Tolimųjų reisų vairuotojus apgyvendinantis šiaulietis Artūras Jarošas musulmonams įrenginėja maldos kambarį, kurį pats vadina mečete.

„Provoslavai arba katalikai turi maldos vietas, o musulmonai – ne. Nutariau jiems čia padaryti tokią švarią vietą“, – kalbėjo A. Jarošas.

Vairuotojai kartais Šiauliuose gyvena po mėnesį ar du, tad vieta maldai yra svarbi.

„Įvertinus tai, kad Lietuvoje dažnai lyja, nuolat purvas ir klampynė, reikia švarios vietos. Juk suprantate, kad ant purvinos žemės nepasimelsi. A. Jarošas įrengė švarų, šiltą kambarį, kad žmonės galėtų melstis“, – šnekėjo vairuotojas iš Kirgizijos Artiom Airapetov.

Kadangi mečetę šiaulietis rengia iš savų pinigų – statybos vyksta lėtai, o didžiąją dalį darbų atlieka patys musulmonai.

„Kasėme, betonavome, išdėsime kilimą, įstiklinsime, kad turėtų maldos vietą“, – teigė A. Jarošas.

Anot savivaldybės, šiaulietis nėra registravęs jokių statybų. Juolab nebuvo kalbos apie mečetės įkūrimą.

„Šiuo metu tikrai neturime nei jokių prašymų dėl statybų leidimo išdavimo, nei kažkokios papildomos informacijos pateikimo ar bendradarbiavimo su savivaldybe, kas liečia būtent mečetės statymą,“, – nurodė Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad savivaldybė, gavusi pranešimą apie galimai nelegalias statybas, savo ruožtu įspėjo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šios atstovė plačiau situacijos nekomentavo, tačiau žurnalistus patikino, kad patikrinimą inicijuos.

Tačiau, anot A. Jarošo, nėra ką tikrinti. Rodė dar 2007 metais patvirtintą pastato planą.

Esą šioje vietoje buvo numatyta įrengti žiemos sodą.

„Kaip ir sakau, čia yra 2007 metų statyba. Rimvydas Šileika prižiūrėjo. Viskas yra Registrų centre. Sakykim, pradėjau mečetę statyti prieš 20 metų“, – aiškino A. Jarošas.

Ir dar kartą patikino, kad čia rengiamas tik maldos kambarys ir biblioteka musulmonams, tad nemato prasmės registruoti. Juolab, kad juo naudotis galės tik pas A. Jarošą gyvenantys vairuotojai. Šiauliečiai neprieštarauja, kad atsirastų mečetė.

Šiaulietis mečetės statybas inicijavo dėl pas jį apsistojančių vairuotojų iš Uzbekistano, Kirgizijos ir Kazachstano.

Šiaulių savivaldybės duomenimis, pernai iš šių šalių savo gyvenamąją vietą Šiauliuose deklaravo 1367 asmenys, šiemet dar 829. Tiesa, nėra duomenų, kiek iš jų Šiaulius jau paliko.

„Jie man čia padėjo ir betonuoti, ir kasti, viską padėjo. Yra viskas parodyta, nufilmuota, nes jie sau daro“, – pasakojo A. Jarošas.

Tačiau, anot savivaldybės, dar neaišku, ar galės Šiauliuose veikti šis maldos kambarys.

„Mes šiuo metu neturime tokių duomenų, kad bus kambarys ar kažkoks statinys. Nebus paprasta įforminti nebaigtos statybos statinio“, – kalbėjo V. Dildaitė.

Anot A. Jarošo, šiuo metu renkamos lėšos mečetės statyboms už miesto. Kur ji bus ir kada atsidarys, šiaulietis nepanoro atsakyti.

N. Modi, vilkintis aukso spalvos tradiciniais drabužiais, atidengė juodą akmeninę dievo Ramos statulą 50 m aukščio šventyklos centre – o šventykla pastatyta teritorijoje, kurioje šimtmečius stovėjo mečetė, kol 1992 metais ją nugriovė induistų fanatikai, sukurstyti jo partijos narių.

Mečetės nugriovimas sukėlė didžiausias religines riaušes nuo nepriklausomybės atgavimo laikų – tuomet žuvo 2 tūkst. žmonių, daugiausia musulmonų, ir šis įvykis sukrėtė oficialiai pasaulietinės Indijos politinės santvarkos pamatus.

Dešimtys tūkstančių giedančių ir šokančių maldininkų, mojuojančių vėliavomis, spaudžiančių garso signalus ir mušančių būgnus, užpildė šiaurinio Ajodhijos miesto gatves, o kariniai sraigtasparniai iš dangaus barstė gėlių žiedlapius.

Vos keletas Ajodhijos musulmonų bendruomenės narių dalyvavo džiaugsmingoje gatvės šventėje, o opozicijos lyderiai, kaip pranešama, liko nuošalyje.

Tačiau N. Modi valdančiajai Bharatiya Janata partijai (BJP) Ramos šventyklos (Ram Mandir) atidarymas yra svarbus momentas dešimtmečius trukusioje kampanijoje, kuria siekiama priderinti šalies valdymą prie daugumos tikėjimo.

Man šventykla simbolizuoja tik mirtį ir naikinimą.

„Viešpats padarė mane instrumentu atstovauti visiems Indijos žmonėms“, – sakė N. Modi prieš „sėkmę žadantį“ šventyklos atidarymą, melsdamasis prie gėlėmis apipintos ir brangakmeniais nusagstytos žmogaus dydžio statulos kojų.

Musulmonai stebi su baime

Nuo pat atėjimo į valdžią prieš dešimtmetį N. Modi ir BJP siekė iškelti hinduistų tikėjimą į pirmą vietą visuomenės gyvenime.

Partijos veikėjai reguliariai smerkia ankstesnius islamo valdymo laikotarpius Indijos dalyse kaip „vergovės“ laikus, kai buvo engiama jų pačių religija, o Ajodhija yra pagrindinis jų pasakojimo elementas.

Pamaldūs induistai tiki, kad Rama, vienas iš labiausiai gerbiamų induistų dievų, gimė šiame mieste daugiau kaip prieš 7 tūkst. metų, tačiau 16 amžiuje musulmonų imperatorius jo gimimo vietoje pastatė Babri mečetę.

BJP suvaidino svarbų vaidmenį viešojoje kampanijoje, kuri galiausiai lėmė mečetės nugriovimą. Šis įvykis tapo BJP ir N. Modi kaip nesustabdomų rinkiminių jėgų iškilimo pradžia, išstumiant pasaulietinę Kongreso partiją, kuri beveik be pertraukų valdė Indiją nuo pat nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo laikų.

N. Modi, pašventinęs šventyklą kartu su hinduistų šventikais, vėl pasirodys kaip tikėjimo gynėjas prieš visuotinius rinkimus, kurie, kaip tikimasi, prasidės balandžio mėnesį.

BJP turi labai palankias sąlygas laimėti trečią pergalę iš eilės, iš dalies dėl N. Modi apeliacijų į induistų nacionalizmą, o opozicinės partijos boikotuoja šventyklos ceremoniją, sakydamos, kad šis renginys bus menkai pridengtas rinkimų kampanijos mitingas.

Tačiau daugelis iš 200 mln. Indijos musulmonų, jau ir taip nerimaujančių dėl padidėjusios įtampos tarp religijų, šurmulį aplink šventyklą stebėjo su baime.

52 metų Mohammedas Shahidas, praėjusį mėnesį kalbėdamas su AFP Ajodhijoje, pasakojo, kaip minia gyvą sudegino jo tėvą. „Man šventykla simbolizuoja tik mirtį ir naikinimą“, – sakė jis.

Kariškiai taip pat rado „sprogmenų ir medžiagų bomboms gaminti“ bei įėjimą į tunelį, pirmadienio vakarą nurodė kariuomenė. Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodomos raketos, minosvaidžių sviediniai, jų komponentai ir tunelio šachta pastato rūsyje Gazos mieste.

Nepriklausomai patikrinti šios informacijos kol kas nėra galimybės.

Izraelio ginkluotosios pajėgos nuolat kaltina islamistinį judėjimą „Hamas“, kad šis veikia civiliniuose objektuose ir naudojasi Gazos Ruože esančiais civiliais kaip gyvuoju skydu.

Kariai pakrantėje taip pat sunaikino teroristinei organizacijai „Islamo džihadas“ priklausančią ginklų gamyklą, pridūrė kariuomenė.

Jie taip pat esą perėmė „Hamas“ vadaviečių Gazos mieste. Pastarosiomis dienomis ten dar buvo sunaikinta tunelių ir „eliminuota“ daug teroristų.

Policija rašytiniame sprendime nurodė, kad su deginimu susijusi rizika saugumui „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pagrįsti sprendimą atmesti prašymą“.

Leidimas duotas praėjus dviem savaitėms po to, kai Švedijos apeliacinis teismas atmetė policijos draudimą rengti Korano deginimo protestus. Toks žingsnis žengtas, kai sausį Korano kopija buvo sudeginta prie Turkijos ambasados.

Tai sukėlė kelias savaites trukusius protestus, raginimus boikotuoti švediškas prekes, o Ankara toliau delsia patvirtinti Švedijos siekį tapti NATO nare.

Turkija blokuoja švedų paraišką stoti į Aljansą dėl to, kad, jos nuomone, Stokholmas nesugeba pažaboti kurdų grupuočių, kurias ji laiko teroristinėmis. Ji ypač pasipiktino tuo, kad švedų policija leido sausį surengti demonstraciją.

Policija atmetė du vėlesnius prašymus leisti vasarį prie Turkijos ir Irako ambasadų Stokholme surengti protestus, susijusius su Korano deginimu – vieną iš jų pateikė privatus asmuo, kitą – organizacija.

Birželio viduryje apeliacinis teismas nusprendė, kad policija nepagrįstai uždraudė šiuos protestus, teigdamas, kad policijos nurodytos tvarkos ir saugumo problemos nebuvo „pakankamai aiškiai susijusios su planuojamu renginiu ar jo artimiausia aplinka“.

Prašymą surengti trečiadienio demonstraciją pateikė tas pats privatus asmuo, kurio ankstesnis prašymas buvo atmestas.

„Noriu protestuoti prie šios didelės mečetės Stokholme ir išreikšti savo nuomonę apie Koraną... Suplėšysiu Koraną ir sudeginsiu“, – rašė 37 metų Salwanas Momika (Salvanas Momika) prašyme, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP.

Trečiadienį policija pranešė, kad tvarkai palaikyti iškvietė pastiprinimą iš visos šalies.

AFP korespondentas sakė, kad anksti trečiadienį prie mečetės jau stovėjo keli policijos automobiliai.

Švedijos politikai kritikuoja Korano deginimo protestus, tačiau taip pat atkakliai gina teisę į saviraiškos laisvę.

Kaip penktadienį pranešė Turto bankas, manoma, jog būtent šioje vietoje kūrėsi pirmieji į Lietuvą atvykę totoriai.

Vyriausybė yra pritarusi kvartale A. Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojusi Turto banką jį vystyti.

Į atnaujintą 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų kompleksą iki 2028 metų ketinama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Tuo metu atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti.

„Kadangi šiuo atveju nuspręsta pastatų negriauti, jie bus remontuojami, rekonstruojami, o vienas iš pastatų, kurį planuojama remontuoti pirmuoju etapu – Goštauto g. 11 – stovi kaip tik toje vietoje kur buvo mečetė, mes su bendruomene jau pasitarėme ir turime siūlymą ant to pastato sumontuoti stelą“, – pranešime cituojamas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos vadovas Motiejus Jakubauskas.

Su bendruomene jau pasitarėme ir turime siūlymą ant to pastato sumontuoti stelą.

„Ji būtų tarsi istorinis įspaudas, įamžinantis čia kadaise stovėjusios mečetės ir kapinių atminimą, būtų išvardintos čia palaidotos totorių giminės. Jei būtų griaunama ir naujai statoma, siūlytume kitokius įamžinimo sprendimus, o kadangi pastatai išsaugomi, pakaktų tokio informacinio paminklo“, – siūlo totorių bendruomenės vadovas.

A. Goštauto g. administracinių pastatų komplekso vietoje buvęs Lukiškių priemiestis buvo svarbus Vilniaus miesto pramonės ir prekybos taškas, čia kūrėsi viena seniausių Lietuvos tautinių mažumų – totoriai. Būtent todėl šis sostinės priemiestis ilgą laiką vadintas Totorių Lukiškėmis ir net Totorija.

„Senųjų totorių tautinė mažuma yra unikali. Manoma, kad Lukiškių priemiestis buvo viena pirmųjų vietų, kur įsikūrė į Lietuvą atvykę totoriai. Totoriams XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje žemę čia dovanojo pats Vytautas Didysis ir, manoma, dar jam valdant Lietuvos totoriai čia pasistatė pirmąją puošnią mečetę. Totoriai kūrėsi ir kitoje Neries upės pusėje – Saltoniškėse“, – pasakoja M. Jakubauskas.

Lukiškių pavadinimas, manoma, galėjo kilti nuo totoriaus Lukos, kuriam galimai ir buvo dovanotos žemės toje vietoje, vardo. Totoriai saugojo Vilniaus prieigas, turėjo ūkius, vertėsi daržininkyste, prekyba. Rašytiniuose šaltiniuose totorių mečetė minima nuo XVI a. vidurio, šalia šventovės buvo įkurtos kapinės.

Totorių kapinių toje vietoje būta dvejų, vienos sunaikintos dar Carinės Rusijos laikais, kai buvo pradėta Lukiškių kalėjimo statyba. Po Antrojo pasaulinio karo palaipsniui sunaikinti paskutiniai Totorijos pėdsakai.

Po to, kai 1944 metais totoriai buvo ištremti iš Krymo, daug kas, bijodami tokio pat likimo, traukiantis vokiečiams pabėgo į Gdanską Lenkijoje, kitas valstybes. Totorių Lukiškės tuštėjo, o sovietų valdžia totoriškos kilmės gatves pervadino: Mahometonų g. tapo Obuolių g., Mečetės g. – Slyvų g., Lukiškių aikštė rekonstruota į Lenino aikštę.

Mečetė 1952-aisiais buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o dar po dešimtmečio priimtas sprendimas ją ir kapines sunaikinti.

Sumanyta šią teritoriją paversti į prestižinį mokslo kvartalą, skirtą „išsilavinusiai ateities visuomenei“ kurti. Teritorijos rekonstrukcija prasidėjo 1969 metais, kapinių ir mečetės vietoje pastatytas Puslaidininkių fizikos institutas.

„To meto „Tiesos“ laikraštyje pasirodė skelbimas, kviečiantis atsiliepti tuos, kas norėtų perlaidoti savo artimųjų palaikus. Tačiau bijodami Krymo totorių likimo, retas, kas išdrįso pasinaudoti šia galimybe. Taigi, taip vadinama, rekonstrukcija pradėta tiesiai ant kapų. Traktoriams išvertus žmonių kaulus, statybos buvo sustabdytos, jie buvo surinkti į dėžes ir išvežti, niekas nežino kur. Geresni antkapiai perdaryti, dalis panaudoti Rasų ir Antakalnio kapinių laiptams“, – pasakoja M. Jakubauskas, kurio proseneliai taip pat buvo palaidoti šiose kapinėse.

Pasak jo, galimas dalykas, kad dalyje teritorijos yra išlikę palaidojimų, palaikų fragmentų, todėl prieš vykdant bet kokius tolesnius šios teritorijos rekonstrukcijos darbus būtina atlikti išsamius istorinius ir archeologinius tyrimus, surastus palaikus perlaidoti, o šio vietos atminimą išsaugoti.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2,5 tūkst. senųjų totorių, kurie pripažįsta savo tautinį identitetą ir jį puoselėja, palaiko tradicijas, renkasi į bendruomenių susibūrimus.

Išpuolis įvyko per popietines maldas Chaibero Pachtunchvos provincijos sostinėje Pešavare, netoli buvusių genčių teritorijų, besiribojančių su Afganistanu, kur nuolat auga kovotojų aktyvumas.

Mečetėje, kurios visą sieną ir dalį stogo išmušė sprogimo jėga, vyko karštligiška gelbėjimo operacija.

„Daug policininkų palaidota po griuvėsiais“, – sakė Pešavaro policijos viršininkas Muhammadas Ijazas Khanas (Muhamadas Idžazas Chanas), kuris apskaičiavo, kad mečetėje paprastai meldžiasi 300–400 pareigūnų.

„Dedamos pastangos juos saugiai ištraukti“, – teigė jis.

Teroristai nori sukelti baimę, taikydamiesi į tuos, kurie atlieka pareigą ginti Pakistaną.

Tęsiant gelbėjimo operaciją, iš nuolaužų lipo kruvini išgyvenusieji, o žuvusiųjų kūnai buvo išvežami greitosios pagalbos automobiliais.

„Tai nepaprastoji padėtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinės Pešavaro ligoninės atstovas Muhammadas Asimas Khanas (Muhamadas Asimas Chanas), kuris nurodė, kad žuvusiųjų yra 33.

Chaibero Pachtunchvos provincijos gubernatorius Ghulamas Ali (Gulamas Ali) nurodė, kad žuvo 28 žmonės, 150 sužeista, dauguma jų – policininkai.

Policijos nuovada Pešavare yra viename iš griežčiausiai kontroliuojamų miesto rajonų, kuriame įsikūrę žvalgybos ir kovos su terorizmu biurai ir regioninis sekretoriatas.

Po sprogimo šalyje buvo paskelbta aukšto lygio parengtis, sustiprinta patikros punktų kontrolė ir dislokuotos papildomos saugumo pajėgos, o sostinėje Islamabade ant pastatų ir prie įvažiavimų į miestą buvo dislokuoti snaiperiai.

„Teroristai nori sukelti baimę, taikydamiesi į tuos, kurie atlieka pareigą ginti Pakistaną, – sakoma ministro pirmininko Shahbazo Sharifo (Šahbazo Šarifo) pareiškime. – Tie, kurie kovoja prieš Pakistaną, bus nušluoti nuo žemės paviršiaus.“

„Kylantys juodi dūmai“

Pareigūnai teigė, kad sprogimas nugriaudėjo antroje tikinčiųjų eilėje, o sprogmenų neutralizavimo komandos tiria mirtininko išpuolio galimybę.

Išgyvenęs policininkas Shahidas Ali (Šahidas Ali) sakė, kad sprogimas įvyko praėjus kelioms sekundėms po to, kai imamas pradėjo maldą.

„Mačiau į dangų kylančius juodus dūmus. Išbėgau gelbėdamas savo gyvybę“, – AFP pasakojo 47 metų vyras.

„Žmonių šauksmai vis dar aidi mano galvoje, – pridūrė jis. – Žmonės šaukėsi pagalbos.“

Incidentas įvyko tą dieną, kai Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas (Mohamedas bin Zajedas Nahjanas) turėjo apsilankyti Islamabade, tačiau paskutinę minutę kelionė buvo atšaukta dėl blogų oro sąlygų.

Pakistanas taip pat ruošiasi antradienį priimti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) delegaciją, nes siekia gauti gyvybiškai svarbią gelbėjimo paskolą, kad išvengtų gresiančio įsipareigojimų nevykdymo.

Smurto istorija

Saugumo padėtis Pakistane, kurį kadaise kamavo sprogdinimai, kol 2014 metais prasidėjusi didelė kariuomenės operacija iš esmės atkūrė tvarką, pablogėjo po to, kai į Kabulą sugrįžo Afganistano Talibanas.

Islamabadas apkaltino naujuosius valdančiuosius, kad jie nesugebėjo apsaugoti kalnuotos sienos ir leido kovotojams nepastebėtiems keliauti pirmyn ir atgal.

Didžiausią grėsmę kelia atgimstantis Pakistano Talibanas – atskiras nuo Afganistano Talibano judėjimas, tačiau turintis panašią ideologiją. Dėl jo smarkiai padaugėjo atakų su mažu aukų skaičiumi prieš policiją ir saugumo pajėgas.

Tuo tarpu „Islamo valstybės“ regioninis padalinys, kurio gretas 2021 metais padidino pabėgimai iš kalėjimų Afganistane, prisiėmė atsakomybę už pernykštį išpuolį Pešavaro šiitų mažumos mečetėje, kurioje žuvo 64 žmonės, ir tai yra daugiausiai aukų pareikalavęs teroro išpuolis Pakistane nuo 2018 metų.

Detektyvai teigė, kad mirtininkas buvo išeivis iš Afganistano, grįžęs namo treniruotis išpuoliui.

Talibams pernai nuvertus JAV remtą vyriausybę ir perėmus Afganistano kontrolę, sprogdinimų skaičius šalyje sumažėjo, tačiau sunitų džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) teberengia atakas – dažnai prieš šiitus, kuriuos ekstremistai laiko eretikais.

„Sprogimas įvyko mečetėje Kundūzo Imamo Sahibo rajone. Žuvo 33 civiliai gyventojai, tarp jų – vaikai“, – tviteryje paskelbė pranešė vyriausybės atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas).

„Smerkiame šį nusikaltimą... ir reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – pridūrė jis.

Nepatvirtintose nuotraukose, paskelbtose socialiniuose tinkluose, matyti į šiaurę nuo Kundūzo miesto esančios Mavlavio Sikandaro mečetės sienose išmuštos skylės.

Džihadistų grupuotės, tokios kaip IS nekenčia sufijų, kuriuos laiko eretikais ir kaltina politeizmu (didžiausia nuodėme islame) už tai, kad šie prašo mirusių šventųjų užtarimo.

„Vaizdas mečetėje buvo siaubingas. Visi mečetėje besimeldę žmonės buvo sužeisti arba nužudyti“, – sakė Mohammadas Esahas, kuriam priklauso netoli mečetės įsikūrusi parduotuvė.

Netoliese esančios rajono ligoninės slaugytoja telefonu AFP pranešė, kad po sprogimo buvo hospitalizuota 30–40 nukentėjusiųjų.

Keli sprogimai

Incidentas įvyko džihadistų judėjimui IS išvakarėse prisiėmus atsakomybę už sprogdinimą šiitų mečetėje šiauriniame Mazari Šarifo mieste. Tąsyk žuvo mažiausiai 12 tikinčiųjų, o dar 58 žmonės nukentėjo.

Džihadistai taip pat pareiškė įvykdę kitą išpuolį Kundūzo mieste, kur keturi žmonės žuvo ir buvo sužeisti 18.

Anksčiau šią savaitę per du sprogimus prie berniukų mokyklos Kabulo šiitų gyvenamame rajone žuvo mažiausiai šeši žmonės ir buvo sužeista daugiau kaip 25.

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už šią ataką.

Šiitai sudaro maždaug 10–20  proc. iš 38 mln. Afganistano gyventojų. Dauguma jų priklauso hazarų etninei grupei, dešimtmečius persekiotai Afganistane, kurią IS laiko eretikais.

Anksčiau penktadienį Talibano pareigūnai pranešė, kad suėmė ketvirtadienį Mazari Šarifo mečetėje surengto sprogdinimo „sumanytoją“ iš IS.

Talibams pernai nuvertus JAV remtą vyriausybę ir perėmus Afganistano kontrolę, sprogdinimų skaičius šalyje sumažėjo, tačiau sunitiška „Islamo valstybė“ teberengia atakas – dažnai prieš šiitų taikinius.

Talibanas tvirtina, kad jo pajėgos yra įveikusios IS, nors analitikai laiko šią grupuotę viena pagrindinių grėsmių afganistaniečių saugumui.

Sprogimas nugriaudėjo šios rytinės provincijos Spin Garo rajone, kur aktyviai veikia džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) nuo to laiko, kai valdžią šalyje perėmė Talibanas.

„Galiu patvirtinti, kad Spin Garo rajone esančioje mečetėje per penktadienio pamaldas nugriaudėjo sprogimas. Yra aukų ir sužeistųjų“, – nurodė vienas Talibano pareigūnas.

„Naujausiais duomenimis, trys žmonės žuvo, 15 buvo sužeisti“, – AFP pranešė vietos ligoninės gydytojas.

IS atšaka Afganistane, veikianti Nangarhare nuo 2015 metų, yra prisiėmusi atsakomybę už virtinę kruvinų išpuolių, surengtų šalyje po talibų sugrįžimo į valdžią rugpjūtį.

Per vieną vėliausių tokių atakų, įvykdytą lapkričio pradžioje, IS kovotojai įsiveržė į Kabule įsikūrusią Nacionalinę karinę ligoninę ir nužudė mažiausiai 19 žmonių, o dar daugiau kaip 50 sužeidė.

Anksčiau šiemet daugiau nei 120 žmonių žuvo per IS išpuolius prieš dvi mečetes, kur lankydavosi daug etninių hazarų mažumos narių.

Sprogimų priežastis iš karto nebuvo nustatyta, tačiau tai įvyko praėjus lygiai savaitei nuo savižudžio išpuolio prieš šiitų maldininkus šiauriniame Kundūzo mieste, atsakomybę už šį sprogdinimą, per kurį žuvo apie 100 žmonių, prisiėmė „Islamo valstybės“ grupuotė.

Liudytojas naujienų agentūrai AFP sakė girdėjęs tris sprogimus - vieną prie pagrindinių mečetės durų, kitą - pietinėje zonoje, o trečiąjį – ten, kur maldininkai apsiprausia. Kitas liudytojas sakė, kad trys sprogimai sudrebino miesto centre esančią mečetę per penktadienio pamaldas, kai susirenka daugiausia žmonių.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Qari Sayedas Khosti tviteryje parašė, kad į sprogimo zoną „atvyko specialiosios Islamo Emyrato pajėgos, kad nustatytų incidento pobūdį ir patrauktų nusikaltėlius atsakomybėn“.

Pasak AFP žurnalisto, sprogimo metu mečetė buvo pilna žmonių, į įvykio vietą išvyko mažiausiai 15 greitosios pagalbos automobilių. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose, kurių iš karto nebuvo galima patikrinti, buvo matyti ant Fatemieh mečetės grindų gulintys kūnai.

Talibanas, rugpjūčio viduryje perėmęs Afganistano kontrolę ir nuvertęs JAV remiamą vyriausybę, turi savo šiitų persekiojimo istoriją. Tačiau naujoji Talibano vadovaujama vyriausybė žada stabilizuoti šalį, o po Kundūzo atakos žadėjo apsaugoti šiitų mažumą, dabar atsidūrusią talibų valdžioje.

Šiitai sudaro apie 10 proc. Afganistano gyventojų. Daugelis jų yra hazarai - etninė grupė, dešimtmečius persekiota Afganistane.

2017 metų spalį „Islamo valstybės“ savižudis surengė ataką šiitų mečetėje Kabulo vakaruose, per išpuolį žuvo 56 žmonės, 55 buvo sužeisti.

Tai yra kruviniausia ataka šalyje nuo to laiko, kai JAV pajėgos paliko Afganistaną.

Per sprogimą buvo sužalota dar dešimtys žmonių iš musulmonų šiitų mažumos. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką, tačiau panašu, kad ja siekta destabilizuoti Afganistaną, talibams šią vasarą perėmus šalies kontrolę.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), nuožmus Talibano priešininkas, nekart taikėsi į šiitus, stengdamasis pakurstyti religinio pobūdžio smurtą Afganistane, kur dominuoja musulmonai sunitai.

Vienas šaltinis Kundūzo provincijos ligoninėje sakė, kad ten buvo atvežti 35 lavonai ir daugiau kaip 55 sužeistieji, o šaltinis pagalbos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (MSF) savo ruožtu informavo apie dar 20 žuvusiųjų ir dešimtis sužeistųjų.

Kundūzo kultūros ir informacijos direktorius Matiullah Rohani (Matiula Rohanis) iš naujosios Afganistano talibų vyriausybės patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad kruvinas incidentas buvo mirtininko išpuolis. Pasak jo, žuvo 46 žmonės, o dar 143 buvo sužaloti.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) anksčiau sakė, kad „įvyko sprogimas mūsų tėvynainių šiitų mečetėje“ Kundūze.

Vietos gyventojai AFP sakė, kad sprogimas mečetėje driokstelėjo per svarbiausias savaitines pamaldas.

Vietos verslininkas Zalmai Alokzai (Zalmajus Alokzajus), po sprogimo nuskubėjęs į Kundūzo ligoninę paaukoti kraujo, papasakojo apie šiurpius vaizdus, matytus atakos vietoje.

„Aplink zujo greitosios pagalbos automobiliai, vežę žuvusiuosius“, – sakė jis.

MSF ligoninės darbuotojas AFP sakė, jog būgštaujama, kad aukų skaičius dar padidės.

„Šimtai žmonių susirinkę prie pagrindinių ligoninės vartų ir šaukiasi artimųjų, tačiau ginkluoti Talibano vaikinai saugumo sumetimais bando išsklaidyti žmones, jei kartais suplanuotas dar vienas sprogdinimas“, – nurodė jis.

Išsigandusios minios

Socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje, kurios autentiškumo kol kas neįmanoma patikrinti, matyti keli ant grindų gulintys kruvini lavonai.

Nuotraukose buvo matyti dūmai, kylantys į orą virš Kundūzo.

Viena mokytoja iš Kundūzo AFP pasakojo, kad sprogimas driokstelėjo netoli jos namų ir kad žuvo keli jos kaimynai.

„Tai buvo labai bauginantis incidentas“, – sakė ji.

„Daug mūsų kaimynų žuvo ir buvo sužeisti. Žuvo 16-metis kaimynas. Nepavyko rasti pusės jo kūno. Žuvo ir kitas 24-erių kaimynas“, – pasakojo pašnekovė.

Kitame vaizdo įraše matyti, kaip vyrai veda iš sprogimo vietos žmones, įskaitant moteris ir vaikus. Gatvėse spietėsi minios išsigandusių žmonių.

Kundūzas dėl savo geografinės padėties yra svarbus tranzito punktas ekonominiams ir prekybiniams ryšiams su Tadžikistanu. Šiame mieste vyko įnirtingos kautynės, talibams anksčiau šiais metais vieną po kitos užimant šalies provincijas.

Radikalios sunitų islamistų grupės dažnai taikosi į eretikais laikomus musulmonus šiitus, sudarančius apie 20 proc. visų Afganistano gyventojų. Dauguma jų yra chazarai – daug dešimtmečių Afganistane žiauriai persekiota etninė grupė.