Šį kartą gyventojai protestavo, nes, tiesiant gatvę, esą būtų iškirsta 160 medžių. Būtent tiek kryžių gyventojai išdėliojo po Kauno savivaldybės langais.

Didysis penktadienis krikščioniškoje visuomenėje yra susijęs su atgaila. Tai sielvartingiausia krikščionių kalendoriaus diena, nes tai Kristaus mirties ir palaidojimo diena. Tačiau šį penktadienį Šančių gyventojai laidojo ir medžius, kurie būtų iškirsti.

"Didžiojo penktadienio rauda. 160 pasmerktų Šančių Nemuno pakrantės medžių", "Už tvarią Nemuno pakrantę Šančiuose visų labui", "NE! Nemuno krantinės gatvės projektui" – tai tik keli plakatuose nuskambėję šūkiai, siekiantys atkreipti miesto valdžios dėmesį į aistras vis kurstantį Nemuno krantinės tvarkymo projektą.

"Kauno diena" primena, kad miesto savivaldybė ketina Nemuno krantinėje tiesti dviejų eismo juostų gatvę, platinti šaligatvį ir dviračių taką. Savivaldybės atstovai aiškina, kad taip bus patogiau pasiekti upę,  daugiabučių gyventojams nebereikės į namus važiuoti dulkėtu žvyrkeliu. Visai neseniai buvo pristatytas pakoreguotas projektas. Jame atsisakyta tiesti gavę palei visą krantinę. Dabar siūloma išasfaltuoti atkarpą nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės.

Tačiau Šančių bendruomenė toliau įsitikinusi, kad tokio projekto žmonėms nereikia, nes esą gražią gamtos pakrantę pakeistų asfaltas, padidėtų triukšmas, tarša, tai turėtų neigiamą įtaką Nemuno krantinėje apsigyvenusiems ar žiemojantiems paukščiams. Šančiškiai laikosi pozicijos, kad gatvės turėtų būti tiesiamos ten, kur žmonės jos pageidauja, o ne ten, kur jos nereikia.

Anot departamento, Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija jau atliko matavimus beveik 38 hektarų plote, šiuo metu tolimesnius darbus stabdo sniegas ir pakilęs vandens lygis.

„Taigi, vos nuslūgs vanduo, vėl imsimės darbo. Kelmų labai daug – jau išmatavome apie 4,5 tūkst. Bet tam organizavome talkas ir į pagalbą kvietėmės kolegas ir iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos“, – cituojama Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė Galina Misevičienė.

Kol kas aplinkosaugininkai nenustatė, ar kertant medžius buvo padarytas pažeidimas. Tai bus galima įvertinti tik atlikus visus darbus ir pagal kelmų matmenis nustačius, kurie medžiai buvo priskirti saugotiniems.

Departamento teigimu, želdinių pjovimo ir medienos tvarkymo darbus atlikę asmenys jau nustatyti, jie pateikė savo paaiškinimus.

Šį tyrimą aplinkosaugininkai pradėjo vasario pabaigoje, sulaukę asociacijos „SOS Šilutės medžiai“ pranešimo.

Šiuos darbus atlikti galima tik tokiu atveju, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.

Tuo metu Vilniaus miesto tarybos narys tikina, kad, nors skiriama nemažai dėmesio naujų želdinių sodinimui mieste, pokyčiai vyksta pakankamai lėtai.

„Yra skiriama daug dėmesio naujų medžių sodinimui, bandoma ir administracijoje pakeisti požiūrį. Aišku, tie pokyčiai yra lėti ir galbūt didžiausia bėda, kad dalies tų pokyčių taip greitai nesimato. Mes tikrai turėtume daugiau pastangų skirti brandžių medžių priežiūrai“, – Vilniaus miesto tarybos organizuotoje viešoje diskusijoje „Kaip apsaugoti Vilniaus medžius?“ teigė Vilniaus miesto tarybos narys Vytautas Budreika.

„Kadangi savivaldybė skelbs naujus konkursus, bus puikus metas sugriežtinti sąlygas dėl želdynų priežiūros“, – pridūrė jis.

Jis iškėlė Vilniaus miesto tarybos vaidmenį sprendžiant su želdiniais susijusius klausimus mieste.

„Manau, kad tikrai laukti nereikia, nors Vilniuje daroma daug dalykų, tikrai galima daugiau (Vilniaus miesto – ELTA), tarybą įtraukti, nepalikti vienos administracijos spręsti dalykų. Taryba turėtų būti jungiamasis ryšys tarp visuomenės ir administracijos ir užtikrinti, kad būtų atsiliepiama į klausimus, kurie kyla visuomenei“, – teigė V. Budreika.

Savo ruožtu vertindamas naująją želdinių įstatymo redakciją, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas, parkų istorikas Dainius Labeckis teigė, kad ji kelia abejonių.

„Dėl želdynų įstatymo, deja, neturiu tiek daug optimizmo“, – sakė jis, pridurdamas, kad nerimą kelia želdinių įstatyme atsidūrusi nuostata, jog želdinius, prireikus, būtų galima perkelti.

Atsakydama į kritiką, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pažymėjo, kad toks sprendimas buvo priimtas, siekiant kompromiso tarp žalios aplinkos ir gyventojams reikalingos infrastruktūros.

„Labai diskutavome dėl šios nuostatos. Kartais būna situacijų, kai savivaldybė turi priimti sprendimą želdynų sąskaita plėsti infrastruktūrą, kuri tiems patiems žmonėms yra labai svarbi. Šioje vietoje mes nusileidome, kad tokių situacijų būna, bet vis tiek norime kompensacijos želdynams. Mes priėmėme tokį sprendimą, matydami, kad kartais atsitinka situacija, kai reikia kažką daryti, ir kad sprendimai būtų priimti dėl pačių žmonių gerovės“, – tikino ji.

„Bet šita formuluotė atveria kelią visiškam želdynų naikinimui. (...) Suprantu interesą, bet turi būti ir saugikliai“, – pažymėjo D. Labeckis.

Jis taip pat pridūrė, kad abejonių kelia ir biologinių ekspertizių vykdymo nuostatos.

„(Želdynų įstatymo redakcijoje – ELTA) numatyta, kas gali atlikti ekspertizes. Ten išvardintos kai kurios specialybės ir išsilavinimai, kurie iš tiesų kelia klausimą dėl tų ekspertizių kokybės ir ar tai apskritai bus galima laikyti tai ekspertizėmis. (...) Būtinai reikia išspręsti kokybės klausimą“, – tikino D. Labeckis.

Tuo metu pristatydama Vilniaus miesto gyventojų interesus, miesto antropologė, „Vilnius Tech“ docentė Jekaterina Lavrinec akcentavo, kad kai kuriais atvejais prieš rengiant želdinimo projektą laiku neįvykdomas biologinės įvairovės įvertinimas.

„Labai svarbus mūsų siūlymas, kad projektavimo užduotis būtų rengiama tik po to, kai atliktas biologinės įvairovės įvertinimas. (...) Tik atlikus biologinės ekspertizės vertinimus, galima apskritai pradėti kalbėti apie projektavimo užduotis ir galima pradėti skelbti poreikį perdaryti želdyną. (...) Matome, kad labai daug įtampos nuimtų iš anksto ekspertų atliktas vertinimas ir jo paviešinimas“, – tikino ji.

J. Lavrinec taip pat pabrėžė, kad miesto administracija turėtų pasirūpinti nuolatiniais sodininkais ir arboristais miesto erdvėms prižiūrėti.

„Norime, kad, sudarant želdynų projektų sąmatas, būtų įskaičiuojamos želdinių būklės gerinimo paslaugos. Ir apskritai, kad miestai pradėtų galvoti apie savo sodininkų ir arboristų, kaip nuolatinių, etatinių darbuotojų turėjimą. Matome, kad šiuo metu želdynai yra tvarkomi kirviu, o ne jiems teikiama nuolatinė priežiūra“, – teigė ji.

Šiemet savivaldybės įmonė „Grinda“ tokias apsaugas įrengs maždaug šešiems šimtams medžių. Faneros plokštės pasižymi atsparumu drėgmei, medžius jos apsaugos nuo mechanizuotai barstomų sniegą tirpdančių medžiagų.

„Šį šaltąjį sezoną jau ne vieną kartą Vilniaus gatvės buvo barstomos technine druska. Jei jos patenka ant pomedžio, augalui gresia nudžiūti. Be druskos mišinių naudojimo vis dėlto apsieiti sunku, todėl ieškome aplinką tausojančių sprendimų, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius. – Jei žiema bus baltesnė nei pernai, pavasarį matysime šio sprendimo efektą – žemės mėginius paėmėme prasidedant sezonui, pakartosime juos pavasarį ir ištirsime laboratoriškai.“

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Medžių apsaugų bus sumontuota J. Tumo-Vaižganto, Didžiojoje, Pylimo, Pamėnkalnio, Gėlių, Vasario 16-osios, J. Jasinskio, Rinktinės, Jogailos, Kauno, Antakalnio gatvėse ir Gedimino bei Konstitucijos prospektuose, aptvėrimų bus ir Ukmergės g. eismą skiriančioje juostoje.

Kaip praneša sostinės savivaldybė, šį sezoną dalis aptvėrimų apjuos ne vieną, o iškart kelis medžius. Šiuo metu jau sumontuota 1 km 300 m ištisinių medžių aprėminimų Lukiškių aikštėje ir Konstitucijos prospekte. Bendras ištisinių medžių aptvėrimo ilgis gali siekti 5–6 km.

Kiemo vizija

"Žinote, kiek mūsų kieme medžių? – šyptelėjo daugiabučio komendantu prisistatęs Arminas Mačiulis ir tuoj pat atsakė pats: – 61." Komendantą palaikė būrelis namo gyventojų, kurie tvirtino siekiantys ne suniokoti kiemą išpjaunant medžius, o pritaikyti jį šiandienos poreikiams – padidinti automobilių aikštelę, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, sukurti žaliąsias zonas, atsodinant miesto infrastruktūrai labiau tinkamus medžius.

"Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas. Mūsų daugiabutyje yra 81 butas, o automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos. Šiuo metu kieme turime 20 vietų automobiliams", – skaičiais rėmėsi komendantas.

Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas.

Gyventojai tikino, kad vakare aikštelė būna sausakimša, neretai automobiliai paliekami taip, kad nėra kaip pravažiuoti, už stiklų paliekami telefonai, kad, esant reikalui, savininkui būtų galima paskambinti ir jis patrauktų mašiną.

Susirinkę žmonės vienas per kitą aiškino, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimyninių namų gyventojai jų kieme palieka automobilius. Parkavimas daugiabučių kiemuose sena ir sunkiai sprendžiama problema. Savivaldybė jau daug metų ragina gyventojus patiems imtis iniciatyvos, parengti daugiabučio žemės sklypo projektą, kuriuo galėtų išsinuomoti žemę iš valstybės ir tvarkytis.

A.Mačiulis sako, kad kaimynų iš S.Žukausko g. 7 namo sutvarkyto kiemo pavyzdys ir juos paskatino imtis iniciatyvos bei tapti savo kiemo šeimininkais. 2018 m. vasarą namo gyventojai susirinkime sutarė dalyvauti Kauno miesto savivaldybės programoje "Svajonių kiemas". Pasirinktas architektas parengė projektą, kuris buvo tobulinamas pagal gyventojų pastebėjimus. Dėl projekto vyko dar ne mažiau kaip keturi susirinkimai.

Planai: A.Mačiulis tikina, kad siekiama neišpjauti visų čia augančių medžių, o kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

"Projekte numatėme atnaujinti dangą, takelius, apšvietimą, vaikų žaidimų aikštelę. Viską, ko reikia normaliam kiemui. Jau tuomet žinojome, kad teks šalinti dalį medžių, tačiau ir patys juos sodinę gyventojai pritarė projektui ir jo įgyvendinimui", – daugumos gyventojų nuomonei atstovavo komendantas. Kiemas suprojektuotas taip, kad atsirastų ir daugiau vietų automobiliams statyti.

Neslėpė ketinimų

Apie 2019-uosius prasidėjo projekto derinimo su būtinomis institucijomis darbai ir tai gerokai užsitęsė, nes projektas vis buvo atmetamas, dėl, gyventojų požiūriu, smulkmenų, kaip tarkime, nenurodytas atstumas nuo vaikų žaidimų aikštelės iki atliekų konteinerių, prievolės saugoti šulinių dangčius nuo apledėjimo ir panašiai.

Šių metų pradžioje suderintam kiemo projektui buvo duotas statybos leidimas. Jau pasirinktas ir rangovas, iš daugiabučio gyventojų surinktos lėšos. Numatyta, kad namo gyventojai kiemui sutvarkyti skiria 70 tūkst. eurų, o pagal projektą "Svajonių kiemas" dar 50 tūkst. eurų prisidės savivaldybė.

Vis dėlto opioji problema – medžiai. Senieji namo gyventojai tvirtina, kad medžius kieme sodino patys, tik atsikėlę gyventi į naujai pastatytą daugiabutį, apie 1985-uosius. Pirmųjų gyventojų rūpesčiu buvo pasodinti ne tik medžiai. "Mes patys sodinome ir puoselėjome, tačiau patys šiandien matome, kad reikia pokyčių. Medžiai užaugo, butuose per juos tamsu, per stipresnį vėją tie medžiai iki žemės linksta, šakos daužo langų stiklus. Kartą per audrą jau lūžo ir užvirto ant automobilių", – pasakojo viena seniausių namo gyventojų.

Anot namo komendanto, jie du kartus kreipėsi į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių leidimo kirsti medžius. "Mūsų sklype yra 59 valstybės saugomi medžiai. Mes prašėme leidimo nukirsti aštuonis medžius. Galų gale prašant statybos leidimo pateiktame kiemo sutvarkymo projekte nurodytas medžių šalinimas ir statybos leidimas buvo duotas", – tai, kad niekas nieko nesiekė nuslėpti, aiškina komendantas.

Skaudulys – medžiai

Tačiau Kauno aplinkos apsaugos skyriaus aiškinimu, statybos leidimas nesuteikia teisės kirsti saugotinus želdinius. "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kai norima kirsti geros ir patenkinamos būklės saugotinus medžius ir krūmus, privaloma gauti Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos išvadą. Komisija pritarė tik vieno blogos būklės saugotino želdinio kirtimui, kuriam buvo išduotas leidimas", – įstatymo normas priminė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Vedėja įstatymu atremia ir gyventojų planus atsodinti medžius. "Pagal teisės aktus įsipareigojimo atsodinti iškirstus saugotinus želdinius nėra. Derintame projekte taip pat nebuvo numatytas atsodinimas, kuris pradėtas planuoti jau po statybos leidimų gavimo", – pastebėjo R.Savickienė.

Be kita ko, dar prieš kertant želdinius apskaičiuojama pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamoji vertė, kuria sklypo valdytojas arba naudotojas susimoka prieš atlikdamas kirtimus.

Savaime suprantama, kad atkuriamoji vertė negalėjo būti paskaičiuota, nes leidimo kirsti nebuvo. Tačiau ir patarimas, kad gyventojai kiemą projektuoti turėtų išsaugodami medžius, gana sudėtingas, kai tų medžių per pusę šimto.

Po savavališko medžių kirtimo ant plauko pakibo ir šio namo dalyvavimas programoje "Svajonių kiemas" bei galima savivaldybės parama. Savo dalį lėšų kiemo tvarkymo darbams gyventojai jau surinkę. Skaičiuojama, kad kiekvienas butas prisidėtų maždaug 900 eurų.

Miesto tvarkymo skyriaus ir Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai apsilankė medžių kirtimu pagarsėjusiame, tačiau vis dar projekte dėl paramos siekiančiame dalyvauti kieme ir priėmė kompromisinį sprendimą.

Gyventojams vis dėlto teks koreguoti projektą ir pasirūpinti visais būtinais dokumentais. Įvykdžius šias sąlygas, savivaldybė neatsisako paremti gyventojų noro kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

Pasikeitė poreikiai

Tęsdami ekskursiją po daugiabučio kiemą gyventojai rodė kelias viena šalia kitos užaugusias aukštas egles. Kažkada nedideli visada žali medeliai neabejotinai teikė džiaugsmo. Dabar užaugusios kokių 5 m eglės aklinai užstoja šviesą namo butuose.

Gyventojai įsitikinę, kad tai, kas buvo gerai ir patogu sovietmečiu, šiandien yra nepatogu ir neprisideda prie gyventojų gerbūvio. "Visada gamta ir infrastruktūra konfliktavo. Medžius pašalinti norime ne todėl, kad mums tiesiog nepatinka medžiai, o todėl, kad investuojame didelę sumą pinigų ir siekiame visiems daugiabučio gyventojams geriausio sprendimo. Negavę leidimo šalinti medžius, buvome įspeisti į kampą, todėl bendru gyventojų sutarimu ryžomės tiesiog šalinti medžius", – komendantas A.Mačiulis gynė gyventojų pasirinkimą.

Situacija: automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos, o jų tėra 20.

Anot komendanto, Kauno aplinkosaugos inspekcija už gamtai padarytą žalą jau apskaičiavo apie 4 tūkst. eurų baudą. Komendantą atlydėjęs būrelis namo gyventojų neneigė, kad name yra keletas prieštaraujančiųjų pokyčiams, tačiau jie esą prieštarauja dėl visko. Žmonės dėstė, kad labai sunku rasti 100 proc. kiekvieno daugiabučio gyventojo norus atitinkantį sprendimą.

Dažni potvyniai

Pristatydami svajonių kiemo įgyvendinimo projektą, gyventojai bedė į plačius takus prie namo. Kam jie tokie platūs reikalingi, esą minios čia nevaikšto? Anksčiau tokie takai buvo pritaikyti šiukšliavežėms privažiuoti prie daugiabučių šachtų. Šiandien šiais takais jokia sunkiasvorė technika nevažinėja. Juos numatyta siaurinti, dalį ploto skiriant žaliajai vejai.

Lietaus nuotekos šiam kiemui taip pat didelė problema. Gyventojai skunžiasi, kad po didesnio lietaus kiemas virsta drumzlinu baseinu. Šios problemos neneigia ir savivaldybė. "Situacija žinoma, kai po didesnės liūties užsikemša lietaus surinkimo grotelės. Užsikimšimo priežastis dažnu atveju – lapai", – pritarė Aplinkos skyriaus vedėja R.Savickienė.

A.Mačiulis pasakoja, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas ne kartą kvietė avarinę tarnybą, nes kiemas skendo. Buvo atliktas lietaus nuotekų vamzdžių būklės vertinimas, o atsakymas buvo ne medžių naudai, nes vaizdo kamera į lietaus nuotekų vamzdyną įleidę specialistai pastebėjo, kad seni vamzdynai sutrūniję, juos suniokojo medžių šaknys, tad potvyniai, panašu, bus nuolatinis šio kiemo palydovas.

"Apsiauname botus ir patys pagaliais badome, kol nuotekų vamzdis atsikemša. Ar tikrai taip turėtų būti?" – skundėsi namo gyventojai.

Daugiabučio gyventojų planuose – sutvarkyti ir nuotekų vamzdyną bei groteles. Nors kiemo projekte šis darbas nepažymėtas, tačiau gyventojai pasiryžę investuoti ir į šiuos darbus, kad nereikėtų braidyti užlietame kieme.

Rangos darbus šiame parke atlieka įmonė "Kavesta". Ąžuolyno giraitė turi būti baigta įrengti iki gruodžio.

Viso projekto įgyvendinimo vertė – 2,59 mln. eurų, papildomų darbų padaryta už 65 tūkst. eurų.

Įmonės "Kavesta" statybos darbų vadovas Aivaras Misius sakė, kad gyventojai akylai stebi pokyčius. Ne kartą sulaukta ir žmonių pastabų.

Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje.

"Aš ir pats stebiu bei fotografuoju tam tikras vietas. Nieko tokio, kad žmonės nufotografavo. Mes tą vietą žinome ir problemą spręsime", – tikino A. Misius.

Įmonės darbuotojai pušeles yra susodinę šiek tiek aukščiau.

"Ten yra molingas gruntas, todėl pakėlėme šaknų lygį. Šioje vietoje teks atvežti grunto ir pakelti įdubą. Padarysime nuolydžius, ir vanduo nutekės takelių link. Ne, takai po vandeniu neturėtų atsirasti", – tikino statybų darbų vadovas.

Pasak A. Misiaus, vanduo paviršiuje laikosi dar ir todėl, kad žolė yra neseniai pasėta.

"Žemė buvo voluota, velėnos šaknynas nesusiformavęs, todėl vanduo prastai geriasi į gruntą. Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje", – aiškino A. Misius.

Skaitytojo nuotr.

Tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvių esantis parkas buvo įrengtas prieš keturis dešimtmečius, tačiau iš esmės jis nebuvo tvarkytas.

Parko atnaujinimo projektu buvo suplanuoti ne tik apželdinimo darbai. Čia sutvarkyti seni ir įrengti nauji pėsčiųjų takai. Įrengtos žaidimų ir sporto zonos, numatyta šunų vedžiojimo aikštelė.

Šioje poilsio zonoje turėtų būti saugiau net ir sutemus, nes įrengta nauja apšvietimo sistema bei vaizdo kameros.

Prie aktyvaus laisvalaikio zonos baigiamos įrengti vaikų sporto – riedutininkų ir daugiafunkcės aikštelės.