„Mūsų pirkimas buvo iš 9 dalių, pagal produktų grupes, kad galėtų daugiau tiekėjų dalyvauti, bet vėlgi gali ateiti tie patys ekologiški produktai iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Numatyti prioriteto būtent lietuviškai produkcijai, juo labiau vietinei, Ukmergės gamintojų, įstatymai nelabai leidžia“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės vicemerė Klavdija Stepanova.

Be to, dėl ekologiškų produktų pabrango maitinimas nuo 70 centų iki 1,4 euro. Projekto iniciatorė – Žemės ūkio ministerija – žada kompensacijas ir šiuo metu rengia finansavimo taisykles.

„Kai taisyklės bus patvirtintos ir, jei savivaldybės norės dalyvauti, norės maitintis sveikiau, ekologiškiau, tai galės kreiptis ir gauti tą finansavimą“, – teigė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Aptarnaujantys darželius tiekėjai sako, kad vietinių ūkininkų produkcija sudaro tik 30 proc.

Protrūkiai užregistruoti dviejose vaikų ugdymo įstaigose ir senelių globos namuose, jų metu iš viso susirgo 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Visiems jiems diagnozuotos ūmios bakterinės kilmės žarnyno infekcijos.

„Skubūs tyrimai dėl įtariamų ūmių žarnyno infekcijų protrūkių šį mėnesį vykdyti maisto ruošimo skyriuose lopšeliuose-darželiuose „Ramunėlė“ ir „Naminukas“ Vilniuje ir globos namuose VšĮ „Elijos vėjarožė“ Šventojoje. Visose minėtose įstaigose buvo atlikti patikrinimai, laikinai sustabdytas maitinimo paslaugų tiekimas, nurodyta atlikti patalpų valymą ir dezinfekciją, darbuotojams – pasitikrinti sveikatą. Taip pat atrinkti rastų patiekalų ir žaliavų mėginiai laboratoriniams tyrimams“, – informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė.

Šiuo metu epidemiologiniai ir laboratoriniai protrūkių tyrimai tebevyksta, tačiau, anot specialistės, svarbu pabrėžti, kad visose minėtų įstaigų maisto ruošimo patalpose patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų, galinčių turėti tiesioginės įtakos ruošiamo maisto saugai. Nustatyta kryžminės taršos rizikos, higieniško maisto tvarkymo, žaliavų saugojimo temperatūrų pažeidimų ir pan.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad vasarą apsinuodijimo maistu rizika yra gerokai didesnė ne tik maistą tvarkančiose įmonėse, bet ir ruošiant maistą namuose.

Norint išvengti skaudžių pasekmių, specialistai pataria nuolat laikytis penkių saugaus maisto tvarkymo rekomendacijų:

* Pasirinkti tik saugias ir kokybiškas žaliavas.

* Laikytis maisto gaminimo ir asmeninės higienos.

* Atskirti žaliavas nuo jau paruoštų patiekalų arba patiekalų, kurie nebus termiškai apdorojami.

* Gerai išvirti ar iškepti ruošiamus patiekalus.

* Žaliavas ir paruoštus patiekalus saugoti tinkamoje temperatūroje.

Kritiški atsiliepimai

Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertų komanda jau ne pirmą savaitę vertina maistą šalies ugdymo įstaigose.

"Šia akcija siekiame ne tikrinti bei bausti, bet gerinti mokinių maitinimo sąlygas ir skatinti mokyklų administracijas bendradarbiauti su mitybos specialistais, Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais. Darželiuose ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi apie 430 tūkst. Lietuvos vaikų, kurių dauguma šiose įstaigose ir maitinasi. Girdime daug kritiškų mokinių ir jų tėvų pastabų dėl maisto vertingumo bei kokybės. Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juolab ant darželinukų stalo", – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Neretai susiduriama su mitu, kad sveikas maistas negali būti skanus. Tai jau ne pirmus metus palaipsniui bando paneigti LTF ir kelių Kauno vaikų darželių bendruomenės.

Paragavo patys

Pastaruosius kelerius metus kelią vis sparčiau skinasi sveikos gyvensenos ir sveikatą tausojančios mitybos iniciatyvos. Diskutuojant ypač apie vaikų mitybos ypatumus, specialistams dažnai tenka paneigti, kad sveikatą tausojantis ir skanus maistas yra du skirtingi dalykai.

Kad šis teiginys tikrai mitas, galėjo įsitikinti Kauno vaikų lopšelio-darželio "Žvangutis" bendruomenė.

Naujojo meniu degustacijos metu šį darželį lankančių vaikų tėvai neblogai nutuokė, kas jų laukia, tačiau viena – apie maistą, pažangias jo gamybos technologijas ir būdus, receptus klausyti bei kalbėtis, visai kas kita – išbandyti pačiam.

Rengiant naujuosius valgiaraščius darželio bendruomenei buvo rengiami susitikimai su mitybos specialiste, maisto technologe, dietiste.

Tėvai, numatytą degustacijos dieną po darbų atskubėję į darželį, galėjo apžiūrėti ir paragauti įvairių patiekalų: salotų, apkepų, desertų, šviežių vaisių kokteilių. Pamatyti, kaip serviruojamas vaikų pietų stalas.

Ant stalų buvo išdėlioti indai su gardžiai atrodančiais morkų apkepu su varške, varškės (9 proc.) apkepu su sorų kruopomis, grikių blyneliais su morkomis, salierais, orkaitėje keptais kiaulienos kukuliais su burokėliais, orkaitėje keptais kalakutienos filė maltinukais su varške ir cukinija, orkaitėje garuose keptomis šakninėmis daržovės su saulėgrąžomis, bulvių koše su brokoliais. Prie patiekalų buvo siūloma graikiško jogurto, nesaldinto jogurto, jogurtinio padažo.

Kartą parėjusi iš darželio pasakojo, kad valgė šokoladinį apkepą. Pasirodo, kad taip buvo pavadintas patiekalas iš viso grūdo miltų.

Prašo ir namuose

Skanaudami patiekalus tėvai vienas su kitais dalijosi savo ir vaikų įspūdžiais apie naująjį valgiaraštį bei apskritai apie sveikesnę mitybą ir įpročius.

"Mano vaikas vandenį gerti pradėjo darželyje. Namuose iki tol vandens niekaip neįsiūlydavau", – pasakojo 5,5 metų sūnaus mama Leta Sačilkaitė, akcentavusi, kad įtvirtinant mitybos įpročius labai svarbus ir bendraamžių pavyzdys.

Ji teigė, kad po pastarųjų valgiaraščio pokyčių sūnus namie sakėsi, kad darželyje kitaip maitina. "Iš pradžių sakė, kad nežino, ką valgo. Bet auklėtoja iš anksto buvo perspėjusi, kad reikės laiko, kol pripras, nebūtinai viskas iš karto turi patikti. Taip ir buvo. Priprato ir dabar valgo be problemų. Grįžta pavalgęs", – sakė mama.

Kalbintos mamos pasakojo, kad iš prie naujojo valgiaraščio jau pripratusių vaikų sulaukiančios prašymų pagaminti tokių pat skanių patiekalų kaip darželyje. Pavyzdžiui, tokių pačių skanių kukulių.

Kita kaunietė taip pat džiaugėsi, kad valgiaraštyje padaugėjo daržovių, vaisių, neapdorotų produktų, kad viskas kaip ir anksčiau gaminama vietoje. "Kažkada buvo kalba, kad galbūt reikėtų maistą ruošti centralizuotai, iš karto pasakiau, kad tokiu atveju keisime darželį", – kalbėjo Asta Muznikovė.

"Įspūdžiai tikrai neblogi", – pritarė ir kaunietė Inga, kurios dukra lanko šį darželį. Moteris teigė, kad namuose tenka gerokai pavargti, norint dukrą įkalbėti rinktis sveikatai palankų maistą.

"Darželyje ji valgo noriai. Gal todėl, kad čia moka skaniai pateikti? Kartą parėjusi iš darželio pasakojo, kad valgė šokoladinį apkepą. Pasirodo, kad taip buvo pavadintas patiekalas iš viso grūdo miltų. Namuose ji tikrai nebūtų valgiusi, bet kai darželyje buvo taip skaniai pavadinta..." – kalbėjo Inga.

Teko investuoti į įrangą

Renginyje dalyvavusi "Žvangučio" darželio dietistė Sandra Čepinskienė tėvų buvo apiberta klausimais ir apie vaikų sveiką mitybą, ir apie konkrečių patiekalų gamybos specifiką.

"Stebėjome, kaip vaikai priima naująjį valgiaraštį. Nusprendėme kelis patiekalus koreguoti", – pasakojo S.Čepinskienė.

Paruošti naujuosius valgiaraščius darželio specialistams padėjo maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė, prieš tai dalyvavusi susitikimuose su darželio bendruomene, diskusijose apie sveiką mitybą, atsakiusi į tėvams rūpimus klausimus.

"Viskas vyko palaipsniui. Prie naujų skonių priprasti nelabai paprasta. Tėveliams irgi reikia laiko priprasti prie tokių pokyčių. Norint, kad vaikai lengviau adaptuotųsi, reikėtų koreguoti visos šeimos mitybos įpročius", – kalbėjo S.Čepinskienė.

Geri norai ir pažangus valgiaraštis – dar ne viskas. Būtina ir tam tikra virtuvės įranga. Dalis jos įsigyta už savivaldybės skirtas lėšas, dalis – panaudojant tėvų darželiui skirtų 2 proc. GPM.

Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juolab ant darželinukų stalo.

Skiriasi dešimtis kartų

"Labai sveika ir skanu. Patiko ir vaisių salotos, kokteiliai, krekeriukai, ir troškintos daržovės su burokėliais, perlinių kruopų košė, o kotletukai, maltinukai – tobuli", – dalijosi įspūdžiais degustacijoje dalyvavęs LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas.

Jis džiaugėsi, kad LTF iniciatyva ugdyti sveikesnės gyvensenos įgūdžius ir įpročius sulaukia vis daugiau palaikymo. Naujų meniu pristatymai jau surengti ir vaikų darželiuose "Etiudas", "Vėrinėlis".

Pasak LTF atstovų, tėvai, norintys, kad ir jų darželiuose atsinaujintų meniu, gali kreiptis į LTF. Šis kartu su vaikų darželių administracija, bendruomene ir specialistais padės teisingai patobulinti meniu.

"Nuo tokių dalykų prasideda visuomenės švietimas ir sąmonėjimas. Nuo pavyzdžio parodymo, pasirinkimo laisvės. Įsakymais, nurodymais iš viršaus niekas nieko neprivers būti protingesnio, sveikesnio. To siekti turi norėti pats žmogus", – kalbėjo LTF pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad visų vaikų darželių valgiaraščiai yra sudaryti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus normatyvus, kiek vaikai turi gauti kilokalorijų, baltymų ir t.t.

"Bet baltymai gali būti augalinės arba gyvulinės kilmės. Kalorijas galime gauti iš baltų beverčių arba iš viso grūdo miltų. Svarbu, kad gautume ne mistines kalorijas, baltymus. Būtina valgyti sveikatą tausojančius patiekalus, pagamintus iš sveikatai palankių produktų", – sakė tėvų atstovas ir pridūrė, kad tai yra mitas, jog norint sveikai maitintis reikia labai daug lėšų – produktai gali būti tie patys, bet skirtingai iš jų pagaminus, vertė ir nauda organizmui gali labai smarkiai skirtis.

Pasak D.Trečiakausko, kol kas pažangių valgiaraščių ir maisto gamybos technologijų pritaikymas Kauno darželiuose nėra masinis reiškinys, tačiau anot jo, kauniečių vaikai maitinami daug geriau nei mažieji vilniečiai.

"LTF su Visuomenės sveikatos centru pastaruosius kelerius metus atliko maisto darželiuose kokybinius tyrimus. Maisto kokybė Kauno ir Vilniaus darželiuose skiriasi dešimtis kartų", – teigė D.Trečiakauskas. Anot jo, Kaunas laimėjęs pasirinkęs necentralizuotą maisto produktų tiekimą darželiams, nes Vilniuje pasirinktas centralizuotas maisto produktų tiekimo būdas, kaip teigė, dėl esamų spragų ir viešojo pirkimo konkursą laimėjusių tiekėjų požiūrio labai neigiamai paveikė galutinį rezultatą.

Rečiau ir trumpiau serga

D.Trečiakauskas užsiminė, kad šiame lopšelyje-darželyje, palyginti su kitais, rečiau ir trumpiau serga vaikai. Lopšelio-darželio  "Žvangutis" direktorė Rasa Šniaukienė tai patvirtino, tačiau nesiėmė tvirtinti, kad taip yra būtent dėl pažangesnių valgiaraščių.

Ji mano, kad prie to prisidėjo ir darželyje praktikuojama lauko pedagogika, kai daug laiko vaikai leidžia lauke. Užsiėmimų vaikams lauke randama net ir šalčiui gerokai paspaudus, jau nekalbant apie gerokai malonesnius orus.

Darželio teritorija apšviesta, įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės. Lauke ir žaidžiama, ir sportuojama, vyksta kasdienės mankštos.

Šį lopšelį-darželį lanko 254 vaikai, jame dirba 25 pedagogai. Vaikų maitinimu rūpinasi keturi darbuotojai.

Arbata – be cukraus

Vieną uostamiesčio lopšelį-darželį lankančios šešiametės mama pasakojo, kad įstaigoje jau kuris laikas kardinaliai pasikeitė vaikams tiekiamas maistas.

Pokyčius klaipėdietė siejo su tuo, kad nuo sausio vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pradėjo kuruoti Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai.

"Kol maistu rūpinosi darželio sesutė, viskas buvo gerai. Atėjus naujiems specialistams, meniu visiškai pasikeitė. Nebeliko vaikams įprastų ir mėgstamų patiekalų, tokių, kaip virtinukai, varškėčiai, vadinamosios pieno paramos – jogurtų, sūrelių", – vardijo mama.

Moters teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose neliko ir sumuštinių, kuriuos pusryčiams valgo dauguma šeimų, o arbata patiekiama be cukraus.

"Kam užkliuvo darželinukų maistas? Kada visi šie patiekalai tapo nesveiki?" – klausė mama.

Klaipėdietė patikino, kad anksčiau vaikai galėjo rinktis, ar nori padažo, ir į jų pageidavimus buvo atsižvelgiama.

Dabar patiekalai apskritai liko be padažo. Moteriai keista, kad pusryčiams keturis kartus per savaitę patiekiamos grūdinės košės. Šis patiekalas kartais būna ir ant vakarienės stalo.

"Varguoliai išmeta į šiukšlių dėžę nemokamai gautas greito paruošimo avižų košes, o klaipėdiečių vaikams tokios košės patiekiamos net du kartus per dieną", – palygino moteris.

Namo grįžta išbadėję

Anot klaipėdietės, vaizdas, kaip vaikai elgiasi susėdę prie pusryčių stalo, priverčia sunerimti.

Iš 20 gal tik trys šešiamečiai valgo tą vandenyje virtą kruopynę.

"Iš 20 gal tik trys šešiamečiai valgo tą vandenyje virtą kruopynę. Kiti tik stumdo šaukštu košę lėkštėje. Galima džiaugtis, kad bent keli vaikai valgo tą košę, bet ką daryti didžiajai daugumai? Laukti alkaniems kito eksperimentinio patiekalo? O vakarienei vėl patiekiamos kruopos ir vėl alkis, kol tėvai pasiims vaiką iš darželio", – teigė mama.

Moteris atkreipė dėmesį, kad nė vienam nekiltų mintis išmesti eurų kupiūros į šiukšlių dėžę, tačiau už maistą, kuris keliauja į šiukšlių dėžes, nes vaikai nevalgo, mokama nesusimąstant, o visa kritika atremiama žodžiais: "sveika mityba".

"Suaugusiajam sunku laikytis dietos, tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris ketverius metus maitinosi vienaip, ir staiga viskas pasikeičia. Netikiu, kad tėvai vaikus namuose maitina taip, kaip darželiuose. Verda jiems patiekalus be druskos, cukraus, neduoda jokio sūrelio ar jogurto", – abejojo moteris.

Klaipėdietė įtarė, kad sveika mityba prisidengiama norint sutaupyti: "Turbūt neįmanoma vaikų maitinti dar vargingiau. Vienos košės. Svarbiausia teigti, kad tai labai sveika. Atrodo, kad grįžome atgal į sovietmetį."

Šešiametės mama atkreipė dėmesį, kad dalis tėvų ir anksčiau skųsdavosi maitinimu darželiuose – netiko sausi pusryčiai ar pieniška dešrelė.

"Įdomu, kaip tie tėvai jaučiasi dabar, kai namo vedasi peralkusį vaiką?" – dėstė klaipėdietė.

Vaikai atakuoja šaldytuvą

Pasikeitusiu maistu ikimokyklinėse ugdymo įstaigose piktinosi ir kiti tėvai. Apie tai aršiai diskutuoti pradėta sausį.

Dauguma taip pat skundėsi, kad vaikai namo grįžta alkani ir vis ko nors ieško šaldytuve.

Kai kurios mamos guodėsi, kad rytais namie gamina pusryčius mažyliams, nes šie nebevalgo darželyje patiekto maisto. Klaipėdietės baiminasi, kad vaikas nevalgęs bus visą dieną.

Diskusijų metu tėvai kelia klausimą: ar bus naudos iš maitinimo pakeitimo darželiuose, jei namuose mityba išliks tokia pat?

Tėvai taip pat atkreipė dėmesį, kad košės yra verdamos tik vandenyje.

Užkliuvo ir tai, kad darželyje vaikams duodama gerti tik vandens su citrina.

Valgiaraščius turi suderinti

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro darbuotojus stebina tėvų piktinimasis pasikeitusiu maistu lopšeliuose-darželiuose ir teiginiais, kad dėl to kalta įstaiga.

Pasak specialistų, daugumoje įstaigų dar vadovaujamasi senais valgiaraščiais.

Nors miesto tarybos sprendimu biure ikimokyklinio ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai įsteigti nuo sausio 1 d., naujieji perspektyviniai valgiaraščiai tik dabar baigiami ruošti.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė pabrėžė, kad naujais meniu dauguma darželių pradės vadovautis nuo balandžio.

Naujieji perspektyviniai 20 dienų valgiaraščiai privalo būti suderinti su Klaipėdos valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

R.Baliutavičiūtė teigė, kad sudaryti keturi valgiaraščių variantai. Jie skiriasi kai kuriais patiekalais.

Darželiai, kurie pasirinko pirmąjį variantą, naujuosius valgiaraščius gavo vasario 21 d. Likusieji išdalyti kovo pirmąją savaitę.

"Ikimokyklinės įstaigos maitintis pagal naujus valgiaraščius turėjo galimybę tik nuo kovo. Tokių buvo tik kelios. Likusios įstaigos naujais valgiaraščiais pradės vadovautis nuo balandžio 3 d. Tad tikrai keista, kai tėvai teigia, kad maistas jau pasikeitė. Gal jie tiesiog atkreipė dėmesį, ką valgo vaikai, nes pastaruoju metu daug kalbėta šia tema", – svarstė vedėja.

Atsisakė net padažų

Pasak R.Baliutavičiūtės, rengiant perspektyvinius valgiaraščius atsižvelgta į visus teisės aktus, Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamas sveikos mitybos rekomendacijas.

Pagal naująją tvarką ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai gaus daugiau daržovių, sumažintas cukraus kiekis, atsisakyta saldintų gėrimų.

Balta duona keičiama į ruginę ar pusruginę, kuri, teigiama, yra gerokai vertingesnė sveikatai. Taip pat skatinama vaikus gerti vandenį.

R.Baliutavičiūtė aiškino, kad pagal naujuosius valgiaraščius vaikams du kartus per savaitę tiekiama kiauliena, po kartą – jautiena arba kalakutiena, vištiena ir žuvys.

Prie pietų patiekalų atsisakyta padažų. Sumažintas bulvių vartojimas, padidintas kruopų kiekis.

Sausi pusryčiai iš valgiaraščio išbraukti, nes juose yra milžiniškas kiekis cukraus.

"Norime paneigti tarp tėvų sklindančius gandus, kad košės verdamos tik vandenyje. Taip tikrai nėra. Naudojamas ir pienas. Darželiuose anksčiau populiarūs sausi pusryčiai iš valgiaraščio išbraukti, nes juose yra milžiniškas kiekis cukraus", – pabrėžė vedėja.

Anot R.Baliutavičiūtės, vaikai turi gauti kokybišką, sveiką ir visavertį maistą.

"Tinkamas maistas būtinas vaiko augimui, vystymuisi, gerai sveikatai, fiziniam aktyvumui palaikyti", – pabrėžė vedėja.

R.Baliutavičiūtė tikino, kad naujųjų valgiaraščių patiekalai yra ir skanūs, ir sveiki.

"Jei tėvai patys vaikus maitina tik pusfabrikačiais, sausais pusryčiais, pratina prie labai saldaus maisto, tai gal mažyliui sveikas maistas ir bus nepriimtinas. Tačiau negalime taip maitinti visų. Turime vadovautis teisės aktais, rekomendacijomis, skatinti sveiką mitybą", – pabrėžė vedėja.

R.Baliutavičiūtė pasakojo, kad neseniai buvo gautas vienas anoniminis skundas telefonu dėl maitinimo darželyje.

Tačiau mama atsisakė nurodyti įstaigos, kurią lanko jos vaikas, pavadinimą.

"Dėl to negalėjome pasigilinti į konkretaus darželio valgiaraštį", – tvirtino vedėja.

Vaikų norai – ne argumentas

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Rita Viskantienė atkreipė dėmesį, kad reikalavimas sumažinti druskos, cukraus, hidrintų riebalų kiekį darželinukų maiste Lietuvoje įsigaliojo prieš daugiau nei metus.

Tarnyba atlieka patikrinimus, ar paisoma šios tvarkos. Tiriami ir patys produktai.

Tiesa, pažeidimų nustatoma retai. Pernai vienoje įstaigoje rasta reikalavimų neatitinkančių dešrelių.

"Darželiai negauna produktų su draudžiamais maisto priedais, per dideliu druskos ar cukraus kiekiu. Nebėra ir sumuštinių. Vaikams duodama nesaldi arbata. Saldžius gėrimus pietų metų pakeitė vanduo. Retai tiekiamos ir pieniškos dešrelės, kurių taip bijojo tėvai, tačiau ir jos buvo aukščiausios rūšies. Dabar dešrelių išvis nebeliks", – pabrėžė inspektorė.

Anot R.Viskantienės, anksčiau darželiai mėgo ir sūrius sausainius, lazdeles, saldžias bandeles. Tokių užkandžių teko atsisakyti.

Pašnekovė patikino, kad darželinukams ir toliau tiekiami nemokamai pieno produktai: jogurtai, sūreliai, bet jie yra ekologiški.

"Mano žiniomis, nė vienas darželis neatsisakė šios programos. Tik rečiau tiekiami tokie produktai – du kartus per savaitę", – teigė inspektorė.

R.Viskantienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau darželiai labiau derinosi prie pačių vaikų, jų norų. Inspektorė spėjo, kad gal dėl to ir kyla audringos diskusijos.

"Tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad naujuose valgiaraščiuose nėra patiekalo, kuris būtų kiekvieną dieną, tuo anksčiau skųsdavosi tėvai", – komentavo inspektorė.

R.Viskantienė atkreipė dėmesį, kad naujuose valgiaraščiuose jau įvertintos ir mažesnės rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos normos, kurios patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pastarosios turi įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

"Kadangi rengiami nauji valgiaraščiai, įvertintas ir šis reikalavimas. Normos mažesnės, tai ir patiekaluose turi būti dar mažiau cukraus, riebalų", – pabrėžė inspektorė.

Kauno vicemerui Kazimierui Nausėdai nė motais, kad specialistų darbo grupė nusprendė, jog vaikų darželiams maisto tiekti centralizuotai neverta. Politikas vėl ėmė proteguoti vienai bendrovei naudingą projektą.

Atsibudo prieš šventes

"Jeigu kažkam kyla abejonių, galima civilizuotai susėsti ir išsiaiškinti. Dabar nei iš šio, nei iš to atsirado iniciatyva grįžti prie šio klausimo", – vicemero iniciatyva nustebino Lietuvos tėvų forumo tarybos narį Audrių Murauską. Jį nustebino ir pasirinktas laikas – K.Nausėda su savo idėja iššoko prieš Kalėdas.

Forumo nariai pabūgo, kad, pasinaudodamas šventiniu šurmuliu, K.Nausėda su kai kuriais miesto tarybos nariais gali tylomis nuspręsti, jog Kauno vaikų darželiams maistas būtų tiekiamas centralizuotai, nors tam prieštarauja pinigus mokantys tėvai, o ir darbo grupė nusprendė, kad tokia reforma nereikalinga.
Tėvų forumas išplatino laišką miesto tarybos nariams ir miesto vadovams.

"Mus pasiekė tik neoficiali informacija, ir sureagavome profilaktiškai, tačiau iki šiol jokios reakcijos nesulaukėme. Net ir pats vicemeras K.Nausėda nebandė su mumis susisiekti. Jeigu būtume paskleidę netiesą, manau, reakcija tikrai būtų", – svarstė A.Murauskas.

Anot jo, Tėvų forumo nariai ketina kreiptis į miesto tarybos komitetus. "Norime, kad komitetų nariai tiesiogiai vicemero apie tai pasiteirautų. Klausimas nebuvo svarstytas komitetuose, o teikiant jį tarybai tai padaryti būtina", – pastebėjo A.Murauskas.

Aibė problemų

Lietuvos tėvų forumo atstovas priminė, kad Vilnius bandė vaikų darželiamas maisto produktus tiekti centralizuotai, tačiau kilo aibė problemų, todėl šio eksperimento atsisakyta.

"Kaune specialiai tam sukurta darbo grupė dirbo ne vieną mėnesį, išnagrinėjo aplinkybes ir netgi tai, kas buvo eskaluojama viešojoje erdvėje – neva produktus darželiai pirko per didelėmis kainomis: mokėjo dvylika litų už agurkus ar šešis litus už kiaušinius. Atlikus auditą, pirkimo dokumentuose tokių kainų nebuvo rasta. Iš surinktų duomenų ir audito dokumentų buvo aiškiai matyti, kad viešai savivaldybės administracijos skleisti skaičiai tikrai yra melas", – aiškino darbo grupėje dirbęs A.Murauskas.

Pasak jo, nustatyta tik keletas taisytinų vietų organizuojant viešuosius pirkimus, o poreikio pirkti produktus centralizuotai nebuvo, tad keista, kad vėl pasigirdo tokios iniciatyvos.

"Būtų smagu, kad ta iniciatyva toliau nevešėtų, nes iki šiol jau daug jėgų, laiko ir darbo kainavo, kad sprendimas nebūtų priimtas buldozeriu", – šyptelėjo Lietuvos tėvų forumo atstovas.

K.Nausėda bandė skubinti

"Apie vicemero iniciatyvą jo paties ir reikia klausti. Iš jo gavome raštą, kad reikia rengti sprendimo projektą, bet, kiek žinau, jis iki galo nebuvo parengtas", – paaiškino savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis neslėpė neskubėjęs vykdyti vicemero nurodymo.

"Surašėme raštą merui Andriui Kupčinskui, kad tokį pavedimą reikia atidėti ir nedaryti skubotų veiksmų, nes buvo kilęs visuomenės nepasitenkinimas, ir darbo grupė pasisakė, kad to nereikia", – paaiškino D.Ratkelis ir pridūrė, kad meras pritarė būtent jo pasiūlymui.

Savivaldybės administracijos vadovas tikino, kad šiuo metu jokie svarstymai dėl centralizuoto produktų tiekimo darželiams nevyksta.

Neaišku, kuo remiasi

"Atsiųskite man klausimus raštu, aš jums atsakysiu", – išgirdęs, kokiu klausimu domimės, pareiškė vicemeras K.Nausėda, bet netrukus atlyžo, tik jo išdėstyti argumentai nuskambėjo gana keistai.

"Manyčiau, kad pagal pateiktus gerbiamo Mažeikos (Virginijus Mažeika, savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros valdybos direktorius – aut. pastaba) duomenis neatitinka darželių perkamų produktų kainos. Viename darželyje cukrus perkamas už 4,20 lito, kitame – už 3 litus. Norėjau išsamaus atsakymo dėl kainų skirtumo, ir mano nurodymas buvo dėl sprendimo projekto. Tėveliams atpigtų maisto produktai", – bandė aiškinti K.Nausėda.

Paklaustas, ar yra susipažinęs su šį klausimą svarsčiusios darbo grupės surinkta medžiaga, politikas, kuriam patikėta rūpintis miesto švietimo reikalais, toliau išvedžiojo: "Taip, yra didelių nusiskundimų. Buvo atliktas auditas, ir audito išvadose irgi tai yra pažymėta. Šiuo metu neturiu su savimi audito išvadų ir nelabai galiu komentuoti. Dar pakelsime, išsamiai išnagrinėsime ir galėsime informuoti, ką ta darbo grupė nusprendė."

O gal pačiam vicemerui, kuris turi savo ūkį ir augina daržoves, būtų paranki centralizuota maisto produktų tiekimo darželiams tvarka? "Aš maitinimo netiekiu. Paprasčiausiai įžvelgiu tai, kad perkama tokiomis aukštomis kainomis, jog "Maximose" ar bet kuriose parduotuvėse yra galimybė daug pigiau nusipirkti. Man bandoma primesti šitą dalyką, bet tiesiog nėra pagrindo", – bandė įtikinti K.Nausėda.

Ryšys su daržovėmis

"Nereikia ant vicemero pykti – jis klusniai vykdo jam duotus nurodymus, nes tik paklusniems atitenka tokie postai, bet toks elgesys yra nusikalstamas. K.Nausėda pats augino penkis vaikus, tai jam tada ir reikėjo pabandyti juos maitinti centralizuotai. Kažin ar būtų užaugę?" – neslėpė ironijos miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Anot jo, savivaldybė turi daugybę būdų ir galimybių kontroliuoti ir viešuosius prikimus, ir kainas, tačiau paprastai užsiima tik pinigų perskirstymu. "Kaune ir taip tų vaikų tiek belikę, kad kiekvieną jų šaukštu galima būtų pamaitinti, ir nereikia sekti pasakų apie taupymą. Žinau, kad vicemero pavardė siejama su bulvėmis ir burokais, bet ar ši iniciatyva kaip nors su tomis daržovėmis susijusi, nežinau. Jo vaikai greičiausiai augo valgydami ne vien burokus ir bulves", – šyptelėjo A.Garbaravičius.

"Keista, kad vicemeras prieš šventes pabudo. Gal jis pats savo derliaus nespėjo realizuoti? O gal kas kitas jį paskatino?" – juokavo tarybos narys Simonas Kairys.

Jis priminė, kad centralizuoto maisto produktų tiekimo darželiams klausimas ne kartą buvo svarstytas ir Antikorupcijos komisijoje, nes viešojoje erdvėje bandyta aiškinti, kad tik naujai siūloma tvarka padės išvengti korupcijos organizuojant pirkimus.

"Komisijoje sutarėme, kad viešųjų pirkimų klausimais geriau dirbti tiesiogiai su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir jų vadovais, jeigu iš tikrųjų norima, kad viskas vyktų skaidriau ir lėšos būtų naudojamos taupiai nepakenkiant kokybei", – sakė Antikorupcijos komisijos narys S.Kairys.

Ragina neatsipalaiduoti

"Nesuprantama, kaip žmogus, nepasitaręs nei su tėvais, nei su specialistais, vienas nusprendžia. Gal už to ir slypi ūkininko interesas?" – svarstė tarybos narys Povilas Mačiulis. Jis sakė suprantantis tėvų nuogąstavimus, kad tokios iniciatyvos netaptų tyliai už nugarų priimtais sprendimais.

Miesto tarybos narys Stasys Buškevičius atkreipė dėmesį, kad ne vien tėvai pasisakė prieš centralizuotą produktų tiekimą: nagrinėjo darbo grupė, spaudoje ne kartą analizuoti tos sistemos trūkumai Vilniuje ir tai, kad visuomenė tokios tvarkos nenori. "Ir staiga nei iš šio, nei iš to vicemerui susišvietė grįžti prie to paties pasitelkus tik tuos skaičius, kuriuos darbo grupė paneigė. Tai verčia abejoti vicemero kompetencija", – pastebėjo S.Buškevičius.

Jis įžvelgė, kad dabar politikai nesiryš svarstyti šio klausimo, nes tai neparanku prieš rinkimus, bet S.Buškevičius neatmetė galimybės, kad po rinkimų vėl bus bandoma prie to sugrįžti.

"Ši vicemero iniciatyva mane papiktino, bet ar už jos slypi kieno nors interesai, aš nežinau. Belieka visiems akylai stebėti situaciją ir neatsipalaiduoti", – paragino politikas.