Tokią nutartį priėmė Klaipėdos apylinkės teismas, ji įsiteisėjo nuo trečiadienio.

„Tai svarbus žingsnis byloje. Teismas patvirtino velionio valią ir A. Karpavičienės bei H. Karpavičiaus įgaliojimus rūpintis verslu ir kitu turtu, kurį jiems testamentu paliko R. Karpavičius. Kartu tai svarbi naujiena įmonės darbuotojams ir partneriams: turto administratoriaus paskyrimas suteikia tuos pačius įgaliojimus priimti su verslu susijusius sprendimus, kokius turėjo velionis R. Karpavičius. Šis sprendimas užtikrina verslo stabilumą“, – komentavo Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, advokatų kontoros „WINT“ vadovaujančioji partnerė.

H. Karpavičius paskirtas paveldėto verslo – bendrovės „Karpis“, valdančios bendrovę „Marijampolės pieno konservai“ ir pieno perdirbimo verslą Ispanijoje –administratoriumi.

A. Karpavičienė paskirta paveldėto nekilnojamojo turto administratore.

Iš viso bendrovėje „Marijampolės pieno konservai“ dirba daugiau nei 600 žmonių, įmonės pardavimo pajamos pernai viršijo 100 mln. eurų. Didžiąją dalį produkcijos įmonė eksportuoja.

Teismas taip pat atmetė į palikimą pretenduojančio Roko Karpio reikalavimus pritaikyti turtui areštą ir paskirti turto administratorių.

Daug kartų dėl narkotikų kontrabandos teistas ir su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu siejamas R. Karpis buvo R. Karpavičiaus valia išbrauktas iš testamento.

Įvertino pasiekimus

Tik 6 proc. visų "Marijampolės pieno konservų" produktų lieka Lietuvoje. 94 proc. produkcijos iškeliauja į Azijos, Šiaurės Afrikos ar Ispanijos rinkas. Iš ten "Markomilk" prekės ženklu pavadinta produkcija nukeliauja iki Lotynų Amerikos, Bahamų salų, Australijos, Naujosios Zelandijos krantų.

Atsižvelgiant į tokius rodiklius, Vyriausybėje pirmadienį įmonei buvo įteiktas "Lietuvos eksporto prizas 2018". "Vyriausybė visada palaiko ir palaikys aktyvų, sparčiai besivystantį ir socialiai atsakingą verslą. Ypač džiugu, kai toks verslas kuriasi ir veikia regione, suteikdamas vietos žmonėms darbo vietų, taip pat papildomą ekonominį ir ne tik postūmį pačiam regionui", – sakė premjeras S.Skvernelis.

"Tikiu, kad "Marijampolės pieno konservai" puikiai suvokia savo atliekamos misijos reikšmę bei atsakingumą, apie tai galiausiai liudija ir jiems įteiktas apdovanojimas. Galiu palinkėti tolesnio augimo ir paraginti nepamiršti, kad svarbiausia grandis yra žmonės, kuriuos atsakingas verslas, žinoma, nuolat ir įvairiais būdais skatina bei globoja", – teigė premjeras.

"Marijampolės pieno grupės" marketingo vadovė Aistė Grybauskienė, "Marijampolės pieno grupės" savininkas Raimondas Karpavičius ir premjeras Saulius Skvernelis.

Nuopelnai – savininkui

Sėkmingus įmonės rezultatus, kai 94 proc. visos "Marijampolės pieno konservų" produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 65 pasaulio valstybes, iš esmės lėmė įmonės savininko Raimondo Karpavičiaus veikla. Jis asmeniškai dalyvaudavo derybose, važiuodavo į tarptautines parodas, vadovavo, kai buvo kuriama ir įgyvendinama įmonės prekybos strategija.

Bendrovės savininko iniciatyva buvo atverta Ispanijos rinka, konkrečiai Kanarų salos, kur buvo įsteigta įmonė "Marilitu". Joje yra perfasuojamas Lietuvoje pagamintas kondensuotas pienas, jau užsitarnavęs gerą paklausą Ispanijoje. R.Karpavičius lietuviškai pieno produkcijai atvėrė ir Šiaurės Afrikos rinką, susitikimuose Lietuvoje ir užsienyje asmeniškai bendravęs su būsimais pirkėjais.

Ilgametė jo veikla įmonėje bei požiūris, kad produkcija turi būti aukščiausios kokybės, sudarė galimybes "Marijampolės pieno konservų" produktams konkuruoti užsienio rinkose su tokiomis kompanijomis kaip "Danone" ir "Nestle". Nors ir turėdama mažesnes apimtis nei pasaulio didieji pieno produkcijos gamintojai, dėl savo aukštų kokybės standartų bendrovė užsitikrino užsienio vartotojų pasitikėjimą.

Ypač džiugu, kai toks verslas kuriasi ir veikia regione, suteikdamas vietos žmonėms darbo vietų.

Trūksta žaliavos

"Kalbant apie eksportą, savaime suprantama, labai svarbu ir džiugu, kad Lietuvoje gaminama produkcija yra vertinama kitose šalyse. Tai bendrovei yra ir įvertinimas, tačiau kartu ir įpareigojimas išlaikyti aukščiausius kokybės standartus. Kad ir kaip žiūrėsi, šiuo atveju įmonė yra ne tik verslo subjektas ir pardavėjas, tačiau ir mūsų šalies ambasadorius", – sakė premjeras S.Skvernelis.

Per vizitą jis ne tik domėjosi darbuotojų darbo sąlygomis ir gerove įmonėje, bet ir aptarė šiandienius pienininkystės sektoriaus iššūkius. Pasak įmonės vadovų, žemės ūkio politika šiuo metu yra tam tikrame pertvarkų laikotarpyje, todėl valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems klausimams.

"Maždaug 40 proc. ES biudžeto yra skiriama būtent žemės ūkio reikalams, vadinasi, tai yra visos Europos prioritetas. Tuo metu Lietuvoje pienininkystė yra ganėtinai apleista zona, todėl kad nėra sprendžiama pieno žaliavos problema", – sakė "Marijampolės pieno konservų" valdybos pirmininkas Henrikas Karpavičius.

Anot jo, pastaraisiais metais pieno perdirbimo sektorius labai išsiplėtė, o žaliavos padaugėjo labai nežymiai: "Kad aprūpintume savo įmonę, per dieną turime pamelžti 40 tūkst. karvių, o vidutinis ūkis teturi dešimt galvijų. Prieš trisdešimt metų šis skaičius tesiekė tris karves, tad, jei žiūrėtume į procentinį augimą, tai yra daug, bet jei į fizinę apimti – tai lašas jūroje. Pagal ūkio dydžius atsiliekame tiek nuo estų, tiek nuo latvių."

Turėtų spręsti valstybė

Įmonę ši žaliavinio pieno problema liečia tiesiogiai: norint pagaminti suplanuotą produkciją reikalingas tinkamas kiekis, tinkama kokybė ir kaina. "Europinės lėšos vienaip ar kitaip eina į pabaigą. Lietuva savo išsivystymo lygiu pradeda artėti prie ES vidurkio, todėl fondų biudžetas vis labiau mažės. Tad valstybė turėtų šį klausimą spręsti nebe per europines lėšas, o skirdama investicijas iš savo biudžeto. Juolab, kad pieno sektoriaus vystymo ekonominis rezultatas gali būti žymiai didesnis nei grūdų ar kitų žemės ūkio sektorių, todėl ir investicijos turėtų būti didesnės", – teigė H.Karpavičius.

Pasak valdybos pirmininko, ši problema Lietuvoje sprendžiama jau kelis dešimtmečius, bet rezultato nėra. Anksčiau esą buvo planų žaliavinio pieno gamintojus įtraukti į bendras įmones su perdirbėjais, bet realiai jokie sprendimai nebuvo daromi. Priešingai, kaip tai yra padariusios Vakarų Europos valstybės.

"Kooperatyvai, gaminantys žaliavinį pieną, kartu su perdirbėjais kuria bendrus ekonominius darinius ir siekia bendro tikslo. Lietuvoje atvirkščiai – pieno gamintojai yra viena grupė, o perdirbėjai – kita. Mes, žinoma, palaikome ryšius, nes esame surišti ekonomiškai, tačiau bendro tikslo siekimo Lietuvoje per šį laikotarpį taip ir neatsirado", – sakė H.Karpavičius.

Ieško specialistų

"Marijampolės regionas ir apskritai Suvalkija yra labai intensyvus žemės ūkio regionas, kur tikrai yra labai daug derlingų žemių ir labai darbščių žmonių. Be abejo, ir ilgametės tradicijos pieno produkcijos gamyboje. Neatsitiktinai ši įmonė gyvuoja daugelį metų ir gamina išskirtinę produkciją", – pasak įmonės vadovo Rimo Varkulevičiaus, tokiose išsivysčiusiose ir su kokybiškais pieno produktais siejamose šalyse kaip Šveicarijoje, Olandijoje ar Prancūzijoje, yra labai aiški valstybės politika pienininkystės atžvilgiu. Todėl palankesnis bei aiškesnis subsidijavimo mechanizmas sukurtų didesnę pieno sektoriaus vertę ir Lietuvoje.

Anot "Marijampolės pieno konservų" direktoriaus, nors įmonėje dirba labai darbštūs ir atsakingi žmonės, kolektyvas sensta, todėl vertėtų pasvarstyti ir apie tam tikrų specialybių sugrąžinimą į kolegijas. "Dėmesį reiktų kreipti į specialistų parengimą, ypač Marijampolėje, nes dabar kolegijoje nebeliko nei inžinierių, nei technologų. Tikrai galėtų būti dėstoma daugiaprofilinė maisto technologinė programa, juolab kad Marijampolėje yra įsikūrusios kitos geros įmonės kaip "Mantinga" ar mums artima, ledus gaminanti įmonė "Indeco".

Pasak jo, pienininkystės plėtra neturėtų būti vien tik pieno perdirbimo įmonių atsakomybė, bet ir visos visuomenės. "Nebūtinai visą pieną turi perdirbti didelės įmonės. Pažiūrėkite, kiek įvairiausių produktų, kokių sūrių būna ūkininkų mugėse. Tokia įvairovė sukuria labai didelę kultūrinę šalies vertę", – sakė R.Varkulevičius.

"Marijampolės pieno konservams" prizas už eksporto pasiekimus įteiktas pirmą kartą.

Ilgametė eksporto patirtis

"Savo produkciją eksportuojame štai į tokią daugybę šalių", – sakė bendrovės "Marijampolės pieno konservai", kuri yra "Marijampolės pieno grupės" dalis, vadovas Rimas Varkulevičius, garbiems svečiams pristatydamas įmonę, jų dėmesį atkreipdamas į žemėlapyje sužymėtas valstybes, kurias jau pasiekia lietuviški kokybiški pieno gaminiai.

"Indonezijos šiame žemėlapyje vis dar nėra", – pridūrė vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonės vadovas R.Varkulevičius, ir taip lyg pristatė tikslą, kodėl inicijavo Indonezijos delegacijos vizitą.

Jis teigė, kad į susitikimą su Indonezijos ambasadoriumi M.I.Saidu bei ambasados atstovais politikos bei ekonomikos reikalams deda daug vilčių. "Tikimės, kad ambasadorius perduos gerą žinią valstybės vadovams, tai yra, kad turi reikalą su rimtomis kompanijomis, kad jas verta įsileisti į savo šalies rinką", – kalbėjo R.Varkulevičius.

Bendrovė į Indoneziją norėtų importuoti pieno miltus, pieno konservus ir kitus ilgo galiojimo gaminius. Tokią produkciją "Marijampolės pieno konservai" jau ne vienus metus pristato į įvairias valstybes, kurios yra netgi toliau nei Indonezija.

"Bendrovių "Marijampolės pieno konservai" turi ilgametę patirtį eksportuojant produkciją į Kiniją ir į kitas Azijos valstybes, juo labiau, kad mes gaminame ilgai galiojančią bei saugią produkciją, kuri tinka tuose kraštuose", – komentavo R.Varkulevičius, nurodęs, kad bendrovės produkcija turi chalalinio maisto sertifikatus, patvirtinančius, kad maisto produktai bei gaminiai, atitinka chalalio reikalavimus ir yra leistini vartoti musulmonams. Šios religijos atstovai sudaro didžiąją dalį Indonezijos gyventojų.

Kokybiško maisto poreikis

Ambasadorius M.I.Saidu teigė, kad daugiau kaip 260 mln. gyventojų turinčiai jo šaliai "Marijampolės pieno konservų" gaminama produkcija tikrai būtų aktuali. Anot jo, Indonezija suinteresuota bendradarbiavimu su Lietuva dėl jo gimtinėje didėjančio kokybiško maisto poreikio. Dėl šitos ir kitų priežasčių bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Indonezijos įvardijo kaip labai svarbų.

"Atviros rinkos privalumas – konkurencija. Kuo daugiau konkurencijos, tuo geresnė kokybė, kaina. Aišku, pas jus atvyktų mūsų auditorius, kad įsitikintų, jog maisto produktai atitinka visus mūsų reikalavimus, o jie yra trys: maistas turi būti kokybiškas, saugus ir chalalinis", – vardijo M.I.Saidu.

Jis minėjo, kad Indonezijoje pienas, jo produktai vartojami kasdien. Populiarus maistas yra ir sūris, ledai. "Kaip ir lietuviai valgome daug bulvių, tačiau populiariausias maisto produktas yra ryžiai", – minėjo egzotiškos šalies diplomatas, reziduojantis Danijoje, kur yra įsikūrusi ambasada.

Jis taip pat minėjo, kad Indonezijai aktualus įvairių rūšių bendradarbiavimas. "Pernai Lietuvos Prezidentė lankėsi Indonezijoje, buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Šiuo metu vyksta derybos ir dėl bendradarbiavimo kituose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis, o taip pat norėtume sustiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, turizmo, energetikos, informacinių technologijų srityje", – teigė Indonezijos ambasadorius.

Jis teigė neabejojąs, kad bendradarbiavimo nauda bus abipusė. "Indonezijos žmonėms patiktų Lietuvoje, ir jie norėtų čia apsilankyti. Čia yra daug įdomių dalykų. Taip pat lietuviai daug ką gali pamatyti Indonezijoje", – kalbėjo M.I.Saidu. Jo turimais duomenimis, pastaraisiais metais Indonezija kasmet sulaukia apie 7 tūkst. turistų iš Lietuvos. Didžiausia trauka – Balio sala.

Didžiulės galimybės

"Tai labai didelė valstybė, bendradarbiavimas su kuria atvertų didžiules perspektyvas, ir ne tik mums, ne tik kitoms Lietuvos pieno perdirbimo bendrovėms, bet ir kitiems sektoriams, sritims. Kiekvienas verslas paskui save atsiveda kitą verslą. Pavyzdžiui, paskui perdirbėjus ir maisto produktų tiekėjus galėtų sekti programavimo paslaugos, sveikatos mokslų, energetikos pasiekimai ir kita", – dėstė R.Varkulevičius.

Tačiau visų pirma reikia baigti pernai pradėtus bendradarbiavimo tarp šalių link vedančius procesus, kurie aktyviau turėtų pajudėti, anot ambasadoriaus, jau kitais metais.

"Marijampolės pieno konservai" Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybai jau yra pateikusi prašymų dėl eksporto į Indoneziją, o su Indonezijos ambasadoriumi jau yra bendravusi ir anksčiau.

Pastarajame susitikime Marijampolėje dalyvavo bei gamyklą aprodė ir pasakojo apie produktus bei gamybos proceso ypatumus "Marijampolės pieno konservų" komercijos direktorius Arnas Grinevičius bei kokybės vadovė Dalia Piepolienė.

Ji svečiams pabrėžė, kad bendrovė atitinka ne tik aukščiausius kokybės standartus, bet ir yra socialiai atsakinga įmonė.

"Kaip tik vakar priėmėme svečius iš Azerbaidžano", – apie jų produkcijos paklausą kalbėdamas užsiminė R.Varkulevičius svečiams, juos vedžiodamas po gamybines patalpas ir aiškindamas apie procesus, vykdomus gaminant produktus. Gamyba yra automatizuota, kompiuterizuota. Kokybės ir efektyvumo siekiama aktyviai diegiant naujausias technologijas bei rūpinantis darbuotojų gerove, kurių įmonėje dirba 650, o visoje grupėje – daugiau nei 800.

Mikrobiologijos laboratorijoje, kuri yra svarbi gamybos ir produktų saugumo užtikrinimo dalis, ambasadorius uždavė ne vieną klausimą. "Mums labai svarbu, kad produktai būtų kokybiški ir saugūs", – pakartojo M.I.Saidas.

Dviejose įmonės atestuotose laboratorijose atliekami žaliavų, technologijos procesų ir paruoštų produktų mikrobiologinių, cheminių ir fizikinių rodiklių bei jusliniai tyrimai. Taip pat atliekama ir aplinkos higieninės būklės kontrolė. Abi laboratorijos sėkmingai dalyvauja tarptautinėse palyginamųjų tyrimų programose.

Ilgi saugojimo terminai

Viena "Marijampolės pieno konservų" gamyklų veikia Tenerifėje, kur gaminami kondensuoto pieno produktai.

"Marijampolės pieno konservai" gamina pieno miltelius, pieno konservus, grietinėlę. Apie 90 proc. įmonės produkcijos eksportuojama. Bendrovė parduoda savo produkciją Europos Sąjungos, Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos šalyse ir JAV. Pernai didino eksportą į Libiją, Honkongą, Vokietiją.

Bendrovės pajamos ES šalyse per metus išaugo 22 proc. iki beveik 75 mln. eurų, kitose šalyse – 2,2 karto iki 30 mln. eurų. Bendrovės eksportas sudaro 94 proc. Visos pagamintos produkcijos.

Produktų gamybai naudojamas natūralus žaliavinis pienas superkamas iš Lietuvos pieno gamintojų. Vasarą perdirbama apie 1 tūkst. t pieno žaliavos, žiemą – apie 600 t per dieną.

Per mėnesį bendrovės pajėgumai leidžia pagaminti apie 2,5 tūkst. t pieno miltelių, iki 10 mln. pieno konservų indelių, iki 1500 t sviesto.

Ieško patikimo partnerio

Kartu su kompanijos technologais ir ekonomistais į Lietuvą atvyko ir įmonės įkūrėjas Jose Sanchezas Rodriguezas. Ispanas domėjosi "Marijampolės pieno konservų" produktų gamybos procesu, nuodugniai aiškinosi technologines subtilybes, gyvai apžiūrėjo kiekvieną gamybos liniją.

Neatsitiktinai devintą dešimtį skaičiuojantis įmonės savininkas pasirinko tokią ilgą ir varginančią kelionę – "Jose Sanchez Penate SA" yra didžiausia pieno produkcijos gamintoja ir platintoja Ispanijoje, tiekianti produkciją restoranams, viešbučiams ir kitiems turistiniams taškams, todėl jai reikia patikimo partnerio, galinčio per metus aprūpinti 15 mln. turistų, vartojančių pieno produktus Kanarų salose.

Prieš trejus metus "Marijampolės pieno konservai" Kanaruose įsteigė įmonę "Marilitu S.A.U." – į turistų pamėgtas salas eksportuojami pieno miltai, sutirštintas pienas, sviestas, grietinėlė ir švieži produktai, gaminami Lukšių pieninėje.

Ateitis – Afrikos valstybės

"Ne vienus metus analizavome rinką Kanaruose ir nustatėme, kad augantis turistų skaičius salose gali būti potenciali rinka daliai mūsų produktų. Esame ne kartą įvertinę savo galimybes per parodas, tarptautinę prekybą, įvairius ekspertus, todėl įkūrę įmonę salose supratome, kad mums reikalingas partneris, turintis gerą vardą ir kuriam reikia kokybiškos žaliavos", – pasakojo "Marijampolės pieno konservai" vadovas Rimas Varkulevičius.

Kadangi Kanarų salose karvės nėra auginamos, pieno produktai gaminami iš ožkų ar avių pieno, tačiau didžioji dalis žaliavos ir pieno produktų yra importuojami. "Ispanai norėjo patys įsitikinti, kad mes turime žaliavos, galime gaminti pieno produktus, turime visus sertifikatus, atitinkame normas ir galime būti jų partneriais", – anot R.Varkulevičiaus, derybų metu buvo tariamasi dėl kainų, kiekių, naujos produkcijos eksporto.

Pasak "Marijampolės pieno konservai" vadovo, vieno svorio ir rūkyti sūriai nėra tipinis produktas Kanarų rinkoje, tačiau ispanai naujovių neatsisako, nes tinkamai išreklamavus, tokia produkcija galėtų užimti dalį rinkos: "Jeigu tas produktas tinka mums, tinka Vokietijai, jeigu tinka net etninei prekybai, tarkime, arabams – turime HALAL sertifikatą, tai galime pasiūlyti ir ispanams. Be to, Kanarų salos yra šalia Vakarų Afrikos pakrantės esantys uostai. Dalį produkcijos galime siųsti į Afrikos valstybes, pradedant Maroku ir baigiant Pietų Afrika – ekonomiškai ir politiškai stabilesnes, turtingesnes valstybes."

Kokybės garantija

Anot R.Varkulevičiaus, ispanų partnerius bendradarbiauti paskatino trys svarbiausi dalykai: geros tradicijos, aukšta produkcijos kokybė ir patikimumas: "Jie mus yra pripažinę kaip patikimus, finansiškai stabilius partnerius, kurie gali pagaminti produktą ir užtikrinti ilgalaikį to produkto kokybės stabilumą. Matome, kad galime toje rinkoje įsitvirtinti, būti žinomi ir kartu paskatinti kitas šalies įmones eksportuoti ir sukurti Lietuvos krepšelį. Eksportuoti reikalingas ne tik pienas, bet ir įvairūs kiti produktai. Galbūt tai nėra inovatyvi eksporto rūšis, bet reikalaujanti tam tikro susitelkimo ir politikų įsikišimo. Sąžininga ir skaidri politika padeda atverti eksportui vartus."

Idėja įsitvirtinti Kanarų salų rinkoje, be jau plėtojamų Vakarų Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje, kilo "Marijampolės pieno konservų" valdybos pirmininkui Raimondui Karpavičiui. Pasak jo, pasaulyje vis prastėjant maisto kokybei, Lietuva gali didžiuotis natūraliais kokybiškais produktais.

"Maistas yra mūsų sveikatos saugos garantas. Lietuvos maisto kokybė yra viena aukščiausių pasaulyje, o rinka reikalauja naujo, sveiko ir kokybiško maisto", – įsitikinęs R.Karpavičius.

Eksporto lyderiai

UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovaujantis Rimas Varkulevičius sako, kad įmonė šįsyk pristatė eksportui skirtą produkciją, mat šįsyk tuo pačiu metu kaip ir paroda "AgroBalt 2018" Vilniuje vyko Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų forumas "16+1".

Marijampolės bendrovė jau žinoma Kinijoje, jos produkcija į šią šalį eksportuojama nuo 2016-ųjų, kai tik atsivėrė jos rinka. Pagrindinis ten vežamas produktas – sterilizuotas pienas, skirtas Kinijos mažmeninės prekybos rinkai, taip pat maitinimo įmonių tinklams "McDonalds", "Starbucks". Pernai Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys siekė 8 mln. eurų, o vien UAB "Marijampolės pieno konservai" – 3 mln. eurų.

"Na, skaičiai nėra labai dideli, tačiau mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių, – sako R.Varkulevičius. – Kinijos agentūra CNCA, atsakinga už užsienio produkcijos kokybę ir sertifikavimą, mūsų įmonei sertifikatą išdavė 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per tiek laiko perpratome kai kuriuos veiklos šioje šalyje niuansus, jų prekės ženklo pranašumus ir vartotojo reikalavimus. Mūsų produkciją puikiai įvertino ne tik valstybinės kokybės tyrimo institucijos, bet ir perkėjai. Pavyzdžiui, kompanija "McDonalds" užsakė aukšto lygio kokybės auditorius iš Europos, ir mes atitikome reikalavimus. Tai reiškia, kad atsiveria didelės galimybės plėtrai pagal asortimentą ir produkcijos apimtis. Jiems tinka produkcijos kokybė, tinka pakuotės. Parodoje apsilankęs Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu pirmiausiai mūsų paklausė, ar esame patenkinti Kinijos prekybos partneriais, ar jie suprantama kalba, suprantamais motyvais dirba su mumis. Atsakiau, kad taip. Tada ministras domėjosi, ko mums dar reikėtų. Sakiau, kad daugiau pasitikėjimo Lietuvos produktais, nes jie gerai žino tik keletą Vakarų Europos šalių. Rytų Europa, Baltijos valstybės ne visos yra žinomos.

Tai, kad ministras Han Changfu su delegacija, su Kinijos importo plėtros agentūros direktoriumi atvyko, labai svarbu. Mums reikia stabilesnio politinio palaikymo toje šalyje. Dabar per mėnesį išplukdome 10–15 konteinerių produkcijos, o jei norime eksporto šuolio – padidinti jį 10 ar 20 kartų, turime papildomai investuoti į technologijas."

Uždirbs ir ūkininkai

Kinijoje labai vertinama kokybė. "Marijampolės pieno konservų" vadovai kalba ne tik apie investavimą į gamybą. Svarbu ir pieno kokybė. Įmonė ieško bendros kalbos su ūkininkais. Tiekiant kokybišką žaliavą, atsirastų ir didesnės pieno kainos. Jų kilimas, pasak R.Varkulevičiaus, neatsiejamas nuo eksporto apimčių.

Mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių.

"Kinijos rinka Lietuvos gamintojams yra beribė, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – Begalinė. Mes tikrai niekada negalėsime tiek pagaminti, kiek jiems reikia. Tačiau kokybės atžvilgiu mes galime užimti labai svarbią vietą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Kinijos delegacijoje buvo didžiausios pasaulyje elektroninės prekybos kompanijos "Alibaba" keletas vadovų, tarp jų ir viceprezidentas, rinkodaros departamento direktorė. Teko su jais kalbėti. Kinija labai plėtoja elektroninę prekybą, specialiai plečia logistikos centrus, o mūsų produktai gali sudominti. Tuose centruose atliekami ir kokybės tyrimai, ir grupavimas pagal vartotojų lūkesčius. Jie atkreipė dėmesį į ekologiškus, saugios, sveikos mitybos produktus."

Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu akcentavo, kad jų rinkoje išsilaikyti nėra lengva, nes vartojai reikalauja labai aukštos kokybės. R.Varkulevičius neabejoja, kad į ją ir reikia orientuotis. Anot jo, visa Lietuvoje gaminama žemės ūkio produkcija arti tos reikalaujamos aukštos kokybės kartelės.

Galima staigi plėtra

Norint didinti eksportą, būtina rengti didelius produkcijos pristatymus pačioje Kinijoje. Vien šiemet jau tris kartus ten milžiniškose parodose dalyvavusios UAB "Marijampolės pieno konservai" atstovų teigimu, kinai mėgsta didelius šou. Tačiau rinkos užkariaujamos ir kitais būdais. Šįsyk Vilniuje "AgroBalt" paroda buvo dalykiška, bet ją išsamiai nušvietė ir didelis Kinijos žurnalistų būrys.

"Tikimės, kad ir toks formatas gali sukelti proveržį, – paaiškino R.Varkulevičius. – Parodoje apsilankęs mūsų prekybos partneris iš Kinijos sakė, kad dabar galime tikėtis naujų iššūkių, kurie sukeltų papildomų rūpesčių – staigios plėtros. Kai mažai eksportuoji, sieki didelių apimčių. Kai tai pasieki, susiduri su kitais iššūkiais, kurie susiję ne tik su finansais. Tai ir žmogiškieji resursai, ir žaliavos kokybė, ir pakuotės, ir vadyba, ir konkurencija, ir visa kita. Žinoma, ir kokybė. Vieną kitą dėžutę pagaminti – tai viena istorija, bet gaminant šimtus konteinerių – visai kita. Pienas vis dėlto yra gyvas produktas. Dirbame su Kauno technologijos universitetu, planuojame bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Su mokslininkais tikriname pieno kokybę, ieškome naujų apdorojimo būdų, kad kuo ilgiau jį būtų galima išlaikyti šviežią. Labai padeda mums ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – palaiko mūsų siekius, prižiūri mūsų produkcijos kokybę."

O pieno produktai visame pasaulyje kasdien užima vis svarbesnę vietą, nes suprantama, kad sveikesnis maistas užtikrina ir visos visuomenės sveikatą.

Praėjusiais metais Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos forumas "16+1" vyko Vengrijos sostinėje Budapešte. Ten lankęsis R.Varkulevičius atkreipė dėmesį į Kinijos premjero kalbą, kad jų šalis gali pati išspręsti naujų technologijų, mokslo, ekonominės plėtros klausimus, tačiau apsirūpinimas maisto produktais išlieka problemiškas. Todėl kinams labai svarbu bendradarbiauti su Rytų Europa. Vienu iš prioritetų įvardijo kokybiškus maisto produktus, pirmiausia, pieno.

"Pasinaudodami šia pasauline praktika mes kuriame ir savo įmonės strategiją, pagal tai renkamės investicinę politiką, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – 2016–2018 m. mes visoje savo įmonių grupėje investuosime apie 14 mln. eurų. Maždaug 70 proc. investicijų susijusios būtent su eksporto plėtra. Su ta pačia Kinija. Tai ir pakavimo modernizavimas, kokybės kontrolės tobulinimas, dezinfekcinės sistemos, šaldytuvų ūkis. Ne tiek investuojame į naujų produktų kūrimą, kiek į jau esamų kokybės užtikrinimą. Kinijos rinkoje viskas prasideda nuo ilgalaikio vartojimo termino. Kalbantis su naujais prekybos partneriais pirmiausiai nuskamba toks savotiškas burtažodis "Ar tinka vartoti 18 mėnesių?" Kartais per per ilgas terminas. Bet turint omeny, per kiek laiko produktas nukeliauja iš Europos į Kiniją, tai galima suprasti. Žinoma, mūsų sterilizuotas pienas turi trumpesnį vartojimo laiką – 12 mėnesių. To visiškai pakanka. Konteineris su produkcija pas juos keliauja maždaug 4 savaites. Dar tiek pat praeina, kol iš platintojų pasiekia vartotoją. Mes numatome ir ateityje investuoti. Tai susiję ir su naujų metalinių pakuočių gamyba. Reikia ir lengvesnių, ir kiek naujesnės formos, kad patraukliau atrodytų, kad vartotojui būtų patogesnis atidarymo mechanizmas. Toliau – gaminamų produktų tobulinimas pagal pirkėjų lūkesčius, naujų kūrimas. Laikui bus būtini ir nauji specialistai, ne tik vietiniai, bet užsienio, žinantys rinkas, tendencijas."

Trūksta ir aiškumo

Verslui būtų lengviau, jei Lietuva turėtų aiškesnę eksporto politiką. Ypač žinant, kad Lietuvos žemės ūkis turi didelį potencialą.

Be to, svarbią vietą užima ir komunikavimo gebėjimai. Mūsų šalis, kitaip nei kitos Europos valstybės, turi bendravimo su kinais problemų. Pas mus niekas iš valdžios atstovų nekalba jų kalba, o didelė dalis į parodą "AgroBalt" atvykusių kinų nemokėjo angliškai. Pavyzdžiui, vengrų, latvių aukšti valstybės pareigūnai kuo puikiausiai susišneka kinų mandarinų kalba. R.Varkulevičiaus teigimu, tada prekybos ryšiai valstybiniu lygiu tvarkomi gerokai sparčiau. Bet jau ir įmonėse atsiranda tokią kalbą mokančių darbuotojų poreikis. Ypač tai svarbu didelių eksporto apimčių siekiančiose kompanijose. Ateis laikas ir "Marijampolės pieno konservai" turės tokį darbuotoją, kuris galės ne tik bendrauti su Kinijos partneriais, aiškintis rinkos tendencijas, bet ir studijuoti jų dokumentus originalo kalba.

Rusijos embargas, pradėjęs galioti prieš metus, 2014 metų rugpjūčio 7-ąją, šalies pieno perdirbėjams naujų ilgalaikių rinkų neatvėrė - įmonės sako, kad iš pardavimų vidaus rinkoje tenka dotuoti eksportą, nes pelningai realizuoti žaliavinius produktus šiandien nėra kur.

"Nors jau praėjo metai, tačiau iki šiol neradome naujų stabilių rinkų. Dauguma mūsų dabartinių partnerių vienkartiniai. Patyrėme ir nuostolių", - "Verslo žinioms" pripažino "Vilkyškių pieninės" generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

"Jei kalbėsime apie pieno perdirbėjus, jie išgyveno ūkininkų ir vietos vartotojų sąskaita. Supirkimo kainos iš karto po embargo buvo sumažintos, tačiau produktų kainos lentynose beveik nekito", - apie pokyčius dienraščiui sakė "Marijampolės pieno konservai" valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, pasak kurio, jei nebus gamintojų ir prekybininkų supratimo - nukentės visas sektorius, nes bėgant laikui pieno gana smarkiai sumažės.

Pakuočių atliekų tvarkymo skandalo įkaitais tapo daugiau kaip 1,2 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų - įmonėms, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizaciją, gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos įmonės "Metrail" išrašytus dokumentus, liudijančius apie pakuočių sutvarkymą 2013 metais, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Žaliojo taško" generalinis direktorius Kęstutis Pocius neįvardija bendrovių, kurioms gali reikėti kloti solidžiausias sumas, o Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė tarp tokių bendrovių mini alaus gamintoją "Volfas Engelman", "Marijampolės pieno konservus", "Tegra state", "Litegrą". Pasak jos, trečdalį 3,5 mln. eurų sumos tektų sumokėti penkioms įmonėms, o solidžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti vienai organizacijos narei, siekia apie 0,5 mln. eurų. Ji teigia, kad jei teks mokėti mokestį, organizacija ketina išsireikalauti jį iš atliekų tvarkytojos "Metrail", nes tokia sąlyga numatyta sutartyse su atliekų tvarkytoja.

Dienraščio kalbinti gamintojai ir importuotojai kol kas nekomentuoja, kokią sumą kuriam gali reikėti sumokėti ir kokią įtaką baudos padarytų įmonių veiklai bei prekių kainoms. Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, kad dėl padėties, į kurią pakliuvo pulkas šalies įmonių, kaltė tenka ir Aplinkos ministerijai - ji tinkamai neprižiūrėjo atliekų tvarkytojų ir gamintojų organizacijų.

Europos Sąjungoje nuo trečiadienio nebegaliojant pieno kvotų sistemai, tai niekaip nepaveiks Lietuvos vartotojų, sako Pieno tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis. Premjeras sako manantis, jog nerealu, kad pieno kvotos būtų pratęstos

"Aš manau, kad niekaip nepaveiks šiandieną. Pieno kvotų sistemos panaikinimas Europos Sąjungoje nepadarys kažkokių žaibiškų pokyčių, o pieno produktų kainas pasaulinėse rinkose labiausiai įtakoja ekonominė situacija tose valstybėse, kurios daug eksportuoja. Mes esame tokia šalis", - antradienį interviu LRT radijui sakė R.Krasuckis.

Anot jo, pieno kvotos nėra susijusios su produktų kainomis vidaus bei pasaulinėse rinkose.

"Čia yra tiek prekybos tinklų, tiek perdirbimo įmonių ieškojimas kiekvienam procese kuo didesnės naudos. Žemdirbiai,nebūdami susivieniję ir, kaip jie patys sako, nevaldydami viso žaliavinio pieno, iš tikrųjų turi silpnokas derybines pozicijas", - kalbėjo ministerijos atstovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad pieno kvotų pratęsimo galimybė yra nereali.

"Aš manau, kad kvotos pratęsimo galimybė yra nereali. Dėl to pasisakė dauguma valstybių (ES - BNS) ir kad Lietuvai būtų leista kažkokią išimtį daryti, tai vargu, ar tai būtų įmanoma ir galima pasiekti", - antradienį interviu LRT radijui teigė premjeras.

Pasak jo, valstybė ateityje palaikys ūkininkus ir rems juos finansiškai.

"Lietuvos valstybė ūkininkus palaiko ir gins, nustatydama didesnę paramą pieno gamintojams Kaimo plėtros programoje, tiek bus numatytos didesnės tiesioginės išmokos", - sakė A.Butkevičius.

Pieno kvotų sistema ES nustoja galioti antradienį. Ji nustatyta 1984 metais, kai pieno gamyba bendrijoje smarkiai viršijo paklausą - taip buvo siekiama spręsti pieno pertekliaus problemą.
Lietuvoje baiminamasi, kad dėl kvotųpanaikinimo gali nukentėti šalies pieno gamintojai, nes jų pieno nebesupirks Lenkijos gamintojai. Pasak "Marijampolės pieno konservų" valdybos pirmininko Raimundo Karpavičiaus, Lenkija pieną parduodavo Baltarusijai, o pati pirkdavo Lietuvoje, tokiu būdu išvengdama baudų už kvotų viršijimą.

Be to, baiminamasi, kad panaikinus kvotas, į Lietuvą plūstels pieno produkcija iš kitų valstybių, nes nemaža dalis ES valstybių turi pajėgumus pagaminti daugiau produkcijos. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė anksčiau teigė, kad užsienio šalių produkcija yra konkurencingesnė, nes lietuviško pieno savikaina yra didesnė.

Lietuva EK 2013 prašė, kad sprendimas naikinti kvotas būtų atidėtas. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurioms būtų palanku, kad kvotos liktų. Kai Lietuva įstojo į ES, šalies pieno kvota siekė 1,4 mln. tonų ir kasmet didėjo po 5 proc. Dabar ji siekia 1,82 mln. tonos.

Su Gruzija Lietuva sėkmingai plėtoja ne tik politinius santykius, bet ir mezga tvirtus ekonominius ryšius. Gruzijos verslininkus domina ES rinka, galimybės čia turėti verslo partnerius.

Sausio 27–28 dienomis Gruzijoje rengiamoje verslo misijoje dalyvaus gausus Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės įmonių atstovų desantas.

,,Tikimės, kad verslo misija sustiprins ir politinį, ir ekonominį mūsų šalių bendradarbiavimą. Neabejojame, kad Lietuvos įmonių dalyvavimas šioje misijoje padės mūsų partneriams iš Gruzijos pasisemti patirties įsiliejant į ES rinką ir tuo pačiu bus sukurtos palankios sąlygos dvišaliam įmonių bendradarbiavimui”, – sako Premjero vadovaujamos delegacijos narys, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, verslo renginių metu Gruzijoje pristatysiantis Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektorių.

Norą dalyvauti verslo misijoje Gruzijoje ir susitikti su mažmeninių prekybos tinklų atstovais bei importuotojais jau pareiškė net 12 įmonių: „Mantinga“, „Biovela“, „Pieno žvaigždės“, „Vilkyškių pieninė“, „Naujasis Nevėžis“, Kėdainių konservų fabrikas, „Marijampolės pieno konservai“, Vilniaus paukštynas bei kt. Daugiausia iš jų yra pieno sektoriaus įmonių.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad jau kurį laiką visos institucijos, sprendžiančios maisto sektoriaus ir ypač jo eksporto klausimus, sugeba puikiai dirbti kartu ir bendram tikslui“, – situaciją apibūdina į Gruziją vykstantis Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Gruzija pagal prekybos apyvartą yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Kaukaze. Gruzijoje klesti ir smulkusis, ir stambusis verslas. Daugiau nei pusė verslo įmonių čia priklauso prekybos sektoriui, taip pat populiarios statybų, transporto paslaugų veiklos sritys. Gruzija vertinama kaip palanki verslui valstybė. ,,Geri Gruzijos ir Lietuvos santykiai lėmė ir labai teigiamą požiūrį į Lietuvos žmones bei verslininkus. Ši verslo misija yra puiki proga ieškoti verslo partnerių ir kontaktų“, – neabejoja S. Cironka.

2013 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Gruziją siekė 4,2 mln. eurų, o importas – 10,8 mln. eurų. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 87 proc. viso eksporto. 2013 metais daugiausia eksportuota nugriebto pieno miltelių, nedenatūruoto etilo alkoholio, baltojo cukraus, margarino, o importuota – mineralinio vandens, lazdyno riešutų, vyno. Statistikos duomenys rodo, kad prekybos apimtys turi tendenciją augti: pernai per 10 mėnesių, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas į Gruziją padidėjo daugiau kaip 2 kartus.

Lietuvos pieno perdirbėjai po truputį veržiasi į naujas rinkas, nepaisant besitęsiančio Rusijos maisto ir žemės ūkio produktų importo embargo, rašo "Verslo žinios".

"Žvalgomės į Ispaniją, Serbiją ir kitas Balkanų valstybes. Ten mes dar galime prasibrauti, turime įdirbį. Proveržis būtų, jei visi Lietuvos perdirbėjai suremtų pečius, nes pavieniui siūlomi kiekiai per maži", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė vieno didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių "Marijampolės pieno konservai" valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius.

Jo teigimu, ateityje Kazachstane, Uzbekistane ir Azerbaidžane Lietuvos pieno perdirbėjams būtų galima pasiekti didelius pardavimus. Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius kalbėjo, jog šiuo metu vis dar dalis pieninės produkcijos pervežama į sandėlius, o tikrieji importo embargo padariniai bus aiškūs šių metų pabaigoje.