Pakviestųjų studijuoti skaičius didėjo 13 procentų, o pasirašiusių sutartis – 16,5 procento palyginus su 2019 metais rodo pirmojo priėmimo etapo duomenys. Iki 24 dienos 18 valandos vyks papildomas priėmimas, kurio metu stojantieji gali pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas vietas, o taip pat rinktis valstybės nefinansuojamas studijas.

Augantis susidomėjimas magistrantūros studijomis rodo, kad kokybiškas universitetinis išsilavinimas suteikia papildomų pranašumų ir galimybių darbo rinkoje. STRATA absolventų stebėjimo įrankio duomenimis MRU antros pakopos studijas baigusių įsidarbinusių absolventų dalis į aukštos kvalifikacijos darbą siekia net 90 procentų, o vidutinis atlyginimas palyginus su baigusiais pirmosios pakopos studijas – 25 procentais didesnis. Pasak MRU Priėmimo skyriaus vadovo Sauliaus Bugailiškio, magistrantūros studijas universitete dažniausiai renkasi jau dirbantys žmonės, kurie kelia itin aukštus studijų kokybės reikalavimus, o toks susidomėjimas rodo, kad MRU magistrantūros programos yra unikalios ir orientuotos ne tik į teorines, bet ir praktines žinias. „Be to, universitetas siekia ne tik užtikrinti aukštą studijų kokybę, bet ir atsižvelgia į dirbančiųjų poreikius – didžioji dalis paskaitų vyksta po darbo valandų arba savaitgaliais, maksimaliai išplėtotos nuotolinių studijų ir atsiskaitymų galimybės“, – sako S. Bugailiškis.

Antrojo etapo metu stojantieji dar gali pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas vietas, tačiau S. Bugailiškis primena, kad studijos geriausia investicija, todėl ragintų rinktis norimą studijų programą ir papildomo priėmimo metu pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas: „Suprantame, kad dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos sukeltų padarinių daug neapibrėžtumo, tačiau pasirinkusiems mokamas studijas, universitetas planuoja sudaryti individualaus mokėjimo už studijas grafiką, taip pat pretenduoti į finansinę paramą, stipendijas ir tikslines išmokas“.

„Šiais metais suplanuota tiek pat vietų, kiek pernai: 3808 – magistrantūrai, 477 – doktorantūrai. Tačiau universitetai patys sprendžia, kiek studentų priima – svarbu, kad tilptų į bendrą valstybės skiriamą lėšų sumą“, – BNS atsiųstame komentare cituojamas ministras Algirdas Monkevičius.

Ministerijos patvirtintų finansuojamų vietų skaičius pagal normines kainas nesikeis antrus metus iš eilės, o doktorantūros vietų skaičius išlieka stabilus nuo 2016 metų.

Anot ministerijos, magistrantūrai ir doktorantūrai skiriamos lėšos šių metų priėmimui lyginant su pernai padidėjo apie 13 proc., nes buvo padidintos 2019 metų norminės studijų kainos.

Pasak ministro A. Monkevičiaus, dalis magistrantūros ir doktorantūros vietoms skirtų lėšų nepanaudojama – užpernai liko nepanaudota 217 tūkst. eurų valstybės skiriamų lėšų studijų vietoms, o pernai – 64,5 tūkst. eurų.

„Šiais metais norima, kad visos skiriamos valstybės lėšos studijų vietų finansavimui būtų įsisavintos“, – teigia A. Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, šiemet magistrantūros ir doktorantūros vietoms valstybė skirs 13,08 mln. eurų – beveik milijonu daugiau nei pernai.

Užpernai valstybė tam skyrė kiek daugiau nei 10,2 mln. eurų, panašus skaičius buvo skirtas ir 2016 metais, o dar metais anksčiau – 9,5 mln. eurų.

Universitetai vietas gali perskirstyti

Pagal esamą tvarką, aukštosios mokyklos turi galimybę perskirstyti vietas, todėl realus nemokamų magistrantūros ir doktorantūros vietų skaičius išauga.

Šiais metais norima, kad visos skiriamos valstybės lėšos studijų vietų finansavimui būtų įsisavintos.

„Po perskirstymo gali susidaryti toks skaičius, kad tų vietų yra daugiau, negu Vyriausybė skyrė. Tačiau tai susiję su tuo, kad tos vietos tiesiog nuėjo iš brangesnių mokslų į pigesnius ir virto didesniu vietų skaičium“, – BNS paaiškino Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

„Aišku, yra nustatyti apribojimai, kiek tų vietų galima perskirstyti“, – pridūrė jis.

Po perskirstymo, pagal aukštųjų mokyklų nusistatytas kainas, šiemet į nemokamas magistrantūros vietas bus kviečiami 4166 studentai – 66 mažiau nei pernai.

Nemokamų magistrantūros vietų skaičius 2015 metais siekė 4,5 tūkst., tačiau 2016 metais krito iki 4290. Prieš dvejus metus vietų padaugėjo iki 4362, tačiau pernai skaičius krito iki 4210.

„Aukštosios mokyklos įvertina galimybes priimti studentus. Poreikis yra dinamiškas, nes nė viena metodika negali sureaguoti iš anksto ir numatyti, koks poreikis bus šiais metais“, – teigia V. Jaskūnas.

Tuo metu realus valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius 2015-2017 metais išliko stabilus – 502, pernai pakilo iki 504.

Šiemet valstybės finansuojamų doktorantūros vietų po universitetų perskirstymo bus 497 – septyniomis mažiau nei praėjusiais metais.

2016 m. paramą studijoms Lietuvoje gaus 67 magistrantai iš septynių šalių. Iš jų 40 vietų skirta studentams iš Ukrainos. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo.

„Finansuodami gabių magistrantų iš užsienio studijas Lietuvoje pastebime, kad tai leidžia Lietuvos aukštosioms mokykloms tapti geriau matomomis globalioje studijų erdvėje ir pritraukti užsieniečių, į Lietuvą atvykstančių studijuoti savo lėšomis, dėmesį. Tai labai svarbu skatinant studijų tarptautiškumą ir Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinį patrauklumą, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. – Džiaugiamės galėdami jau antrus metus ypatingą dėmesį skirti studentams iš Ukrainos.“

Paramą studijoms Lietuvoje šalia ukrainiečių taip pat gavo magistrantai iš Azerbaidžano, Uzbekistano, Kinijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos.

Šiemet magistrantūros studijų mūsų šalyje finansavimo konkurse galėjo dalyvauti studentai iš devynių šalių bei už Europos ekonominės erdvės ribų gyvenantys lietuvių kilmės užsieniečiai.

Atrenkant pretendentus buvo vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai, taip pat motyvacija mokytis Lietuvoje ir pateiktos rekomendacijos.

Į magistrantūros studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių teikiama dviejų rūšių parama: išmoka studijų kainai kompensuoti ir 380 eurų (10 BSI dydžio) stipendija.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo į valstybės finansuojamas magistratūros studijas šiemet priimti 4446 studentus.

Pernai magistrantūrai buvo numatytos 4566 valstybės finansuojamos studijų vietos, tačiau ne visos jos buvo užimtos - priimti 4365 studentai, BNS nurodė ministerija.

Ministerija siūlo į biomedicinos mokslų studijų sritį priimti 507, į fizinių mokslų - 456, technologijos mokslų - 1361, socialinių mokslų - 1459, humanitarinių mokslų - 382, menų studijų - 281 magistratūros pirmakursį.

Į doktorantūros studijas ŠMM šiemet siūlo priimti 497 studentus. Daugiausiai studijų krepšelių turėtų atitekti socialinių mokslų, technologijų mokslų ir biomedicinos mokslų doktorantams.

Pernai doktorantūros pirmakursiams buvo numatytos 503 valstybės finansuojamos vietos, į jas priimti 493 doktorantai.

„Finansavimas magistrantūrai ir doktorantūrai lyginant su 2014 m. išlieka toks pats. Valstybės finansuojamų vietų skaičius 2015 m. šiek tiek mažės dėl to, kad aukštosios mokyklos nusistatė didesnes nei pernai studijų kainas. Normines studijų kainas nustato valstybė, tačiau aukštosios mokyklos gali pagal poreikį jas sumažinti siekdamos priimti daugiau studentų“, - teigia ministerija.