Nenoriai politikė kalba ir apie klaidas, kurias pirmojoje kadencijoje, jos manymu, padarė LSDP paramą prezidento rinkimuose gavęs G. Nausėda.

„Aptakiai atsakysiu, žinoma, gal tai ir nebūtų klaida, bet (...) būtų gerai, kad ambasadorių klausimai išsispręstų greičiau, kad mažiau būtų nesusikalbėjimo viešumoje“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Blinkevičiūtė.

„Toks draugiškas patarimas – daug ką galima aptarti ir išspręsti už uždarų durų. O dideles klaidas jis pats galėtų įvardinti. Neklystančių nėra, tai yra žmogiška“, – sako politikė.

Nieko itin blogo V. Blinkevičiūtė neįžvelgė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje atsidūrusiame prezidento apsilankyme miuzikle „Operos fantomas“. VTEK tokį G. Nausėdos ir Eitvydo Bajarūno pasibuvimą pripažino įstatymo pažeidimu. LSDP pirmininkės manymu, klaida gal ir buvo, tačiau prezidentas tą padarė „nieko blogo negalvodamas“.

„Tiesiog nepamąstė, iš ko čia bus finansuojama. Sakyčiau, kad ambasadorius turėjo žinoti, kokios yra taisyklės, kam gali būti naudojamos lėšos“, – sakė politikė ir neįžvelgė problemos, kad aukščiausias asmuo šalyje nesiryžo prisipažinti padaręs klaidą.

„Pirmiausia, aš manau, kad prezidentas, kaip žmogus ir kaip pareigūnas, supranta, kad kitą kartą jau taip nepasielgs“, – teigė socialdemokratė.

„Manau, kad dėl to žmogus pergyvena, kaip kiekvienas iš mūsų pergyventų... Iš tų klaidų, kai daugiau pasidomės, kaip viskas vyksta, antrojoje kadencijoje taip jau nebebus“, – viltingai apibendrino politikė.

Sako, kad niekada nesielgs kaip konservatoriai

Tačiau vienu klausimu V. Blinkevičiūtė nedvejojo – dėl užsitęsusių prezidento ir valdančiųjų nesutarimų yra kalti konservatoriai.

„Mes nesame ir niekada nebuvome tokie arogantiški, pasipūtę kitos nuomonės negirdintys kaip kad yra konservatoriai“, – sakė politikė, pridurdama, kad jaunoji konservatorių karta situacijos šiuo aspektu nepakeitė.

„Tikėjausi, kad bus kitaip“, – užsiminė V. Blinkevičiūtė.

Anot politikės, konfliktišką konservatorių būdą rodo ir vėl į viešąją erdvę sugrįžęs atstovimos Europos Vadovų Taryboje klausimas.

„Kam, kodėl, vardan ko? (Konservatoriai – ELTA) niekaip negali nustoti kariauti karų. Klausykite, šalia mūsų karas vyksta... Truputi pagalvokime. Mes tokių karų nekariavome ir nekariausime“, – teigė politikė.

Aš nesu tas žmogus, kuris sau užsidėtų karūną.

Nuožmių sprendimų dėl civilinės sąjungos įgyvendinimo nežada: mes niekada taip nesielgsime

V. Blinkevičiūtė leido suprasti, kad valdžią gavę socialdemokratai nebus nuožmūs ir siekiant Civilinės sąjungos įstatymo projekto įgyvendinimo.

„Mes niekada nesielgėme ir nesielgsime taip (...), kaip pasielgė kai kurie Laisvės partijos nariai, kai nešė picas į Prezidentūrą, kai degino knygas. Mes to nepateisiname, mes tikimės, kad mes civilizuotai, diskutuodami, įtikindami vieni kitus rasime sprendimus“, – sakė V. Blinkevičiūtė, pažymėdama, kad šis žmogaus teisių klausimas turi išsispręsti savaime.

Jos teigimu, apskritai šiuo metu yra kur kas svarbesnių problemų nei Lietuvoje dešimtmečius neišsprendžiamas tos pačios lyties porų santykių reglamentavimas.

„Taip, tai yra problema, bet, man atrodo, kad valstybėje šiuo metu svarbiausi klausimai yra mūsų saugumas, pasirengimas gynybai, Rusijos atgrasymas, kainos, kurios nemažėja, maisto kainos, žmonių pajamos, (...) problemos sveikatos sistemoje niekaip nesibaigia. Yra begalės problemų, kurias reikia spręsti, negalime visko suvesti į vieną problemą“, – sakė socialdemokratų partijai vadovaujanti politikė.

Veikiausiai dėl to V. Blinkevičiūtė neįžvelgė ir nieko blogo, kad socialdemokratų paramą gavęs prezidentas G. Nausėda nėra didelis minėtos įstatyminės iniciatyvos rėmėjas.

„Dabartinė valdančioji dauguma – liberalai su konservatoriais – nesugebėjo priimti šio įstatymo. Todėl vertinti, kaip būtų pasielgęs prezidentas, mes net neturime galimybės: ar jis būtų pasirašęs tą įstatymą, ar jis būtų jį vetavęs. Nieko neįvyko Seime“, – sakė V. Blinkevičiūtė, pažymėdama, kad neverta įspūdžio susidaryti vien tik iš vaizdingos prezidento retorikos.

„Tiek mūsų socialdemokratų partijoje yra įvairių nuomonių, tiek kiekviename kolektyve būna įvairių nuomonių. Bet du trečdaliai, gal net daugiau vertybinių požiūrio dalykų tikrai sutampa“, – sakė politikė, išsisukdama nuo klausimo, ar socialdemokratai būtų pasiruošę spausti prezidentą remti Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Prisiminė mokyklos laikus: nesu ta Vilija, kuri gimnazijoje svajojo apie ministrų, premjero ir prezidento postus

Ilgai intrigą dėl savo dalyvavimo prezidento rinkimuose laikiusi V. Blinkevičiūtė panašiai elgiasi ir sulaukusi klausimo, ar ji pretenduotų po rinkimų Vyriausybėje pakeisti dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę. Pasak jos, šiuo klausimu viskas yra „žmonių rankose“.

„Aš liksiu sau ištikima ir neskubinsiu tų įvykių“, – sakė socialdemokratė ir interviu metu kelis kartus išsisuko nuo klausimo, ar save bent jau įsivaizduotų Vyriausybės vadovės poste.

„Aš visaip save įsivaizduoju“, – sakė ji.

Tikindama, kad supranta, kodėl minėtas klausimas visuomenei yra įdomus, V. Blinkevičiūtė mįslingai užsiminė, kad ant galvos užsidėti karūnos tikrai nenori.

„Aš nesu tas žmogus, kuris sau užsidėtų karūną“, – vaizdingai kalbėjo politikė.

„Nedarysiu jokių spėjimų, ėjimų, aš nesu ta Vilija, kuri besimokydama Linkuvos gimnazijoje svajojo apie ministrų, premjero, prezidento postus“, – prisimindama mokyklos laikus į užduotus klausimus atsakinėjo V. Blinkevičiūtė.

„Manau, kad visuomenei girdisi galbūt toks lyderystės klausimas, kuomet aiškūs partijos vadovai tarsi nėra pasirodantys ir prisiimantys vienokią ar kitokią lyderystės poziciją: ar tai būtų debate dėl gynybos ir saugumo, ar, pavyzdžiui, nominuojant ir pasakant, kas galėtų būti kandidatas į premjerus“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Yra toks iš žmonių lūkestis, jis yra neatlieptas. Ar tai yra paskaičiuota taktika, ar tai yra sąmoningas apsisprendimas, ar taip tiesiog atsitiko, nes paprasčiausiai nėra kam tos lyderystės imtis – man sunku vertinti iš šalies“, – dėstė jis.

Visgi, ar toks LSDP sprendimas gali pakenkti konservatorių keliamai kandidatei, premjerei Ingridai Šimonytei, G. Landsbergis nesiėmė vertinti.

„Manau, kad kiekvienas kandidatas savo keliu ir savo rinkėją yra aiškiai identifikavęs, jį ketins mobilizuoti. Labai stipriai nesistebiu“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šeštadienį LSDP nutarė nekelti savo partijos kandidato artėjančiuose prezidento rinkimuose ir išreiškė paramą dabartiniam šalies vadovui G. Nausėdai.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

„Šiandieną aš dar nesakau nieko, nes nėra dar nė vieno, kas dalyvautų Seimo rinkimuose. Mūsų partija to dar nesvarsto, aš jau svarstau, bet nepasakysiu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Partijos pirmininkė į klausimą, kas galėtų vesti LSDP sąrašą Seimo rinkimuose, atsakė lakoniškai – „lyderis“. Visgi, ar tas lyderis bus ji pati, V. Blinkevičiūtė nenurodė.

„Daug lyderių yra. Neatsakysiu į šitą“, – sakė LSDP pirmininkė.

„Aš nedvejoju dėl Seimo rinkimų, tiesiog nepasakau nei taip, nei ne“, – akcentavo ji.

Politikė teigė, kad pateikti atsakymą dėl kandidatavimo Seimo rinkimuose dar „ne laikas“.

Aš nedvejoju dėl Seimo rinkimų, tiesiog nepasakau nei taip, nei ne.

„Visam yra savas laikas, neskubinkime įvykių“, – pabrėžė ji.

Ji nesutiko, kad siekdama dar vienos kadencijos Europos Parlamente, vengia dalyvavimo nacionalinėje politikoje.

„Aš nesu nacionalinėje politikoje? Aš noriu vieną dalyką pasakyti – aš iš Lietuvos niekada nesu išvažiavusi, niekada nebuvau, man nieko nereikia įrodinėti, aš esu čia registruota, čia gyvenu, kiekvieną savaitę skraidau pirmyn, atgal“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

„Mano čia gyvenimas, mano čia šaknys, niekada nebuvo ir nebus kitaip“, – pridūrė ji.

Dėl sąrašo į Seimo rinkimus apsispręs birželį

Dėl partijos rinkiminio sąrašo į Seimo rinkimus partija ketina galutinį sprendimą priimti birželio mėnesį.

„Šiuos klausimus spręsime pavasarį vykstančių susirinkimų, konferencijų, tarybų metu. Po to vasaros pradžioje, birželio mėnesį, mes priimsime atitinkamus sprendimus, kai priimsime galutinį kandidatų sąrašą, tarp jų ir lyderį, kuris vestų tą sąrašą“, – žurnalistams šeštadienį sakė LSDP rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevič.

G. Nausėdos paramos Seimo ir EP rinkimuose neprašė

LSDP pirmininkė patikino, kad socialdemokratai neprašė prezidento Gitano Nausėdos paramos Seimo ir EP rinkimuose, mainais į jų šeštadienį išreikštą palaikymą šalies vadovui.

„Mes nieko neparduodame ir nieko neperkame“, – patikino V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė nesutinka ir su kritika, esą partija remia G. Nausėda dėl to, kad LSDP be jos daugiau nėra stiprių lyderių.

„Oi ne, tai absoliuti netiesa. Mes įvertinome absoliučiai visas aplinkybes (...). Dalyvauti vien todėl, kad dalyvauti, tai nėra socialdemokratų partijos tikslas. Mūsų tikslas yra, kad būtų išrinktas stiprus prezidentas“, – pabrėžė LSDP lyderė.

„Mums, socialdemokratams, nebereikia įrodinėti Lietuvos žmonėms, kas mes tokie esame, kokia tapatybė, iš kur mes atėjome, kokios mūsų vertybės, mums tikrai nereikia“, – patikino ji.

LSDP pirmininkė mano, kad socialdemokratai su prezidentu gali rasti sutarimą ir dėl vienos lyties partnerystės įteisinimo klausimo.

„Žvelgiant į ateitį mes galime visus tuos nesutarimus užglaistyti, rasti bendrą sprendimą, pradėjus dirbti naujam Seimui, naujai Vyriausybei ir vėl iš naujo išrinktam prezidentui ir rasti tuos sprendimus, kurių reikia visiems žmonėms. Ir šioje jautrioje, visiškai be reikalo kažkieno padarytoje srityje“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė nebuvo linkusi sureikšminti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dėl G. Nausėdos apsilankymo miuzikle. Pasak jos, viešųjų ir privačiųjų interesų sumaišymas bus pamoka dabartiniam šalies vadovui ateityje.

„Kuomet užimi aukštas pareigas, visuomet reikia elgtis atsakingai, apskaičiuotai, numatyti viską, kur kitą kartą, man atrodo, bet neįmanoma įvertinti visko. Tai čia tokia pamoka, su kuria, matyt, mes ne vienas esame susidūrę“, – akcentavo socialdemokratų lyderė.

ELTA primena, kad LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė šeštadienį paskelbė nekandidatuosianti prezidento rinkimuose. Socialdemokratai apsisprendė prezidentuose paremti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą.

Jos kandidatūrą jau pasiūlė mažiausiai devyni skyriai, BNS informavo LSDP Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas.

Partijos duomenimis, po vieną skyrių pasiūlė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio, buvusio partijos lyderio, Seimo nario Gintauto Palucko, socialinių mokslų daktaro Liutauro Gudžinsko kandidatūras.

LSDP skyriai savo siūlymus dėl kandidato turėtų pateikti iki lapkričio pradžios.

Galutinį sprendimą, ką socialdemokratai kels į prezidentus, priims partijos taryba šių metų gruodį arba kitų metų pradžioje.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Apie kandidatavimą į prezidentus jau paskelbė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

„Remiame profesinių sąjungų teisėtus reikalavimus ir vertiname streiką kaip priemonę, kurios galutinis tikslas – grįžti prie socialinio dialogo tarp visų suinteresuotųjų švietimo sistemos dalyvių ir partnerių“, – rašoma LSDP tarybos patvirtintame pareiškime.

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį sakė, kad vykstantys konfliktai su mokytojais rodo dialogo trūkumą.

Anot partijos, kilęs mokytojų nepasitenkinimas yra prasto Vyriausybės darbo pasekmė – laiku buvo nevykdomi duoti pažadai dėl atlyginimų ir darbo sąlygų gerinimo, buvo imamasi tinkamai neparengtų reformų, pertvarkų.

„Raginame Vyriausybę tvirtai laikytis partijų pasirašytame susitarime numatytų terminų, kad jau 2024 metais mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų mokamas atlyginimas, sudarantis atitinkamai 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – rašoma pareiškime.

LSDP taip pat ragina peržiūrėti ir taisyti etatinio apmokėjimo tvarką, spręsti perpildytų klasių problemą.

Tarybos posėdyje partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad planuojami streikai rodo, jog „mažų mažiausiai pritrūko dialogo ir tarimosi, kuris buvo žadėtas“.

„Esu įsitikinusi, kad su mokytojais susitarti galima“, – teigė politikė.

„Švietimo bendruomenė dėl susiklosčiusios situacijos piktinasi pagrįstai: nauji vadovėliai buvo laiku neparengti, trūksta mokytojų, o partijų susitarimas dėl švietimo ignoruojamas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rugpjūčio pabaigoje pranešė, jog traukiasi iš kolektyvinės sutarties su švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei planuoja streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas turėtų vykti rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Profsąjunga reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Ji reikalauja, kad  mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Šiuos tikslus Vyriausybė įsipareigojusi pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos.

Profsąjunga taip pat prašo, kad švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto.

Tai partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė per šeštadienį vykusį LSDP suvažiavimą.

Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje vyks rugsėjo 3 dieną. Jie paskelbti, nes 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius kovą laimėjo tiesioginius Raseinių mero rinkimus ir atsisakė parlamentaro mandato.

Rudenį planuojama rengti ir naujus Kupiškio rajono mero rinkimus, nes kovą į šias pareigas perrinktas Dainius Bardauskas buvo pripažintas kaltu dėl reikalavimo duoti kyšį ir jo priėmimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą.

Jam skirta 25 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė ketverius metus dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje. Pasak Apeliacinio teismo, mero pareigos yra vadovaujančios.

Gegužės viduryje Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė D. Bardausko įgaliojimus.

„Taip, mes palaikysime pirmalaikius rinkimus“, – žurnalistams Vilniuje per Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė, paklausta, ar palaikys konservatorių registruotą parlamento nutarimo projektą.

Siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų konservatoriai argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą po kilusių abejonių dėl politikų savivaldoje elgesio naudojant kanceliarines lėšas.

Jie penktadienį registravo Seimo nutarimo projektą, kad pirmalaikiai rinkimai vyktų rugsėjo 10 dieną.

V. Blinkevičiūtė anksčiau šeštadienį partiečiams per suvažiavimą sakė, kad konservatorių sukeltą politinę krizę reikia spręsti greitai, o jei dabartinė valdžia to nesugeba, socialdemokratai pasirengę prisiimti atsakomybę.

Pagal visuomenės apklausas LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Šeštadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, už ją balsuotų 18,1 proc. žmonių.

Pasitiki M. Sinkevičiumi

V. Blinkevičiūtė sako pasitikinti savo pavaduotoju partijoje, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi jam pateikus paaiškinimus, susijusius su kanceliarinių išmokų panaudojimu.

„Pasitikėjimas juo yra, kad jis nieko nenuslėpė ir nieko nesiruošė nuslėpti. Jis labai atsakingai prisiimdamas tą atsakomybę grąžino lėšas“, – žurnalistams Vilniuje per LSDP suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

M. Sinkevičius per spaudos konferenciją penktadienį neigė piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, tačiau sakė 4 tūkst. eurų grąžino, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Dėl kanceliarinių išmokų panaudojimo Jonavoje teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

M. Sinkevičius taip pat baigia kadenciją Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigose. Paklausta, ar partija telks paramą M. Sinkevičiaus perrinkimui kitą savaitę vyksiančiame asociacijos suvažiavime, V. Blinkevičiūtė teigė, jog šie rinkimai – pačios organizacijos reikalas.

Gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP

LSDP teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tai sakoma šeštadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje priimtoje rezoliucijoje.

„Reikia inicijuoti diskusiją dėl nemažiau negu 3,5 proc. BVP gynybai, ir tam reikės imtis to, ko vengė, deja, daugelis vyriausybių – reikalingų viešųjų finansų pertvarkymo priemonių, užtikrinančių socialiai teisingą ir tvarų biudžeto pajamų didinimą“, – pristatydama rezoliuciją sakė LSDP Krašto apsaugos komiteto pirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė, kad jau formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir jame numatoma išlaikyti tą patį BVP dydį gynybai.

D. Šakalienė šeštadienį taip pat teigė, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje būtina pakviesti Ukrainą tapti NATO nare, nes tai yra strateginis sprendimas, siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje.

„(Suvažiavimas – BNS) įpareigoja LSDP skyrius LSDP statuto ir skyrių reglamentų nustatyta tvarka išnagrinėti tiek esamų, tiek buvusių tarybos narių bei merų lėšų panaudojimo pagrįstumą ir tuos atstovus, kurie tas lėšas panaudojo netinkamai, įpareigoti grąžinti jas į savivaldybių biudžetus“, – teigiama Vilniuje vykusio suvažiavimo priimtame pareiškime.

„Kilus įtarimams dėl LSDP atstovų galimo nusikalstamo lėšų pasisavinimo, rekomenduoja LSDP skyriams kreiptis į LSDP Etikos ir procedūrų komisiją, kuri, įvertinusi pateiktą medžiagą, nuspręstų dėl šios medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms, kad būtų pradėti reikalingi teisiniai tyrimai, taip pat tokiais atvejais vadovaujantis LSDP statutu siūlo LSDP nariams sustabdyti narystę partijoje“, – rašoma jame.

Pareiškime taip pat atsiprašoma Lietuvos žmonių „už šią savivaldoje susiklosčiusią neskaidraus lėšų panaudojimo praktiką“, o frakcijos Seime nariams siūloma aktyviai dalyvauti diskusijose dėl įstatymų, reguliuojančių tarybos narių apmokėjimą ir patirtų kanceliarinių išlaidų kompensavimą.

Negali būti tos panikos, nes Seimo nariai taip pat prisiekę laikytis Konstitucijos.

LSDP taip pat pabrėžė, kad savivaldybės turi dalyvauti priimant šias pataisas, taip apsaugant jų konstitucinę savarankiškoji teisę.

Pareiškimą suvažiavimui pristatęs Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad savivalda pagal Konstituciją Lietuvoje turi veikti „laisvai ir savarankiškai“, todėl piktnaudžiavimo atvejai neturi virsti panika Seime.

„Nepameskime šitų dviejų kompasų, kad mums neprimestų žodžių „politinė krizė“ ir „politinis perkrovimas“, – kalbėjo socialdemokratų senbuvis.

„Negali būti tos panikos, nes Seimo nariai taip pat prisiekę laikytis Konstitucijos“, – sakė jis.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Reaguodama į skelbiamus duomenis, dalyje savivaldybių teisėsauga pradėjo viešojo intereso gynimo arba ikiteisminius tyrimus. Tuo metu valdantieji konservatoriai siūlo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, argumentuodami tai siekiu perkrauti politinę sistemą, o iniciatyvai nesulaukus palaikymo žada atsistatydinti Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Į iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratį yra patekusi ir Jonavos rajono savivaldybė, jai vadovauja LSDP pirmininkės pirmasis pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius. Jis penktadienį per spaudos konferenciją neigė piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, tačiau žadėjo grąžinti 4 tūkst. eurų grąžinti, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

„Dėkoju Mindaugui, puiki preskonferencija ir puikus žingsnis“, – šeštadienį sakė V. P. Andriukaitis.

Partijos skyriai į LSDP vadovus buvo iškėlę dabartinės pirmininkės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras. Du pastarieji pranešė atsiimantys kandidatūras, todėl LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauja tik V. Blinkevičiūtė.

„Turime vieną likusią kandidatūrą šiuo metu“, – trečiadienį BNS sakė partijos atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas.

Jis pranešė, kad likus vienai kandidatūrai šiuo metu svarstoma atsisakyti tiesioginių pirmininko rinkimų, kai balsuoti kviečiami visi partijos nariai.

„Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kandidatuoja tik viena kandidatė, partijos tarybos bus atsiklausta, ar galima nebedaryti tų plačių visoje Lietuvoje rinkimų, bet kandidatūrai pritarti ar nepritarti suvažiavimo metu“, – teigė J. Pankauskas.

Anot jo, taryba dėl to turėtų apsispręsti artimiausiu metu.

LSDP suvažiavimas vyks gegužės 27 dieną Vilniuje.

Tokią pačią praktiką 2021 metais taikė ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Likus vieninteliam kandidatui į partijos vadovo pareigas, Gabrieliui Landsbergiui, konservatorių pirmininku naujai kadencijai jis patvirtintas suvažiavime.

V. Blinkevičiūtė Socialdemokratų partijai vadovauja nuo 2021 metų gegužės.