog laivo-saugyklos atkeliavimas į Klaipėdą Lietuvai, Estijai ir Latvijai reiškia energetinės nepriklausomybės pradžią.

"Tai buvo viena atsakingiausių mūsų vyriausybės darbo užduočių. Mes neturėjome teisės vėluoti, nors statybų metu teko išspręsti ne vieną galvosūkį", – pripažino A.Butkevičius.

Vis dėlto Lietuva sugebėjo neįprastai greitai pastatyti pirmąjį tokį terminalą Europoje.

Terminalo statybos, ministro pirmininko teigimu, buvo sunkus uždavinys, mat teko veikti UNESCO saugomos teritorijos pašonėje, ieškoti naujų ir modernių techninių sprendimų, kurie būtų saugūs gamtai bei netoli įsikūrusiems gyventojams.

"Nuoširdžiai dėkoju technikų ir statybininkų komandai, kurie čia dirbo 24 val. per parą ir bet kokiu oru mūsų maištingoje Baltijos jūroje", – pabrėžė A.Butkevičius.

Sveikinimai ne kartą skambėjo ir bendrovės "Klaipėdos nafta" darbuotojams už sėkmingai lojaliai vykdytą projektą.

Dujų kaina nedidės

Gruodžio 3-iąją pradėsiantis veikti terminalas atvers galimybes Baltijos jūros valstybėms naudotis alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais, užsitikrinti konkurencingas kainas bei integruotis į ES rinką.

"Šio objekto įtaka derybose dėl dujų kainos juntama dar net nepradėjus jo eksploatuoti", – pastebėjo A.Butkevičius.

Vis dėlto kol kas nesiimama prognozuoti, kokią dujų kainą Lietuvos gyventojams pasiūlys naujasis terminalas, tačiau ji neturėtų būti didesnė nei dabartinė.

"Galiu pasakyti tik tiek, kad dujų kaina tikrai nepadidės nei Lietuvos gyventojams, nei čia verslą vykdančioms bendrovėms", – užtikrino A.Butkevičius.

Energetikos ministras R.Masiulis informavo, jog dujų kaina Lietuvai bus nustatoma pagal Didžiosios Britanijos dujų biržos "National Balancing Point" kainos indeksą.

"Kaip vystysis kaina, priklausys nuo to, kiek terminalų bus pastatyta ir kaip vystysis dujų tiekimas", – paaiškino R.Masiulis.

Energetikos ministro teigimu, terminalas ne tik užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, bet ir taps naujos verslo krypties pradžia.

Už SGD laivo nuomą per dieną "Klaipėdos nafta" mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų).

Aprūpins ir kaimynes

Uostamiestyje prisišvartavęs laivas-saugykla yra pakankamai pajėgus talpinti ne tik tokį kiekį suskystintų gamtinių dujų, kokio reikia Lietuvai.

"Independence" galės 90 proc. patenkinti visų trijų Baltijos regiono valstybių dujų poreikį.

D.Grybauskaitė užtikrino, jog dvi likusios regiono šalys gali visiškai pasikliauti naujuoju Lietuvos terminalu. Nuo šiol esą viskas priklausys nuo bendradarbiavimo ir tinkamo jungčių užtikrinimo.

"Labai svarbu, kad Latvija kuo greičiau įvykdytų numatytą reformą, kurią atliko Lietuva, kad kuo mažiau "Gazprom" Latvijai galėtų diktuoti jos energetinę ateitį", – pastebėjo Prezidentė.

Artėjanti dujų revoliucija, kai Europą pasieks skalūninės dujos, Prezidentės teigimu, bus itin naudinga Lietuvai, nes būtent ji bus pasirengusi priimti tokias dujas, kurios yra kur kas pigesnės nei kitaip išgaunamos dujos.

Atplukdys dujų

Vakar pietinėje Klaipėdos uosto dalyje prisišvartavęs laivas-saugykla iškart veikti nepradės.

Planuojama terminalo darbo pradžia – gruodžio 3-iąją. Jau šiandien prasidės terminalo tikrinimo darbai. Nors pirmadienio įvykiai uostamiestyje jau dabar tituluojami istoriniais, tačiau šiandien uoste taip pat vyks svarbūs procesai.

Apie 8 val. į uostą įplauks dujų atgabensiantis laivas "Golar Seal", kurio ilgis siekia 280,6 m, o plotis – 43,4 m. Numatyta, kad jis atgabens apie 107 kub. m krovinio.