Kaip rašoma pranešime, mažiausias pajamas gaunantys žmonės kainų svyravimus jaučia labiau. Daugiau nei 90 proc. gyventojų mano, kad kainos kyla, tačiau jų padidėjimą gyventojai jaučia skirtingai.

„Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai yra skausmingesni nei tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Duomenys rodo, kad jie didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausiems produktams, tad natūralu, kad net menkiausias kainų pasikeitimas gali turėti poveikį jų biudžetui“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, dar neseniai apie du trečdalius mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupės visų išlaidų sudarė maistui, elektrai, dujoms, šildymui skirtos išlaidos, o vidutines pajamas gaunančių asmenų – apie pusę visų išlaidų.

Pesimistines nuotaikas lemia ir neišblėsusi skaudi patirtis. 2006-2008 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei pusantro karto, panašiai pakilo ir darbo užmokestis, bet, prasidėjus finansų krizei, ekonomikos nuosmukis pastebimai pristabdė pajamų augimą, ir tai užsitęsė apie penkerius metus.

2009-2015 m. vidutinė pensija didėjo lėčiau, o vidutinis darbo užmokestis – panašiu tempu, kaip vidutinės maisto kainos. Tuo metu kai kurie gyventojai, tikėtina, labiau pajautė perkamosios galios sumažėjimą.

„Tikėtina, kad įsiminta neigiama patirtis iki šiol yra išlikusi atmintyje, todėl žmonės labiau pastebi ir akcentuoja kainų kilimą, o ne didėjančias pajamas“, – sakė P. Morkūnas.

Vis dėlto, pasak jo, situacija pastaraisiais metais nesuteikia pagrindo pesimistinėms mintims: tiek vidutinė pensija, tiek ir vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug keturis kartus greičiau nei maisto kainos.

Nors per metus atpigo vištiena ir kai kurie kiti produktai, ypač daug sumokėti teks už daržoves, sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė. Jos teigimu, pabrangimas priklauso nuo daržovių kilmės šalies, tačiau už kai kurias iš jų teks sumokėti net 160 proc. brangiau.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ nurodo A. Ramaškevičienė.

Daugiau teks sumokėti už žuvį

Per metus pieno produktai didžiuosiuose prekybos tinkluose atpigo dešimtadaliu, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mėsos kainos, pasak A. Ramaškevičienės keitėsi įvairiai.

„Per metus maždaug apie 10 proc. atpigo beveik visi pieno produktai: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, tepus riebalų mišinys, mažiau brandintas fermentinis sūris. Varškė atpigo netgi daugiau kaip 10 proc. Tai – metinis pokytis. Kalbant apie mėsą, kiaulienos kainos, galima sakyti, nesikeitė. Jautienos kainose yra mažėjimo tendencija – ši mėsa atpigo apie 5–8 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji priduria, kad iš jautienos produktų atpigo tik kumpis su kaulu ir kumpis be kaulo. Ekspertės teigimu, nugarinė pabrango apie 10 proc., tačiau vištienos produktų kainos atpigo apie 13–14 proc. Kiaušiniai, priklausomai nuo jų dydžio, per metus atpigo 6–15 proc. Pasak A. Ramaškevičienės, šiek tiek didėja žuvies produktų kainos.

„Jūrinės lydekos, silkės, jūriniai ešeriai ir menkės per metus šiek tiek pabrango. Gal ryškiausiai pakito silkių kaina – jos pabrango apie 16 proc. Kitų minėtų žuvų kainos pakilo apie 5 proc. Didėjimo tendencija lengvai matoma ir trumpame laikotarpyje – kainos, išskyrus menkių, padidėjo apie 2–3 proc.“, – sako A. Ramaškevičienė. Jos aiškinimu, per savaitę menkių kainos sumažėjo apie 2 proc., tačiau, išreiškus valiuta, kaina tepasikeitė apie 10 euro centų.

Atpigo tik pomidorai, paprikos ir svogūnai

Per metus šiek tiek sumažėjo juodos duonos kaina – apie 9 proc., bet balta duona ir batonas nepinga. Jų kaina išlieka labai panaši ir svyruoja vos 2–3 proc. „Cukraus pigimo tendencija ta pati, kaip ir šiek tiek anksčiau. Vis dėlto rinkoje yra cukraus perviršis, todėl cukrus, palyginus su pernai metais, pigesnis apie 8–9 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Anot ekspertės, didžiausi kainų svyravimai pastebimi daržovių sektoriuje. Ypač tai galima pastebėti dabar, kai rinką papildė šviežių lietuviškų daržovių derlius. A. Ramaškevičienės tvirtinimu, lyginant su pernai metais, beveik visos daržovės yra pabrangusios. Ji išskiria tik pomidorus, paprikas ir svogūnus, kurie šiek tiek atpigo.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad prieš mėnesį prekybos centruose morkų dar nebuvo, o prieš savaitę jos buvo dar brangesnės, nei yra dabar. Per savaitę, pasak pašnekovės, lietuviškos morkos atpigo apie 24 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito

A. Ramaškevičienė priduria, kad panašią tendenciją galima matyti, stebint bulvių kainas. „Jos taip pat po truputį pinga, tačiau, palyginus su pernai metais, kaina dar išlieka gerokai aukštesnė. Importuoti kopūstai taip pat yra apie 10 proc. brangesni, palyginus su pernai metais. Savaitės, mėnesio laikotarpyje pastebimas svyravimas – prieš mėnesį jie buvo dvigubai brangesni. Dabar, po mėnesio, jie atpigo, tačiau per savaitę pokyčio nėra“, – teigia A. Ramaškevičienė.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje liepos mėnesį, palyginus su praėjusių metų liepa, sumažėjo apie 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimų kainos smuko apie 15 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo natūralaus riebumo pieno, beveik penktadaliu – kiaulių supirkimo kainos.

Iš augalininkystės produktų beveik ketvirtadaliu pabrango rapsų sėklos, o 13 proc. pabrango bulvės ir kvietrugiai. Maždaug dešimtadaliu padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos, o avižų ir miežių – dešimtadaliu sumažėjo.

Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų.

Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su  TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai.

Gyventojai apsiriko nedaug

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, perskaičiuodami kainas, gyventojai klydo nedaug. Palyginus tyrimo dalyvių nurodytą prekės ar paslaugos kainą litais ir eurais, paaiškėjo, kad nurodytos kainos nesutampa maždaug dešimtadaliu (nurodytą kainą eurais perskaičiavus į litus nustatytu kursu). Dažniau perkamų mažos vertės prekių kainos litais ir eurais nesutapo šiek tiek labiau (9–10 proc.), rečiau perkamų ir didesnės vertės – 7–8 procentais. Daugiausia skiriasi bulvių (vidutiniškai 20 proc.), batono ir savaitraščio su  TV programa (vidutiniškai po 12 proc.), kainos, nurodytos litais ir eurais, mažiausiai – automobilio plovimo savitarnos paslaugų (1 proc.), vaikiškos kuprinės ir elektrinio virdulio (po 7 proc.) kainos litais ir eurais.

„Apskritai kainų litais ir eurais nesutapimas nėra didelis. Jis galėjo atsirasti dėl kainos litais apvalinimo, dėl perskaičiavimo kurso apvalinimo, kad būtų patogiau skaičiuoti, arba kainos eurais apvalinimo iki akiai patrauklios kainos.  Nors apsirinkame nedaug, vis dėlto, kol dar nepripratome prie naujos valiutos, daugiau atidumo perkant kasdieninius nedidelės vertės pirkinius nepakenktų“, - sako J. Varanauskienė.

Mažos vertės prekės perskaičiuojant dažniau „pabrangsta“, didesnės vertės – „atpinga“

Kaip rodo tyrimo rezultatai, perskaičiuodami iš litų į eurus, gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti. Pasak J. Varanauskienės, mažesnės vertės prekių „pabranginimas“ mintyse perskaičiuojant kainą į eurus, sudaro prielaidų nepastebimai išleisti tokioms prekėms daugiau negu tada, kai atsiskaitydavome litais. Tuo tarpu parduotuvėje pamačius brangių daiktų kainas didesnes, negu  tikėjomės, tai galėtų apsaugoti nuo pigumo iliuzijos. „Kol dar nepripratome prie naujos valiutos, svarbu kontroliuoti išlaidas mažavertėms prekėms, kurių kainos atrodo nereikšmingos. Dėl polinkio padidinti mažavertes kainas galime apsirikti nepasiimdami grąžos ar palikdami per daug arbatpinigių“, - teigia J. Varanauskienė.

Mažiau klysta vidutinio amžiaus, turtingesni ir didesnio išsilavinimo gyventojai

Atliekant tyrimą analizuota, kokie gyventojai sugebėjo tiksliau nurodyti kainas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai, ar gyventojas yra lankęsis kokioje nors euro zonos šalyje, ar tvarko išlaidų buhalteriją, didelės įtakos neturi. Tuo tarpu manantys, kad kainos, įvedus eurą, nedidės, skaičiuoja šiek tiek tiksliau negu tie, kurie mano, jog prekės ir paslaugos pabrangs. Vidutinio amžiaus (30–49 m.) gyventojai apsirinka mažiau negu jaunesni ar vyresni.

Mažiau apsirikti būdinga aukštesnio išsilavinimo žmonėms ir tiems, kurių finansinė padėtis yra geresnė. Pasikeitus valiutai, gyventojai turi ne tik priprasti prie naujų banknotų ir monetų, bet ir prie pasikeitusių kainų dydžių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, iš pradžių gyventojai paprasčiausiai perskaičiuoja kainas iš senos valiutos į naują, taikydami įvairius algoritmus. Ilgainiui prie kainų vertės naująja valiuta priprantama ir gyventojai liaujasi kiekvieną kartą perskaičiuoti. 

„Kadangi perskaičiuoti dėl nepatogaus keitimo kurso būna gana sudėtinga, skaičiavimo rezultatai būna netikslūs. Manoma, kad gyventojai greičiau ir tiksliau nustato kainas (pigu ar brangu), kai jau jiems nebereikia versti iš vienos valiutos į kitą“, – sako J. Varanauskienė.

Tyrime dalyvavo 1097 Lietuvos gyventojai (15 m. ir vyresni) įvairiose Lietuvos vietovėse. Tyrimo metu apklausos dalyviams pateiktas 35 prekių sąrašas. Iš pradžių buvo prašoma nurodyti išvardintų prekių ir paslaugų kainas litais (litais ir centais), po to – eurais (eurais ir centais). Buvo prašoma kainas eurais nurodyti spontaniškai, tiksliai neperskaičiuojant. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 9- 15 dienomis. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.