Pristatė Lietuvą

„Tai didžiausias ir populiariausias pasaulyje magijos šou televizijoje, jame pasirodė daugybė mano bičiulių, kolegų iš viso pasaulio ir net mano autoritetas – pats Davidas Copperfieldas“, – pasakoja M. Wizard.

Kvietimą pasirodyti žiūrimiausiame magijos šou jis sutiko ne tik džiugiai, bet ir atsakingai – nuo pat pirmos akimirkos pradėjo ieškoti unikalaus būdo ne tik pademonstruoti savo magijos stilių, bet ir kuo įdomiau pristatyti Lietuvą, sostinę Vilnių.

Amerikos magijos šou transliavo M. Wizard numerį, kurį magas drauge su profesionalų komanda nufilmavo Vilniaus senamiestyje esančiame unikaliame viešbutyje.

„Dėl triuko specifikos nusprendėme neskraidinti jo į Las Vegasą, o kad geriau atskleistume jo idėją, nuotaiką ir eleganciją, ieškojome ypatingos vietos vaizdo transliacijai kurti. Triuką atlikau vienoje Vilniaus senamiesčio menėje ir teletilto pagalba jis buvo transliuojamas į studiją Las Vegase“, – paaiškina iliuzionistas.

Triuko filmavimo metu vilniečių kūrybinė komanda tiesiogiai bendravo su JAV laidos režisieriais ir prodiuseriais, kad triuko pateikimas tiktų ir derėtų visos laidos kontekste.

Mantas, ne kartą pats lankęsis Jungtinėse Valstijoje, yra sakęs, kad Las Vegasas ir Vilnius – jo mylimiausi miestai.

„Pagaliau įvyko vienas geriausių mano triukų: ne tik aš į Las Vegasą vykau, bet ir pats Las Vegasas atvyko į mano gimtąjį miestą. Ir tai įvyko matant milijoninei auditorijai!“ – apie pasiūlymą sukurti transliaciją iš Vilniaus pasakoja M. Wizard.

Neįprastas numeris

„Norėjau atlikti neįprastą ir asmenišką numerį – ne su kortomis, monetomis ar kitais matytais atributais“, – sako vilnietis iliuzionistas.

Jis pasirinko mažai matytą triuką ir minimalistinį jo atlikimą. Triukui naudojo kėdę. Šio pasirodymo metu kėdė tampa simboliu – magas su ja lyg pasakoja istoriją apie tuos laikus, kai šalia savęs scenoje neturėjo jokių rekvizitų, asistenčių ir magiją kūrė tik su pačiais paprasčiausiais dalykais, net ir kėdėmis. Tas unikalumas ir paprastumas, kaip pasakoja Mantas, ir patraukė šios laidos žvaigždžių Penno ir Tellerio dėmesį.

Pasak žinomo lietuvių iliuzionisto, televizija skiriasi nuo gyvo pasirodymo, turi savitų niuansų, kuriuos svarbu iš anksto apmąstyti.

M. Wizard sako, kad svarbiausia jam buvo pasirodymo originalumas pasauliniame laidos kontekste. „Šios laidos formatas – apgauti laidos komisijos narius, itin patyrusius iliuzionistus Penną ir Tellerį. Nors niekada nebuvau didelis šio projekto idėjos gerbėjas, nes nenoriu savo meno nei renginiuose, nei televizijoje pateikti kaip iššūkio, šioje laidoje man atrodė ne tai svarbiausia. Specialiai pasirinkau triuką, kurio paslaptį jie puikiai žino, bet pateikiau jį originaliau“, – pasakoja lietuvis artistas.

Po pasirodymo M. Wizard sulaukė puikių komisijos narių Penno ir Tellerio įvertinimų.

Kaupė sceninę patirtį

Žinomas iliuzionistas kvietimo dalyvauti projekte „Fool Us“ sulaukia jau antrą kartą ir neslepia, kad dešimtmetis, skiriantis šias patirtis, buvo reikšmingas jo karjeroje.

Pirmojo kvietimo į „Fool Us“ projektą Mantas sulaukė prieš maždaug dešimt metų, tuomet jis startavo dar Didžiojoje Britanijoje. Prodiuseriai ieškojo talentingų jaunų iliuzionistų. Tuo metu lietuvis juto, kad jam dar reikia sukaupti sceninės patirties, dar ne laikas dalyvauti tokio pobūdžio šou. Per tą laiką „Fool Us“ pelnė prestižinę reputaciją ir tarp žiūrovų, ir tarp iliuzijos meno profesionalų.

Televizijos šou „Fool Us“ komanda atsakingai renkasi laidos turinį, kiekvienas jos dalyvis pirmiausia praeina atranką už eterio ribų ir tik tuomet būna pakviestas dalyvauti projekte. Manto atveju viskas pavyko itin lengvai ir sklandžiai – prodiuseriai pamatė vieną lietuvio vaizdo įrašą ir iškart su juo susisiekė.

Vėliau – ne vieno mėnesio darbas, kai buvo derinamos pasirodymo detalės. Visą laiką Mantas juto amerikiečių kūrybinės komandos palaikymą, nuoširdų susidomėjimą jo idėjomis ir bendru noru jas realizuoti projekte. Be to, laidos kūrėjai domėjosi jo istorija ir patirtimi, tad turėjęs progos papasakoti daugiau apie Lietuvą, netoliese vykstantį karą ir jam brangius žmones, savo požiūrį į magijos meną.

„Jaučiausi taip, lyg atstovauju ne tik sau ir savo kuriamam menui, bet ir savo miestui, šaliai. Be galo myliu savo meną, žiūrovą ir tikiu, kad kiekviena patirtis man leidžia į sceną grįžti su dar profesionalesne, gilesne ir įtraukiančia modernia magija“, – nuoširdžiai kalba M. Wizard.

Sesuo Celina: linkiu išpakuoti Jėzaus dovaną

Man Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus gimtadienis, kuriam ruošiuosi keturias savaites ir kurį švenčiu dar dvi savaites. Tarp mūsų, krikščionių, tos keturios savaitės vadinamos adventu, o kitos dvi po Kalėdų – Kalėdų laiku. Tikrai verta tiek laiko skirti šiai ypatingai progai, nes juk tai – Dievo gimtadienis! Svarbiausia, kad neaprėpiamas Dievas pats panorėjo būti toks silpnas, ribotas ir nesaugus, kaip mes, žmonės. Man visuomet kelia nuostabą, kaip tas, kuris yra Visatos autorius, panorėjo būti savo paties kūriniu! Todėl bene pati geriausia Kalėdų šventės nuostata – nuostaba. Kai esi pagautas nuostabos, gali maloniai nustebinti ir kitus.

Esmė: benediktinių vienuolė Celina Rasa Galinytė OSB primena, kad svarbiausias šv. Kalėdų akcentas – ne vaišės, bet geroji žinia: gimė žmonijos Atpirkėjas. R. Galinytės asmeninio archyvo nuotr.

Dievas, tapęs žmogumi, yra pati didžiausia dovana žmonijai, nes savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Jis kiekvieną išgelbėjo iš polinkio į blogį ir dovanojo naują galimybę vidinei laisvei. Šios dovanos nė vienas iš mūsų nenusipelnė, neužsidirbo ir net negalėjo tikėtis, bet kiekvienas ją gavo, tik gal ne kiekvienas išpakavo. Tad Kalėdų proga linkiu sau ir kitiems išpakuoti Jėzaus dovaną! Vienas išpakavimo būdų – sustoti prie prakartėlės ir tyloje žvelgti į ją. Tas paprastas Jėzaus gimimo vaizdelis kalba apie nesuvokiamą Dievo meilę man ir kiekvienam pasaulio žmogui, kurios vedamas Jis pasirinko būti pažeidžiamas, netgi nužudomas, kad gautume viską, kas tik gali būti geriausia. Tokiu pasirinkimu Dievas ypač pabrėžė kiekvieno žmogaus orumą, kurio niekas iš mūsų negali atimti. Iš čia kyla viltis, kad ši Dievo meilė triumfuos ir neleis blogiui pasakyti paskutinio žodžio. Tiek mano širdyje, tiek kiekvieno iš mūsų gyvenimuose, tiek visame pasaulyje. Dėl to meldžiuosi ir atkakliai prašau Dievo, kuris supranta kiekvieną širdį, kad jau ir šių Kalėdų proga Jis padovanotų pasauliui taiką. Ne paliaubas, ne kompromisus, bet tikrą, Dievo duotą, patvarią taiką.

Viktorija Streiča: duokite dėkingumo ir atminties

Šių metų dovana bus banali, o gal net visiems jau nusibodusi. Tačiau visos didžiosios tiesos, manau, yra banalios. Nebanalus galbūt būna tik kelias, kuriuo reikia nueiti iki jų. Šiais metais tas kelias buvo karas. Turbūt lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri susitapatino su ukrainiečiais ir per atstumą širdimi ėjo tą kelią kartu. Todėl šiais metais mano laukiamiausia dovana po eglute – dėkingumas ir atmintis. Dėkingumas už kiekvieną saugų žingsnį, už elementariausius dalykus – galimybę gulėti šiltoje lovoje, galimybę paruošti maisto šeimai ir valgyti prie apšviesto stalo… Dėkingumas už tai, kiek daug aš turiu, nes karo kelias parodė, kad vieną gražią dieną žmogus gali visko netekti.

Esmė: „Atmintis skirta tam, kad nepamirštume dėkoti už tai, ką turime, ir pasibaigus šventėms“, – sako aktorė ir režisierė V. Streiča. T. Biliūno nuotr.

Jei prieš tai tau atrodė, kad kažko galėtų būti daugiau, kad kažko turi per mažai, staiga supranti, jog turi tiek, kiek tau reikia. Turi daug daugiau, nei tau iš tiesų reikia. Atmintis skirta tam, kad nepamirštume dėkoti už tai, ką turime, ir pasibaigus šventėms. Kadaise su dukra teko gulėti ligoninės neurologijos skyriuje, kur pamačiau visiškai kitokį pasaulį ir supratau, kad mums šiame gyvenime pavyko ištraukti laimingą bilietą. Aišku, pasveikus visos tos patirtys taip ir liko už ligoninės sienų – pasimiršo po poros mėnesių. Tai labai žmogiška. Todėl dabar labai norėčiau atminties, kad dėkingumas taptų ne tik mano, bet ir mūsų visų esybės sudedamąja dalimi.

Eimutis Kvoščiauskas: norėčiau, kad gėris nugalėtų blogį

Jei kalbame apie kažkokias rimtesnes, fiziškai neapčiuopiamas dovanas, norėčiau, kad Kalėdų Senelis šiais metais man atneštų daugiau pasitikėjimo savimi. Ne pro šalį būtų gauti ir gebėjimą subalansuoti savikritiką, padaryti ją sveikesnę, objektyvesnę (juokiasi). Žodžiu, mano dovana turėtų būti kaip ta kava – trys viename. Visi trys dalykai apie tą patį. Kodėl man tai svarbu? Tokie jau buvo metai.

Pastiprinimas: besibaigiantys metai aktoriui E. Kvosčiauskui buvo ir darbingi, ir sėkmingi, tačiau Kalėdų Senelio aktorius vis tiek prašytų didesnio pasitikėjimo savimi ir mano, kad tokia dovana praverstų daugeliui. J. Stanaitės nuotr.

Tikrai negaliu jais skųstis: ir darbingi, ir laimingi. Netikėtai tapau sekmadieninės LRT Televizijos laidos „Mano geriausias draugas“ vedėju. Dar viena avantiūra – dalyvavimas LRT laidoje „Miuziklo garsai“. Iš pradžių buvo labai sunku. Sunkiausia turbūt – dėl mano svyravimų ir pasitikėjimo savimi stokos. Juk pirmiausia esu kino ir teatro aktorius, o čia – miuziklas! Be to, pirmą kartą dainavau su gyvu orkestru. Neapsakomas jausmas: tarsi didžiulė banga geros energijos, kuri keliauja su tavimi kartu, o dirigentas veda mus visus. Atrodo paprasta, bet iš tiesų sunku. Ta didžiulė atsakomybė sekina, emociškai kankina. Žinoma, po laidos išėjimo į eterį visada atsisukdavau pažiūrėti, kaip man pavyko. Dažniausiai nebūdavau savimi patenkintas. Rodos, tiek metų esu teatre, televizijoje, kine, o pasirodo, kad dar kažkokio scenos žanro nesu įvaldęs. Mat teatre reikia vienokios vaidybos, kine – kitokios, serialuose – dar kitos, o miuzikluose – dar kažkokios. Tokie dalykai mane tiesiog išmušdavo iš vėžių, nepaisant fakto, kad nuo pat pradžių puikiai žinojau, kad stoju į nelygią kovą su tikrais operos profesionalais. Tačiau ką aš čia vien apie save ir tik sau… Labai norėčiau Kalėdų Senelio paprašyti, kad jis atneštų bendrą dovaną visiems žmonėms. Tegul greičiau baigiasi karas ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje: juk daug kur dabar vyksta visokių neramumų. Norėčiau, kad gėris kaip gražioje vaikystės pasakoje nugalėtų blogį.

Juozas Gaižauskas: tenoriu vieno – taikos

Jei šitą norą būčiau padėjęs po egle prieš kokius penkerius metus, jis galėjo atrodyti juokingai, naiviai ar net infantiliai, bet šiandien tenoriu paprašyti vieno – taikos! Dar – gerumo, tikrumo, tylumos, giedros. Labai norėtųsi, kad žmonės, kiek įmanoma, kiek jiems pavyktų, patys šviestų. Jei tos šviesos po Kalėdų eglute atsirastų daugiau, manau, visa kita nuo tos šviesos imtų keistis savaime – ir santykiai tarp žmonių gerėtų, ir konfliktų tarp šalių neliktų. Tuo tikiu.

Ryšys: aktorius J. Gaižauskas neabejoja – jei žmonės patys labiau šviestų, pasaulyje būtų šviesiau. J. Gaižausko asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl neprašau Kalėdų Senelio idėjų naujoms savo knygoms? Neprašau to, kuo nesiskundžiu (šypsosi). Idėjų turiu turbūt daugiau nei likusio gyvenimo. Gal tuomet labiau reikėtų prašyti jėgų. Ne šiaip jėgų bendrąja prasme, bet jėgų toms mintims, toms idėjoms įgyvendinti. Dar vieno dalyko norėčiau paprašyti – laiko. Šiandien laikas yra didžiausias deficitas, sakyčiau, pagrindinė visos žmonijos valiuta. Tad kuo daugiau turėsime to laiko viskam – sau, kitiems, šeimai, draugams – tuo mes visi būsime turtingesni ir laimingesni.

Mantas Wizard: kad niekada negrįžtų pandemija

Prieš dvejus metus Kalėdų proga turėjau labai aiškų norą. Pernai Kalėdų Senelis man jį išpildė. Šiais metais irgi pildo. Ką turiu omeny? Užpernai Kalėdas pasitikau karantino sąlygomis. Visada buvęs pats darbingiausias metų mėnuo – gruodis praėjo tuščias, tylus ir nykus. Maža to, gruodis visada buvo, yra ir bus ne tik pats darbingiausias, bet ir pats mėgstamiausias mano metų laikas. Į jį telpa daug kas: ir smagus kalėdinis sujudimas, ir mano renginiai, ir publika, kurią labai myliu. Mano darbas yra penas mano dvasiai. Matyti žmonių nuostabą, girdėti jų plojimus, užsiimti kūryba man yra be galo didelė dovana. Atėjus koronaviruso pandemijai, šitos dovanos nebegavau. O ir kalbų aplink girdėjau visokių, bet baisiausia buvo šita –  neaišku, ar kada išvis begrįšime prie normalaus gyvenimo…

Kokybė: iliuzionistas M. Wizard mano, kad brangiausias dalykas pasaulyje yra laikas, tad stengiasi jį praleisti kaip įmanoma prasmingiau. Manto Wizard asmeninio archyvo nuotr.

Pernai per Kalėdas atgavau savo mylimą darbą – renginius. Ta savirealizacija man buvo didžiulė likimo dovana. Todėl šiais metais Kalėdų Senelio prašau, kad ir toliau būtų taip gera, kaip yra dabar. Jei į viską pažvelgčiau kiek filosofiškiau, manau, kad brangiausias dalykas pasaulyje būtų laikas, nes ir prarastus pinigus galima vėl uždirbti, ir suplyšusius batus naujais pakeisti, bet prarasto laiko nebeatgausime niekada. Tad Kalėdų Senelio labai norėčiau paprašyti dar trupučio kokybiško laiko. Negaliu skųstis, kad nemoku jo planuoti, bet tikrai žinau, kad, jei turėčiau daugiau, žinočiau, kur jį turiningai panaudoti. Jei po egle norėčiau matyti kažkokį materialų daiktą, tai galėtų būti gera knyga. Marko Aurelijaus ar Albert’o Kamiu. Man labai patinka gilūs, įdomūs tekstai, kurie įkvepia. Šiuo metu ypač žaviuosi stoikais. Skaitau Marko Aurelijaus, Senekos laiškus. Laikas su gera knyga  – man tobula Kalėdų dovana ir penas dvasiai.

Kaip pasakojo Mantas Wizard, praėjusį savaitgalį Latvijos sostinėje vyko du renginiai. 

Pirmasis renginys – tarptautinis iliuzionistų konkursas „MagicMania“. Tai – magijos srities renginys-konkursas. „Man teko didžiulė garbė būti pakviestam į tarptautinę žiuri komisiją. Buvo daug nuostabių ir kvapą gniaužiančių pasirodymų“, – apie konkursą, kuriame pasirodė talentai iš Argentinos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, Belgijos ir kitų šalių, pasakojo lietuvis.

Pasak Manto, būti vertinimo komisijos nariu yra ypatinga atsakomybė būtent šioje meno srityje.

„Mes turime pastebėti ne tik ką žiūrovai mato, bet ir ko... nemato. Tai – didelė atsakomybė ir prestižas, už kurį jaučiuosi dėkingas. Man tai nuostabi patirtis tobulėjant ir augant kaip profesionalui. Jaučiuosi įžengęs į naują etapą“, – džiugesio neslėpė M. Wizard.

Antrasis renginys – „Magijos šou“. Jis vyko Mystero teatre, kuriame pasirodė magijos žvaigždė iš Las Vegaso J. McBride. Jis – pasaulinio lygio iliuzionistas. Ne kartą ir lietuviui teko lankytis jo privačiose konsultacijose, jo magiškame teatre, įkurtame Las Vegase. Holivudo „Magic Castle“ bendruomenė jį pripažino metų iliuzionistu, jis savo rankomis yra pasiekęs net tris pasaulio rekordus.

„Tikrai labai nuoširdžiai laukiau jo atvykimo ir pasirodymo. Bet dar labiau nudžiugau gavęs kvietimą pasirodyti drauge su Jeff vienoje scenoje! Mudviem jau yra tekę kartu pasirodyti Italijoje, tad buvo didelis įvertinimas vėl kurti magišką šou kartu“, – dar karštais įspūdžiais dalinosi M. Wizard.

Kaip pasakojo artistas, pasirodymas teatre skiriasi nuo kitokio tipo renginių ir vakarėlių. Tad jis pasirinko intelektualesnius triukus, sujungdamas meną, istorijas ir iliuzijas. Kaip ir visuomet, Mantas negalėjo apsieiti be interaktyvaus bendravimo, nes jam visad norisi ir žiūrovus pagarbiu būdu padaryti vakaro žvaigždėmis.

„Bene pagrindinis iššūkis buvo kalbos barjeras. Tad specialiai šiam pasirodymui pramokau truputį latvių kalbos, kad būtų lengviau bendrauti su žiūrovais. Kai žengiau į sceną ir ėmiau su jais kalbėtis latviškai, iškart sulaukiau daug plojimų“, – juokėsi vyras. Kadangi gauna nemažai kvietimų pasirodyti Rygoje, per keletą metų itin pamilo šį miestą ir jo žmones.

„Per keletą metų pastebėjau, kad žmonės jau prisimena mane: sulaukiu klausimų, kada surengsiu viešą savo autorinį pasirodymą Rygoje. Tai mane labai įkvepia, ir jau darbuojuosi ties šia nauja savo svajone“, – svajingai kalbėjo Mantas.

Įdomu, kuo Mantui magiška yra pati Ryga? „Rygoje prieš keletą metų gimė mano vieno numerio idėja, šiame mieste net įvyko jo premjera. O po daugelio metų su tuo pačiu numeriu netgi laimėjau Italijos čempionatą ir prizines vietas Kanuose bei Olandijoje. Vis juokauju, kad Latvijoje greičiau gimsta visos kūrybinės idėjos“, – šypsojosi pašnekovas.

Mantas Wizard įsitikinęs, jog ir Lietuvos, ir Latvijos žiūrovai yra puikūs. Daug kartų jis tą atsakingai yra pareiškęs ir vis kartoja, kad dirbti Lietuvoje jam yra didžiulis džiaugsmas: „Kita vertus, per daugelį metų susiklostė tokia situacija, kad Ryga tapo Baltijos šalių magiškuoju miestu. Vis su kolegomis pajuokaujame gal todėl, kad šis miestas yra Baltijos šaliu centre ir lietuviams bei estams patogu čia atvykti, o ir oro uostas didesnis.“

Tik šįsyk jam daryti nieko nereikės. Triukus rodysiu aš, o Mantui paliksiu konferansjė vaidmenį, nes buvęs Vilniaus universiteto filosofijos ir psichologijos mokslų studentas žodžių kišenėje neieško. Pasirinkau klasikinius triukus, kuriuos radau dar 2013 m. išleistame paties M.Wizard magijos pradžiamokslyje "Kaip pradanginti dramblį".

Triukas su monetomis

– Ką daro Mantas, kai jam pritrūksta pinigų – gal jų pasidaugina? Ar iliuzionisto profesija pelninga? Ar esate kada pakliuvęs į bėdą dėl triukų su pinigais?

– Jeigu aš ir galėčiau iš oro ištraukti milijoną, vis tiek gyvenčiau taip, kaip dabar, ir daryčiau tai, ką darau dabar. Kaip vienas garsus ir turtingas Amerikos prodiuseris yra pasakęs: svarbu gyventi turiningai, o ne turtingai. Žinoma, kad smagu nusipirkti savo kolekcijai nišinius kvepalus, kurie kainuoja gal tiek pat, kiek lietuvis minimaliai uždirba per mėnesį. Bet, patikėkit, tai irgi džiugina neilgai, tik iki tam tikro laiko... Aš džiaugiuosi, kad turiu mago talentą, kurį man davė likimas ir kuriuo galiu džiuginti žmones. Tad pinigai tikrai nebūtų pirmas dalykas, kurio siekčiau turėdamas supergalių.

Dėl triukų su pinigais į bėdą nesu patekęs, bet porą keistų nutikimų pamenu. Sykį kažkur užsienyje gatvėje rodžiau triuką su pinigine, į kurią įdėtas popierius pavirsta pinigais. Prieš žiūrovų akis tą piniginę uždariau, o kai atidariau – popierius jau buvo pavirtęs eurais. Akimirką, pasidėjęs rekvizitą ant staliuko, nusisukau – piniginė jau buvo dingusi! Bet juokingiausias toje vagišių istorijoje man buvo faktas, kad atidarę piniginę jie rado tik popierių. Nes eurai, kurie pasimato uždarius piniginę, išsyk atsiduria mano kostiumo kišenėje iki kito triuko. Įsivaizdavau iš nuostabos nutįsusius jų veidus (juokiasi).

Triukas su nosinaite

– Nuotraukose atrodote stilingas vyrukas – ar gyvenime esate dabita? Ar didelė jūsų namų drabužinė? Kiek ir kokių scenos kostiumų turite?

– Tiek scenos, tiek ir laisvalaikio kostiumų turiu daug. O ar aš dabita? Nė nežinau... Neseniai kalbėjausi su dviem savo draugėmis, tai viena sakė, kad galėčiau rengtis dar stilingiau, o kita jai replikavo: "Nesąmonė, Mantas visuomet labai gerai atrodo!"

Kasdieniame gyvenime mane galite išvysti ir su treningais, bet scenoje... Dažnai žurnalistai klausia, ką pasiimčiau vykdamas į negyvenamąją salą. Visada atsakau taip pat: "Filosofijos istorijos vadovėlį ir savo smokingą." Patikėkit, nėra kito drabužio, su kuriuo aš jausčiausi geriau nei su savo sceniniu kostiumu! Man patinka vilkėti kostiumą, užsirišti kaklaraištį, įsisegti sąsagas, būti su švariais batais. Ir tai ne dėl mano tuštybės ar kokio nors narcisizmo. Aš švenčiu gyvenimą, todėl man labai gera pasipuošti! O kostiumas – tiesiog mano asmenybės dalis.

Ilgą laiką savo drabužinėje turėjau visokiausių švarkų, galybę įdomiausiai pasiūtų kostiumų ir frakų. Vieni buvo su spalvingais pamušalais, kiti – su dizainerių kurtomis aplikacijomis. Bet šiuo metu jau linkstu į modernią klasiką ir į sceną einu ne su fraku, cilindru ar apsiaustu, bet su mažiau teatrališkais kostiumais.

Kad ir kaip būtų patogu su nutįsusiais treningais ir numintais kedais, bet vyrui, jo savivertei, pasitikėjimui sveika bent retkarčiais imti ir truputėlį pasitempti.

Ar žinote, ko labiausiai pasiilgau per šitą karantiną? Ogi apsirengti kostiumą, apsivilkti baltus marškinius, užsirišti kaklaraištį ir pasitempti! Kad ir kaip būtų patogu su nutįsusiais treningais ir numintais kedais, bet vyrui, jo savivertei, pasitikėjimui sveika bent retkarčiais imti ir truputėlį pasitempti.

Man gražu, kai žmogus ryškiau, drąsiau apsirengęs. Kaip filosofas Arvydas Šliogeris yra pasakęs, drąsa – tai pamatinė žmogaus vertybė. Drąsos įdomiau rengtis, originaliau atrodyti ir trūksta tautiečiams. Tebūna tai keistas rožinis kaklaraištis, bet jeigu su juo esi tikrai tu – go for it! Mažiau kritikuokime, mažiau kabinėkimės vieni prie kitų, o daugiau džiaukimės žmonių saviraiška. Pakvailiokim, paeksperimentuokim! Drabužiai iš tiesų labai svarbūs mūsų savijautai: tai jums sakau kaip diplomuotas psichologas.

Triukas su kortomis

– Ar žaidžiate kortomis laisvalaikiu? Kiek kartų buvote durniumi, o kiek – asilu? Mėgstamiausias kortų žaidimas?

– Durniumi ir asilu, prisipažinsiu, teko gyvenime pabuvoti ir be kortų žaidimo (juokiasi). O jei rimtai, nemoku žaisti kortomis. Apskritai nemėgstu kortų, o su manimi kažkodėl niekas ir nenori žaisti. Gal nepasitiki mano sąžiningumu?

Britams su kortomis yra kitaip. Jiems tai – tradicinis damų žaidimas prie arbatėlės arba džentelmenų prie taurės viskio. Tai darė jų aristokratai. O lietuvių kultūroje kortos siejasi su kalėjimu, sugriautais gyvenimais, negeromis priklausomybėmis. Lietuvių savimonėje nėra pagarbaus, gražaus požiūrio į kortas. Jos tikrai neturi smagios laisvalaikio pramogos auros. Gal dėl to man jos nelabai… Bet prieš metus mečiau sau iššūkį ir sukūriau numerį su kortomis.

Nors kortomis žaisti nemėgstu, bet kolekcionuoju Taro kortas. Kiekvienas Taro kortų piešinys turi simbolinę potekstę. Išmanau jų istoriją, žinau kiekvienos kortos nešamą žinią. Štai šitas kortas aš pavadinčiau ankstyvąja psichoterapijos forma (juokiasi). Todėl per kiekvienas Kalėdas, kai pas mane namuose vyksta vakarėlis, visiems svečiams duodu traukti po vieną Taro kortą, o aš komentuoju jų reikšmes. Tokia smagi tradicija, kurios kasmet labai laukia mano draugai.

Savo kolekcijoje turiu aštuonias ypatingas Taro kortų kalades. Ar pats esu kada būręsis? Cha… Vaiva Budraitytė – mano gera draugė. Ji turi žinių bagažą, puikiai išlavintą intuiciją, gebėjimą skaityti kūno kalbą ir tam tikras pasąmonines įžvalgas, apie kurias mes dažniausiai nežinom. Bet kaip iliuzionistas su būrėjomis esu labai atsargus (kvatojasi).

Nesižavi: „Kortos neturi smagios laisvalaikio pramogos auros. Gal dėl to man jos nelabai…“, – sako magas, vis dėlto sukūręs numerį su kortomis. 

Triukas su kasdieniais daiktais

– Įsivaizduoju, kad tiek užsižaidžiate repetuodamas tuos savo triukus, kad dažnai pamirštate į rankas paimti šaukštą ar šakutę. Pats gaminate ar maistu išsinešti tenkinatės? O gal keptų karvelių iš mago skrybėlės pietums atsiskraidinate?

– Šiais laikais labai populiarūs triukai su kasdieniais žiūrovų daiktais. Tarkim, imi šakutę, laikrodį ar stiklinę ir kažką su jais padarai. Būtent dėl savo buitiškumo tokie triukai labai efektingai atrodo.

O su šaukštais ar kitais virtuvės įrankiais galėčiau ilgam užsižaisti. Gaminti mėgstu ir dažniausiai vadovaujuosi 15 min. taisykle – tiek laiko turi pakakti patiekalui paruošti. Labiausiai maisto gaminimas man asocijuojasi su sekmadieniais, kai galiu neskubėdamas atsidėti virtuvės eksperimentams. Gaminu fantastiškai skanų kugelį, moku kepti vegetarišką picą ir net padaryti naminius kibinus!

Stengiuosi, kad mano virtuvėje nebūtų visokių nesveikų produktų – bulvių traškučių, majonezo ir pan. Kad viskas būtų šviežia – daržovės, vaisiai, žuvis, vištiena. Žiūriu, kad maistas būtų kuo paprastesnis, kuo lengvesnis ir į gaminamą patiekalą įeitų kuo mažiau ingredientų. Žodžiu, mitybą stengiuosi prisižiūrėti, bet tikrai nesu maisto kulto vergas. O dar – kai valgau, stengiuosi tai daryti pasimėgaudamas, gerai sukramtydamas ir pajausdamas emocinį malonumą.

Triukas su triušiu skrybėlėje

– Išduokite paslaptį, kaip magų skrybėlėse atsiranda gyvūnų? Ir kodėl jų neatsiranda jūsų namuose? O gal atsiranda?.. Beje, į kokį gyvūną esate pats sau panašus?

– Aš katinas. Nors labiau norėčiau būti tigru. Kažkada netgi turėjau svajonę paglostyti tigrą. Ji išsipildė, bet, aišku, glosčiau prijaukintą plėšrūną...

Su gyvūnais triukų neatlieku, nes labai juos myliu. Ir apskritai triukai su gyvūnais – jau praeities dalykas. Kaip ir magijos simboliu tapusi triušio iš skrybėlės istorija. Ji ypač nepadori. Bet jei ausys nekais – galiu papasakoti. Žodžiu, prieš maždaug 200 metų viena anglė grįžo namo pas vyrą ir pareiškė, kad miške ją išprievartavo triušis, ir dabar ji laukiasi triušiukų. Keistos kalbos, kad toji moteris iš tiesų pagimdė triušiukus, greitai pasklido po kaimą. Ilgainiui jos pasiekė net Londoną ir patį karalių. Kai po gero pusmečio moteris vėl pareiškė, kad laukiasi triušiukų, karalius liepė ją atvežti į Londoną ir uždaryti viename iš savo bokštų, o tarnams stebėti, ar ir tiesų bus taip, kaip ji sako. Vėliau paaiškėjo, kad moteriai su galva buvo negerai… Betgi istorija garsiai nuskambėjo per visą šalį. O ja sumaniai pasinaudojo vienas magas, turėjęs puikų humoro jausmą. Vieno savo pasirodymo metu jis metė repliką pirmoje eilėje sėdinčiam džentelmenui: "Pone, o jūsų skrybėlė irgi laukiasi triušiuko!" Kai ponas paprašė jį parodyti, magas iš jo skrybėlės iš tiesų ištraukė triušiuką. Žmonės tąkart leipo juokais, bet ilgainiui, kai dar keletas iliuzijos meistrų pakartojo šitą triuką, jis netikėtai tapo iliuzijos meno simboliu. Štai taip.

O gyvūnus aš iš tiesų labai myliu. Ir daug jų kadaise auginau namuose. Daugiausia – paimtų iš prieglaudų. Turėjau ir katiną, ir šunį, ir papūgėlę, net vorą tarantulą ir imperatoriškąjį skorpioną. Mane užburia kai kurių gyvūnų žvilgsnis, jo gelmė. Savaitgaliais dažnai žiūriu vaizdo įrašus apie gyvąją gamtą.

Triukas su mergina dėžėje

– Ar turite savo komandoje gražių merginų, kurias galėtumėte pjaustyti per pusę? Ir kodėl nieko nesu girdėjusi apie moteris iliuzionistes – negi joms neužtenka rankų miklumo ar kantrybės mokantis triukų?

– Yra keli magai, kurių dėka, kaip jūs sakote, merginos buvo pradėtos pjaustyti per pusę (juokiasi). Vienas jų – Horacijus Goldinas. Ar galit patikėti – šis magas yra gimęs Vilniuje! Užtai, kai mano kolegos iš užsienio klausia, iš kur esu atvykęs, tai drąsiai pasakau, kad esu iš Vilniaus, iš to paties miesto, iš kurio kilęs ir legendinis triukas "Perpjauta dama". Beje, šįmet šitam triukui sukanka lygiai 100 metų. Ta proga Davidas Copperfieldas iš savo muziejaus kūrė "Live" transliaciją ir rodė visas tas H.Goldino rekvizito dėžes.

O moterų iliuzionisčių, patikėkite, yra. Tik labai nedaug. Keletas jų net laimėjo pasaulio čempionato prizininkių vardus. Kodėl jų nesimato? Mano spėjimas bus truputį sociologinis-antropologinis. Iliuzionisto darbas turi aliuzijos į dvasinę profesiją – žynio, mago, kunigo. Netgi ta pati burtų lazdelė metaforiškai yra tarsi vyriškos energijos simbolis. Todėl manyčiau, kad tarp šių faktų yra sąsajų… Jau nekalbant apie tai, kad ankstesniais šovinistiniais laikais vyras buvo rodomas kaip galingasis, o moteris apskritai neįleidžiama į sceną. Prisiminkime Williamo Shakespeare'o dramas, kai persirengę vyrai vaidindavo moteris.

Las Vegase išsipildė vaikystės svajonė

Nuo dvylikos metų svajojau tapti profesionaliu iliuzionistu. Gyvenome bute, tėvai turėjo videomagnetofoną, ir kažkas man padovanojo JAV iliuzionisto D.Copperfieldo vaizdo kasetę. Tuo metu tas magas buvo superpopuliarus visame pasaulyje. Man magija nesisiejo su cirko artistų menu, bet žibėjo amerikietiška, lasvegasiška ir vos ne roko žvaigždžių aura. Toks mano vaizduotėje ir buvo D.Copperfieldas! Vos susidomėjau magija, mano didžiausia svajonė buvo... nuvykti į Las Vegasą. Bet anais laikais ji atrodė tokia tolima, kaip kad kelionė iki paties Marso. O prieš keletą metų ji išsipildė. Las Vegase esu buvęs keletą kartų, bet vis dėl įvairių priežasčių man nepavykdavo patekti į D.Copperfieldo šou. Užtai 2018-aisiais tai įvyko! Nusipirkau bilietus pirmoje eilėje. Jų kaina – nuo 100 iki 400 dolerių. Ėmiau brangiausius, nes norėjau matyti kiekvieną savo dievaičio rankos judesį, jo asistentų darbą, scenos apšvietimą. Ir natūralu, kad šita nuotrauka man labai daug reiškia: juk susitikau su juo ne tik kaip gerbėjas Vilniaus. Mes kalbėjomės kaip du profesionalai, jis žinojo, kad aš irgi magas. Klausė, kas man labiausiai jo spektaklyje patiko, kurie triukai atrodė patys stipriausi. Keista buvo girdėti, kad žmogus, esantis tokiose profesinėse aukštumose, dar rūpinasi grįžtamuoju ryšiu, žiūrovų atsiliepimais. Kad Didžiajam D.Copperfieldui vis dar rūpi, kaip tobulą pasirodymą dar labiau ištobulinti.

Hobis – ypatingų kvepalų kolekcija

Bene didžiausia Manto aistra yra kvepalai. Magas dievina viską, kas susiję su aromatų pasauliu.

"Turiu kvepalus, skirtus mistiškų ir kraupių istorijų autoriui, amerikiečių rašytojui Edgarui Allanui Poe, kuriais pasikvpinęs dvelki kapų žeme, gėlėmis ir šalčiu. Dar turiu kvepalus, kurie kadaise buvo skirti kvepinti cigarečių dėkliukus, kad rūkant šios skaniau kvepėtų", – pasakoja triukų meistras, turintis ritualą prieš eidamas į sceną pasikvepinti.

Mantui įdomi ir pati kvepalų kūrimo fizika bei žmonės-nosys, kurie juos kuria. "Galvojau apie tai, kad norėčiau susikurti vardinius kvepalus, bet padaryti tai kokybiškai brangiai kainuoja, – atvirauja retų kvapų rinkėjas. – Tad vis pakalbinu  Aistį Mickevičių, kai tik susitinku. O kol kas įvairiomis progomis dovanoju žmonėms savo kvapo žvakes, kurių aromate jaučiasi tabakas, vanilė ir kiti aksominiai magijos kvapai", – sako iliuzionistas, iki dabar prisimenantis, kaip kadaise kvepėjo močiutės spinta. Po jos mirties kraustydamas daiktus, Mantas rado "Krasnaja Moskva" krištolinį kvepalų buteliuką. Jį močiutei buvo parvežęs senelis. Jaunasis magas priglaudė jį savo kolekcijoje.

Hobis: Mantas kolekcionuoja ne tik retus kvepalus, bet ir senas, dažniausiai aukcionuose įsigyjamas knygas apie magiją.

Paklaustas, kiek joje kvepalų, Mantas susimąsto. "Gal penkiolika? Kita vertus, – sako jis, – gal toks skaičius ir visai ne kolekcija? Pažįstu vyrų, kurie turi daug daugiau kvepalų asmeniniam vartojimui ir nevadina to kolekcija. Bet mane domina ne tik kvapas, veikiau pati legenda, slypinti už jo. Ir kokių tik kvepalų nesu uostęs… Ir kvepiančių arklių mėšlu, ir kvepalų, skirtų kvepinti specialiai kažkurią popiežiaus sutanos dalį", – prisipažįsta jis ir papasakoja legendą apie vienus savo kvepalus, skirtus E.A.Poe, kuriuos nusprendė sukurti ir išleisti vieno konjako gamintojai Prancūzijoje.

"Yra legenda, kad kiekvienais metais prie rašytojo E.A.Poe, siaubo romanų autoriaus, kapo ateina nepažįstamasis su odiniu paltu, padeda vieną rožę ir įsipila į taurę "Martell" konjako. Išgeria rašytojo garbei, nugertą butelį pastato šalia rožės ir nueina. Pasinaudojus legenda, buvo sukurtas kvapas, kurį sudaro konjakas, rožė, oda, kapo akmuo, šaltis, brrr..." – pasakoja Mantas ir prisipažįsta, kad šie kvepalai stovi jo spintoje, bet jais niekada nesipurškia. Mat, kai pirmąsyk jais pasikvepino vykdamas į renginį, jį supykino.

Jis ne tik pademonstruos galybę triukų, bet ir atskleis paslaptį, kaip kai kurie jų atliekami, pasidalins daugybe smagių nutikimų iš savo pasirodymų bei papasakos, kaip išsipildė didžiausia jo svajonė.

Vos įžengęs į studiją Mantas Wizard laidos vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui padėkojo, kad pristatė jį iliuzionistu, o ne magu. Nes pasirodo tai nėra tas pats.

„Tai koks skirtumas tarp iliuzionisto ir mago?“, – klausė jo laidos vedėjai.

„Buvo toks nutikimas vienoje privačioje šventėje: ruošiuosi grimerinėje, staiga beldžias į duris vyresnio amžiaus moteris ir prašo: „Mantai, man taip skauda koją, galit pagydyt?“. Iliuzionistai nei gydo, nei ateitį buria. Tai, ką aš darau, yra didžiulio darbo rezultatas, o ne magija. Tai, ką darau, yra pramogai ir džiaugsmui, o ne kažkokioms apgavystėms“, – skirtumą paaiškino M. Wizard.

Kai daiktai skraido scenoje, tai – magija, kai namuose, tai – santuoka.

Mantas pasakojo, kad sulaukia keisčiausių prašymų, o vienas dažnesnių šis: „Gal gali mano žmoną pradanginti?“. „Kai daiktai skraido scenoje, tai – magija, kai namuose, tai – santuoka“, – smagiai nusiteikęs juokauja Mantas.

Iliuzionistas pasakojo, kad visi bando atspėti, išsiaiškinti, išklausinėti, kaip atliekami triukai. Ir kartais žmonėms sunku patikėti, kiek tai gali būti paprasta.

„Iliuzija yra intelektualus menas. Kai žiūri triukus, esi priverstas mąstyti – kaip tai padaryta, kaip tai veikia. Paradoksalu, bet kuo protingesnis žmogus, tuo sunkiau supranta triuko paslaptį“, – sakė M. Wizard.

Mantas pasakojo, kad iliuzijos menu intensyviai pradėjo domėtis nuo paauglystės ir visą laiką atkakliai siekė tapti tuo, kuo yra dabar. O didžiausia žvaigždė, kuria jis žavisi – Deividas Koperfildas.

„Nuo dvylikos metų žiūrėjau visus Deivido Koperfildo pasirodymus, žinojau visus jo triukus, kiekvieną judesį mintinai mokėjau. Mano pati didžiausia svajonė buvo su juo susitikti. Prieš keletą metų buvau Las Vegase ir sužinojau, kad jis atvažiuoja. Tai padariau viską, kad pas jį pakliūčiau“, – apie išsipildžiusią svajonę kalbėjo Mantas.

Kaip praėjo Lietuvos iliuzionisto ir pasaulinės žvaigždės susitikimas, apie ką jie kalbėjosi, kokį patarimą D. Koperfildas davė Mantui – šiandien 19.30 val. „Gero vakaro šou“ laidoje per TV3.

„Savo telefoną duodu tik dviem žmonėms į rankas. Jame yra daug mano gyvenimo, tačiau, kas įdomiausia, jei visi žmonės bijo, kad kažkas pamatys jų nuotraukas ar žinutes, tai man baisiausia būtų dėl mano triukų paslapčių. Telefone turiu net triukų brėžinių, įvairiausių detalių, kurias siunčiu į Ameriką žmonėms, kurie man gamina triukams reikalingus įrankius. Telefone mano visas darbas, todėl man jis labai svarbus“, – šį trečiadienio vakarą, 22 val., 2TV laidoje „Duok paskambint“ pasakos M. Žmuidinavičius-Wizard.

Visuomet pozityviai nusiteikęs iliuzionistas pripažins, jog socialiniuose tinkluose retai ką komentuoja. Anot Manto, komentarus rašo tik tuomet, kai temą ar klausimą jis puikiai išmano ir gali profesionaliai patarti. „Komentuoju tik tai, ko esu ekspertas. Žinoma, nevengiu pasveikinti kolegų ar draugų su kokiais nors laimėjimais, tačiau giliau veltis į komentarus aš neturiu laiko. Kaip sakė mano mėgstamas filosofas Sokratas, išmintis mėgsta tylą“, – atskleis M. Wizard.

M. Wizard šiandien jau neskaičiuoja, kiek įvertinimų iš tarptautinių renginių parvežė į Lietuvą: „Tikriausiai esu daugiausiai tarptautinių apdovanojimų turintis iliuzionistas Lietuvos istorijoje. Labai tuo džiaugiuosi, kad savo šalį galiu garsinti visame pasaulyje“. M. Wizard yra pelnęs net du apdovanojimus Prahoje (Grand Prix), tapęs prizininku Kanuose (Colombe d’Or), Lenkijoje, Olandijoje; kai Italijoje laimėjo magijos čempionatą, buvo pakviestas pasirodyti kaip kviestinis svečias Las Vegase, Pasaulio magijos seminare. „Ir po viso to kaskart eidamas į sceną vistiek jaučiu nedidelį jaudulį, kaip tą patį pirmą kartą...“, – atvirai sako žinomas artistas.

– Mantai, kaip manote, ar magija, iliuzija gali būti įdomi XXI amžiaus žmogui ir kuo galėtų jį nustebinti?

– Be abejo gali! Iliuzijos menas šiuo metu labai populiarus visame pasaulyje. Daugybė televizijos projektų, komercinių ir privačių renginių neapsieina be magiškų pasirodymų. Dėl to labai džiaugiuosi ir seku pasaulines tendencijas, naujienas šioje meno srityje. Nors mes kasdienybėje pripratę prie mus supančių techninių stebuklų – šiuolaikiniai telefonai, lėktuvai ir t.t. Tačiau be galo smagu, kad iliuzijos menas vis dar gali nustebinti ir pritrenki daug mačiusį, išprususį, apsiskaičiusį, modernų žmogų.

– Artėja Jūsų autorinis vakaras Šiaulių arenoje. Kuo jis bus ypatingas?

– Tai pirmas ir vienintelis mano autorinis vakaras šįmet. Be galo laukiu lapkričio 2-osios vakaro Šiaulių arenoje. Kadangi pastaruoju metu itin daug dirbu privačiuose renginiuose, viešus pasirodymus rengiu retokai. Noriu, kad tai būtų ne šiaip paprastas pasirodymas, o jaukus, labai linksmas ir žiūrovus paliečiantis renginys. Triukus sujungsiu su magiškomis istorijomis, lyg būtų monospektaklis. Pasirodyme dalyvaus mano žaviosios scenos partnerės, tarp kurių ir žinoma balerina Kristina Tarasevičiūtė. O netikėtumo ir geros muzikos mums įneš puikus gitaros meistras Giedrius Balčiūnas-Jumbo, tad spalvų ir įkvėpimo šiam vakarui nestigs.

– Jau daugelį metų bendradarbiaujate su balerina K. Tarasevičiūte. Kaip Jums pavyksta sutarti, ar nekyla ginčų dėl sceninių sprendimų, galbūt įsiklausote kartais ir į Kristinos patarimus, idėjas?

– Mes puikiai sutariame – esame ne tik kolegos bet ir artimi draugai. Tariamės ir repetuojam kai kuriuos triukus drauge, klausiu Kristinos nuomonės nuolatos. Abu esam scenos žmonės ir gerbiam vienas kito talentą, tai yra svarbiausia norint sutarti. Šiauliuose atliksime ypatingą programą – modernią ir šiuolaikišką klasikinio triuko su kardų dėžėje dingstančia mergina versiją, man padės ir žiūrovai iš salės. Kristina yra šaunuolė ir tikroji šio, ypač sudėtingo, triuko žvaigždė.

– Daug keliaujate. Įdomu tai, kad šou metu pristatysite įvairias šalis ir jų dvasią atspindinčius magiškus triukus.

– Bene iš kiekvienos kelionės parsivežu kokią nors triuko ar jo pateikimo idėją. Noriu kad mano programa būtų tarsi kelionė – kelionė laiku ir kelionė po skirtingas kultūras. Tai renginiui suteiks spalvų ir gražių istorijų. Kaip ir minėjau, nenoriu, kad tai būtų tik triukų šou, o vientisas spalvingas monospektaklis, kuris gal net kažką įkvėps bei parodys, kad pasaulyje viskas yra įmanoma.

– Ar į savo pasirodymus įtrauksite ir žiūrovus iš salės. Ko jie gali tikėtis?

– Žinoma, žiūrovai nuolatos yra mano pasirodymo dalis – juk kur kas smagiau, kai gali savo rankomis prisiliesti prie visų magiškų scenoje vykstančių dalykų. Tik be jokios abejonės, žiūrovų įtraukimas į programą yra pagarbus ir elegantiškas. O kai kuriuos triukus vakaro metu atliksiu tiesiog salės viduryje, žiūrovams iš arti stebint mane iš visų pusių. Tai ne tik nemenkas iššūkis man pačiam, bet ir originalus magijos pateikimo būdas.

– Tai bus modernios iliuzijos šou. Kuo Jus domina būtent moderni iliuzija, moderni magija?

– Aš apskritai labai domiuosi šiuo menu, kurio atstovas esu. Mano namuose ištisa biblioteka knygų apie teatrą ir iliuzijos meną. Beje, kai kurioms knygoms jau daugiau nei šimtmetis. Todėl ir noriu net klasikinius triukus pateikti naujai ir savaip, perkelti į mūsų laikus. Taipogi jiems suteikti savo asmeninį atspindį.

– Turbūt kiekvienam įdomu sužinoti, kiek laiko užtrunka Jums parengti naują triuką. Tiesa, ar labai brangūs sceniniai rekvizitai?

– Tikra tiesa, originalūs ir įdomūs triukai reikalauja daug repeticijų, pasiruošimo ir didelių investicijų. Bene sudėtingiausi rankų miklumo triukai, kurie reikalauja daugybės metų praktikos. Kai kuriems triukams pats rašau tekstą ir scenarijų, nes noriu suteikti jiems truputį gilesnę prasmę, kad jie būtų it meno kūrinys. Atskiro triuko paruošimas trunka įvairiai, bet pastebėjau, kad kelių minučių trukmės triukui reikia mažiausiai pusmečio. Pradėdamas jį gyvai rodyti publikai dar šlifuoju kai kurias detales, vis atrandu naujų pateikimo variantų. Kai kuriuos triukus jau septynerius metus tobulinu ir tik dabar jaučiu, kad jie pagaliau išbaigti. Bet tariant trumpai – tai, ką žiūrovai išvys Šiauliuose, brandinau beveik du dešimtmečius nuo pat pirmųjų bandymų scenoje.

– Smalsu, kiek Jūsų spintoje šiuo metu kabo sceninių kostiumų? Kur juos įsigyjate, o gal specialiai siuvatės? Koks mylimiausias Jūsų kostiumas?

– Kostiumų turiu tikrai nemažai, kai kurie pirkti, kai kurie – puikių drabužių dizaino meistrų darbas. Nuolat stengiuos keistis ir rasti kažką naujo. Kažkada man patiko labiau tetrališkas įvaizdis, dabar labiau modernus ir subtilesnis. Bet būtinas elementas, kurio visada siekiu, kad sceninė apranga būtų elegantiška. O pats mėgstamiausias – neabejotinai juodas smokingas.

– Pastaruoju metu magija Jūsų gyvenime konkuruoja su renginių vedimu. Kuo Jus inspiruoja renginių vedėjo darbas?

– Išduosiu paslaptį: taip jau nutiko, kad renginius pradėjau vesti anksti, pamenu, net pradinėse klasėse. O magija atsirado truputį vėliau... Visada mano magiškų pasirodymų stilius būdavo kupinas bendravimo su žiūrovais. Aš apskritai labai mėgstu žmones ir bendravimą, tad taip jau nutiko, kad pabandžius sekėsi visai neblogai vesti renginius. Kasdien sulaukiu vis daugiau pasiūlymų juos vesti – nuo protokolinių renginių iki vestuvių, ir man tai labai patinka. Galima sakyti, prisiminiau savo užmirštą talentą (juokiasi). Džiaugiuos, kad renginių vedimą galiu sujungti su iliuzijos menu, pasirodymais ir klientams pasiūlyti gražų bei kokybišką produktą.

– Jei galėtumėte rinktis, kokią televizijos laidą šiuo metu norėtumėte vesti: pokalbių šou, muzikinį projektą ar kt.?

– Pagal išsilavinimą esu psichologas, tad man labai įdomu kalbėtis su žmonėmis. Man visada atrodė įdomu išgirsti kito istoriją, patirtis, ko galime vieni iš kitų pasimokyti. Kiekvienas mūsų esame įkvepianti ir ypatinga istorija. Tad pokalbis, man regis, ne tik įdomus dalykas, bet naudingas. Ir nebūtinai su kokia nors žvaigžde.

Vos vienas netikslus žingsnis Liepai būtų kainavęs ypač daug – scenoje ji rizikavo likti nuoga.

Toks pavojus tykojo atliekant vieną iš įspūdingiausių pasirodymo elementų – visų žiūrovų akivaizdoje Liepa pademonstravo, kad moka visiškai persirengti vos per vieną sekundę. Laidos komisija, dalyviai ir žiūrovai kiekvieną jos naują drabužį palydėdavo nuostabos ir susižavėjimo šūksniais.

„Taip, visko yra buvę pasaulyje, labai daug kartų, atliekant tokius triukus, asistentė scenoje yra likusi visiškai nuoga“, – patvirtino ir Liepos mokytojas Mantas Wizard. Tiesa, šiuos jo žodžius palydėjo laidos vedėjo Manto Stonkaus ir kitų vyrų nepasitenkinimo replikos.

„Tai, ką padarė Liepa, yra kiekvieno normalaus, paprasto vyro svajonė – moteris, kuri sugeba taip greitai persirengti“, – susižavėjimo neslėpė kitas laidos dalyvis, „radistas“ Rolandas Mackevičius. „Liepa, tu – striptizo ir persirenginėjimo menininkė“, – abejingas neliko ir Jurijus Smoriginas.

„Iki šiol nebuvau matęs gyvo magų pasirodymo, todėl šio aš nepamiršiu niekada gyvenime“, – komplimentų negailėjo komisijos narys Tomas Langvinis. Sunkiu ir atkakliu darbu Liepa iš paskutinės vietos rezultatų lentelėje jau pakilo į pirmąją, tačiau iki finalo likus vos porai laidų, dalyviams svarbus kiekvienas taškas. Ar komisiją papirks magiški Liepos triukai, ar jie nublanks kitų dalyvių pasirodymų šešėlyje?

Visi atsakymai ir kvapą gniaužiantys pasirodymai – šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.

Trečiadienio vakarą į Vilniaus Rotušę sugužėjo Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždės ir dar tik kylantys jaunieji talentai. Čia šventiniu koncertu buvo atidarytas antrasis tarptautinis festivalis-konkursas „Muzikos talentų lyga“.

Iš visos Lietuvos bei dar aštuonių valstybių atvykusiems šių metų „Muzikos talentų lygos“ dalyviams patarimus apie tai, kaip greičiau „prisijaukinti“ sceną dalino pasaulinės scenos operos primadona dr. Nomeda Kazlaus. Būsimuosius konkursantus drąsino ir iliuzionistas Mantas Wizard, dainininkės Rasa Kaušiūtė bei Giedrė Kilčiauskienė, muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, muzikos dainų kūrėja ir atlikėja Jūratė Miliauskaitė bei kiti muzikos pasaulio atstovai. Susirinkusius svečius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas.

Muzikos kūrėjus, pedagogus ir atlikėjus subūrusi konkurso sumanytoja ir „Muzikos talentų lygą“ organizuojančios VšĮ „Ars festa“ direktorė Asta Bagdonavičienė tikina, kad jau antrą kartą vykstantis festivalis-konkursas yra puikus postūmis jauniems talentingiems žmonėms susipažinti su profesionalia scena ir joje išbandyti savo jėgas.

„Mes matome, kad „Muzikos talentų lyga“ sulaukė didelės sėkmės – praėjusiais metais festivalis-konkursas pritraukė daugiau nei 400 jaunuolių, o šiemet jų bus virš 600. Be to, sulaukėme susidomėjimo iš Lenkijos, Armėnijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Italijos ir net Izraelio. Dėl to šiais metais įsteigėme specialią nominaciją „Tarptautinis balsas“, – pasakoja renginio organizatorė A. Bagdonavičienė.

Muzikinę programą šventinio koncerto svečiams pristatė praėjusių metų „Muzikos talentų lygos“ nugalėtojai, muzikiniame projekte „X faktorius“ sužibėjusi grupė „Original Copy“, Rasa Kaušiūtė, Eglė Jurgaitytė, svečius muzikiniu kūriniu pasveikino ir organizatorių duetas A.Bagdonavičienė ir Romas Bubnelis.

Balandžio 7–8 dienomis „Muzikos talentų lygos“ dalyvių pasirodymus vertins kompetentinga komisija, kuriai priklauso ir Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždės.

Balandžio 9 dieną įvyks specialus konkurso laureatų koncertas, kurio metu išaiškės „Muzikos talentų lygos“ nugalėtojai vaikų ir suaugusiųjų kategorijose, kurie bus apdovanoti Grand Prix taurėmis ir piniginiais prizais. Renginį filmuos LRT televizija.