„Macikuose veikusiuose nacių ir sovietų lageriuose kalintų, suluošintų ir nužudytų žmonių likimai mums skaudžiai primena, kad totalitariniai režimai nesirenka aukų nei pagal tautybę, nei pagal profesiją ar dar kitus požymius. Šie režimai vykdė nusikaltimus žmoniškumui“, – Vyriausybės pranešime cituojama ministrė pirmininkė.

„Macikų ir šimtai kitų nacių ir sovietų lagerių, gulagų ar karo belaisvių stovyklų, iki šiol randamų masinių belaisvių kapaviečių liudija begalinius karo žiaurumus ir nusikaltimus žmoniškumui. Šie skaudūs istorijos puslapiai mus moko nelikti abejingus – solidariai veikti, kai matome kylančią grėsmę taikai ir stabilumui, ir stabdyti agresorių, kol dar nevėlu“, – pridūrė ji.

Macikuose 15 metų veikė nacių ir sovietų totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą. Čia kalėjo daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai.

1941-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai.

1944-1946 metais sovietai lageryje kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.

Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais okupacinė sovietų valdžia įsteigė Gulago Šilutės (Macikų) lagerį, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Šilutės rajono savivaldybė, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija sprendžia klausimus dėl Macikų lagerių komplekso sutvarkymo ir aukų atminimo įamžinimo.

„Macikų lagerių istorija simboliškai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – aukų tragediją. Tai vieta, apie kurią mažai kas žino netgi Lietuvoje. Ji turi būti visapusiškai ištirta, sutvarkyta ir įamžinta. Macikuose turime sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, svarbų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių istorinei atminčiai", – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Macikuose 15 metų veikė abiejų Europos totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonių kalinimui ir kankinimui. Panaši vieta yra ir Lenkijoje. Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo sušaudyti – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.

Macikuose kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1941-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag luft VI", kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai. 1944-1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.

Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais buvo įsteigtas GULAG'o lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių – profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Ceremonijoje buvo pagerbti ir Armalėnų kaime, Šilutės rajone, rasti masinės kapavietės palaikai, prieš mėnesį perkelti į Macikų lagerių kapines.

Prieš keletą metų Armalėnuose po kelio danga buvo rasta nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų masinė kapavietė. Šiemet atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota apie 1 200 belaisvių palaikų. Jie buvo palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių. Ceremonijos metu juos pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus.

Artimiausiu metu bus pradėti Macikų Sovietų Sąjungos Gulago lagerio laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Užsienio reikalų ministerija, pažymėdama šio komplekso istorinę ir tarptautinę reikšmę, klausimą dėl vietos įamžinimo pradėjo kelti 2017 metais. Kartu su Šilutės rajono savivaldybe, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Kultūros paveldo departamentu ir Vyriausybės kanceliarija nuosekliai dirbta dėl lagerių sutvarkymo plano paruošimo. Pernai Vyriausybė tokį planą patvirtino.

Macikuose, vos trys kilometrai už Šilutės, 1857-ųjų rugsėjį gimė žymus vokiečių dramaturgas ir rašytojas H. Zudermanas, savo kūryba garsinęs Mažosios Lietuvos kraštą. Rašytojas buvo pristatytas Nobelio premijai, bet jos negavo.

1989-aisiais name atidarytas H. Zudermano memorialinis muziejus ir ekspozicija, pasakojanti apie rašytoją ir jo kūrybą. Kitąmet bus minimos 160-osios H. Zudermano gimimo metinės, tačiau Šilutės politikai suskubo muziejų uždaryti. Esą taryboje tvirtinant kultūros įstaigų naujus nuostatus dauguma nė neįtarė, kas iš tiesų slypi už sprendimo.

„Tarybos nariai nesuprato, kad jie baluoja už muziejaus nuostatus jau be H. Zudermano ekspozicijos. Aš prieštaravau visą laiką tam, bet taryba nusprendė ir mane įpareigojo prašyti savivaldybės, kad paimtų patalpas“, – aiškina Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.

„Šitos patalpos numatyta tvarka tarybos sprendimu bus parduodamos. Turint tas patalpas mes turime prisidėti ir prie pačio namo išlaikymo. Irgi nemažai lėšų, nes, kaip matėte, gyventojai jau kalba, kad lyg tai stogas leidžia, reikia stogą remontuoti“, – pasakoja Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Pozingis.

Per beveik tris gyvavimo dešimtmečius muziejus nė karto neremontuotas, savivaldybė tam vis pritrūkdavo lėšų.

„Viską nusprendžia veikla, t. y. muziejaus vykdoma veikla. Ji turi būti aktyvi, o 12 kvadratinių metrų kambarys ir 30–50 lankytojų per metus turbūt irgi nedaro visiems garbės“, – aiškina Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Šilutės muziejaus direktorė sako, kad vien per birželį H. Zudermano muziejuje apsilankė apie 80 lankytojų. Žymaus vokiečių rašytojo ekspozicijos perkėlimą į Hugo Šojaus dvarą ji vertina neigiamai ir sako, kad autentišką rašytojo gimimo vietą būtina išsaugoti.

„Dvaras turi savo jau parengtą ekspoziciją. Bendram kontekste, aišku, bus ir H. Šojus, ir Vydūnas, ir kiti žymūs žmonės, nusipelnę šiam kraštui, bet atminti jį reikia tiesiog toje autentiškoje vietoje, tam ir yra memorialiniai muziejai“, – tikina Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.

Šilutės valdininkai tikina, kad kultūros gerbėjai nebus nuskriausti – atminimo lenta bus perkabinta ant kitos muziejaus sienos, kad būtų matoma iš gatvės pusės.