„Penki žmonės sėdėjo savo automobilyje „McDonald's“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kai prie jų privažiavo kita transporto priemonė ir pradėjo šaudyti iš Kalašnikovo automato“, – sekmadienį sakė miesto vyriausiasis prokuroras Nicolas Bessone'as (Nikola Besonas).

Jie pridūrė, kad du iš trijų sužeistų gale sėdėjusių keleivių (du vyrai ir viena moteris) buvo sunkiai sužeisti.

Visi trys automobilyje važiavę vyrai policijai buvo žinomi dėl prekybos narkotikais ir smurto Pietų Tulono apylinkėse, sakė N. Bessone'as, o moterys nebuvo teistos.

„Dėl šių asmenų veiklos galime manyti, kad susiduriame su žmogžudystėmis, kurios gali būti labai glaudžiai susijusios su prekyba narkotikais“, – vėliau spaudos konferencijoje sakė N. Bessone'as.

Šaudymo incidentas įvyko prieš pat 23 val. vietos (00 val. Lietuvos) laiku viename iš skurdžiausių antro pagal dydį Prancūzijos miesto rajonų.

Policija atlieka tyrimą dėl žmogžudystės ir pasikėsinimo nužudyti, siejamo su nusikalstama grupuote.

Vieno iš sužeistųjų, 29-erių jaunuolio, kuriam kulkos pataikė į krūtinę, gyvybei grėsė pavojus, tačiau dabar jam jau geriau, žurnalistams sakė N. Bessone'as.

Tuo tarpu moteris neteko nykščio, o trečiasis gale sėdėjęs keleivis, 19-metis vaikinas, patyrė tik lengvus sužalojimus.

Policija įvykio vietoje rado 7,62 mm kalibro šovinių, naudojamų Kalašnikovo šautuvuose, tūtelės.

Prokurorai teigė, kad netoli išpuolio vietos buvo rastas sudegęs automobilis, kuris greičiausiai priklausė šauliams.

Pastaraisiais metais Marselyje padaugėjo smurto, susijusio su prekyba nelegaliais narkotikais.

Vien per šiuos metus dėl su tuo susijusio smurto mieste žuvo daugiau kaip 45 žmonės.

Pranciškaus vizitą temdė nesutarimai dėl į Europą atvykstančių migrantų, o jo raginimas priimti šiuos žmones supriešina jį su daugumos ES šalių, įskaitant Italiją ir Prancūziją, vyriausybėmis.

Visgi pagrindinis jo vizito akcentas buvo mišios pagrindiniame Marselio stadione „Velodrome“, kuriame paprastai vyksta regbio ar futbolo rungtynės.

Baigdamas pamaldas popiežius sulaukė didžiulių ovacijų ir prancūziškai paprašė tikinčiųjų „melstis už mane, tai sunkus darbas“, ištaręs savo mėgstamą atsisveikinimo frazę.

Marselio arkivyskupas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline'as (Žanas Markas Avelinas) paskelbė, kad popiežiui buvo suteiktas Marselio piliečio vardas, ir taip pat sulaukė minios ovacijų.

Pontifiko apsilankymas „Velodrome“ stadione buvo „tarsi apsilankymas kiekvieno Marselio gyventojo namuose“, pridūrė J. M. Aveline'as.

Pranciškus į stadioną įvažiavo savo papamobiliu, po to, kai lėtai pravažiavo miesto gatvėmis, kur jį pasveikino tūkstančiai gyventojų, mojavusių Vatikano ir Prancūzijos vėliavomis.

Pasak vietos pareigūnų, stadione buvo 50 tūkst. žmonių, o per popiežiaus kelionę gatvėse išsirikiavo apie 100 tūkst. žmonių.

„Iš naujo atrasti malonę“

„Turime iš naujo atrasti aistrą ir entuziazmą, įsipareigojimo brolybei skonį, vėl išdrįsti rizikuoti meile dėl šeimos ir pačių silpniausiųjų meilės, ir Evangelijoje iš naujo atrasti malonę, kuri perkeistų gyvenimą ir vėl jį padarytų gražų!“ – aukodamas mišias kalbėjo popiežius, cituojamas Vatikano paskelbtame pranešime.

Anot Pranciškaus, „tikėjimo patirtis visų pirma sužadina gyvenimo žavesį – vidinį virpesį, pojūtį, jog kažkas širdyje sujudėjo. Priešingai nei šaltoje širdyje. Plokščia, šalta širdis gyvenimą tempia mechaniškai, be aistros, užsidegimo ar noro.“

„Mūsų europietiška visuomenė, – tęsė homilijoje popiežius, – gali visu tuo susirgti: cinizmu, nusivylimu, rezignacija, netikrumu, bendro liūdesio jausmu – liūdnomis aistromis, gyvenimu be sukrėtimų.“

Pranciškus ragino mokytis iš Jėzaus, kaip atjausti gyvenimo naštos prislėgtus ir išvargintus žmones, „šoktelėti“ gailestingumu sutikto sužeisto kūno akivaizdoje.

Baigdamas Mišių homiliją Pranciškus ragino: būkime krikščionys, susitinkantys Dievą maldoje ir brolius meilėje – būkime „šoktelėjančiais“, gyvais krikščionimis, priimančiais Dvasios ugnį, kad mus sudegintų nūdienos klausimai, Viduržemio jūros regiono iššūkiai, vargstančiųjų šauksmas, šventosios brolybės ir taikos utopijos, kurios laukia įgyvendinimo.

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Prancūziją krėtė smurtiniai protestai dėl birželio 27 dieną netoli Paryžiaus policininko įvykdyto paauglio nužudymo eismo patikros metu.

Policija taip pat reagavo į šiuos masinius protestus.

Šimtai žmonių buvo sulaikyti, o šimtai policijos pareigūnų patyrė sužalojimų.

Tačiau iki šiol nebuvo patvirtinta, kad šių įvykių metu būtų žuvęs saugumo pajėgų narys ar protestuotojas.

Prokurorai nurodė, kad penki policijos pareigūnai, visi priklausantys elitiniam „Raid“ padaliniui, buvo sulaikyti Marselyje, siekiant apklausti juos atliekant tyrimą dėl Mohamedo Bendrisso (Mohamedo Bendriso) mirties.

Keli civiliai ir policijos pareigūnai taip pat duos parodymus kaip liudytojai, pridūrė prokurorai.

Birželį per eismo patikrinimą sustabdyto 17 metų Nahelio M. (Naelio M.) nužudymas išprovokavo protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Incidentas įvyko naktį iš liepos 1-osios į 2-ąją vykstant smurtiniams protestams Marselio centre. Kaip pranešama, M. Bendrissas, vedęs vieno vaiko tėvas, kurio našlė šiuo metu laukiasi antro vaiko, važiavo motoroleriu ir filmavo protestą pietiniame mieste.

Šią vasarą 22 metų Hedi (Edi) teko amputuoti dalį kaukolės po to, kai liepos 21 dieną jį sumušė ir LBD apšaudė grupė vyrų, kurie, kaip įtariama, buvo policijos pareigūnai.

 

Skrodimo metu ant jo krūtinės rasta pėdsakų, kurie galėjo atsirasti nuo LBD vadinamo šaudmens, dažnai naudojamo prancūzų policijos.

Tai ne pirma kontroversija, pastaruoju metu sukrėtusi Marselio policiją.

Anksčiau šią vasarą 22 metų Hedi (Edi) teko amputuoti dalį kaukolės po to, kai liepos 21 dieną jį sumušė ir LBD apšaudė grupė vyrų, kurie, kaip įtariama, buvo policijos pareigūnai.

Dėl šio incidento pateikti kaltinimai keturiems Marselio policijos pareigūnams.

Trys iš jų buvo paleisti į laisvę taikant teisminę priežiūrą.

Ketvirtasis buvo suimtas visam laikotarpiui, kol vyks tyrimas. Šis sprendimas įžiebė didžiulę diskusiją tarp Prancūzijos policijos pareigūnų.

Reikšdami protestą pareigūnai visoje šalyje masiškai pasiėmė nedarbingumą, tačiau praėjusią savaitę teismas atmetė apeliaciją dėl minimo policininko suėmimo.

Teisme pareigūnas prisipažino, kad iššovė LBD, bet sakė, kad nepastebėjo, jog kas nors būtų sužeistas. Jo advokatas pridūrė, kad nėra įrodymų, jog Hedi buvo sužeistas jo ginamojo.

Viena iš įtakingiausių policijos profsąjungų – „Aljansas“ – teigė, kad sprendimas yra nesuprantamas ir labai neteisingas.

Praėjus beveik 48 valandoms po sprogimo daugiabutyje, kurio gyventojai pranešė apie stiprų dujų kvapą, dešimtys civilinės gynybos darbuotojų, pasitelkę dronus, šilumos jutiklius ir tarnybinius šunis, dirbo prie nuolaužų, kuriose vis dar teberuseno liepsnos.

Būsto reikalų ministras Olivier Kleinas (Olivjė Klainas) anksčiau pirmadienį įvykio vietoje pranešė, kad rasti keturi kūnai. Tačiau po kelių valandų gelbėjimo tarnybos paskelbė, kad gelbėtojai rado penktą, o vėliau ir šeštą auką.

Prokuratūros tyrėjai teigė, kad „tęsiamas darbas nustatant aukų tapatybę“, o ekspertai pradėjo darbą sprogimo priežasčiai nustatyti.

Miesto prokurorai taip pat pradėjo tyrimą dėl netyčinės žmogžudystės.

Dėl po griuvėsiais tebeliepsnojančio gaisro šunims sunku aptikti išgyvenusiųjų ar kūnų.

„Gaisro židinys yra giliai po žeme ir sunkiai pasiekiamas žarnomis. Be to, negalime purkšti per daug vandens, kad nesusidarytų tam tikras purvas“, – sakė ugniagesys Adrienas Schalleris (Adrienas Šaleris).

Marselio meras Benoit Payanas (Benua Pajanas) įsakė nuleisti rotušės vėliavas iki pusės stiebo ir atversti užuojautos knygas, kad vietos gyventojai galėtų išreikšti pagarbą aukoms.

Pirmadienio vakarą netoli sprogimo vietos esančioje bažnyčioje buvo surengtas maldos budėjimas.

„Viltis, nors ir mažėjanti, turi išlikti iki galo“, – susirinkusiesiems sakė Marselio arkivyskupas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline'as (Žanas Markas Avelinas).

„Lenktynės su laiku“

Pasak jo, gelbėtojai didžiąją dalį griuvėsių šalino ekskavatoriumi, tačiau, pastebėję oro kišenę, sustodavo ir darbą tęsdavo rankomis.

„Tai lenktynės su laiku“, – sakė jis.

Sprogimas ir griūtis įvyko sekmadienį apie 0 val. 40 min. vietos (1 val. 40 min. Lietuvos) laiku.

Mero pavaduotojas Yannickas Ohanessianas (Janikas Ohanesianas) sakė, kad sprogimas buvo juntamas visame Marselio mieste, ir teigė, kad sprogimo jėga galėjo destabilizuoti netoliese esančius pastatus. „Turime būti budrūs“, – pridūrė jis.

Du gretimi pastatai buvo smarkiai apgadinti, o vienas iš jų sugriuvo sekmadienį, tačiau niekas nenukentėjo.

Iš vietovės buvo evakuota beveik 200 gyventojų.

2018 metais Marselyje aštuoni žmonės žuvo, kai sugriuvo du apgriuvę pastatai darbininkų klasės Noailo rajone.

Ši nelaimė atkreipė dėmesį į Viduržemio jūros uostamiesčio būsto standartus, o pagalbos grupės teigė, kad 40 000 žmonių gyveno nekokybiškuose statiniuose.

Tačiau sekmadienį pareigūnai, regis, paneigė, kad naujausia tragedija įvyko dėl statybos priežasčių.

Tuo metu gelbėtojai stengiasi surasti mažiausiai šešis žmones, kurie vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Kūnai rasti praėjus maždaug parai po to, kai Viduržemio jūros uostamiestyje įvykus sprogimui sugriuvo keturių aukštų pastatas.

„Vis dar yra vilties, ir kol jos yra, mes nesustosime“, – nelaimės vietoje sakė miesto meras Benoit Payanas (Benua Pajanas). Jis teigė, kad gelbėtojai įvykio vietoje stengėsi bet kokia kaina apsaugoti visus galimai išgyvenusius žmones.

Manoma, kad kiekviename pastato aukšte buvo po vieną butą.

Gelbėtojai, pasitelkę kraną ir žibintus, darbus tęsė visą sekmadienio naktį ir ankstyvą pirmadienio rytą, tačiau jų darbą apsunkino po griuvėsiais besitęsiantis gaisras, trukdantis ugniagesiams panaudoti tarnybinius šunis.

„Atsižvelgiant į ypatingus intervencijos sunkumus, (kūnų) ištraukimas iš įvykio vietos užtruks“, – sakoma trumpame priešgaisrinės apsaugos departamento pareiškime, kuriame pranešama apie rastus kūnus.

„Tada teisminė institucija nustatys [aukų] tapatybę“, – priduriama jame.

Anksčiau sekmadienį, prieš aptinkant kūnus, vietos prokuroras Dominique'as Laurensas (Dominikas Loransas) žurnalistams sakė, kad aštuoni žmonės neatsiliepė į telefono skambučius.

Apie 0 val. 40 min. vietos (1 val. 40 min. Lietuvos) laiku nugriaudėjus sprogimui keturių aukštų pastate nukentėjo penki žmonės iš gretimų pastatų.

Sprogimo priežastis dar nenustatyta, tačiau tyrėjai svarsto galimybę, kad sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio.

„Aš miegojau, o tada pasigirdo toks galingas sprogimas, kuris tikrai sudrebino kambarį. Buvau sukrėsta, lyg būčiau sapnavusi“, – pasakojo Saveria Mosnier (Saverija Mosnier), gyvenanti netoli įvykio vietos La Pleno rajone esančioje gatvėje.

„Labai greitai pajutome stiprų dujų kvapą, kuris tvyrojo aplinkui, jį jautėme ir šį rytą“, – pridūrė ji.

Mero pavaduotojas Yannickas Ohanessianas (Janikas Ohanessianas) įvykio vietoje žurnalistams sakė, kad keli liudininkai pranešė apie įtartiną dujų kvapą.

Apie.40 minučių po vidurnakčio vietos (1.40 val. Lietuvos) laiku nugriaudėjus sprogimui keturių aukštų pastate nukentėjo penki žmonės iš gretimų pastatų.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) įvykio vietoje žurnalistams sakė, kad po griuvėsiai yra „nuo keturių iki dešimties žmonių“.

„Nežinome, ar jie gyvi, ar jie mirę“, – pridūrė jis.

Keletas naujienų agentūros AFP apklaustų liudininkų teigė girdėję sprogimą.

„Aš miegojau, o tada pasigirdo toks galingas sprogimas, kuris tikrai sudrebino kambarį. Buvau sukrėsta, lyg būčiau sapnavusi“, – pasakojo Saveria Mosnier (Saverija Mosnier), gyvenanti netoli įvykio vietos La Pleno rajone esančioje gatvėje.

„Labai greitai pajutome stiprų dujų kvapą, kuris tvyrojo aplinkui, jį jautėme ir šį rytą“, – pridūrė ji.

Sekmadienio popietę AFP fotografas matė, kad iš griuvėsių krūvos vis dar kyla dūmai.

„Turime būti pasirengę, kad per šią baisią tragediją galėjo žūti žmonių“, – anksčiau įvykio vietoje žurnalistams sakė Marselio meras Benoit Payanas (Benua Pajanas).

Daugiau nei 100 ugniagesių kovoja su liepsnomis pastato griuvėsiuose, kur, kaip manoma, kiekviename aukšte buvo bent po vieną butą.

Dėl didžiulio karščio degant pastatui paieškos šunys negali ieškoti žmonių po griuvėsiai, o G. Darmaninas teigė, kad prireiks „kelių valandų... gal net daugiau“, kol gaisras bus užgesintas.

Marselio jūrų ugniagesių vadas Lionelis Mathieu (Lionelis Matjė) pareiškė, kad „laikas yra labai svarbus“, norint tarp griuvėsių aptikti galimai išgyvenusių žmonių.

Gelbėtojų užduotį apsunkino tai, kad iš dalies sugriuvo vienas iš gretimų pastatų, į kurį, pasislėpę ant stogo terasos, kopėčiomis turėjo nusileisti aštuoni žmonės.

Kiti gatvėje esantys pastatai buvo evakuoti, apie 180 gyventojų apgyvendinti mokyklose, o gretimame rajone atidarytas pagalbos centras žmonėms, ieškantiems dingusių šeimos narių ar artimųjų.

„Galvoju apie nukentėjusiuosius ir jų artimuosius... ačiū ugniagesiams ir gelbėtojams“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Sprogimo priežastis nėra aiški

Mero pavaduotojas Yannickas Ohanessianas (Janikas Ohanessianas) įvykio vietoje žurnalistams sakė, kad „šį rytą mus pasiekė keli liudininkai, kurie pasakė, kad buvo jaučiamas įtartinas dujų kvapas“.

„Daugelis kaimynystėje gyvenančių šeimų bijo“, – sakė netoliese esančios Tivolio pradinės mokyklos tėvų asociacijos pirmininkas Arnaud Dupleix (Arno Dupleis), kuris ėmėsi koordinuoti pagalbą evakuotiems žmonėms.

2018 metais Marselio mieste aštuoni žmonės žuvo, kai įgriuvo du apleisti pastatai darbininkų klasės Noailles rajone.

Šis nelaimingas atsitikimas išryškino miesto būsto kokybės standartus, o pagalbos grupės teigia, kad 40 tūkst. žmonių gyvena nekokybiškuose objektuose.

Valdžios institucijos, atrodo, atmetė galimybę, kad naujausias griuvimas rajone, garsėjančiame barais ir naktiniu gyvenimu, galėjo būti susijęs su struktūrinėmis priežastimis.

„Nebuvo jokio pranešimo apie pavojų šiam pastatui, be to, jis nėra kaimynystėje, kurioje būstai neatitinka standartų“, – sakė Ronos delta regiono prefektas Christophe'as Mirmand'as (Kristoferas Mirmandas).

Pasak vietos pareigūnų, dėl šio incidento sustiprinta žydų objektai Marselyje apsauga, o tyrėjai aiškinasi įtariamojo motyvus.

Javnės mokyklos apsaugininkai pranešė prie šios įstaigos pastebėję vyrą, laikiusį rankoje peilį ir vėliau mėginusį įžengti į košerinio maisto turgelį, kur pareigūnai jį sulaikė, naujienų agentūrai AP sakė Marselio policijos atstovė.

Vaikams buvo trumpam liepta neišeiti iš mokyklos, o policija ėmėsi ieškoti sprogmenų ir galimų įtariamojo bendrininkų, pridūrė atstovė.

Pasak jos, per incidentą niekas nenukentėjo.

Policija nutempė įtariamojo automobilį ir aptvėrė teritoriją.

Vienas įvykio liudininkas pasakojo, kad policija staigiai reagavo. Pasak jo, toje vietoje nuolat būna vietos žydų bendruomenės narių.

Prancūzijoje pastaruoju metu buvo įvykdytas ne vienas žmonių gyvybių pareikalavęs išpuolis prieš žydų bendruomenes. Pietvakarainiams Tulūzos mieste 2012 metais buvo užpulta žydų mokykla, o 2015 metais buvo smogta vienai košerinio maisto krautuvei Paryžiuje.

Nuo 2010 metų vykstančiame festivalyje fotografijos meno gerbėjams iki gruodžio nemokamai duris atvers daugiau kaip 50 parodų ir kitų šiam menui skirtų renginių.

Vienas iš jų – populiaraus Prancūzijos fotografijos portalo „Wipplay“ ir Provanso gastronomijos metų organizacinio komiteto gurmaniškos fotografijos paroda „Let's eat“ („Pavalgykime“).

Žinomo Lietuvos strateginės komunikacijos konsultanto R. Jarmalavičiaus nuotrauka „Gero apetito!“ į festivalį pateko, laimėjusi tarptautiniame „Wipplay“ konkurse.

Mobiliuoju telefonu „iPhone“ darytoje nuotraukoje autorius užfiksavo kasdienę akimirką jo mėgstamame miestelyje Kosta Bravos pajūryje Ispanijoje.

„Vietiniai gyventojai gerai pažįsta šią drąsią žuvėdrą ir šaukia ją Čarlio vardu. Tik turistai nustemba, pamatę paukštį prie ar ant pietų stalo“, – sako fotografas.

Juodai baltos R. Jarmalavičiaus nuotraukos yra pelniusios ne vieną tarptautinį apdovanojimą, publikuotos „National Geographic“, „Vogue“, kitose pasaulio žiniasklaidos priemonėse, eksponuotos parodose Prancūzijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Autorius net du kartus pelnė Metų fotografo titulą prestižiniame pasauliniame fotografijos konkurse „Hotshoe Black & White Photography Awards“ – 2016 ir 2018 metais.

Fotografas pripažįsta, kad nuotraukose atsispindintį jo savitą žvilgsnį į gyvenimą suformavo vaikystė vaikų globos namuose, tarnyba sovietų armijoje, saugant kalinius Rusijos Šiaurėje, turtinga žurnalistinė patirtis, knygos ir spalvingas asmeninis gyvenimas.

R. Jarmalavičius yra baigęs žurnalistiką ir fotožurnalistiką Vilniaus universitete, daug metų dirbo žurnalistu ir redaktoriumi įvairiose žiniasklaidos priemonėse, dabar vadovauja savo įkurtai strateginės komunikacijos kompanijai „Publicum“, yra pasaulinės „Havas“ komunikacijos grupės partneris Baltijos šalyse.