-
Nueinantis A. Anušauskas: mūsų politikoje dar neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas 14
„Ką aš galėčiau konstatuoti – mūsų politikoje vis tiktai deja dar neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas, nors yra veikiantis įstatymas“, – pirmadienį LRT radijui sakė krašto apsaugos ministras.
„Reikėtų kalbėtis kaip ne tik priimti įstatymus, kad nebūtų nedeklaruoto lobizmo, bet kad būtų reali kontrolė ir atsakomybė už tai“, – pridūrė A. Anušauskas.
Taip jis kalbėjo po to, kai šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.
Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Vis dėl to jis sakė, kad tai buvę vienetiniai atvejai.
„Bet kokiu atveju mes laikėmės principingai ir šiuo atveju iki jokių sandorių reikalai nenueidavo, tiesiog neleisdavome tiems dalykams plėstis“, – sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, nors dėl to neprireikė pradėti ikiteisminių tyrimų, tačiau jis pridūrė konsultavęsis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teiravęsis jos rekomendacijų.
STT šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Vis tik tarnyba vasario 9-ąją iš KAM buvo gavusi vieną informacinio pobūdžio raštą apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų.
Reikėtų kalbėtis kaip ne tik priimti įstatymus, kad nebūtų nedeklaruoto lobizmo, bet kad būtų reali kontrolė ir atsakomybė už tai.
R. Lopata sakė su A. Anušausku aiškinęsis antidronų pirkimų aplinkybes.
Ministras taip pat patvirtino, kad šie pareiškimai su jo atsistatydinimu nėra susiję.
A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.
Ministras teigė nustebęs, kai premjerė paprašė jo pasitraukti iš pareigų.
„Jeigu būtų kokiu nors politiniu būdu tariamasi plačiau įtraukiant politinę bendruomenę, tai gal to nustebimo būtų mažiau“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar premjerės sprendimui įtakos turėjo jo nesutarimai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, A. Anušauskas sakė nenorintis spėlioti.
„(...) Mes ir kalbėdavomės, ir mėginome rasti bendrus požiūrius. To buvo, ir dėl to jau dabar mano nuomonė šiuo atveju ne tokia svarbi“, – sakė A. Anušauskas
Premjerė su prezidentu pirmadienį aptarė naujas kandidatūras į krašto apsaugos ministro pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti vėliau šią savaitę. Tarp galimų kandidatų minima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pavardė.
L. Kasčiūnas teigia, kad būtų pasiruošęs užimti naujas pareigas, o jo pagrindinis uždavinys poste būtų diegti visuotinės gynybos principą.
-
M. Ardišauskui – 1 tūkst. eurų už 10 valandų: J. Džiugelis slėpė šiuos darbo santykius? 42
Komisija taip pat nutarė sudaryti laikinąją tyrimo grupę, kuri ištirtų J. Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, galimą jų interesų atstovavimą ir įtaką parlamentarui bei galimą prekybą poveikiu. Už tai balsavo septyni Seimo nariai, o du konservatoriai susilaikė.
Kreiptis į prokuratūrą pasiūlė Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė, „valstietė“ Asta Kubilienė ir konservatorius Bronislovas Matelis.
„Vargu, ar galime pasidaryti tuos tyrimus, kuriuos gali padaryti teisėsauga“, – teigė A. Širinskienė.
„Patiems veltis ir narplioti nesiūlyčiau“, – pridūrė B. Matelis.
Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.
J. Džiugelis komisijai raštu nurodė, kad paslaugų sutartis su M. Ardišausku nebuvo pasirašyta – jos pirktos pagal poreikį. J. Džiugelis tai patvirtino ir komisijos posėdyje trečiadienį.
BNS turimos visos 2023 metų sąskaitos rodo, kad J. Džiugelis M. Ardišauskui mokėjo po 100 eurų už valandą, o už 10 val. darbą – po 1 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokėta už Seimo nario veiklos ataskaitos rengimą.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis sako, kad tai galėtų būti vertinama kaip darbo santykiai.
Ar tai nebuvo mokesčių slėpimas?
„Ar tai nebuvo mokesčių slėpimas?“ – sakė parlamentaras.
„Buvo mėnesių, kai ir du kartus mokėta“, – komisijos posėdyje sakė kita jos narė iš opozicijos A. Širinskienė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat mano, kad sąskaitos buvo reguliarios, o darbo santykiai nefiksuoti.
„Mano klausimai sukasi apie galimai fiktyviai atliktus darbus ir fiktyvias sąskaitas bei realius, deja, mokėjimus“, – tvirtino parlamentaras.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė taip pat įžvelgiantis fiktyvius J. Džiugelio ir M. Ardišausko darbo santykius.
„Buvo požymiai tokie – periodiniai mokėjimai, civilinės sutarties nebuvo, nors mes, pirkdami nuolatines paslaugas, jas visada sudarome. J. Džiugelis neteisus, kad negali sudarinėti sutarčių. Jis šiek tiek gudrauja“, – tvirtino J. Sabatauskas.
A. Širinskienės paklaustas, kaip suskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį M. Ardišauskas dirbo po 10 val., J. Džiugelis neigė, kad tai buvo valandinis darbas.
„Neigiu, kad 10 valandų kažkas dirbo“, – teigė jis. Pasak jo, valandinis įkainis nebuvo aptartas, o tik lėšos, kurias jis galėjo skirti.
„Už sąskaitų faktūrų išrašymą atsakingas paslaugų teikėjas, o Seimo narys nėra buhalteris. Finansų skyrius Seime sukurtas tam, kad prižiūrėtų visus dalykus“, – tvirtino J. Džiugelis.
E. Gentvilas paprašė J. Džiugelio pateikti konkrečias ataskaitas ir darbus, už ką buvo mokėta.
J. Džiugelis tvirtino, kad jo veiklos ataskaita buvo parengta viena, o dabar Seime maketuojama antra. Jis taip pat teigė, kad pranešimus spaudai, susijusius su lošimų rinka, rašė „su patarėjų komanda su Mindaugo (Ardišausko – BNS) konsultavimu“.
Seimo narys taip pat tikino, kad M. Ardišausko paslaugos buvo platesnės – ne tik ataskaitų rašymas, bet ir spaudos pranešimų, įrašų feisbuke rengimas. Anot jo, M. Ardišauskas ir jo, ir lošimų verslo tuo pačiu metu nekonsultavo.
„Nekonsultavo, mano žiniomis, taip pat iš viešosios erdvės, lošimų organizatorių tuo metu, kai pradėjau domėtis azartinių lošimų tema (...). Kada pradėjau domėtis azartinių lošimų rinka, buvau patikintas, kad M. Ardišauskas nedirba su lošimų bendrovėmis“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, M. Ardišauskas įtakos jo politinei darbotvarkei neturėjo.
„Mano patarėjas neturėjo įtakos mano politinei darbotvarkei, įtaką turėjo STT pažymos, iš atsakingų institucijų susirinkta informacija, taip pat nusikalstamas neveiklumas šioje srityje“, – teigė jis.
J. Džiugelio teigimu, lošimų tema jis pradėjo domėtis po kelių mėnesių tapęs komiteto pirmininku.
„Kovo 9 dieną (2023 metų – BNS) kreipiausi dėl informacijos pateikimo į institucijas“, – aiškino parlamentaras.
Seimo etikos komisija pradėjo tyrimą dėl J. Džiugelio išlaidų ataskaitų rengimui.
-
Prezidento patarėjas: su verslo organizacijomis bendraujame etiškai 1
Taip Simonas Krėpšta kalbėjo po to, kai teisėsauga sulaikė neteisėtu lobizmu įtariamus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovą Mantą Zalatorių.
Anot S. Krėpštos, priimdama bet kokius sprendimus ar siūlydama įstatymo projektus, prezidentūra konsultuojasi su visomis visuomenės grupėmis.
„Konkrečiai kalbant apie paskutinius įstatymo projektus, laikiną pajamų mokesčio sumažinimą – mes konsultavomės ir bendravome su visomis verslo organizacijomis ir profsąjungų, darbuotojų organizacijomis. Manome, kad diskusija su plačiu ratu yra demokratijos pagrindas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
Jis patikino, kad prezidentūra su suinteresuotomis institucijomis bendrauja „etiškai ir atvirai“.
„Be abejo, bendravimas su suinteresuotomis institucijomis turi būti labai skaidrus ir jis turi atitikti įstatymus ir etikos normas. Mes to laikomės, taip ir anksčiau, taip ir toliau atvirai ir etiškai bendraujame su visomis visuomenės grupėmis“, – sakė prezidento patarėjas.
Bendravimas su suinteresuotomis institucijomis turi būti labai skaidrus ir jis turi atitikti įstatymus ir etikos normas.
Anot jo, G. Nausėda akcentuoja, kad korupcijos mažinimas yra vienas iš jo prioritetų.
Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus G. Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo.
G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Buvęs kariuomenės vadas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
V. Sutkus bei M. Zalatorius dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams buvo sulaikyti antradienį.
-
R. Karbauskis: Seimas dar šią kadenciją grįš prie Lobizmo įstatymo pataisų 3
„Tos pačios asociacijos, apie kurias mes dabar kalbame – ir pramonininkų, ir bankų, visos kitos – rėkte rėkė, kai buvo priiminėjamas Lobizmo įstatymas, kad jie nėra lobistai, kad jie atstovauja verslo interesams. (...) Tampa akivaizdu, kad buvo padaryta klaida ir šios asociacijos nebuvo forminamos kaip lobistai. Mes prie to klausimo akivaizdžiai turėsime grįžti, nes jos veikia visiškai kaip lobistinės, ir ši situacija dabar tuos argumentus, kurie buvo jų pačių dėstomi, – kad jie negali būti pripažinti lobistais – šiuo metu griauna“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, balsų, priimant įstatymo pataisas, įpareigojančias politikus skelbti apie susitikimus su verslo atstovais, Seime turėtų pakakti.
„Mes turime argumentus, įtikinant ir opoziciją, ir kitus kolegas, kad vis dėlto tai gali būti ir privaloma. Mes savanoriškai tą darome, neturime ką slėpti. (...) Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas tą patį sakė, kad Seimas turėtų grįžti prie to klausimo ir svarstyti naujai Lobizmo įstatymą, kad tos spragos būtų visiškai panaikintos. (...) Įstatymu įtvirtinus, tai bus privaloma. Visuomenė turi žinoti, ir manau, kad dabar, po šitų įvykių, neturėtų pritrūkti balsų Seime“, – teigė R. Karbauskis.
Pasak LVŽS lyderio, informacija apie politikų susitikimus su verslo atstovais galėtų būti viešai prieinama visą Seimo kadenciją – 4 metus.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra ir STT antradienį pranešė, kad LVK ir LBA vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
M. Zalatorius (kairėje) ir V. Sutkus (dešinėje)