Šiandien pristatomame „Best in Europe 2018“ reitinge aštuntąją vietą užėmęs Vilnius buvo įvertintas kartu su tokiomis vietomis kaip Provansas (Prancūzija) ir Kantabrija (Ispanija). Pirmoji vieta skirta išskirtine maisto kultūra garsėjančiam Italijos Emilijos-Romanijos regionui.

Pasak „Lonely Planet“ ekspertų, įtraukti Vilnių į karščiausių kelionių krypčių sąrašą buvo nuspręsta dėl kelių priežasčių: augančios jo reputacijos kaip puikios alternatyvios savaitgalio kelionės krypties, nepaprastos istorijos ir veržlaus kūrybiškumo derinio bei įspūdingos maisto ir gėrimų kultūros.

Ekspertai ypač vertina Vilniuje suklestėjusią smulkiųjų aludarių kultūrą ir naujosios Šiaurės šalių virtuvės (angl. New-Nordic) bangos įkvėptus restoranus. „Lonely Planet“ atstovai tiki, kad tik laiko klausimas, kada pasaulis susipras, kiek daug mūsų miestas gali pasiūlyti keliautojams.

„Lonely Planet“ redaktorė Šiaurės Europai Gemma Graham teigė: „Galintis didžiuotis nepaprasta istorija, ekscentriška elegancija ir unikalia kultūra, Vilnius svečiams siūlo daug atradimų. Tai miestas, pulsuojantis jaunatviška energija su naujomis kūrybos erdvėmis, klestinčia restoranų ir amatininkų alaus kultūra. Be to, šiemet čia planuojama itin daug festivalių ir renginių: niekada nebuvo geresnio laiko atrasti vieną labiausiai neatleistinai neįvertintų Europos sostinių.“

„Vilniaus įtraukimas į „Best in Europe 2018“ reitingą suteikia puikią galimybę toliau plačiai skleisti žinią apie Vilnių, kuria būtinai pasinaudosime. Pasaulinio „kelionių guru“ pripažinimas yra itin vertingas, nes „Lonely Planet“ rekomendacijomis pasitiki milijonai savarankiškai mėgstančių keliauti žmonių visame pasaulyje“, - sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį?

Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. dalinosi Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugas teikiantys profesionalai svarbiausiose Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

„Metus pradėjome su garbingu „Lonely Planet“ pripažinimu – mūsų šalis buvo įtraukta į 2015 m. būtinų aplankyti šalių dešimtuką, o juos įpusėjus įtakingas kelionių gidas vėl išgyrė Lietuvą – Kuršių nerija įtraukta į geriausių Europos paplūdimių dešimtuką,“ – spaudos konferencijoje sakė VTD vadovė J. Kazlauskienė.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva sėkmingai pritraukė turistų iš tų rinkų, kuriose kompleksinės rinkodaros priemonės buvo vykdomos per Lietuvos turizmo atstovybes. Turistų iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės skaičius Lietuvoje išaugo net 40 proc., iš Italijos 38 proc., per 20 proc. augo lenkų turistų skaičius, nors keletą pastarųjų metų šioje rinkoje nebuvo matyti augimo, tiek pat daugėjo turistų iš Švedijos.

Lietuvos turizmo atstovavimą užsienyje įgyvendinančių kompanijų atstovai pristatė savo pastarųjų 10 mėnesių veiklą, pasiektus rezultatus bei pasidalino turizmo plėtros įžvalgomis su vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriais, turizmo paslaugų teikėjais, didžiausių turizmo asociacijų nariais. Lietuvos užsienio turizmo atstovybių vadovai akcentavo svarbius pokyčius pasaulinėje turizmo verslo aplinkoje, į kuriuos svarbu atsižvelgti Lietuvos turizmo verslui. Lietuvos turizmo profesionalai išgirdo raginamus dėti daugiau pastangų, skleidžiant žinią apie savo produktus ir paslaugas užsienyje ir aktyviau pasinaudoti sukurta platforma – užmegztais kontaktais, sklaidos kanalais.

Atstovybės Vokietijoje „Aviareps“ vadovas Jürgen Gevers atkreipė dėmesį, kad Vokietija pernai išsiveržė į trejetuką didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (po Rusijos ir Baltarusijos).  Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai apsistojo per 162 tūkst. vokiečių turistų – daugiau nei iš kaimyninės Lenkijos ar Latvijos.

„Formuojasi 2 didelės vokiečių turistų tikslinės grupės: vyresnius nei 35 metų vokiečius atvykti į Lietuvą skatina kultūriniai maršrutai didžiuosiuose miestuose, poilsis pajūrio kempinguose ir ganėtinai aktyvios atostogos su dviračiais, o jaunesnius vokiečius, nuo 25 iki 35 metų, čia atvykti galėtų paskatinti sporto turizmo produktų pasiūla: dviračių trasos, vandens maršrutai, nuotykių ir nacionaliniai parkai,“ – teigė J. Gevers.  Preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje vokiečių turistai pernai išleido per 67 mln. eurų.

„Nors įprastai į Lietuvą daugiau vyksta vyresnio amžiaus lenkai, kuriuos čia atvilioja geografinis, kultūrinis ir istorinis šalių artimumas, tačiau patrauklios naujojo „Air Baltic“ skrydžio iš Varšuvos į Vilnių kainos turėtų paskatinti Lenkijos jaunimą atrasti Lietuvos sostinės kultūrinius renginius ir naktinį gyvenimą. Lenkijos turizmo agentūrų skaičiavimu, net 60-70 tūkst. Lenkijos turistų vasaros sezonu į Lietuvą atvyksta vienai dienai ir nakvoti nelieka. Siekiamybė, kad jie čia pasiliktų bent vienai nakčiai, tokiu būdu Lietuvoje išleistų daugiau ir ženklai prisidėtų prie turizmo plėtros,“ – teigė atstovybės Lenkijoje darbuotojas Marek Slawatyniec. Daugiausia, 37 proc. lenkų turistų, į Lietuvą atvyksta laisvalaikio tikslais, 30 proc. verslo tikslais, dar 25 proc. Lietuvoje lanko gimines ir draugus. 

Lietuvos turizmo atstovybės Italijoje „AIGO“ projektų vadovo Massimo Tocchetti teigimu, Lietuvos kaip turistinės krypties žinomumą Italijoje sustiprino praėjusį pavasarį Milano metro stotyse vykdyta reklaminė kampanija, kurios metu pasiekta 6 mln. italų auditorija, ir VTD inicijuoti Italijos žurnalistų pažintiniai turai į Lietuvą, pristatant šalies turizmo pasiūlą. Taip pat Lietuvos paviljonas ir turizmo savaitės renginiai pasaulinėje parodoje EXPO 2015.

Britų mėgstamas kelionių rezervavimo portalas Lastminute.com pranešė, kad kelionių į Lietuvą rezervacijos šių metų gegužę ir birželį išaugo dvigubai. Atstovybės Jungtinėje Karalystėje „Representation Plus“ direktorė Alison Cryer atkreipė dėmesį, kad naujausių apklausų duomenimis, 2 iš 5 britų planuoja sveikatingumo atostogas. Ši turizmo kryptis itin populiarėja tarp britų turistų. Lietuvos žinomumo stiprinimui siūloma išnaudoti visame pasaulyje augantį filmų turizmą. BBC Vilniuje šiuo metu filmuoja šešių serijų britų režisieriaus Tomo Harper televizijos filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Planuojama, kad filmas, kuriame vaidina daugybė kino žvaigždžių, bus transliuojamas 2016 m. ir prie TV ekranų prikaustys tūkstantines auditorijas ne tik Jungtinėje Karalystėje.

„Skandinavijos turistams labai svarbu internete lengvai prieinama informacija angų kalba ir galimybė rezervuoti visas turizmo paslaugas internetu. Jie įsitikinę, kad geroms atostogoms būtinas profesionalus ir draugiškas aptarnaujantis personalas bei paslaugos, pritaikytos poilsiui su šeima. Prieš kitas konkuruojančias šalis Lietuva laimi todėl, kad ji daugeliui švedų, suomių ar norvegų vis dar yra neatrasta, nepažinta šalis. Mums patinka pirmiems patirti kažką tokio, apie ką grįžę galėtume papasakoti savo draugams ir kaimynams,“ – sakė atstovybės Skandinavijos šalims „Aviareps“ darbuotoja Helen Wiberg.

Lietuvos turizmo atstovybės Rusijoje „Aviareps“ vadybininkės Marinos Nikulovos teigimu, išvykstamasis turizmas Rusijoje susitraukė 40 proc. Panašiai tokia apimtimi (38,7 proc.) per pirmą šių metų ketvirtį krito ir Rusijos turistų srautas Lietuvoje. Visgi Rusija išlieka didžiausia atvykstamojo turizmo rinka; sudaro 16 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos. 

„Kai kurios šalys nutilo ir nebeprimena apie save Rusijos turistams. Mūsų nuomone, Lietuvai tai yra tinkamas laikas pakviesti pas save. Nereikia investuoti į informacinę kampaniją, aiškinant, kur yra Lietuva ir ką gero galite pasiūlyti. Rusijos turistams tai žinoma. Kur kas svarbiau – nuolatinis priminimas apie save kaip svetingą šalį, kuri yra šalia ir gali pasiūlyti puikias atostogas už rusams prieinamą kainą.“

Šis renginys yra projekto „Atvykstamojo turizmo skatinimas iš prioritetinių rinkų“ (Nr. VP3-1.3.-ŪM-04-V-08-002) dalis. Renginį organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, jis finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Šią vasarą atostogos Lietuvos pajūryje ir kaimo turizmo sodybose poilsiautojams atsieis panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Turistų iš Rusijos toliau mažėja, todėl valiutos pasikeitimas neleido verslininkams išpūsti apgyvendinimo kainų. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad rusų pamėgtas atostogų modelis, kai išvykstama į užsienį dukart per metus, sugriuvo dėl dviejų priežasčių.

Prasidėjo aktyvus pasiruošimas artėjančiam vasaros sezonui: vos atšilus orams, apgyvendinimo paslaugų teikėjai suskubo renovuoti būstus, o apsukresni poilsiautojai – derėtis dėl geresnių nuomos kainų. Kai kurie pajūrio verslininkai teigia, kad apartamentai vasaros sezonui užpildyti jau 30–40 proc.

Pajūrio apgyvendinimo portalo PrieJūros.lt specialistė Vaida Jurkėnienė teigia pastebinti tendenciją, kad lietuviai kasmet vis anksčiau pradeda planuoti vasaros atostogas: „To priežastis – derybos dėl kainų. Smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai, turintys tik vieną butą, namelį ar kotedžą, suinteresuoti kuo mažesne nuomininkų kaita. Iš anksto bei ilgesniam laikui išnuomodami būstą jie linkę suteikti didesnes nuolaidas.“

Palangoje įsikūrusių svečių namų „Vila Vitalija“ šeimininkė Vitalija Garolienė pasakoja, kad yra trijų tipų poilsiautojai: tie, kurie tiksliai žino, kada ims atostogas, ir vietas vasarai užsisako sausį; vietų vasaros sezonui ieškantys kovo–balandžio mėnesiais; taip pat paskutinės minutės poilsiautojai, vietų ieškantys prieš pat ar prasidėjus vasaros sezonui.

Vienų kambarių nuoma pabrango, kitų atpigo

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti pajūrio verslininkai teigia, kad kambarių nuomos kainas po euro įvedimo keitė lanksčiai.

„Neverčiau kainų centas į centą. Jei konvertavus buvo 34,85 Eur, tai pakeičiau į 35 Eur, o kur išėjo mažiau – kainas šiek tiek nuleidau. Tai vieni kambariai šiek tiek pabrango, kiti atpigo. Kiti verslininkai pasakoja elgęsi panašiai. Euro įvedimas tikrai neturėjo kažkokios įtakos, žiūrime į bendrą situaciją rinkoje, kiek turėjome klientų ir pan. Jei reikia didinti kainas, didiname, bet ne dėl euro“, – LRT.lt tikina V. Garolienė.

Panašiai elgėsi ir svečių namus „Pajūrio takas“ Karklėje turintis Henrikas Jazbutis. „Taip pat ir mes keitėme kainas. Jei kainos buvo su centais, tai jų juk neimsi, padarėme lygius skaičius. Taip ir poilsiautojams paprasčiau. Apie 50 proc. mano klientų nuolat atvyksta jau 5–6 metus. Jie žino kainas, o aš jų nekeičiu 3–4 metus“, – dėstė H. Jazbutis.

Verslininkas pasakoja, kad kai kurie nuoma užsiimantys asmenys Karklėje kainas pakėlė drastiškai, tačiau esą neaišku, kaip jiems seksis pritraukti klientus. „Vis gausėja žmonių, norinčių apsigyventi Karklėje, užsieniečiai nori pamatyti „wild beach“ (laukinį pliažą – LRT.lt). Dirbame čia aštuntą sezoną, o kai įsikūrėme, aplink buvo apie 14 kitų nuomotojų, šiandien jų – daugiau kaip 35. Kai kurie verslininkai kainas pakėlė net 20–40 proc., bet pažiūrėsime, kaip jiems pavyks sulaukti žmonių“, – LRT.lt kalbėjo H. Jazbutis.

Drastiško kainų pasikeitimo nėra Kuršių nerijoje. „Prieš sezoną mūsų verslininkai pradeda į mus kreiptis. Pastebime, kad kainos šiek tiek svyruoja – pas vienus verslininkus jos šiek tiek padidėjo, pas kitus – sumažėjo. Drastiško pasikeitimo mes nematome. Galbūt įtakos turi Rusijos kaimynystė, nes turistų iš ten sumažėjo, todėl liko panašios kainos. Artėjant vasaros sezonui kainos gali keistis, bet kol kas jos yra pakankamai stabilios“, – portalui LRT.lt teigia Nidos turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė Eglė Baltranaitė.

Rusus keičia vokiečiai, baltarusiai, lenkai ir latviai

Kaip skaičiuoja V. Jurkėnienė, per pastaruosius dvejus metus svečių iš Rusijos aktyvumas sumažėjo trečdaliu.

„Mūsų statistika rodo, jog 2013–2014 m. svečių iš Rusijos aktyvumas sumažėjo trečdaliu, tačiau bendras Lietuvos kurortais besidominčių užsieniečių skaičius beveik nepakito – 2013-aisiais jie sudarė 31 proc., 2014-aisiais – 30 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį – taip pat 30 proc. Per dvejus metus vokiečių kalba peržiūrimų skelbimų skaičius išaugo beveik du kartus. Taip pat trečdaliu augo susidomėjusių kaimynų – baltarusių ir lenkų – skaičius. Didėja ir latvių susidomėjimas Lietuva, o ypač – kaimo turizmo sodybomis“, – pastebi PrieJūros.lt specialistė.

V. Garolienė pasakoja, kad per vasario mėnesį vykusią Stintų šventę neturėjo nė vieno turisto iš Rusijos. „Praėjusiais metais maždaug 50 proc. svečių buvo iš Kaliningrado. Juos keičia lietuviai“, – pridūrė verslininkė.

H. Jazbutis tvirtina neturintis klientų iš Rusijos, nes Karklėje jiems esą nėra ką veikti. „Mes taip pat turime kempingą, todėl galiu pasakyti, kad užsieniečių mažėja: austrų, olandų. Jie bijo aplink esančių karinių reikalų, parašo, kad neatvyks – neva čia neramu. Keli draugai praėjusiais metais buvo Skandinavijoje, tai sakė, kad ten yra sausakimša, visi plūstelėjo į aną pusę“, – dėsto H. Jazbutis.

Svečių namų savininkas džiaugiasi, kad vis daugiau užsakymų sulaukia iš vokiečių, taip pat didėja turistų srautai iš Latvijos bei Lenkijos. „Lenkai stipriai domėjosi praėjusiais metais ir šiemet. Jų turėsime daug“, – džiaugiasi H. Jazbutis.

G. Nausėda: rusų gyvenimo būdas bus gerokai apribotas

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda teigia, kad Rusijos turistų srautai į Lietuvą 2015-aisiais, palyginti su praėjusiais metais, mažėja panašiu tempu, kaip apskritai šių turistų srautai į kitas užsienio valstybes. Anot ekonomisto, pagrindinės priežastys yra dvi.

„Viena priežastis – rublio kritimas užsienio valiutų atžvilgiu, kuris mažina jų perkamąją galią. Antra priežastis – pati Rusijos ekonomikos krizė, kuri stabdo pajamų didėjimą, kai kur pajamos net mažėja, ypač jei jos yra ne samdomojo darbo pajamos. Ne paslaptis, kad vidurinioji Rusijos gyventojų klasė formavosi ne tiek dėl atlyginimų, kiek dėl tam tikrų verslų. Verslo pajamoms smunkant, natūralu, kad ir jų galimybės atitinkamai mažėja“, – LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

Kaip teigia SEB banko prezidento patarėjas, šios dvi priežastys gerokai sumažino Rusijos gyventojų galimybes ir sugriovė Rusijos gyventojų pamėgtą modelį maždaug du kartus per metus leisti sau atostogauti. „Nekalbu apie kažkokius labai turtingus žmones, bet apie statistinį vidurkį. Vieną kartą išvyksta paslidinėti, o kitą kartą nuvažiuoja į kokią egzotiškesnę šalį – šis gyvenimo būdas, be abejo, bus gerokai apribotas toliau komplikuojantis Rusijos ekonomikos situacijai“, – pabrėžia G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, baltarusių galimybės taip pat nėra neribotos, mat ši šalis labai tampriais saitais susijusi su Rusija. Todėl, pasak G. Nausėdos, tikėtis, kad, sumažėjus Rusijos turistų srautams, baltarusiai toliau plūs į Lietuvą – naivu.

„Nemanau, kad Rusijos turistų skaičiaus sumažėjimas lems kažkokias didžiules mūsų turizmo sektoriaus problemas, nes ne paslaptis, kad pastaraisiais metais Vakarų turistų skaičius didėjo pakankamai sparčiai. Matome, kaip didėjo srautai Vilniuje, manau, yra visos prielaidos tikėtis, kad tie srautai toliau didės.

Juolab kad Lietuva buvo tinkamai pristatyta kaip viena iš įdomiausių šalių turizmo žemėlapyje, buvo atkreiptas dėmesys į euro įvedimą, o tai turistams taip pat turi tam tikros reikšmės. Visi šie faktoriai leidžia pakankamai optimistiškai žvelgti į ateitį šiame sektoriuje“, – prognozuoja G. Nausėda.

Naujas tendencijas turizmo sektoriuje turėtų lemti ir tai, kad Lietuvą, kaip patrauklią turizmo kryptį, pastaruoju metu mini vis daugiau įtakingų tarptautinių leidinių bei portalų: „Lonely planet“, „Forbes“, „Business Insider“, „Huffington Post“.