„Buvo sekmadienio vakaras, tad žmonių klube nedaug. Prie mūsų priėjo apsaugininkas ir paprašė išeiti. Dėl dviejų draugų, kilusių iš Afrikos, neva blogo kvapo“, – pasakojo pareiškėjas.

Įvykį stebėję užsieniečių bičiuliai lietuviai įsitikinę, kad priežastis – vyrų odos spalva. Išprašyti vyrai iš Kamerūno ir Nigerijos.  

„Labai keista, kai būryje draugų dėl kvapo paprašomi išeiti juodaodžiai asmenys, o kitiems dar buvo pasiūlyta pasilikti. Dėl to tvirtai manome, kad tai buvo ne kas kita, o diskriminacija dėl odos spalvos“, – tvirtino pareiškėjas.

Klubo savininkas pasakojo savo versiją dėl ko užsieniečiai buvo išprašyti.

„Prakaito labai daug. Gal sportavo ir atvažiavo į klubą, nežinau. Kiti žmonės sėdėjo prie stalo, pradėjo skųstis, kaip galima sėdėti“, – kalbėjo „Rumor Lounge“ savininkas Piero Buttazzo.

Vadovas sakė, kad su vienu iš užsieniečių dar kitą dieną pakalbėjo asmeniškai. Atsiprašė, paaiškino, kad dėl higienos sumetimų – klubas neturėjo kito pasirinkimo.

Vadovas manė, kad klientas situaciją suprato, pavyko rasti kompromisą, o kreipimasis į tarnybą – pribloškė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba po tyrimo konstatavo, kad Vilniaus širdyje esantis klubas, išprašęs užsieniečius, diskriminavo juos dėl rasės.

„Jeigu iš preliminarių įžvalgų galima reziumuoti, kad buvo diskriminacija, įrodinėjimo našta perkeliama skundžiamam asmeniui. Klubas turėjo įrodyti, kad diskriminacija neįvyko“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.

„Kiekvieną mėnesį darome Afro vakarėlį, bendraujame su Afro grupe. Kad mes darome diskriminaciją – nesąmonė“, – tvirtino P. Buttazzo.

Klubo vadovas sakė, kad sprendimas priimtas – be jokių paaiškinimų. Iš tarnybos sulaukė skambučio, bet pats tuo metu buvo ne Europoje.

„Tarnyba bandė susisiekti, bet klubas neatsakė į paklausimus. Jeigu asmuo atsisako bendradarbiauti – nustatoma diskriminacija“, – sakė I. Laugalytė.

„Aš manau, kad apie daugumą incidentų mes negirdime, nes niekas niekur nesikreipia. Girdime, kad policija nerimtai žiūri į tokius kaltinimus“, – kalbėjo Vilniaus Naktinio Aljanso pirmininkas Mark Adam Harold.

Naktiniai klubai įprastai išprašo neblaivius, agresyvius naktinėtojus, tačiau neįsileisti lankytojų gali ir dėl netinkamos išvaizdos. Tai vadinama – veido kontrole.

„Aišku gali įžeisti. Būna dėl amžiaus neįleidžia, bet labiausiai reikia žiūrėti, ar žmonės adekvatūs, nėra agresyvūs“, – sakė moteris.

Apie diskriminaciją ir neapykantą kalbėsime daug, nes matome, kad yra problema.

„Taip yra visame pasaulyje. Paryžiuje norint pakliūti į aukšto lygio naktinį klubą – turi praeiti ne vieną face control etapą. Tai – normalus dalykas“, – tikino vyras.

„Klubas turi teisę neįleisti žmonių, kurių nenori turėti savo vietoje, bet negali būti pagrindas rasė arba orientacija. Galiu pasakyti, kad tuoj paleisime kampaniją apie elgesį naktimis. Apie diskriminaciją ir neapykantą kalbėsime daug, nes matome, kad yra problema“, – kalbėjo M. Adam Harold.

Kampanija startuos netrukus. Į ją bus įtraukti ir klubų vadovai, ir apsaugos darbuotojai.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi Austrijos pilietis. Jis teigė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo parašyta, jog restoranas samdo tik lietuvius ( angl. We only employ Lithuanian people).

Įmonės vadovas argumentavo, kad tokį tekstą parašęs turėdamas omeny tai, jog vietinius gyventojus lengviau įdarbinti nei užsieniečius.

Lygių galimybių kontrolierei jis aiškino, kad, pagal Lietuvos teisę, užsienio kapitalo įmonės, kokia yra „Vasaros sparnai“, gali įdarbinti tik Europos Sąjungos piliečius ir asmenis, turinčius leidimus nuolat gyventi Lietuvoje.

Darbo skelbimuose nurodytas reikalavimas mokėti kokią nors kalbą turi būt pagrįstas ir proporcingas.

Be to, vienas iš pozicijai keltų reikalavimų – mokėti lietuvių kalbą. Taigi, lietuviai šame kontekste, anot jo, reiškė Lietuvoje gyvenančius ir lietuvių kalbą mokančius asmenis.

Kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipi dėmesį, kad „Vasaros sparnų“ vadovas sutapatino kalbos mokėjimą su pilietybe.

„Darbo skelbimuose nurodytas reikalavimas mokėti kokią nors kalbą turi būt pagrįstas ir proporcingas. Be to, tam, kad mokėtum lietuvių kalbą, nebūtina gyventi Lietuvoje ar būti Lietuvos piliečiu. Tokios sąlygos galėjo apriboti kandidatų (-čių) galimybes bei ketinimus pretenduoti į laisvą darbo vietą“, – sakė ji.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, darbuotojų atrankoje draudžiama teikti pirmenybę kandidatams dėl jų lyties, amžiaus, tautybės, pilietybės, kalbos ir kitų asmens tapatybės požymių.

Pilietybė, kaip tapatybės požymis, dėl kurio draudžiama diskriminuoti, apima Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybę.

Tyrimo metu „Vasaros sparnai“ informavo, kad restoraną ketinama uždaryti ir darbuotojų paieškos nutrauktos. Nepriklausomai nuo to, lygių galimybių kontrolierė įmonei skyrė įspėjimą.

Priešingai nei užsieniečiai, lietuviai gyvenamąją vietą internetu deklaruoti gali.

„Viena iš ES piliečių teisių yra laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje. Privalu užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę asmenys galėtų gauti reikiamas paslaugas tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai, jeigu tai yra įmanoma“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Tarnybai skundą pateikė Italijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Jis teigė, kad prisijungė prie Elektroninių valdžios vartų sistemos norėdamas deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau pasirodė užrašas „Ne Lietuvos Respublikos piliečiai paslaugą gali gauti tik tiesiogiai nuvykę į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę“.

Tai yra sistemos spraga, kurią rekomenduojame ištaisyti.

Tarnybai kreipusis į IVPK, buvo gautas atsakymas, kad gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės yra nustatytos Registrų centro direktoriaus įsakymu.

Taisyklėse galimybė pasinaudoti paslauga internetu yra numatoma Lietuvos pilietybę turintiems asmenims, tačiau kitų ES šalių piliečiai neminimi. Komiteto teigimu, paslaugą būtų galima modernizuoti pritaikant ją užsieniečiams tik pakeitus minėtas taisykles.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinė sąlyga, suteikianti galimybę asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą, yra tapatybės patvirtinimas vienu iš nustatytų būdų, ir pareiškėjas tai padaryti galėjo.

Todėl internetu tapatybę patvirtinusių ES piliečių galimybių apribojimas leidžiant paslauga pasinaudoti vien Lietuvos piliečiams laikytinas nepagrįstu.

„Šiuo atveju nebuvo svarios priežasties reikalauti deklaruoti gyvenamąją vietą tik fiziškai atvykus į įstaigą, nors asmuo galėjo patvirtinti savo tapatybę internetu. Tai yra sistemos spraga, kurią rekomenduojame ištaisyti“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Kontrolierė pripažino diskriminaciją pilietybės pagrindu ir kreipėsi į Registrų centrą bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą siūlydama nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.

„Pastaruoju metu stebime padažnėjimą atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl lyties ir amžiaus pagrindais diskriminuojančių darbo skelbimų arba darbdavių komentarų įsidarbinimo metu“, – teigia Birutė Sabatauskaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius dėl darbo skelbimų į tarnybą kreiptasi 16 kartų. Pusė šių kreipimųsi buvo susijusi  diskriminacija dėl amžiaus, taip pat dažnai pasitaikė skundė dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

„Susisiekus su darbdaviais, pasigirsta įvairios stereotipinės nuostatos. Komentuodami savo skelbimų reikalavimus, darbdaviai amžiaus limitus bando pagrįsti įvairiai. Pavyzdžiui, teigia, kad ieško jauno darbuotojo, nes jis geriau pritaps jauname kolektyve. Ieško moters kasininkės, nes moterys neva kruopštesnės, o vyrų ieško fizinės jėgos reikalaujantiems darbams“, – tarnybos pranešime pasakojo B. Sabatauskaitė.

Pavyzdžiui, teigia, kad ieško jauno darbuotojo, nes jis geriau pritaps jauname kolektyve. Ieško moters kasininkės, nes moterys neva kruopštesnės.

Anot jos, teko susidurti su sušių restoranu, ieškančiu vyro sušių šefo, nes šio patiekalo gaminimas moterims neva gali būti per sunkus.

„Įstatyminė apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties darbo santykių srityje galioja jau 24 metus, o nuo diskriminacijos dėl amžiaus – 18. Tačiau net ir prabėgus ne vienam dešimtmečiui, su tuo dar susiduria darbo ieškantys žmonės“, – sakė kontrolierė.

Kaip diskriminacinį pavyzdį, tarnybą nurodė darbo skelbimą, kad ieškoma jaunų darbuotojų: „Jei esi jaunas, drąsus ir atsakingas – siūlome tau darbą mūsų įmonėje“.

Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją lyties, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ir kitais įstatyme numatytais pagrindais darbo santykių srityje. Į darbo santykių sritį patenka ir darbo skelbimai, ir darbdavio veiksmai, komentarai, klausimai darbo pokalbių metu.

Pasak B. Sabatauskaitės, tačiau esama profesijų ar darbo vietų, kuriose amžiaus ribos yra numatytos įstatymuose, o lytis kartais yra lemiamas faktorius – tai gali būti aktoriai (-ės), modeliai, solistai (-ės) ir pan. 

„Iš po nakties būna, ryte suvaro krūvas sniego ant šaligatvių. Kadangi su valytuvais dėl stovinčių automobilių negali privažiuoti, tad, manau, pačių žmonių kaltė“, – sakė užkalbintas praeivis.

„Turiu pati mažą vaiką, būdavo kartais sudėtingiau įvažiuoti kažkur su vežimėliu. Turi ieškoti, kaip ir kur aplenkti tą sniego krūvelę. Vaikui paaugus dabar tokių problemų nekyla. Bet tikrai su jomis susiduria kitos mamos, auginančios mažus vaikus, taip pat senyvo amžiaus žmonės“, – porino vilnietė.

„O ar yra koks nors kitas sprendimas? – klausimu į klausimą, ką mano apie paliktas suverstas sniego krūvas šaligatviuose, atsakė kita pašnekovė. – Geras variantas būtų, jei surinktų tą sniegą ir kalnų nebeliktų, bet viskas remiasi į pinigus, matyt. O šiemet geriau visiems pataupyti“.

„Jeigu sniegu užverčia kažkokius praėjimus, pravažiavimus, manyčiau, kad turėtų išvežti tas krūvas. Būna, ypač senamiestyje, kartais net į gatvę įžengti turi, kad galėtum praeitį“, – kalbėjo  jauna moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Štai tokios praeivių nuomonės apie sniegą ir jo sukeliamus sunkumus. Tačiau ar žinote, kad sniegas yra susijęs ir su lygiomis galimybėmis. Kaip, paaiškino Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

– Sniego kasimas, lygios galimybės, – kaip tai susiję?

– Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo keletą skirtingų skundų. Neabejotinai, mes visi suprantame, kad sniego nuvalymas svarbus, jog galėtume patekti arba saugiai nueiti į darbą, mokyklą ir pan. Kažkas važiuoja automobiliu, kažkas keliauja pėstute. Tai susiję ir su mūsų sveikata, ir galimybėmis dalyvauti kasdienėje veikloje. Reikia suvokti, kad kai kuriais atvejais tam tikroms žmonių grupėms valant sniegą sudaromos dar papildomos kliūtys be tų, kurios jau yra. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvome gavę žmogaus su negalia skundą. Jis Pilaitės mikrorajone negalėjo patekti iki savo mašinos ir nuvažiuoti į darbą. Pasirodo, valant sniegą jis buvo suverstas konkrečiai toje vietoje, kur yra parkavimo vieta, skirta žmonėms su negalia.

Tad šio sezono metu norime priminti, kad savivaldybės atliktų savo funkciją ir labiau kontroliuotų už teritorijų priežiūrą atsakingas įmones. Kad būtų atkreiptas dėmesys į šios paslaugos teikimą, kad žmonėms sniego sankaupos dar labiau neapsunkintų judėjimo. Norime akcentuoti, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ypač į tas vietas, kur yra nuovažos, viešojo transporto stotelės ir pan. Jeigu negalios neturintis žmogus gal ir galėtų apeiti, tarkim, netvarkingai ir ne vietoje supiltas sniego krūvas, kai kam tai gali būti visiškas savarankiškumo apribojimas. 

Jeigu negalios neturintis žmogus gal ir galėtų apeiti ne vietoje supiltas sniego krūvas, kai kam tai gali būti visiškas savarankiškumo apribojimas.

 

– Mes čia kalbame apie atvejus, kai sniegas yra valomas, bet paliekamas. O jeigu kalbėtume apie visišką sniego nenuvalymą, tai irgi būtų galima fiksuoti tam tikrą pažeidimą?

–   Tai labai priklauso nuo individualių situacijų. Mes, lygių galimybių kontrolieriai, suprantame, kad didelio snygio metu, jeigu kelias dienas gausiai sninga, žinoma, yra skiriami prioritetai, kurias vietas nuvalyti pirmiausia. Tai – ir judresnės gatvės ir tam tikros vietos, kad būtų saugumas žmonių užtikrinamas. Sudarant tuos prioritetus svarbu, kad nebūtų pamirštos tos minėtos vietos, kurios visiškai apriboja žmonių su negalia judėjimą.

– Pasvarstykime iš praktinės pusės – žmogus kreipiasi į jūsų tarnybą.  Kas toliau? Ar pirštu pagrūmojate, ar vyksta kažkokie procesai?

– Galime remtis tuo Vilniaus pavyzdžiui, kai buvo nurodyta ir pakeistos konkrečios priežiūros taisyklės įmonėms, kurios valo sniegą. Buvo nurodyta, kad turi atkreipti dėmesį į konkrečias vietas, pvz., parkavimo, nuovažas ir kitas, skirtas žmonėms su negalia. Kad jiems irgi būtų skiriamas prioritetinis dėmesys. Taigi labai priklauso nuo skundo. Jeigu mes kalbame apie kažkokį teisės akto pakeitimą, mes kreipiamės į atitinkamą instituciją, kad būtų užtikrinamos žmonių lygios galimybės.

Apie iššūkius, su kuriais susiduria savivaldybės, LNK žurnalistas pakalbino ir Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Gintautą  Runovičių.

–  Ar sulaukiate iš gyventojų skundų ar pagalbos prašymų, kad kažkur sniegas nenuvalytas?

– Sniego dar nėra tiek daug, kad kiltų rimtesnių problemų. Na, kai tikra žiema prasideda, snygio daug, visko pasitaiko, bet visada stengiamės reaguoti.

– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priminė praėjusių įvykį, kai Pilaitės mikrorajone buvo netvarkingai nuvalytas sniegas ir suverstas ne vietoje. Jums šis atvejis irgi žinomas?

– Taip. Ir mes jau šiemet atsiklausėme atsakingų padalinių, kur yra įsikūrę socialiniai būstai, kad žinotume tas prioritetines vietas iš anksto. Tą sąrašą gavome, pasidalinome su įmonėmis, kurios prižiūri teritorijas. Tikimės, kad tų pačių problemų šiemet nepasikartos. 

Vasarą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi moteris, kurią į SEO vadybininko (-ės) (angl. SEO Manager) atranką pakvietė „Telia Lietuva“ specialistė.

Pareiškėja į savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyrą gavo įmonės atrankų specialistės žinutę, kviečiančią pretenduoti į minėtą poziciją. Telefoninio pokalbio metu kandidatė atsakė į klausimus apie savo patirtį, kvalifikaciją, pranešė, kad lietuvių kalba nėra jos gimtoji kalba – ji lenkė.

Pareiškėja buvo pakviesta į antrąjį pokalbį, tačiau šis buvo atšauktas ją informavus, kad nors jos kvalifikacija tinkama, dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties baltarusiai (-ės) ir rusai (-ės) nepriimami.

Pretendentų patikrinimo procese įmonė sužinojo, kad Baltarusijoje gimusi moteris turi dvigubą, tai yra, Lenkijos–Baltarusijos, pilietybę.

„Tavo patirtis, išties, atitinka keliamus reikalavimus ir tinka mūsų siūlomai pozicijai, visgi, visiems darbinamiems kandidatams atliekame background (vidinę, red.past.) patikrą, kurios, deja, rusų ir baltarusių kandidatai dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos šiuo metu nepraeina, tad kol kas negalime toliau svarstyti tavo kandidatūros. Išties gaila dėl susiklosčiusios padėties, tačiau asmeniškai tikiu, kad kitomis aplinkybėmis puikiai tiktum komandai su savo ilgamete patirtimi“, – atrankos metu gautą žinutę kontrolieriaus tarnybai pateikė kandidatė.

Neetiškas ir neteisėtas motyvas

Detaliai išanalizavusi situaciją lygių galimybių kontrolierė nustatė, jog „Telia Lietuva“ pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra pagrįstas ir suprantamas, tačiau įmonės argumentai nėra įtikinantys.

Kontrolierės Birutės Sabatauskaistės teigimu, žinutėje išdėstytas motyvas nebekviesti kandidatės į kitą atrankos etapą yra ne tik neetiškas, bet ir neteisėtas.

Geopolitinė mūsų regiono situacija yra tikrai įtempta, tačiau darbuotojų atrankoje privalu vadovautis kritinio mąstymo, nediskriminavimo ir profesionalumo principais.

„Geopolitinė mūsų regiono situacija yra tikrai įtempta, tačiau darbuotojų atrankoje privalu vadovautis kritinio mąstymo, nediskriminavimo ir profesionalumo principais. Pareiškėja yra Europos Sąjungos pilietė, turinti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Nedemokratiška Baltarusijos vadovybė kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, tačiau tai nereiškia, kad baltarusiškų šaknų turintys asmenys dėl savo kilmės savaime yra prastesni ar mažiau verti orių darbo sąlygų“, – sako B. Sabatauskaitė.

Pirmojo pokalbio metu pareiškėjos lietuvių kalbos žinios ir minčių dėstymo sklandumas buvo pakankami, kad ji būtų pakviesta į kitą etapą. Be to, atrankų specialistės žinutė, atskleidžianti, kad tautybė, kilmė ir pilietybė buvo pagrindinė priežastis, parašyta aiškiai ir nedviprasmiškai.

Kontrolierė įspėjo „Telia Lietuva“ vadovybę dėl padaryto lygių galimybių pažeidimo. Ji įmonei taip pat rekomendavo pasitvirtinti visiems darbuotojams žinomą lygių galimybių politiką, kurios būtų laikomasi ir įdarbinimo procedūrų metu.

Pasak „Telia“ pranešimo, bendrovė nuo 2020 metų yra pasitvirtinusi Lygių galimybių gaires, visi vadovai bei atrankų specialistai privalo išklausyti Nešališko samdymo mokymus.

„Telia“: įvyko klaida

Atliekant tyrimą bendrovės atstovai paaiškino, kad komunikacijoje su pareiškėja įvyko žmogiška klaida.

Pasak jų, atrankų specialistė, nežinodama bendrovės procesų, klaidingai interpretavo sprendimą ir informaciją pareiškėjai pranešė netinkamai.

Įmonės administracijos teigimu, „Telia Lietuva“ nerenka duomenų apie kandidatų tautybę ar pilietybę, atsisakymo kviesti į kitą atrankos etapą priežastis – nepakankamos lietuvių kalbos žinios, nes viena iš priėmimo sąlygų – laisvai kalbėti ir rašyti lietuviškai.

Į antrąjį etapą, anot bendrovės, pareiškėja nepakviesta dar ir dėl to, kad pirmojo pokalbio metu jos išsakyti lūkesčiai buvo per dideli siūlomai darbo vietai.

Anot „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovo Ramūno Bagdono, bendrovės komandoje dirba daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų. Dalis jų – Baltarusijos, Ukrainos, Egipto, lndijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Naujosios Zelandijos, Sakartvelo, Švedijos, Vokietijos ir Turkijos piliečiai.

„Vienas iš pozicijai keliamų reikalavimų buvo – laisvai kalbėti ir rašyti lietuvių ir anglų kalbomis. Atsiprašome kandidatės, kad jai buvo klaidingai iškomunikuota informacija apie atrankos procesą ir rezultatus“, – bendrovės pranešime sakė R. Bagdonas.

Anot jo, įvairovė ir pagarba kiekvieno asmens teisėms, nepaisant lyties, tautybės, etninės priklausomybės, religijos, amžiaus, lytinės orientacijos ar negalios, yra „Telia“ vertybių pagrindas. Visose „Telia“ veiklos srityse netoleruojama diskriminacija, priekabiavimas ir patyčios.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įsitikinusi – vienintelis būdas spręsti problemą taip, kad kaskart žmonėms nereikėtų teikti skundų, yra keisti teisės aktus ir taip užtikrinti asmenų su negalia teisę be apribojimų naudotis liftais.

Vilniuje yra daugiabučių, kuriose liftai nestoja antrame aukšte. Kai kuriems tokių daugiabučių antro aukšto gyventojams kartais atsiranda būtinas poreikis naudotis liftu – pavyzdžiui, žmonėms su negalia ir kitais judėjimo sunkumais.

Būtent dėl šios priežasties Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą. Pareiškėja teigė, kad kreipėsi dėl lifto sustojimo antrame aukšte būtinybės, o namo administratorius pasiūlė rengti visų namo gyventojų balsavimą, kuris nuspręstų, ar bus organizuojami lifto taisymo darbai, ar ne. Skundo tyrimo metu name, kuriame gyvena pareiškėja, lifto sustojimas antrame aukšte visgi buvo įjungtas, tačiau netrukus tarnybą pasiekė dar du skundai, atskleidžiantys tokią pačią problemą kituose Vilniaus daugiabučiuose.

Faktas, kad negalią turinti namo gyventoja negali pasinaudoti liftu ir patekti į antrąjį namo aukštą, gali būti laikomas Lygių galimybių įstatymo pažeidimu, neužtikrinant aplinkos prieinamumo asmenims su negalia. Tačiau, kaip pranešime atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, daugiabučių administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nėra aiškių nuostatų, kurios įpareigotų namo administratorių sureguliuoti taip liftą, kad šis sustotų antrame aukšte, kai to pareikalauja bent vienas namo gyventojas ir kai tai būtina dėl asmens negalios, amžiaus, šeiminių aplinkybių.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, Aplinkos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su siūlymu keisti teisės aktus, siekiant užtikrinti žmonių su negalia teisę ir galimybę be apribojimų patekti į visus daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose įrengti liftai, aukštus.

Vieno iš tarnyboje gautų skundų atveju tyrimas nutrauktas, nes jo metu lifto stojimas antrame namo aukšte to prašiusiai pareiškėjai buvo užtikrintas. Kitų dviejų skundų atveju, kaip informuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pradėti tyrimai.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, jog dėl nesutaisomo lifto pacientai su judėjimo negalia neturi galimybių naudotis psichosocialinės reabilitacijos specialistų paslaugomis.

Skundą pateikusi pareiškėja teigė, kad jai buvo reikalinga dialektinės elgesio terapijos paslauga, teikiama trečiame aukšte. Sugedus liftui pacientė neturėjo galimybės šia paslauga naudotis.

Pasak pranešimo, įstatymai įpareigoja objektų prieinamumą užtikrinti savivaldybių institucijas, savininkus arba statinių naudotojus.

Centro administracija teigė negalinti sutvarkyti lifto, nes pastatas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro atstovai aptarė lifto atnaujinimo galimybės. Administracija teigė, jog planuoja statyti naują pastatą, prieinamą žmonėms su negalia.

Kontrolierė centro administracijai pasiūlė paslaugas organizuoti taip, kad jos būtų prieinamos pacientams su judėjimo negalia.

„Jeigu yra abejojama ir manoma, kad jos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo prieštaravimo ir arba pašalinti tuos dvejojimus, arba patvirtinti, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė B. Sabatauskaitė.

Siūlymas ratifikuoti Europos Tarybos (ET) konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos yra įrašytas tarp Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijų penktadienį Seime pristatytoje metinės veiklos ataskaitoje.

Kontrolierė: rekomendaciją atsibodo kartoti

Pristatydama tarnybos rekomendacijas B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo verdiktas duotų atsakymą dėl šios konvencijos, strigusios Seime, likimo.

„Raginame ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tiesą pasakius, šią rekomendaciją turbūt jau atsibodo kartoti ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir mums. (...) Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė teigiamai vertinantis siūlymą, kad Stambulo konvencijos atitiktį šalies pagrindiniam šalies įstatymui įvertintų Konstitucinis Teismas.

Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu.

„Pozityviai vertinu siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam mūsų šalies įstatymui. (...) Čia būtų ne skundimas – prašymas įvertinti, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Yra galimi keli  kreipimosi žanrai, tai gali padaryti kelių Seimo narių grupė, tada tas kreipimasis nėra nagrinėjamas prioriteto tvarka, jei tas kreipimasis būtų priimtas nutarimu, tada KT tokį kreipimąsi nagrinėtų prioriteto tvarka ir atsakymas būtų gana greitas“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Siūlo atnaujinti Lygių galimybių įstatymą

Lygių galimybių kontrolierė taip pat ragino Seimą atnaujinti Lygių galimybių įstatymą, kurio nauja versija buvo parengta dar praėjusios kadencijos Seime.

Pasak kontrolierės, jis užpildytų tam tikras teisines spragas – pvz., apibrėžtų diskriminaciją dėl šeimos padėties, įpareigotų darbdavius pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas.

„Jau nuo 2019 metų Seime yra užregistruotas Lygių galimybių įstatymo naujas projektas, mes raginame Seimą svarstyti ir priimti naują projektą. Ką jis padarytų – įtrauktų šeiminės padėties pagrindą, nes labai dažnai asmenys konsultuojasi dėl diskriminacijos dėl šeiminės padėties, kartu su siūlymu įtraukti lytinės tapatybės pagrindą“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak jos, taip pat naujas projektas „įtvirtintų aiškią pareigą darbdaviams pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas, kaip dabar nurodyta įstatyme, uždraustų priekabiavimą skirtingais pagrindais vartotojų teisių srityje, kas nepadaryta ir tai neatitinka ES direktyvų“.

Seimo komiteto vadovas T. V. Raskevičius teigė, kad dėl projekto šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados, o su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad ji dar atnaujintų svarstomą projektą.

„Esame asmeniškai su socialinės apsaugos ir darbo ministre aptarę šio įstatymo naujos redakcijos turinį, esmė ta, kad yra daug direktyvinių nuostatų, kurias reikėtų perkelti, ir mes turbūt laikysimės strategijos, kad SADM atnaujintų naujos redakcijos projektą ir jis artimiausiu metu grįžtų į Seimą“, – informavo komiteto pirmininkas.

Taip pat B. Sabatauskaitė prašė didinti įstaigos finansavimą, nes, pasak jos, daugėjant papildomų tarnybos funkcijų dabartiniais resursais yra dirbama ties žmogiškųjų išteklių riba.

Ji taip pat teigė, kad „tarnyba, pritraukdama tarptautinį finansavimą, į biudžetą sumoka daugiau pinigų nei gana po finansavimo tuos projektus įgyvendinti“. Šių metų biudžete Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai yra skirtas 567 tūkst. eurų finansavimas.

Kreipimųsi skaičius – rekordinis

Įstaigos teisės grupės vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pristatydama ataskaitos statistinę dalį sakė, kad pernykščiai metai buvo rekordiniai kreipimųsi prasme.

„Praėjusiais metais sulaukėme rekordiško kreipimųsi skaičiaus – tai yra 1011 kreipimųsi, iš kurių 222 buvo skundai, 650 paklausimų ir 139 pasiteiravimai „Facebook“ paskyroje“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu.

2020 metais bendras kreipimųsi skaičius buvo 944, o 2019 metais – 929, dar metais anksčiau – 947.

„Daugybę metų iš eilės daugiausiai kreipimųsi sulaukiame būtent dėl galimos diskriminacijos dėl lyties, pernai tai buvo 203 visų kreipimųsi“, – statistiką pristatė sakė L. Vengalė-Dits.

Taip pat žmonės į tarnybą kreipėsi dėl galimos diskriminacijos rasės, tautybės, kilmės ir t. t. pagrindu – 151 kreipimasis, negalios pagrindu – 125, amžiaus – 110, socialinės padėties – 51 kreipimasis. Dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu gauti 49 kreipimaisi, religijos, tikėjimo ir t t. – 40.

Iš visų pernai besikreipusių 44 proc. buvo moterys, 29 proc. – vyrai, 24 proc. – juridiniai asmenys, 3 proc. – anoniminiai asmenys.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į paklausimus, kurių labai padaugėjo, ir tikrai žmonės klausdami raštu teiraujasi tarnybos apie įvairias galimai diskriminacines situacijas, klausia, ar verta, ar ne pateikti skundą, kaip būtų galima apginti žmogaus teises nuo diskriminacijos. Tai vienas iš efektyvių ir greitų būdų gauti greitą atsakymą ir rasti efektyvų sprendimą“, – kalbėjo L. Vengalė-Dits.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti beveik 2,8 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Jus nurodė, kad vykusiame konkurse į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas užėmė pirmąją vietą.

Turėjusio vykti į pareigas priimančio asmens – lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės pokalbio su pareiškėju pradžioje jis pareiškė nušalinimą kontrolierei nuo sprendimo priėmimo dėl tebesitęsiančių teisminių ginčų, kuriuose pareiškėjas ginčijo lygių galimybių kontrolierės atliktų veiksmų teisėtumą.

Jis mano, kad tuometinė lygių galimybių kontrolierė jam nebuvo objektyvi.

Lygių galimybių kontrolierė atsisakė nusišalinti, tada pareiškėjas atsisakė dalyvauti pokalbyje, kol bus išspręstas jos nušalinimo klausimas. Pretendentui atsisakius dalyvauti pokalbyje, Valstybės tarnybos departamentas paskelbė, kad konkursas neįvyko.

Teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba privalėjo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl lygių galimybių kontrolierės nušalinimo, teismui nepateikė jokių duomenų, jog lygių galimybių kontrolierė turėjo privačių interesų su pareiškėju.

„Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos“, – teigiama pranešime.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių dalyvauti konkurse, jis jame buvo įvertintas aukščiausiu balu, o teiginys, jog per pokalbį lygių galimybių kontrolierė bus šališka, laikytinas hipotetiniu.

Todėl, teismo nuomone, valstybė, atstovaujama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, taip pat neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

M. K., anksčiau patarinėjęs ir tuomečiam prezidentui Valdui Adamkui, teismams skundė sprendimus jį atleisti iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos po jo paviešinto konflikto su tiesioginiu viršininku – Integravimo skyriaus vedėju Tomu Vytautu Raskevičiumi. Pastarasis šiuo metu eina Seimo nario pareigas.

M. K. pasiskundė vadovybei, kad T. V. Raskevičius jį persekioja. Ištyrusi skundą lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė pripažino, kad T. V. Raskevičius elgėsi nederamai.

Teismuose ginčus dėl atleidimo M. K. laimėjo.