M. Yousafzai teigė, kad Talibano valdymas jos gimtajame Afganistane buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku.

„Talibanas buvimą mergaite pavertė kažkuo neteisėtu, ir tai turi savo kainą“, – sakė ji ir pabrėžė, kad priespaudą patiriančios afganistaniečių mergaitės kartais pradeda vartoti narkotikus ir bando nusižudyti.

Apie tuoktuves pranešė pati nuotaka socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šiandien man brangi mano gyvenimo diena. Mes su Asseru (Maliku) susisaistėme santuokos saitais visam gyvenimui“, – parašė ji ir paskelbė savo ir jaunikio nuotraukų iš vestuvių.

„Atšventėme kuklią nikkah ceremoniją savo namuose Birmingame drauge su savo šeimomis. Pasimelskite už mus. Esame laimingi, kad kartu leidžiamės į mūsų laukiančią kelionę“, – pridūrė ji.

Nikkah ceremonija yra pirmas žingsnis musulmoniškose vestuvėse.

2012 metais, kai M. Yousafzai buvo 15 metų, jos gimtajame mieste Svato slėnyje mokyklos autobuse ją į galvą pašovė Afganistano Talibano judėjimo grupuotės Pakistane „Tehreek-e-Taliban“ kovotojai.

Sunkiai sužeista M. Yousafzai liko gyva, buvo ilgus mėnesius gydoma namuose bei užsienyje ir parašė didelio populiarumo sulaukusią autobiografiją „I Am Malala“ (Aš esu Malala).

2014 metais, būdama 17-os,  M. Yousafzai buvo apdovanota Nobelio taikos premija, kurią pasidalino su vaikų teisių aktyvistu iš Indijos Kailashu Satyarthi (Kailašu Satjarthiu).

Pernai  M. Yousafzai baigė Oksfordo universitetą, kur mokėsi filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslų.

24 metų moteris ir toliau propaguoja mergaičių švietimą, o jos pelno nesiekiantis Malalos fondas yra investavęs Afganistane 2 mln. JAV dolerių (1,74 mln. eurų).

Ji taip pat pasirašė sutartį su „Apple TV+“ vaidybinių ir dokumentinių filmų kūrimui. Pagrindinis dėmesys juose turėtų būti skiriamas moterims ir vaikams.

Mergina socialiniame tinkle tviteryje pasidalino nuotraukomis, kaip su šeima švenčia jos universiteto baigimą.

M. Yousafzai įgijo filosofijos, politikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį.

Prieš beveik aštuonerius metus mergina buvo pašauta į galvą pakeliui į mokyklą gimtajame Pakistane. 2012 metų spalį Talibanas surengė prieš merginą išpuolį dėl jos kovos už mergaičių švietimą. Sunkiai sužalota M. Yousafzai gydymui buvo nuskraidinta į Didžiąją Britaniją, šeima įsikūrė Birmingame. Dabar M. Yousafzai yra 22 metai.

2014 metais ji kartu su Indijos aktyvistu Kailashu Satyarthiu apdovanota Nobelio taikos premija. Ji tapo jauniausia visų laikų Nobelio premijos laureate.

Leidykla „Little, Brown Books for Young Readers“ naujienų agentūrai „The Associated Press“ pirmadienį sakė, kad M. Yousafzai knyga „We Are Displaced“ (Esame perkeltieji) pasirodys rugsėjo 4 dieną.

Joje pakistanietė dalinsis savo patirtimi ir pasakos kitų žmonių iš pabėgėlių stovyklų istorijas.

Dvidešimtmetė, kuriai talibai peršovė galvą už agitavimą dėl mergaičių švietimo jos gimtajame Pakistane, sako siekianti parodyti, kad „humaniškumas yra svarbiau už statistiką“.

Nobelio taikos premiją už vaikų teisių gynimą M. Yousafzai gavo 2014 metais, būdama 17-metė. Ji buvo įvertinta už savo pastangas užtikrinti mergaičių teisę į švietimą savo šalyje ir tapo jauniausia šio prestižinio apdovanojimo laureate.

M. Yousafzai taip pat išleido didelio skaitytojų dėmesio sulaukusią autobiografinę knygą „Aš esu Malala“ (I Am Malala).

„Taip jaudinuosi vykdama į Oksfordą!!“ – tviteryje parašė 20-metė. Ji taip pat paskelbė gautą pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad ji priimta studijuoti filosofijos, politikos ir ekonomikos (FPE).

Ketvirtadienį moksleiviai visoje Britanijoje gavo savo abitūros egzaminų rezultatus. M.Yousafzai savo rezultatų nepaskelbė, bet sakė: „Sveikinu visus abiturientus – sunkiausi metai. Geriausi linkėjimai laukiančiam gyvenimui!“

2012 metų spalį, kai Malala buvo tik 15-metė, vienas Talibano kovotojas šovė jai į galvą autobuse, kuriuo mergina po egzamino važiavo namo į savo kaimą Svato slėnyje.

Sužeistoji buvo nuskraidinta gydyti į centrinėje Anglijoje esantį Birmingamą ir nuo to laiko su šeima ten gyvena. Ji tęsia savo mokslus ir aktyvistės veiklą.

Nobelio taikos premiją už vaikų teisių gynimą M.Yousafzai gavo 2014 metais, būdama 17-metė, kartu su Kailashu Satyarthi (Kailašu Satjarčiu) iš Indijos.

Liepos mėnesį, paskutinę dieną mokykloje, ji atidarė naują „Twitter“ paskyrą ir pavadino mokyklos baigimo patirtį „karčiai saldžia“.

„Žinau, kad milijonai mergaičių visame pasaulyje nelanko mokyklos ir gali niekada negauti progos užbaigti mokslų“, – rašė ji.

Tačiau M.Yousafzai sakė, kad džiaugiasi savo ateitimi, ir pažadėjo toliau „kovoti už mergaites“.

Oksfordo FPE studijos yra prestižinės; jas yra baigę daug britų politikų ir pasaulio lyderių, tarp jų – velionė Pakistano premjerė Benazir Bhutto (Benazir Bhuto).

Europos Parlamentas ketvirtadienį įtraukė nužudytą Rusijos opozicijos lyderį Borisą Nemcovą, kalinamą Saudo Arabijos tinklaraštininką Raifą Badawi (Raifą Badavį) ir Venesuelos opoziciją į kandidatų pelnyti Sacharovo žmogaus teisių premiją trumpąjį sąrašą.

Sacharovo premiją, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, Europos Parlamentas kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, kovojančioms su diktatūra, netolerancija, fanatizmu ar priespauda. Premijos vertė – 50 tūkst. eurų.

Šis prestižinis apdovanojimas, kurio laureatas bus paskelbtas spalio 29 dieną, bus įteiktas per ceremoniją Strasbūre gruodžio 16 dieną.

Europos Parlamento deputatai tris finalininkus atrinko trečiadienį.

55 metų B.Nemcovas, buvęs vicepremjeras, tapęs prezidento Vladimiro Putino kritiku, buvo nušautas vasario pabaigoje ant tilto per Maskvos upę visai šalia Kremliaus.

Saudo Arabijos teismas 31 metų R.Badawi skyrė 1 000 kirčių ir 10 metų laisvės atėmimo už islamo įžeidimą, bet plakimą sustabdė po pirmosios egzekucijos, per kurią aktyvistas gavo 50 kirčių.

Tarp potencialių laureatų taip pat buvo įvardytas Venesuelos politinis aljansas „Mesa de la Unidad Democratica“, atstovaujantis politiniams kaliniams ir opozicijos grupėms.

Praeitais metais Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją pelnė gydytojas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė) jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Anksčiau šis apdovanojimas buvo paskirtas Pakistano mergaičių švietimo aktyvistei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai), kovos su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje lyderiui Nelsonui Mandelai ir Mianmaro demokratijos aktyvistei Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či).

Pakistano kovotoja už paauglių teisę mokytis Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), kuri gyvena Britanijoje po Pakistane surengto talibų išpuolio, per kurį mėginta ją nužudyti, pelnė aukštus įvertinimus per nacionalinius mokyklos egzaminus, pranešė penktadienį jos tėvas.

Prieš trejus metus dėl mergaičių teisės mokytis į galvą šauta mergaitė per egzaminą GCSE (vidurinio mokslo baigimo) atestatui gauti pelnė šešis aukščiausio A* lygio bei keturis A lygio pažymius.

„Mano žmona Toor Pekai (Tur Pekai) ir aš didžiuojamės Malala, – parašė savo paskyroje tinkle „Twitter“ jos tėvas Ziauddinas (Ziaudinas). – Mokslas – kiekvienam vaikui“.

Aukščiausiais pažymiais buvo įvertintos jos biologijos, chemijos, fizikos, religinių studijų ir dviejų matematikos egzaminų žinios.

Per 2012 metų Talibano kovotojų išpuolį Malala tik atsitiktinai liko gyva – kulka nekliudė jos smegenų; Pakistane tuo metu viešėję britų gydytojai suteikė jai skubią pagalbą. Paskui ji buvo nuskraidinta į specializuotą kliniką Birmingame, kur jai buvo atlikta ne viena operacija. Pasveikusi Malala su šeima liko gyventi Britanijoje.

Malala, kuri tikisi kada nors tapti Pakistano premjere, mokėsi Birmingame mergaičių mokykloje. 2014 metais jai buvo skirta Nobelio taikos premija, kurią ji pasidalino su Indijos vaikų teisių gynėju Kailashu Satyarthi (Kailašu Satjarčiu).

Pakistano teismas nuteisė 10 vyrų kalėti iki gyvos galvos už švietimo aktyvistės Malalos Yousafzai užpuolimą prieš trejus metus. Visi 10 vyrų, pasak pareigūnų, priklausė Pakistano Talibanui.

M. Yousafzai, kuriai tuo metu buvo 15 metų, buvo pašauta į galvą, kai važiavo mokykliniu autobusu. Pernai ji buvo apdovanota Nobelio taikos premija už pastangas užtikrinti mergaičių ir moterų teisę į šveitimą Pakistane.

Šiuo metu M. Yousafzai su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), kuriai 2012 metais į galvą šovė Talibano kovotojas, pareiškė, jog jai plyšta širdis dėl „beprasmiškai ir šaltakraujiškai“ Talibano antradienį nužudytų dešimčių vaikų Pakistane.

Ginkluotiems užpuolikams šturmavus kariuomenės vadovaujamą mokyklą šiaurės vakariniame Pešavaro mieste, žuvo mažiausiai 130 žmonių, daugiausia mokinių. Šis išpuolis netrukus sulaukė pasaulio bendruomenės pasmerkimo.

„Aš sielvartauju dėl šio bejausmio ir šaltakraujiško teroro akto Pešavare, kuris prieš mus atsivėrė. Nekalti vaikai neturi vietos savo mokykloje, kai dedasi toks siaubas“, – sakė Malala savo pareiškime.

„Aš smerkiu šiuos žiaurius ir bailius veiksmus ir palaikau Pakistano vyriausybę bei ginkluotąsias pajėgas, kurių pastangos iki šiol, reaguojant į šį siaubingą įvykį, yra pagirtinos“, – pridūrė ji.

Prieš tapdama pasauliniu kovos už vaikų teises simboliu dabar Britanijoje gyvenanti 17 metų Malala patyrė žiaurų Talibano kerštą už jos pradėtą mergaičių švietimo kampaniją – 2012 metų spalio 9 dieną ją šūviu į galvą sunkiai sužeidė vienas kovotojas.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP), kuri neva keršijo už stambaus masto kariuomenės operaciją regione ir sakė nurodžiusi kovotojams šaudyti į vyresnius mokinius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vainikavo naujienų agentūros AFP sudarytą įtakingiausių pasaulyje žmonių sąrašą 2014 metais, pažymėtais didelį poveikį padariusių konfliktų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei aptemdytais kraštutinio smurto epizodų.

Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderis Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis) ir Nigerijos moksleivės, pagrobto Čiboko miestelyje islamistų grupuotės „Boko Haram“ taip pat buvo paminėtos tarp svarbiausių asmenybių, o šis faktas atspindi karingų grupuočių, kurių programos radikalesnės netgi už propaguojamas tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“, iškilimą.

IS kovotojų žiauriai nužudyto amerikiečio žurnalisto Jameso Foley (Džeimso Foulio) kenčiančių tėvų pademonstruotas nepaprastas orumas taip pat sulaukė pripažinimo sąraše, sudarytame AFP pagrindinių redaktorių po konsultacijų su daugiau negu 370 agentūros žurnalistų, dirbančių visame pasaulyje.

Diane ir Johnas Foley (Dajen ir Džonas Fouliai) niekada nesiliovė kovoję dėl savo sūnaus – su AFP bendradarbiavusio reporterio, tapusio pirmuoju įkaitu iš Vakarų šalių, kuriam egzekuciją įvykdė „Islamo valstybė“. Internete paskelbtas šiurpus vaizdo įrašas išprovokavo įtūžį, paskatinusį pasiųsti JAV kariuomenę į konfliktus Irake ir Sirijoje.

AFP pernai paskelbė įtakingiausių 2013 metų žmonių sąrašą, kurį vainikavo Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) – buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas, atskleidęs Amerikos vykdomo elektroninio šnipinėjimo mastą, Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) ir pakistanietė moksleivė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), šiais metais pelniusi Nobelio taikos premiją.

AFP nuomone, 2014 metais didžiausią įtaką pasaulio įvykiams padarė šie žmonės:

Vladimiras Putinas: Įsiplieskus Ukrainos konfliktui ir Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, santykiai tarp Vakarų šalių ir Maskvos pašlijo labiausiai nuo Berlyno sienos griūties 1989 metais. 62 metų V.Putinas yra esminis veikėjas konfrontacijoje, kuri gali peraugti į naują šaltąjį karą.

Abu Bakras al Baghdadi: Irakietis „Islamo valstybės“ lyderis, gimęs 1941 metais, yra centrinė figūra Artimuosius Rytus krečiančiame konflikte. Jis pasiskelbė kalifu didelėse teritorijose, kurią IS kovotojai užėmė Sirijoje ir Irake, ir valdo ją geležiniu kumščiu. Kovai su šiais džihadistais buvo įkurta JAV vadovaujama koalicija.

Nigerijos moksleivės: Grupuotė „Boko Haram“ pagrobė 276 moksleives Nigerijos šiaurės rytiniame Čiboko miestelyje balandžio viduryje, o tas incidentas sukrėtė visą pasaulį. Socialiniuose tinkluose žmonės rengė kampanijas su šūkiu „Sugrąžinkite mūsų mergaites“ (#bringbackourgirls). Tos moksleivės tapo simboliu, atspindinčiu žiaurumus, vykdomus „Boko Haram“, kuri yra paskelbusi palaikanti „Islamo valstybę“. Iš pagrobtų mergaičių 219 tebėra „Boko Haram“ rankose, ir nėra jokių ženklų, kaip ir kada jos bus paleistos ir ar tai iš viso kada nors bus padaryta.

Popiežius Pranciškus: Kai argentinietis Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas) 2013 metais buvo išrinktas Katalikų Bažnyčios vadovu, greitai tapo aišku, kad jis bus naujo stiliaus pontifikas. Pranciškus tai patvirtino šiais metais, ištiesdamas ranką išsiskyrusioms poroms, nors ir nesiėmė jokių konkrečių žingsnių šioje srityje. Jis taip pat gynė krikščionis, gyvenančius Artimuosiuose Rytuose, ir ragino įtakinguosius islamo intelektualus pasmerkti džihadistų smurtą.

Malala Yousafzai: Ši Pakistanietė paauglė tapo pasauliniu simboliu, kai 2012 metų spalio 9-ąją buvo pašauta į galvą Talibano kovotojų ir vos nežuvo, užsitraukusi islamistų rūstybę dėl savo pareiškimų, kad mergaitės taip pat turi teisę į švietimą. 17-metė aktyvistė tapo jauniausiu kada nors Nobelio taikos premiją pelniusiu žmogumi. Šį apdovanojimą ji pasidalijo su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi (Kailašu Satjarthiu).

Joshua Wongas: Šis 18-metis yra vienas iš pagrindinių veidų prodemokratiniame Honkongo judėjime, šiais metais pademonstravusiame didelio masto nepaklusnumą centrinei Kinijos vyriausybei. Nors „Skėčių revoliucija“ buvo sustabdyta arba bent sutrikdyta, Joshua Wongas ir kiti lyderiai įsitikinę, kad jų reikalavimai užtikrinti realią demokratiją nebegalės būti ignoruojami.

Diane ir Johnas Foley: Jų sūnus Jamesas Foley, amerikietis laisvai samdomas žurnalistas, buvo pagrobtas Sirijoje 2012 metų lapkritį. Jis tapo pirmuoju iš IS įkaitais laikomų Vakarų šalių piliečių, kuriam ta grupuotė įvykdė egzekuciją. Kol jų sūnus buvo laikomas pagrobtas, tėvų pastangos jį išvaduoti atsitrenkdavo į JAV institucijų kategorišką atsisakymą derėtis su pagrobėjais. Diane ir Johnas drąsiai ir oriai saugojo jo atminimą.

Oscaras Pistorius (Oskaras Pistorijus): Ši parolimpinė sporto žvaigždė iš Pietų Afrikos Respublikos tapo metų bylos, prikausčiusios žiūrovus prie televizorių jo šalyje ir visame pasaulyje, pagrindiniu veikėju. O.Pistorius nušovės savo širdies draugę Reevą Steenkamp (Revą Stenkamp) 2013 metų Valentino dienos paryčiais. Po televizijos transliuoto bylos nagrinėjimo teisėjai jį pasiuntė penkeriems metams už grotų dėl netyčinės žmogžudystės. Prokurorai dabar apskundė tą nutartį ir siekia, kad sportininkas būtų teisiamas dėl tyčinės žmogžudystės.

Thomas Piketty (Toma Piketi): Prancūzų ekonomistas, parašęs didelės apimties veikalą „Kapitalas XXI amžiuje“ (Le Capital au XXIe siecle), pardavė šimtus tūkstančių savo knygos egzempliorių Prancūzijoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kur jo akademinės teorijos apie didėjančią ekonominę nelygybę pasirodė esančios artimos daugeliui skaitytojų. Kartu su šių metų Nobelio ekonomikos premija vadinamą apdovanojimą pelniusiu Jean'u Tirole'u (Žanu Tiroliu) Th.Piketty patvirtina, kad Prancūzija tebeturi ekonomikos mokslo šviesulių, nors pačios šalies ekonomiką krečia krizė.

Jackas Ma (Džekas Ma): Kinijos verslumo dvasios simboliu tapęs Jackas Ma įkūrė interneto milžinę „Alibaba“, apjungiančią paslaugas, panašias į teikiamas elektroninės parduotuvės „Amazon“, elektroninių aukcionų sistemos „eBay“ ir paieškų sistemos „Google“. Rugsėjį „Alibaba“ akcijomis pradėta prekiauti Volstrite, o jos pirminis viešasis akcijų siūlymas buvo visų laikų didžiausias. Šis 50-metis buvęs anglų kalbos mokytojas yra turtingiausias žmogus Kinijoje.