Išsikerojusios tujos šio namo pirmos laiptinės gyventojams, kurių butai žemutiniuose aukštuose, visiškai užstodavo saulę, todėl net dieną kambariuose tekdavo įjungti šviesą. Vaizdas po šio daugiabučio langais beveik primindavo džiungles.

Praeidamas pro minėtą daugiabutį, dažnai matydavau, kad jo pirmajame aukšte, kurio langus užstodavo tujų šakos, kambaryje ir virtuvėje degdavo šviesa.

Vakar pastebėjau, kad tujos, kurių šakos siekė net kelis daugiabučio aukštus, o pirmojo aukšto langus visai užstodavo, buvo stipriai apgenėtos.

„Nežinau, kas ir kur iš mūsų laiptinės gyventojų kreipėsi dėl tujų šakų iškirtimo, tačiau ketvirtadienį medžiai buvo gerokai apgenėti, nukirstos šakos. Man tujos netrukdė, nes gyvenu aukščiau, ne žemutiniuose aukštuose. Žmonėms, kurie gyveno pirmame ar antrame aukšte, tujų šakos turbūt keldavo problemų“, –  vakar portalui kauno.diena.lt sakė prie namo laiptinės stovėjęs vyras.

Taip atrodė tujos prieš jų nugenėjimą. Evaldo Šemioto nuotr.

Tujos prie Kovo 11-osios gatvės 57-ojo namo auga labai seniai. „Šiame name gyvenu 52 metus. Tiek pat metų ir medžiai čia auga. Jei tuja būtų po mano langais, aš ją nupjaučiau ir vaistų pasigaminčiau“, – prieš trejus metus portalui kauno.diena.lt pasakojo vyresnio amžiaus moteris.

Tada senjorė  tvirtino, kad tikrai taip neapsileistų, nelauktų, kol pro medžio šakas nieko nesimatytų. „Aš nesėdėčiau rankas sudėjusi“, –  aiškino ji.

Vis dėlto patiems gyventojams savivaliauti negalima. Dėl leidimo apgenėti medį reikia kreiptis į miesto savivaldybę. Lietuvoje savivaldybės atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą ir priežiūrą.

Kaune yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojams turėtų trukdyti prie langų prigludusios medžių šakos. Per arti augantys medžiai su vešlia lapija – nemaža problema. Jie užstoja per langą patenkančią šviesą, todėl tikėtina, kad kambariuose net dieną būna prieblanda.

Ji parengta po to, kai liepą sostinėje kilo protestas dėl planų kirsti medžius J. Basanavičiaus gatvėje, esančiame skvere.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog naujausia ekspertizė sudaro pagrindą „įtarti, kad ankstesnis želdinių vertinimas ir paveldosauginė ekspertizė galimai buvo atlikti netinkamai, todėl statybos leidimas buvo išduotas remiantis netinkamomis prielaidomis“.

Rezonanso visuomenėje sulaukė bendrovės „Dobilo daigas“ projektas dėl kavinės rekonstrukcijos J. Basanavičiaus g. 14A, nes jame numatoma pašalinti devynis medžius, kurie esą gadina pastatą ir atraminę sienelę.

Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romain'o Gary pseudonimu.

Minėtame pastate J. Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrusi kavinė. Ji, kaip ir visas Geležinkelių valdybos pastatų kompleksas, turi kultūros paveldo objekto statusą.

Medžių išsaugojimo iniciatyvos viena organizatorių, visuomenininkė Juana Staniulionytė tuomet pranešė, jog kreipėsi į arboristus, kad jie nustatytų tikrąją medžių ir kitų ketinamų iškirsti želdinių būklę, įvertintas šaknų mastas.

Medžiai pastatui grėsmės nekelia

Kaip nurodoma ekspertizėje, paprastasis klevas, augantis šalia Geležinkelio valdybos pastato, pamatui ir pačiam pastatui neigiamos įtakos nedaro. Rekomenduojama izoliuoti vieną nedidelio skersmens šaknį, besiremiančią į pamatą, kuris trupa, kaip nurodoma, dėl pastato nepriežiūros.

Pats klevas, kaip teigiama, jau yra pasiekęs brandą ir ženkliai nebesiplės, tačiau jam trukdo laiptų sienelė, kultūros paveldo objekte pastatyta neteisėtai.

Kaštonai, kaip skelbiama, nedaro kritinės įtakos išorinei atraminei sienai nuo J. Basanavičiaus g. pusės. Jos būklei, kaip teigiama, įtakos turi paveldo objekto nepriežiūra, terasoje suformuotas nuolydis, įrengta kietoji danga.

„Didelė žala kultūros paveldo objektui ir medžiams buvo padaryta pakeitus terasos dangą – terasa užversta statybinėmis atliekomis, užpilta betonu, ant viršaus suklotos plytelės. Tuo metu buvo sužalotas medžių šaknynas, jis liko įspraustas ir užspaustas itin siaurame plote ir neturi jokios galimybės plėstis į terasos pusę, negali pilnavertiškai vystytis“, – teigiama išvadose, kurias paviešino visuomenininkai.

Ekspertai rekomenduoja pašalinti iš terasos plyteles ir betono sluoksnį bei daryti tai rankiniu būdu, išsaugant medžių šaknyną, apgenėti medžius.

Taip pat siūloma nuolat šalinti pensilvaninio uosio atžalas, rekomenduotina pašalinti dvikamienį kaštoną, kad daugiau vietos liktų kitiems šios rūšies medžiams, dabar augantiems pernelyg arti vienas kito.

Kartu siūloma kaukazinei slyvai suteikti medžio senolio statusą – šis želdinys ypatingas dėl amžiaus, kamieno skersmens, ekologinės vertės.

Pristatė savivaldybei

Kaip BNS informavo viena iš ekspertizės iniciatorių, buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, Seimo nario Kęstučio Mažeikos patarėja Olga Vėbrienė, ekspertizę atliko bendrovė „Arbovita ir Ko“, profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas. Už ekspertizę sumokėta iš paaukotų lėšų.

„Ekspertizę užsakėme suinteresuotos visuomenės vardu pasinaudoję Želdynų įstatymo nuostata, kad gali visuomenė inicijuoti želdynų ekspertizę surinkusi parašus. Mes realiai suformavom naują teisinę praktiką“, – BNS sakė O. Vėbrienė.

Kaip ir numato įstatymas, ekspertizė persiųsta savivaldybei.

Ši BNS teigė, jog visuomenės atstovų grupė pristatė savivaldybės vadovybei esminius arboristinės analizės aspektus, kurie šiuo metu yra prienami ir viešai.

„Esame dėkingi visuomenės veikėjoms už iniciatyvą organizuojant arboristinę analizę – manome, kad ji gali turėti reikšmingą poveikį prokuratūros pradėtam tyrimui dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, – teigiama savivaldybės komentare.

Ji žada su visuomenės atstovėmis ir toliau koordinuoti veiksmus, siekiant išsaugoti adresu Basanavičiaus g. 14A augančius medžius.

Visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl planų medžius kirsti, bendrovė „Dobilo daigas“ pranešė stabdanti darbus ir lauksianti Vilniaus apygardos prokuratūros ir Kultūros paveldo departamento tyrimų rezultatų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Turto bankas, iš viso teritorijoje apžiūrėti ir pažymėti 175 medžiai, beveik visi jie geros būklės ir bus išsaugoti.

Medžių būklę vertinusių ekspertų teigimu, teritorijoje vyrauja paprastieji kaštonai, mažalapės liepos, auga keli beržai ir klevai, kurių būklė gera arba patenkinama.

„Įvertinti augmeniją svarbu siekiant ją apsaugoti statybos darbų metu. Šiems darbams taip pat bus pasitelkiami ekspertai“, – teigia Ministerijų miestelio projekto vadovė Renata Chlebodorovienė.

Pasak R. Chlebodorovienės, labiausiai džiugina, kad sveiki yra brandūs kaštonai, augantys palei A. Goštauto gatvę, sukuriantys šešėlį ir tapę neatsiejama šio kvartalo dalimi.

Vertinimo metu užfiksuota 14 šalintinų želdinių, kurie yra blogos sanitarinės arba avarinės būklės bei auga iš pastatų pamatų.

Vyriausybė sausį pritarė beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.

Skelbta, jog projektas būtų įgyvendinamas šešiais etapais, pirmiausia atnaujinant pastatą A. Goštauto gatvėje 11, kur veikė Puslaidininkių fizikos institutas. Į jį 2025 metų pradžioje tikimasi perkelti pirmąsias – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – ministerijas.

Iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų.

Kaune, Islandijos plente, prie pat autostrados, didelėje teritorijoje dar visai neseniai augo daugybė vertingų medžių – beržų, ąžuolų ir kt. Dabar čia matyti tik plynas laukas ir keli kelmai. Čia buvo iškirsta per 700 vertingų medžių. Aplinkosaugininkai nekomentuoja šios situacijos, dengdamiesi teisėsaugos pradėtu tyrimu.

„Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio antroje dalyje, t. y. aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, galimai sukėlęs pavojingų pasekmių aplinkai. Šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tikrinamas galimas padarytos žalos dydis ir šiuo metu proceso sprendimai dar nėra priimti“, – komentavo prokuroras Rimas Bradūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi, pasak aplinkosaugos specialistų, iškirsti medžiai buvo ne jauni medeliai, o kai kurie – augę ir daugiau nei pusšimtį metų.

„Apie kokį mastą mes kalbame?“ – klausė prokuroro R. Bradūno žurnalistė. „Kalbame virš 900 želdinių, kurie galimai neteisėtai buvo pašalinti“, – sakė jis. „Ar yra įtariamųjų, apklaustųjų?“ – tikslinosi žurnalistė. „Taip, šiuo metu vykdomos proceso dalyvių apklausos, konkretūs įtarimai dar nėra suformuluoti.“

LNK šaltinių žiniomis, pirminė preliminari galimai padaryta žala siekia 400 tūkst. eurų. Tačiau, norėdamos išvengti teismų, šalys bando susitarti taikiai, siekia sumokėti padaryta žalą. Nepaisant to, vietiniai žmonės gaili iškirstų medžių ir sako pastebėję, kad viskas vyko paskubomis.

„Buvo iškirsti medžiai, visas čia šalia esantis miškas per vieną naktį, atrodo. Labai greitai. Bandyta labai greitai susisukti, kad nebūtų įrodymų. Tai labai blogai“, – sakė vietinis gyventojas.

Nes medis – ne stulpas, greitai nepastatysi.

Kas šioje vietoje savavališkai iškirto medžius ir kuriems verslininkams priklauso ši teritorija, neatskleidžiama. Gyventojai baiminasi, kad po jų langais gali išdygti nauji kotedžai. Aplinkosaugos specialistai sako, kad iškirtus tokią gausybę medžių, ypač itin taršioje teritorijoje – prie pat magistralės, padaryta žala ne tik gamtai, bet ir žmonėms.

„Gamtai ir net ir visai visuomenei čia labai dideli nuostoliai, nes medis – ne stulpas, greitai nepastatysi“, – sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. Pasako jo, toks kirtimas itin pavojingas vykstant anomalijoms gamtoje. „Mes pjauname šaką, ant kurios sėdime. Klimato kaita – Ispanija dega, Italija dega, tai net turistams atvažiavus pagrindinė vertybė – miestų žaluma. O pas mus atvirkščiai, lyg būtume kokie atsilikę“, – pasipiktinimo neslėpė jis.

Jau ne pirmą kartą kartojantis situacijai, kai verslininkams labiau apsimoka medžius nukirsti ir susimokėti baudas, nei išsaugoti gamtą, Aplinkos ministerija parengė pataisas, kuriomis siūloma tris kartus didinti dabar esančias baudas.

„Kai sunaikinama iki trijų medžių, siūloma bauda nuo 2 700 iki 13 500 eurų. Jeigu medžių daugiau nei trys, bet mažiau nei dešimt, suma – iki 20 250 eurų. Jeigu medžių sunaikinta dešimt ir daugiau, kurie auga mieste, bauda nuo 6 075 iki 30 375 eurų“, – komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Jei teisėsaugai pavyks nustatyti, kas kaltas dėl beveik tūkstančio Islandijos plente iškirstų želdinių, už tai gali grėsti laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kai kurių medžių šaknys visiškai sužalotos, sužalotus medžius teks nupjauti, tačiau ir sveikieji gali neišlikti, penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija.

Lankytojai į išvartytus medžius gali pažiūrėti tik iš tolo, vaikščioti takeliais yra pavojinga – nukentėjęs nuo audros Žagarės dvaro parkas lankytojams uždarytas.

Medžius apžiūrintys arboristai sako, kad beveik visi medžiai sužaloti, o likusius dėl pažeistų šaknų taip pat gali tekti pašalinti.

Medžiai buvo tankiai susodinti, svorio centras susiformavo viršuje, todėl vėjas lengvai juos perlaužė. Visi medžiai buvo sveiki.

Nuolaužoms išvalyti prireiks apie 10 tūkst. eurų.

Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Miškininkai šiuo metu likviduoja audros padarinius ir įspėja kad pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, todėl ypač pavojinga vaikščioti miškuose, stovėti ar statyti automobilius po aukštais medžiais.

„Rugpjūčio 6–7 dienomis visoje Lietuvoje stebėjome stiprią audrą, kuri padarė žalos ne tik gyventojams, miestų ir miestelių infrastruktūrai, bet ir miškams. Atlikę vertinimus matome, kad pažeista net apie 2 tūkst. hektarų miškų. Vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai“, – sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai“, – pridūrė jis.

Pasak VMU vadovo, pirmiausiai atlaisvinami medžiais užversti keliai.

Likviduojant nulaužtus ar išvirtusius medžius, darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjalaužų yra sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose.

Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknys yra stiprios ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.

Plačiau apie tai papasakojo Turto banko komunikacijos vadovas Karolis Vaitkevičius.

– Kaip vyksta tas skaičiavimas ir kodėl reikia skaičiuoti medžius?

– Turto bankas, parduodamas bet kokį turtą, jį įvertina. Vertę nustato nepriklausomi vertintojai. Pasitaiko tokių objektų, prie kurių yra apželdinti sklypai. Tam, kad nebūtų įvairių interpretacijų ir atliepdami verslo lūkesčius, medžiai yra pažymėti, jie bus dokumentuoti. Dažniausiai, kai pamatome sužymėtą medį, galvojame, kad kažkas jam bus negerai. Šiuo atveju – priešingai. Bus gerai, turime dokumentuose parašyta, kiek, kokiame sklype yra medžių, kurie iš jų vertingi, saugotini.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip medžio vertė galėtų priklausyto nuo jo rūšies? Ar tai yra eglė, ar tai klevas, o gal tai mūsų Lietuvos numylėtinis ąžuolas, kurį dažniausiai stojame ginti, jei kažkas ruošiasi nupjauti?

Tu gali pašalinti kažkokį medį, bet turi arba atsodinti, arba sumokėti kompensaciją.

– Tą sprendžia specialistai. Turto bankas perka tą paslaugą. Yra žmonių Lietuvoje, kurie gali profesionaliai tą daryti. Ta paslauga nėra pigi, tačiau vertinga. Vien tai, kad verslas iš anksto įsigydamas kažkokį sklypą žino, ką ten galima daryti, kokių medžių yra, ir ar jie saugotini, ar ne, iš anksto išsprendžia daug konfliktų. Viešojoje erdvėje galėjome matyti ne vieną atvejį, kai neaišku, ar tie medžiai saugotini, ar ne, kam jie priklauso, juos galima kirsti ar negalima. Siekiant išvengti tokių situacijų, yra praminga iš anksto žinoti, kokius medžius turime ir ar jie vertingi. Paskui verslas su bendruomene gali tartis, ar tuos medžius perkelti, mokėti kompensaciją, atželdinti. Vilniuje yra atkuriamosios vertės sąvoka. Kai tu gali pašalinti kažkokį medį, bet turi arba atsodinti, arba sumokėti kompensaciją. Yra įvairių variantų. Tam ir reikia iš anksto viską dokumentuoti, po to vieni prisimins, kad buvo medis, o kiti sakys, kad jo nebuvo.

– Kaip pasikeitė vertė tuose sklypuose, kuriuose atlikote šiuos skaičiavimus?

– Atliekame du vertinimus. Kai turėsime ataskaitas, galėsime įvertinti, kokie tai yra medžiai.

– Ar darysite tai ir toliau visoje Lietuvoje?

– Taip, ketiname tą daryti ir toliau. Matome, kad visi žengia šį žingsnį. Mes tą darėme ir anksčiau, gal to neakcentavome viešoje erdvėje. Ir savivaldybės skaičiuoja vertingus medžius ir daro jų žemėlapius. Čia yra ateitis.

Plačiau apie tai papasakojo miškininkas Šarūnas Bazys.

– Bus iškirsta daug medžių. Svarbu paaiškinti žmonėms, kodėl? Medžius užpuolė kenkėjai?

– Tai yra brandus eglynas ir jis užpultas eglės liemenų kenkėjų. Nuo šių kenkėjų nėra vaistų, nėra jokios chemijos. Yra nebent savalaikiai, sanitariniai kirtimai. Jie buvo tolygiai vykdomi, tačiau šis kenkėjas vis dėlto susiranda savo nišą. Puola senesnius, silpnesnius medžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prieš mėnesį šitos eglės atrodė visai kitaip, viskas žaliavo. Iš kamieno galime spręsti, kad joms liko nedaug?

– Prieš mėnesį pasirodė pirmieji požymiai, jau matėsi. Dar ir dabar kai kurios eglės atrodo sveikos, tačiau apačioje jau matosi akivaizdūs kenkėjų pėdsakai. Mėnuo du ir tos eglės bus išdžiūvusios. Jas reikia kirsti, nes paskui jos greičiau lūžinėja, tampa pavojingos.

– Kokie požymiai, kad medžiams pakenkta?

– Vienas iš pagrindinių požymių yra šviežios išgraužos, gausu skylučių. Jie puola tik kamienus.

– Ar mes plika akimi galime pamatyti tuos kenkėjus?

– Tie vabaliukai maždaug 1 mm dydžio. Jie išsigraužė, sudėjo savo kiaušinėlius ir lervos graužia iš vidaus.

– Tai vyksta visoje Europoje. Kodėl jie vis dažniau užsuka į tuos medžius?

– Klimato kaita. Invazija prasidėjo 1995 m. ir buvo stipri iki 2000 m. Tada buvo aprimę. O dabar jau nuo 2021 m. labai stipriai plinta, visur dauginasi. Medis nesugeba apsiginti. Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Gal bus išrasta kokių vaistų? Juk mokslas tobulėja.

– Nemanau. Nebent atsirastų to paties kenkėjo kitas koks parazitas, kuris sukeltų vidines ligas ir jam pakenktų. Bet aš tuo abejoju. Jei naudotume chemiją, mieste jos naudoti negalima, būtų paveikti visi vabzdžiai.

Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Ar visuomenei darosi aiškiau, kodėl reikia kirsti medžius? Turėjome ne vieną konfliktą, kai žmonės bandė ginti net tuos medžius, kurie paveikti kenkėjų.

– Yra nepataisomų žmonių. Būna, medis jau griūna, o sako mums jį gydyti. Švirkšto juk nesuleisi. Užkrėstas medis jau yra potencialus pavojus visiems kitiems.

– Ar nukirsti medžiai bus atsodinti?

– Kada vykdomas sanitarinis kirtimas, pagal mūsų nuostatus nuo 10 arų iškirsti plotai yra atkuriami, atželdomi arba paliekami savaiminiam žėlimui. Šiemet jau pasodinta 5 ha.

Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.

„Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą. Vystytojai ir statytojai privalės informuoti savivaldybę apie visus planuojamus medžių kirtimus, turės gauti savivaldybės pritarimą ir sumokėti želdynų atkūrimo mokestį“, – pranešime sakė ministras po susitikimo su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.

Teigiama, kad pataisos užtikrintų informaciją apie ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančių nesaugotinų medžių kirtimą – želdynus pašalinti norintys asmenys apie planuojamus kirtimus turės pateikti savivaldybei deklaraciją.

Želdiniai galėtų būti šalinami gavus savivaldybės sutikimą, kartu atlyginant jos paskaičiuotą piniginę atkuriamąją vertę.

Dabar ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančius nesaugotinus medžius galima šalinti be savivaldybės leidimų bei nemokant kompensacijos.

Vystytojai ir statytojai privalės informuoti savivaldybę apie visus planuojamus medžių kirtimus.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet skyrė 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ąžuolą Vilniaus centre nupjovusios įmonės nesumokėtos baudos pateikė ieškinį teismui.

Policijos duomenimis, vagystė įvyko Jocių kaime.

Dėl nukirstų ir pavogtų medžių gamtai padaryta apie 20 tūkst. eurų žala.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.