Į Lietuvą dėl objektyvių priežasčių ji atkeliavo kiek vėliau – prieš pat praeito šimtmečio pabaigą. Tačiau loftai čia gan greitai prigijo tarp netradicinio būsto ieškančių žmonių: pradžioje dažniau menininkų, dizainerių, muzikantų, kitų kūrybinių industrijų atstovų, kurie nesibaidė neįprastų, atvirų erdvių, buvusių pramoninių ar gamybinių patalpų. Priešingai – matė galimybes ne tik jose skleistis savo kūrybiškumui, bet ir nevengė drąsių interjero sprendimų.

Pirmiausia, loftai paplito sostinėje: Naujamiestyje, atgimstančiame ir sparčiai besikeičiančiame rajone entuziastai ėmė kurtis buvusioje radijo gamykloje – taip gimė „Radio loftai“. Simboliška, bet Kaune šiuo metu kaip tik atgyja kita radijo gamykla – „Banga“. Vėliau loftų Vilniuje daugėjo, atsilaisvinant ir atgimstant buvusioms pramoninėms patalpoms įvairiose miesto vietose. Prieš keletą metų pirmieji loftai ėmėsi rastis ir Kaune – ir čia gyvenantys jauni, kūrybiški žmonės pamėgo nesuvaržytą ir daug laisvės būsto interpretacijoms garantuojančią konversinę erdvę.

Tačiau kai kas nedrįsta prisijaukinti loftų būtent dėl jų „nestandarto“ – dažniausiai atvirų, kelių aukštų laužytų tūrių, kuriuose ne kiekvienas mato patogų gyvenimą. Kiti – priešingai: svajoja apie gyvenimą lofte, tačiau dar neįsivaizduoja, kaip jį „pažaboti“. Toks būstas turi ir privalumų, ir trūkumų, bet gerai apgalvotas jo interjeras gali nustebinti kiekvieną, įsitikinusi „Citus“ interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė, kūrusi demonstracinių loftų „Radio City“ projekte, interjerus.

Loftų dizainas – tradicija ir inovacija

„Loftas yra konversija, kurios metu gamykliniai pastatai virsta gyvenamuoju būstu“, – loftų pristatymą pradeda interjero architektė. Anot jos, būtent ši konversija mums padovanoja tai, kas loftuose yra nepaprasto – autentiškas detales, unikalias konstrukcijas, atviras erdves, aukštas lubas ir didelius langus, pro kuriuos skverbiasi natūrali šviesa.

„Detalės, kurių taip paprastai imituoti nepavyks tradiciniame būste – būtent jos ir yra loftų interjero dizaino klasika“, – patalpos įvaizdį piešia V. Kasperaviūtė. Ji pasakoja, kad originaliai buvusios industrinės patalpos yra užpildytos technokratiškomis, grubokomis, autentiškomis detalėmis: sijomis, kolonomis, originaliais konstrukciniais intarpais. Interjere galima išnaudoti ir senas, nutrupėjusias plytas bei kitą „istorinį palikimą“ – loftai visuomet turi industrinę dvasią. Pasak interjero specialistės, įsigyjantys loftus vertina būtent šį palikimą ir retai kada nori jo atsisakyti: interjere paliekami originalūs statinio elementai. Tačiau būna ir išimčių – loftus įsigyja ir tie, kurie į juos pažiūri naujai bei pasiryžta perbraižyti standartinį įvaizdžio žemėlapį.

„Ypač įdomu matyti, kaip loftai iš industrinių struktūrų virsta organiškais elegantiško, klasikinio, tačiau atviro būsto pavyzdžiais. Iš esmės, būtent loftai jų savininkams ir dizaineriams suteikia progą eksperimentuoti ir nutolti nuo akiai įprasto vaizdo – lubų aukštis ir plati erdvė atveria duris galimybėms. Pavyzdžiui, mėgstantys augalus jų įvairiuose aukščiuose gali prisikabinti tiek, kad jaustųsi lyg gyventų Amazonės džiunglėse. Tai būtų gan unikalus interjero dizaino sprendimas, kuris įmanomas tik turint aukštas lubas ir sienų nesuvaržytą erdvę“, – loftų dizaino patrauklumą apibūdina V. Kasperavičiūtė.

Anot interjero architektės, dėl visų logiškų ir praktiškų priežasčių lofte į viršų turėtų keliauti miegamasis ir galbūt dabar labai aktualus darbo kambarys. Tai ergonomiška, paprasta ir praktiška. Na ir žinoma, specialistės nuomone, virtuvė bei svetainė turi būti sujungtos ir nuleistos į pirmąjį aukštą. Iš miegamojo turėtų matytis tik dalis svetainės.

Virtuvę galima slėpti po antro aukšto perdanga, kad jos iš ten visiškai nesimatytų ir į gartraukį nepatekę kvapai tiesiu taikymų nekiltų į viršų. Po perdanga galima slėpti ir vonios kambarį – dabar net galima įsigyti dizainerių sukurtų, jau sukomplektuotų lofto „kubų“, kurių viduje būna įrengtas vonios kambarys su tualetu, vienoje pusėje gali būti sukonstruota nedidelė, kompaktiška virtuvė. Pasirinkus tokio sprendinio apdailą ir „pakišus“ po perdanga telieka pajungti elektrą bei vandenį.

Architektė pasakoja, kad yra mačiusi pavyzdžių, kur antrajame lofto aukšte įrengiama vonia, kurioje, ilsintis po įtemptos darbo dienos, galima grožėtis vaizdu pro langą. Su sąlyga, kad priešais jį nėra kitų langų, žinoma. Svarbu lofto neuždaryti, tai būtų didžiausias lofto interjero nesusipratimas, sako ji.

„Taigi, loftas nėra standartinis butas. Pasirinkę jį, būsimi gyventojai tame pačiame plote gauna pusantro ar net du aukštus, reiškia, daug daugiau tūrio ir erdvės“, – privalumus vardija V. Kasperavičiūtė, tačiau perspėja, jog tai, kas vieniems yra privalumai, kitiems – atvirkščiai – trūkumai.

Laiptai, esantys namuose, gali tapti kliūtimi ar pavojumi mažiems vaikams, taip pat vyresnio amžiaus ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, aiškina architektė. Loftai, ko gero, nelabai patiks ir dėl kito aspekto: šeimoms su ūgtelėjusiais, privatumo ieškančiais paaugliais ar užkietėjusiems individualistams tokio tipo bute, kur jaučiama visa patalpa, negausu uždarų erdvių, gali to trūkti.

Interjero autorė – „Citus“ interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė. „Citus“ nuotr.

Į ką renkantis loftą atkreipti dėmesį, o ko vengti

Pastaruoju metu pasaulyje stiprėja „micro tiny living“ gyvenimo būdo tendencija, kuri propaguoja mažas gyvenamąsias erdves su mažiau daiktų, taigi – daugiau laisvės. Ši banga užkabino ir loftų projektus. Jei pasirinksite tokio tipo mikroloftą, „Citus“ interjero architektė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad nedidelėje erdvėje rastų vietas viskas, be ko praktiškai neapsisuksite savo kasdienybėje. Žinant, ko tiksliai norima ir renkantis bet kokio tipo būstą, V. Kasperavičiūtė pataria į apžiūras keliauti kartu su interjero dizaineriu, kuris greitai pamatys, ar kliento norai suderinami su patalpos plotu ir jo suplanavimu.

Apskritai, renkantis loftą reikia atkreipti dėmesį į tuos pačius elementus, kaip ir perkant įprastą būstą: vietą mieste, susisiekimo galimybes, suplanavimą ir vaizdą pro langus, galimybes greitai pasiekti reikalingus taškus – parduotuves, vaikų darželius ar mokyklas, viešąsias erdves, laisvalaikio ir poilsio vietas. Reikia gerai įvertinti savo kasdienius poreikius. „Citus“ interjero architektės teigimu, yra svarbu atkreipti dėmesį į langus, kadangi loftuose jie būna ypač dideli, vitrininiai, todėl kokybė čia svarbi. Ji ragina dėmesį atkreipti į laiptų įrengimą: blogai parinkta jų vieta gali išdarkyti suplanavimą, o erdvę paversti neergonomiška.

„Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių“, – perspėja V. Kasperavičiūtė. „Nėra vieno kelio: loftas yra medžiaga vaizduotei – galima palikti visiškai industrinę, grubią autentiką, galima palikti didesnę ar mažesnę jos dalį arba visiškai nugludinti iki šviesios, lengvos estetikos, su skoningai pritaikytu krištoliniu šviestuvu. Loftas šioje vietoje turi daugiau privalumų nei įprastas būstas, tai – jūsų baltas lapas“.

Tai rūpi visiems: kiek kainuoja įsirengti loftą?

Dažniausiai loftai yra parduodami kaip vientisa erdvė ir nemažą biudžeto pyrago gabalą sudaro laiptų, turėklų, metalo-stiklo pertvarų įrengimas. Standartiškai, tai gali kainuoti iki dešimties tūkstančių eurų, o visa kita priklauso nuo to, kokio galutinio rezultato pageidauja klientas.

„Loftas, kaip ir bet koks būstas, gali tapti ypač brangiu kūriniu, tačiau, lyginant su standartiniu būstu, jis turi ir privalumų, mat pats lofto konceptas nereikalauja sienų lyginimo, išvaizdos nugludinimo ir trūkumų slėpimo. Jūs galite palikti daugelį detalių, neslėpti inžinerinių komunikacijų (elektros kabelių ar ortakių) – tai atrodys stilingai ir unikaliai, o jums nereikės papildomų investicijų“, – prideda specialistė.

Architektė pataria skaičiuoti taip: lofto įrengimas kainuoja šiek tiek brangiau nei buto, bet pigiau nei kotedžo ir žymiai pigiau nei namo. Nuo tuščios erdvės iki aksesuarų įrengti loftą kainuoja maždaug nuo 950 Eur/kv. m, butą – nuo 800. Skirtumą tarp buto ir lofto įrengimo daugiausia sudaro minėtas laiptų, turėklų ir stiklo pertvarų įrengimas, o tai kainuoja apie 6 000–7 000 Eur. Visa kita – panašu. Tiesa, tokia įrengimo kaina bus mažo ploto būstui. Didėjant plotui įrengimo kvadratinio metro kaina po truputį mažėja, nes prisideda pigesnės apdailos medžiagos, o tokių brangių įrenginių, kaip santechnika, virtuvės įranga, daugiau nereikia.

Tuo tarpu kotedžo įrengimo „nuo nulio“ kaina prasideda nuo 1 000, o namo – nuo 1 200 Eur/kv. m. Tokiuose būstuose paprastai reikia daugiau vonios kambarių, taip pat durų, elektros, šildymo–vėdinimo instaliacijos ir kitų brangesnių elementų, o ir plotas – didesnis.

Taip pat ji pabrėžia, kad daug kas įsivaizduoja, jog loftams netinka standartiniai baldai ir reikia juos specialiai gamintis. Tačiau, patikina V. Kasperavičiūtė, tai visiškai nebūtina: galima pritaikyti bet kokius gamyklinius baldus ar sumontuoti standartinę virtuvės įrangą – tai taip pat padeda sutaupyti daug lėšų.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad šiuo metu, kai būsto rinka – ypač aktyvi ir daug gyventojų kuriasi naujuose namuose, baldų gamintojai, apdailos darbininkų komandos, o ir tie patys interjero dizaineriai darbų turi 3–6 mėnesiams į priekį. Todėl, galvojant apie savo būsto įrengimą, darbus planuoti ir partnerių ieškoti reikia kuo anksčiau.

Rizikingiausia – Naujamiestyje

Vilniaus miesto savivaldybė yra patvirtinusi aplinkos monitoringo 2017–2022 m. programą, kasmet imami ir specializuotose laboratorijose tiriami grunto dangų ir dirvožemio mėginiai iš užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų. Pernai buvo ištirti 65 teritorijų mėginiai, paimti tarp daugiabučių namų, parkuose ir skveruose šalia visuomeninės paskirties įstaigų, transporto mazgų, buvusių pramonės objektų ir kt.

Išsiaiškinta, kad naftos produktais, viršijant leistinas koncentracijas smėliniams gruntams, buvo užterštos 27 teritorijos iš 62 tirtų, sunkiųjų metalų ribinės vertės buvo viršytos 19 teritorijų dirvožemyje. Iš viso buvo tirtos 8 sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje. Nė vienoje teritorijoje leistinų ribų neviršijo tik arseno ir nikelio koncentracijos. Gyvsidabrio koncentracija ribines vertes viršijo 3 teritorijose, švino, molibdeno ir cinko – 6-iose. Tyrėjai pastebi, kad molibdeno tarša išimtinai išsidėsčiusi aplink buvusios Vilniaus "Grąžtų" gamyklos teritoriją.

Molibdenas pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, gali sukelti druskų nusėdimą, podagrą, mažina C vitamino kiekį kepenyse, taip pat gali būti ir ginekologinių, širdies, nosiaryklės, virškinimo organų ligų priežastimi.

Vertinant suminį užterštumo rodiklį, 39 teritorijose dirvožemio užterštumo laipsnis nepavojingas, 18 – vidutinio pavojingumo, o 8 – pavojingas. Iš pastarųjų 5 teritorijos yra Naujamiestyje Birželio 23-iosios g. – T.Ševčenkos g. – Vytenio g. aplinkoje. Esant pavojingam užterštumo laipsniui, teritorijoje didėja bendras vaikų ir suaugusiųjų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo sutrikimų.

Išvalymą finansuoja ES

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Aplinkos apsaugos poskyrio vedėja Rasa Laiconienė, teritorijų užterštumo tyrimai atliekami aplinkos ir gyventojų sveikatos apsaugos tikslais. Jeigu yra pavojus, kad teršalų gali patekti į gruntinius vandenis arba yra lokalizuoti jautrioje teritorijoje, rengiami jų išvalymo planai. Valant teritorijas, užterštas gruntas nukasamas ir išvežamas į specialius sąvartynus.

Šiuo metu išvalytos ir baigiamos tvarkyti 3 teritorijos šalia buvusios "Grąžtų" gamyklos – apie 1 ha kiemas tarp namų Birželio 23-iosios ir Vytenio g., darželiai "Šnekutis" ir "Kurpaitė". Pirmajam objektui skirta 401,24 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų ir beveik 13 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto, "Kurpaitei" – atitinkamai 246 tūkst. ir 12,9 tūkst. eurų, o "Šnekučiui" – 422,63 eurų ES paramos ir beveik 30 tūkst. eurų iš savivaldybės.

"Užterštų teritorijų yra daug, tik lėšos joms tvarkyti ribotos. Dabar mes atrinkome tris jautriausias vietas, atlikome detalius tyrimus, parengėme planus, kur aprašyti visi darbai, apskaičiuoti tūriai, kiek dirvožemio reikės išvežti. Tik turint tokį planą galima kreiptis ES finansavimo, – aiškino R.Laiconienė. – Detalieji tyrimai kainuoja, o galioja tik 3 ar 5 metus, todėl neapsimoka jiems švaistyti lėšų, kai nėra galimybės gauti finansavimo teritorijų tvarkymui. Greičiausiai dabar lauksime kito ES finansinio laikotarpio, žiūrėsime, kiek bus skirta lėšų. Tikimės, kad finansavimas nemažės."

Kontrolė grindžiama pasitikėjimu

Daugelis užterštų teritorijų yra privačios, o privatūs savininkai jų tvarkymui ES paramos gauti negali. Pasak R.Laiconienės, nėra reikalaujama valyti teritorijų, kuriose vystoma gamybinė ar komercinė veikla, tačiau jeigu savininkas tokiame sklype ketina vystyti gyvenamąją statybą, jis pirmiausia privalo savo lėšomis įgyvendinti Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

"Tas pats teisės aktas galioja ir tuomet, kai namai statomi arba gamybinių patalpų paskirtis į gyvenamąją keičiama ir valstybinėje žemėje. Pirmiausia turi būti nustatomas užterštumas, atliekami žvalgomieji tyrimai. Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją. Po sutvarkymo atliekami kontroliniai tyrimai, ir tik gavę galutinę tarnybos išvadą apie sklypo saugumą vystytojai gali kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo. Neseniai teko "prilaikyti" vieną objektą, kol pateikė kontroliniais tyrimais patvirtintą teritorijos saugumą, ir tik tada leista statyti", – aiškino R.Laiconienė.

Jeigu aptinkama tarša, tyrimai išplečiami, vertinama visa teritorija ir Lietuvos geologijos tarnyba teikia išvadą – įpareigoja išvalyti teritoriją.

Buvusių gamybinių, pramonės teritorijų konversija į gyvenamuosius kvartalus pastaruoju metu tapo labai madinga. Ar vystytojai iš tiesų padaro viską, kad tų kvartalų naujakuriai gyventų saugioje aplinkoje?

"Mes turime pasitikėti vystytojais, be to, atliekami darbai yra kontroliuojami ir aplinkos apsaugos tarnybų, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, – teigė R.Laiconienė. – Bet vis dėlto reikia pripažinti, kad komerciniai dalykai su aplinkos apsauga yra susiję labai agresyviai, ir pirmųjų motyvai dažnai nusveria saugios aplinkos užtikrinimo argumentus. Gerai, kad yra konversija, tvarkomos apleistos teritorijos, bet drįsčiau abejoti, kai ten bet kokia kaina stengiamasi vystyti gyvenamąją statybą. Ar neužtenka kitų verslo, paslaugų sferų, kurios galėtų sėkmingai kurtis buvusių gamyklų teritorijose? Bet jeigu Sveikatos apsaugos ministerija tam pritaria, turi būti užtikrinama ir kontrolė."

Siūlo pasitikrinti

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės teigimu, teritorijų, iš kurių išvalyti praeities teršalai,  Vilniuje nėra daug.

"Vienas pirmųjų projektų – buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijos pritaikymas gyvenamajai ir visuomeninei paskirčiai ("Loftų miestas"). Išvalytoje buvusios elektros matavimo technikos gamyklos "Skaiteks" teritorijoje šiuo metu vystomas didžiulio masto projektas – pramoninės zonos konversija į gyvenamosios ir komercinės paskirties", – vardijo R.Radienė.

5,1 ha "Skaiteks" teritorijoje dar 2011 m. atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad ji visa užteršta naftos produktais ir sunkiaisiais metalais. Kai kuriose vietose tarša naftos produktais ribines vertes viršijo daugiau kaip 140 kartų. Bendras naftos produktais užteršto grunto plotas siekė beveik 13 tūkst. kv. metrų, o tūris – 25,4 tūkst. kub. m. Sunkiaisiais metalais buvo užteršta 845,5 kub. m grunto. Teritorijos išvalymas kainavo apie 4 mln. eurų, darbus finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, projekto vystytojas, o 1,5 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų.

"Taip pat galima paminėti buvusią "Grąžtų" gamyklos pramoninę teritoriją Naujamiestyje, kuri šiuo metu jau yra išvalyta, sutvarkyta ir pastatyti gyvenamieji daugiabučiai. Naujamiestyje taip pat išvalytos kelios visuomeninės paskirties teritorijos – Mindaugo mokyklos, dviejų vaikų lopšelių-darželių. Ką tik baigtas ir buvusios "Kartono" gamyklos Aguonų g. teritorijos tvarkymas," – teigė R.Radienė, atkreipdama dėmesį, kad pokyčiai matyti ir kitose buvusiose pramoninėse zonose Savanorių prospekte, Naujojoje Vilnioje, "Audėjo" gamyklos teritorijoje.

Specialistė pripažino, kad kol kas nėra bendros išvalytų teritorijų duomenų bazės, kurioje žmonės galėtų pasitikrinti, ar vietovė, kurioje jie ketina įsigyti būstą, yra visapusiškai saugi. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje galima rasti potencialių taršos židinių žemėlapį.

Mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį.

"Ten yra suregistruotos ne tik buvusios gamyklos ar autoservisai, bet ir esamos potencialiai taršios įmonės, degalinės, įvairūs gamybiniai cechai. Perkant turtą, galima pasitikrinti, kokie taršos židiniai yra greta. Svarbu ir tai, ar objektas veikiantis ar neveikiantis, nes neveikiantys objektai gali būti apleisti, nesutvarkyti ir kelti taršos pavojų. O jeigu objektas vykdo veiklą, kuri yra tarši, atsakingos institucijos atlieka monitoringą, ir ten su taršos priežiūra viskas gerai", – patarė R.Radienė.

Nuodija nepastebimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjas Darius Karmaza taip pat akcentavo, kad didžioji dalis taršos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais išliko nuo tarybinių laikų, kai sostinėje veikė didžiuliai gamybiniai objektai, katilinės buvo kūrenamos mazutu, ir vėjas užterštus dūmus galėjo nunešti ne vieną kilometrą, o su lietumi teršalai nusėdo ant žemės.

"Tiek kietosios dalelės, tiek naftos produktai turi savybę skverbtis žemyn, vadinasi, jeigu gruntas laidus, kaip smėlis ar žvyras, metams bėgant, paviršiuje teršalų galėjo nebelikti. Jeigu niekas nekasinėja žemės, nesodina daržovių ar kitų augalų, tai tarša ir lieka užsikonservavusi, – aiškino pašnekovas. – Bet, pavyzdžiui, remontuojant šilumos, vandentiekio trasas ar prasidėjus statyboms, nukasami viršutiniai grunto sluoksniai, tuomet tos dalelės iš dirvožemio gali būti vėjo pakeltos ir su dulkėmis pakliūti į gyvenamąsias patalpas, darželius, mokyklas, nusėsti ant baldų, maisto."

Blogiausia, kad šie teršalai nedaro žmogui juntamo poveikio, todėl niekas nė neįtaria, kaip jie gali pakenkti sveikatai. Naftos produktai gali sukelti nuovargį, mieguistumą, bet jeigu nėra jokio kvapo, sunku tokią savijautą susieti su užterštumu. Sunkieji metalai pasižymi kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu, bet šis gali pasireikšti po daugybės metų ar net kitai kartai.

Riziką prisiima patys

"Didžiausias pavojus, kai teršalų gyvenamojoje aplinkoje yra nuolat, o labiausiai rizikuoja žmonės, kurie renkasi būstus buvusiose gamyklose, vadinamuosius loftus, – teigė D.Karmaza. – Loftų paskirtis dažniausiai nėra gyvenamoji, o kūrybinių dirbtuvių, bet šiandien investuotojai loftais pradėjo vadinti ir gyvenamuosius būstus. Skirtumas tas, kad, konvertuojant visą gamybinę teritoriją į gyvenamąją, privaloma įgyvendinti griežtus teisės aktų reikalavimus, tarp kurių yra ir teršalų išvalymas iš sklypo. Bet jeigu į gyvenamąją keičiama tik kelių patalpų paskirtis, o likusi pastato dalis lieka gamybinė, užtikrinti gyventojų sveikatos saugos praktiškai neįmanoma, nes sklypas jiems dažniausiai neatidalijamas, o tuomet ir teršalų niekas nevalo."

Patalpų paskirties keitimą derinti su visuomenės sveikatos saugos specialistais tapo privaloma nuo 2017 m. sausio 1 d. Be jų išvados, projektų iniciatoriai negali gauti savivaldybėje statybą leidžiančio dokumento.

"Kiek iki tol buvo suderinta tokių objektų, sunku pasakyti, bet jau teko išgirsti nemažai priekaištų, kai kategoriškai nepritardavome paskirčių keitimams gamybiniuose pastatuose. Kitą kartą net gaila tų žmonių, – pripažino D.Karmaza ir papasakojo apie vieną iš tipinių atvejų. – Gyventojai jau seniai buvo įsikūrę loftuose, kur apatinį aukštą užima siuvyklos, autoservisai, kitos įmonės. Didžioji dalis savininkų pakeisti loftų paskirtį į gyvenamąją suspėjo dar iki 2017 m. pradžios, o kai mes įsijungėme į procesą, likusiems nebeleidžiame to daryti, kol neatlikti detalūs dirvožemio tyrimai ir nesutvarkyta teritorija. Mat geologų duomenys rodo, kad ten yra potencialiai pavojingas taršos objektas. Sutvarkyti užterštą teritoriją labai brangu, o tai daryti tektų paskutinių pakeisti paskirtį norinčių butų savininkams, nes teisės aktai atgaline tvarka negalioja. Tvarkyti už visus kaimynus jiems neapsimoka, todėl ir toliau žmonės gyvena kūrybinėse dirbtuvėse. O kas tose nudažytose sienose "užkonservuota", kokios nuodingos medžiagos ten buvo anksčiau naudojamos, retas kuris pasidomi."

Pastaruoju metu ryškėja dar vienas niuansas, kai gyventojai skundžiasi, kad jų panosėje įsikūrė triukšmingas autoservisas ar dažymo cechas.

"Niekas negali uždrausti gamybinės paskirties pastate vykdyti gamybinės veiklos. Netgi jeigu žmonės atsikraustė į loftus, įrengtus neveikiančioje gamykloje, likusios užkonservuotos gamybinės patalpos bet kada gali būti vėl pradėtos naudoti pagal paskirtį. Štai kur didžiausia rizika, kurios žmonės, pirkdami pigesnį negyvenamosios paskirties būstą, neįvertina, – sakė D.Karmaza. – Gal dar pakenčiama, jei atsidarys siuvykla, o jeigu ten bus įmonė, kur maišomi dažai, ir kvapai sklis po visus aukštus? Šiuo atveju verslo interesai yra teisėti, nepaisant, kad šalia gyvena žmonės. Todėl mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį."

„Loftai – unikali būsto forma, pasižyminti šviesiomis patalpomis ir erdvumu, tokių gyvenamųjų plotų paklausa tik auga. Lankantis užsienio šalyse ir stebint JAV tendenciją senus pastatus prikelti naujam gyvenimui, nusprendėme šią idėją įgyvendinti ir Klaipėdoje. Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune šie stilingi būstai jau išpopuliarėjo, o Klaipėdoje – tai bus pirmasis tokio pobūdžio pastatas“, – sakė idėjos bendraautorius Gytis Koržinskas.

Gyvenimas centre šalia jūros

Loftus skiria vos 10 minučių kelio pėsčiomis iki senamiesčio širdies „Teatro aikštės“ ir netoliese esančios „Senosios perkėlos“, per pusvalandį naujųjų namų gyventojai galės nukeliauti iki jūros. Loftų įkūrėjų teigimu, tokia gyvenamoji vieta tiks mėgstantiems pasivaikščioti romantiškomis gatvelėmis. Vairuojantiems – patogus susisiekimas su lankomiausiais prekybos ir laisvalaikio centrais, o  uždarame pastato kieme su vaizdo kameromis gyventojams garantuojama vieta automobiliui.

Dviejų aukštų pastate racionaliai suplanuotos įvairaus dydžio gyvenamosios erdvės nuo 40 kv. iki 100 kv. metrų. Pirmajame aukšte planuojama įrengti ir komercinės paskirties patalpas, kuriose ketina įsikurti architektų, teisininkų ir IT specialistų įmonės. Naujos statybos loftai bus parduodami su daline apdaila. Išskirtinai aukštos 4,6 m. siekiančios lubos – galimybė pastatyti antresoles, kurios ne tik praplėstų gyvenamąjį plotą, bet ir taptų išskirtiniu interjero akcentu. Industrinio dizaino trijų stiklų aliuminio rėmų langai, kurių aukštis sieks net 4 metrus, ne tik suteiks šilumą, bet ir puikiai apšvies tiek pirmo aukšto, tiek ir antresolės erdvę. Kaip teigia projekto autoriai, tokioms didelėms erdvėms reikia suteikti laisvę kūrybai, tam kad naujieji šeimininkai galėtų drąsiai eksperimentuoti ir čia įsirengti savo svajonių namus pagal asmeninius poreikius.

Efektyvi eksploatacija

Naujos statybos butuose gyventojai tikisi ne tik estetinio grožio, bet ir puikios techninės būklės, nes visa tai prisideda prie gyvenimo kokybės užtikrinimo. Loftų įkūrėjų teigimu, pastaruoju metu norintieji įsigyti būstą, kaip vieną iš pagrindinių kriterijų įvardija gerą garso izoliaciją, kurią užtikrina storos pastato sienos ir trijų stiklo paketų langai. Siekiant gyvenamuosiuose loftuose bet kuriuo metų laiku garantuoti gaivų orą, išvengti kvapų maišymosi, ketinama įrengti individualias, energiją taupančias rekuperacines vėdinimo sistemas. Taip pat – specialius prievadus, norintiems įsirengti papildomas kondicionavimo sistemas.

„Renkantis gyvenamąjį būstą, vienu iš pagrindinių kriterijų vis dar išlieka ir šildymo tipas. Individualiai reguliuojamas centrinis kolektorinis šildymas užtikrina pigų išlaikymą bei efektyvumą. Tokia sistema leidžia reguliuoti temperatūrą bute ir kiekviename kambaryje atskirai. Tad išeidami į darbą ar išvykdami atostogauti šildymo sezonu, temperatūrą galėsite sumažinti iki minimalios, o sugrįžę – vėl padidinti. Skirtingai nuo namų, kuriuose įrengtas dujinis šildymas, naujų loftų šeimininkams nereikės rūpintis rūpintis šildymo įrangos gedimais“, – teigė G. Koržinskas.

Nestandartinio aukščio patalpose, įsirengus papildomą – antrąjį aukštą, kitaip dar vadinamas antresoles, ir taip išplėtus gyvenamąjį plotą nuo 47,37 iki 71 m² – vienas gyvenamojo lofto kvadratinis metras vidutiniškai kainuos apie 800 eurų.

Skaičiuojama, kad į naujojo komplekso statybas bus investuota daugiau nei 4 mln. eurų.

Pastatui gyvybė pučiama pagal žinomo architekto Gintauto Natkevičius projektą. Baigus darbus, pastatas pasikeis neatpažįstamai – Kauno veidą darkęs vaiduoklis taps moderniu, urbanistinio stiliaus kompleksu iš stiklo, betono ir aliuminio konstrukcijų.

Statybos įstrigo

Dar 1984 metais Varnių gatvėje buvo pastatytas keturių aukštų pastatas. Tuomet statybos įstrigo, o projektas taip ir liko neužbaigtas.

2008 metais vėl prasidėjo statybos – pastatas paaukštintas kone dukart. Jau tuomet pastato koncepcija buvo neeilinė – nors pastatas yra 7 aukštų, jo aukštis siekia daugiau nei 30 metrų. Deja, užgriuvusi ekonominė krizė darbus sustabdė.

Apleistas pastatas stovėjo iki šiol. Dabar atėjo permainų metas. Prieš milijonines investicijas pastato konstrukcijas kruopščiai patikrino kvalifikuoti ekspertai.

„Specialistai atliko statinio ekspertizę ir nustatė, kad jokių struktūrinių pažeidimų nėra. Konstrukcijos itin tvirtos ir atitinka visus griežčiausius reikalavimus“, – teigė bendrovės „011” atstovas Mantas Jaruševičius. Ši bendrovė bus atsakinga už būstų pardavimą.

„Gelžbetoninės konstrukcijos puikiai išsilaikę, – patvirtino Jurgis Ražaitis, pastato ekspertizę atlikusios bendrovės „Įrąža“ vadovas. – Pastatas pastatytas iš gamyklinių konstrukcijų, kurių kokybė buvo griežtai kontroliuojama laboratorijose. Beje, mes dar kartą ištyrėme betono stiprį“.

Nestandartiniai sprendimai

Prieš tris dešimtmečius planuota, kad Varnių gatvės 38-uoju numeriu pažymėtas pastatas tarnaus kaip administracinės patalpos. Tuometiniai sprendimai statyti itin aukštas lubas puikiai pasitarnaus naujiesiems šeimininkams.

„Lubų aukštis sieks 4,5 metro. Skaičiuojame, kad iš viso naujame komplekse bus įrengta daugiau nei 70 moderniai išplanuotų loftų. Pirmajame aukšte ir dalyje antrojo numatyta įrengti komercines patalpas. Čia galės įsikurti restoranas, novatoriški paslaugų ir prekybos salonai“, – pasakojo M. Jaruševičius.

Didžiąją dalį pastato užims nestandartiniai loftai. Vietoje anksčiau planuoto vieno lifto bus įrengti du.

„Kituose aukštuose bus įrengtos studijos, kurių plotas sieks nuo 63 iki 132 kv. m. Be to, dėl itin aukštų lubų yra galimybė įrengti antresoles“, – sakė M. Jaruševičius.

Skaičiuojama, kad nauji būstai kainuos nuo 700 eurų už kvadratinį metrą. Naujakuriai moderniausiame Kaune loftų pastate galės pradėti kurtis po metų. 

Architektas nustebęs

Architektas G. Natkevičius neslėpė, kad kur kas sunkiau pastatą paversti funkcionaliu, kai jis jau stovi. Tačiau šį kartą viskas buvo kur kas paprasčiau, nei buvo galima tikėtis.

„Yra dvi pastatų rūšys. Pirma, kai architektas pats viską suplanuoja nuo nulio. Kitas dalykas, kai paveldime egzistuojantį daiktą ir tada bandome sukurti funkciją, grožį. Kalbame apie antrąjį variantą. Mums teko iš buvusio „Telekomo“ pastato kažką padaryti. Čia patalpos labai dėkingos, nes yra didelis aukštis. Pats gelžbetonio konstruktyvas labai gražus: kolonos, briaunuotos perdangų plokštės. Smagus konceptas loftams, nes Kaune tokių statinių mažai, – kalbėjo G. Natkevičius. – Nuo trečio aukšto atsiveria tokios panoramos, kad tai yra kosmosas. Matai Neries ir Nemuno slėnius, žalius šlaitus. Iš kurio šono bežiūrėtum, tai vaizdai yra pasakiški. Tai unikalu.“

Būtent dėl atsiveriančių vaizdų nuspręsta, kad pastato fasade dominuos stiklas.

„Norime, kad žmonės tuos vaizdus matytų. Per visą aukštį. Jie tarsi gyvens vaizdų interjere. Todėl nusprendėme daryti stiklinį fasadą su truputėliu aliuminio profilio dekoro rašto, kad pastatas nebūtų visiškai beveidis. Scenarijus yra griežtas, vyriškas ir nepaliks abejingų“, – įsitikinęs architektas.

Iki rudens planuojama baigti fasado darbus. Iki kitų metų balandžio pabaigos tikimasi užbaigti visą projektą. 

Nekilnojamojo turto rinkos analitikai teigia, kad 2011-2012 metais išaugusi loftų pirkimo banga atslūgo, tačiau statytojai labiau pasigenda ne pirkėjų, o apleistų gamybinių pastatų patraukliose vietose, kuriuos būtų galima paversti gyvenamosiomis patalpomis, rašo "Verslo žinios".

"Tai buvo tarpinis variantas tarp vystytojų ir pirkėjų galimybių, nes įgyvendinti loftų projektą yra gerokai pigiau, nereikia nugriauti viso pastato ir statyti naujo daugiabučio, bet tada ir pardavinėti tuos loftus tenka pigiau. Tačiau dabar tokio tipo būstų pirkimas yra gerokai sumažėjęs", - teigė "Inreal" Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Pasak analitikų, visgi klientų netrūksta - nerima kelią tinkamų vietų loftų plėtrai trūkumas. "Novalex" komercijos direktorius Karolis Matulevičius teigia, kad Vakaruose pasibaigus gamybinėms patalpos, vystytojai ima statyti projektus aukštomis lubomis, kad klientai patys nuspręstų, ką daryti su erdve. Anot jo, tokios tendencijos gali būti ir Lietuvoje.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ buvusioje „Elfos“ radijo imtuvų gamykloje Vilniuje vykdo pirmus projekto „Radio Lofts“ vystymo darbus. Darbus baigti ketinama kitų metų pradžioje, tuomet į loftus galės keltis pirmieji gyventojai.

„Naujamiestis tampa itin patraukliu rajonu pirmojo būsto ar erdvės kūrybai ieškantiems žmonėms. „Radio Lofts“ projekto įgyvendinimas išpildys tokių žmonių poreikius ir prisidės prie rajono atsinaujinimo“ , – sako „Concept Lofts” vadovas Andrius Voišnis.

Šiuo metu „Radio Lofts“ projekte vyksta pasiruošimas pastato atnaujinimo darbams. Pirmame aukšte pradedamos formuoti komercinės patalpos, aukščiau – gyvenamosios erdvės. Projekto įgyvendinimo metu gamyklos fasadai atkuriami išlaikant autentišką pastato dvasią. Moderniai įrengiamos bendrosios erdvės, tiesiami nauji inžinieriniai tinklai. Pasak loftus projektavusio architekto Antano Pikalovo, pastato fasade bus naudojamos natūralaus akmens plytelės.

Vystant projektą iš viso bus įrengta 120 loftų erdvių. „Radio Lofts“ rinkai siūlo tiek įprastas erdves, tiek itin mažas studijas, kurių plotas prasidės vos nuo 12 kv. metrų. „Radio Lofts“ kainos prasideda nuo 60 tūkst. litų.

„Radio Lofts“ atskirų loftų nedidelis plotas tampa privalumu. Erdvės įspūdis sukuriamas projektuojant didelius medinius langus, gyventojai turės galimybę įsirengti plačias sėdimas palanges. Patalpų aukštis siekia nuo 3,3 metrų iki beveik 4 metrų. Tai gyventojams leis loftų erdves dalinti pagal individualius poreikius. Didelis dėmesys skirtas ir bendrosioms erdvėms, įrengta loftų gyventojams skirta bendra poilsio zona“, – teigia A. Pikalovas.

Gyventojų individualius šilumos poreikius tenkins autonominis šildymas. Visada gaivų orą patalpose užtikrins rekuperacinė vėdinimo sistema, o saugumą – praėjimo kontrolės sistema. Pagrindinis statinio fasadas bus moderniai apšviestas.

„Radio Lofts“ projektas plėtojamas Kauno ir Vytenio gatvių sankirtoje. Nuo čia lengvai pasiekiamas Senamiestis ir jame esančios pramogų bei laisvalaikio vietos. Patogų susisiekimą su visais miesto rajonais garantuoja gerai išvystyta transporto infrastruktūra. Viename buvusios gamyklos korpuse aktyviai veikia menų fabrikas “LOFTAS”, čia įsikūrusioje „LRT Opus“ vasaros terasoje organizuojami kultūros ir visuomeniniai renginiai.

„Concept Lofts“ – vieni pirmųjų loftų projektų vystytojų Lietuvoje, Naujamiestyje plėtojantys nebe pirmą projektą. Būtent šiame rajone  bendrovė įgyvendino pirmąjį tikrą loftų projektą Vilniuje – „SoHo Lofts“. „Concept Lofts“ taip pat yra įgyvendinusi „Mini Lofts“ ir „BelMonto Loftų“ projektus.

Pastate, kuriame vystomas „Radio Lofts“ projektas, XX a. pr. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje radioelektronikos gamykla „Elektric”, kuri 1927 m. į rinką išleido savos konstrukcijos radijo imtuvus, pelniusius aukso medalius tarptautinėse Paryžiaus ir Florencijos parodose. Pokario metais čia įsikūrė radijo imtuvų gamykla „Elfa“.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ Vilniuje pradeda plėtoti naują projektą – „Radio Lofts“. Buvusioje „Elfa“ radijo imtuvų gamykloje Naujamiestyje naująjį loftų projektą ketinama įgyvendinti per vasarą. Projekto vystytojų teigimu, „Radio Lofts“ rinkai pasiūlys ir įprastas erdves, ir itin mažas studijas, kurių plotas prasidės vos nuo 12 kv. metrų.

Architekto Antano Pikalovo teigimu, projektuojant loftus didžiausias iššūkis buvo sukurti erdves, kurių nedidelis plotas taptų privalumu, jos būtų jaukios ir patogios gyventojams.

„Mažieji loftai pasižymi maksimaliai taupoma vieta, kuomet papildomos erdvės įrengiamos vykdant ypatingus architektūrinius sprendimus, o galutinius sprendimus priima pirkėjas, pritaikydamas būstą savo individualiems poreikiams“, –  sako A. Pikalovas.

Pasak architekto, „Radio Lofts“ erdvės įspūdį nuspręsta sukurti projektuojant didelius langus ir palanges. Taip pat siekta atnaujinti buvusios gamyklos interjerą bei eksterjerą, tuo pačiu išlaikant autentišką jo dvasią ir lofto pojūtį. Pastato fasade dominuos akmuo ir keramika, bus atsisakyta tinko. Ypatingas dėmesys skirtas bendrosioms erdvėms.

„Radijo sąvoka siejasi su komunikacija, bendravimu. Projektuodami loftus, siekėme, kad gyventojai tarpusavyje ir su svečiais galėtų patogiai bendrauti, todėl didelis dėmesys skirtas ne tik loftų, bet ir bendrosioms erdvėms.  Pirmajame aukšte bus įrengta bendroji erdvė, taip pat  „lounge“ zona. Norime, kad gyventojai čia ne tik gyventų, bet ir rastų bendraminčių, draugų bei išnaudotų turimą kūrybiškumo potencialą“, –  sako A. Pikalovas.

„Radio Lofts“ projektas plėtojamas Kauno ir Vytenio gatvių sankirtoje. Nuo čia lengvai pasiekiamas Senamiestis ir jame esantys barai, klubai, restoranai ir muziejai. Patogų susisiekimą su visais miesto rajonais garantuoja gerai išvystyta transporto infrastruktūra. Viename pastato korpuse įsikūrę loftų gyvenimo būdą propaguojantys menininkai bei menų fabrikas “Loftas”, kurio iniciatyva organizuojami visuomeniniai renginiai, meno akcijos bei bendruomeniniai  projektai skatina Vilniaus industrinės  architektūros atgimimą.

„Naujamiesčio bendruomenė nuolat auga, kuriasi biurai, privatūs būstai. Jis pamažu tampa neabejotinai patraukliausiu rajonu kūrybingiems, naujų erdvių ieškantiems žmonėms. Auga ir investuotojų susidomėjimas. Pastatai, kurie dar neseniai buvo apleisti sovietiniai griuvėsiai, atgyja naujam gyvenimui. Todėl ir „Radio Lofts“ projektą plėtojame šiame rajone. „Radio Lofts“ puikiai atitiks jaunų, kūrybingų ir mėgstančių bendrauti žmonių, ieškančių pirmojo būsto atskiram gyvenimui ir norinčių gyventi nestandartinėje erdvėje, finansines galimybes ir norus“, –  kalba architektas.

„Radio Lofts“ projektavimo darbai bus visiškai baigti ir pardavimai prasidės po poros savaičių, o pirmieji naujakuriai į naujuosius namus keltis galės rudens pradžioje. 

Loftų kainos prasidės nuo 60 tūkst. litų.

„Radio Lofts“ plėtojamas pokario metais Kauno gatvėje pastatytoje legendinėje radijo imtuvų gamykloje „ELFA“. Šiose patalpose XIX a. pr. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje radioelektronikos gamykla „Elektric”, kuri 1927 m. į rinką išleido pirmuosius savos konstrukcijos radijo imtuvus, pelniusius aukso medalius tarptautinėse Paryžiaus ir Florencijos parodose.

Naujamiestyje bendrovė įgyvendino pirmąjį tikrą loftų projektą Vilniuje – „SoHo Lofts“. „Concept Lofts“ taip pat yra įgyvendinusi „Mini Lofts“, „BelMonto Loftai“, „Amber Lofts“ projektus.