Sandoris – dėl lūženų

Meilės alėjoje, teritorijoje, kuri priskiriama pajūrio juostai, sovietmečiu stovėjo vasaros kavinė. Palangiškiai pamena, kad kurį laiką šioje vietoje veikė ir gėlių kioskas.

Sklypas po šiuo apleistu statiniu priklauso valstybei. Tačiau pats objektas kadaise buvo privatizuotas.

1995 m. vienas privatus asmuo nusprendė kitam privačiam asmeniui parduoti lūženas. Sandoryje buvo nurodyta, kad statinys parduodamas nugriauti. Kaip įvardijo prokurorai – „pastatą pardavė malkoms“.

Naujasis savininkas šių papuvusių medinio pastato dalių vis dėlto nelietė. Tikėtina, buvo kurpiamas planas, kaip jas paversti vertybe, kurios vietoje galėtų iškilti naujas objektas.

Sklypą nuomojo trejus metus

Laikinoji kavinė buvo 134,44 kv. m ploto. Tačiau naujasis savininkas realiai valdė tik pačius pastato rėmus, kuriuos galėjo nusikelti. Šiam objektui nebuvo suformuotas žemės sklypas.

Vis dėlto žmogus kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas pastato eksploatacijai išnuomoti 400 kv. m ploto žemės sklypą.

Savivaldybė tuo metu galėjo nuomos sutartį įforminti tik trejiems metams, tai ir buvo padaryta 1997-aisiais.

Štai tuomet laikinojo pastato savininkas ir nužingsniavo į Palangos apylinkės teismą prašyti įregistruoti objektą kaip nekilnojamąjį turtą.

Tokiu būdu lentų krūva 2002 m. įregistruojama kaip pastatas, jam buvo suteiktas unikalus nekilnojamojo turto objekto numeris.

Kuriam laikui naujasis savininkas išvyko uždarbiauti į užsienį. Statinys dūlijo, kol vieną dieną sudegė.

Prie pat kopų esantis sklypas daugybę metų buvo apleistas. Nors paieškos sistemos „Google Street View“ programa rodo, kad jau 2013 m. šis sklypas buvo aptvertas tvora, o vasarą užfiksuotame vaizde matyti, kad teritorijoje kažkas kruopščiai pjauna žolę.

Gavo statybos leidimą

2018 m. objekto savininkas ima judinti apleistus reikalus ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad ši išduotų sutikimą dėl statybos leidimo. NŽT esą yra atsakiusi, kad jos sutikimo net ir nereikia.

O tuomet apsukrus veikėjas su šiuo raštu jau žingsniuoja į Palangos savivaldybę.

2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau jis suteiktas be teisės aktais numatyto žemės savininko – NŽT – sutikimo.

Pastato savininkui beliko trinti rankomis – statybos leidimas gautas, galima imtis kapitalinio remonto.

Kas turėjo išdygti kopų pašonėje – galima tik spėlioti. Panašu, kad būtų iškilęs ne mažiau nei 134,44 kv. m ploto statinys.

Palangos savivaldybė, išdavusi statybos leidimą, nes savininkas pateikė NŽT sutikimą, pati po kelių mėnesių kreipėsi į prokurorus, prašydama išnarplioti situaciją.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. liepą gavo savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl, tikėtina, neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui.

Išgirdo neskundžiamą nutartį

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą, NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai.

Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L.Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.

Pasak prokuratūros, buvo dar kartą išnagrinėta ir įvertinta Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga, papildomai gauti dokumentai.

„Konstatuota, kad pagal Pajūrio juostos įstatymo nuostatas žemės sklype Meilės al. 26, Palangoje, galėjo būti statomas ir rekonstruojamas poilsio aptarnavimo objektas. Pastatytas poilsio aptarnavimo pastatas nepažeidžia Meilės al. 26, Palangoje detaliuoju planu nustatytų sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pernai rugpjūčio 22 dieną prokuratūra pradėjo tyrimą nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti įstatymų pažeidimai, taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei įstatymų reikalavimams.

Teisėsaugos duomenimis, pagal techninį projektą tai buvo sovietmečiu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įstatymų pažeidimų nenustatė.

Įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą nustatyta, kad teritorija, kur stovi pastatas, priskiriama pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos.

Taip pat nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai būtina sąlyga, kad statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jame turi būti fiksuota, jog statinys niekada nebuvo visiškai sunykęs ir išregistruotas. Kita būtina sąlyga – sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Abi šios sąlygos patenkintos.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas, kurio pavadinimas – Palangos miesto Valstybinės buitinių paslaugų įmonės vasaros dušinės – pastatytas 1975 metais. Šis pastatas 1992 metais privatizuotas, per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.

Dušinių pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993 metais. Metams bėgant statinys nyko, tačiau jis, nors ir fiziškai pažeistas ir su 6 proc. baigtumu, tačiau visada buvo nekilnojamojo turto registre. Todėl padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metais išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą.

Liepos 21 d., apie 17 val., Meilės alėjoje, Palangoje iš viešbučio vestibiulio juodai vilkintis vyras pasisavino dviratį vertą 500 eurų.

Prašome piliečių pagalbos nustatant video įraše užfiksuoto vyro tapatybę. 

Turinčius informacijos prašome kreiptis į tyrėją D. Mockutę tel. 8700-64716 arba el.paštu: dovile.mockute@policija.lt

Palangos Birutės parke pradėti projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas“ antrojo etapo darbai. Jie vienoje iš gražiausių kurorto erdvių užvirė praėjusią savaitę.

Šiuo metu darbus atliekančios bendrovės „Irdaiva“ atstovai intensyviai darbuojasi parke – klojama nauja lietaus kanalizacijos trasa, besitęsianti nuo parko tvenkinio iki Meilės alėjos. Tuomet (planuojama – spalio pradžioje) prasidės bene didžiausias antrajame etape numatytas darbas – parko tvenkinio tvarkymas. Pirmiausia bus išleistas tvenkinio vanduo, tuomet bus tvarkomas dugnas: išvežamas senasis gruntas, klojama speciali plėvelė, pilamas naujas gruntas bei formuojamas dugnas ir tvenkinio krantai.

Antruoju projekto etapu, kuriam skirtas 3 mln. litų ES finansavimas, bus sutvarkytas ne tik parko tvenkinys, bet ir iki jo vedantys takai, atkurta pavėsinė bei tvenkinio prieplaukėlė.

Restauruojant parką, bus įrengti nauji šviestuvai, tad istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį.

Taip pat numatyta sutvarkyti didįjį rūmų parterį: restauruoti fontaną, įrengti 8 sodo vazas gėlėms, naujus šviestuvus, pertvarkyti želdinius. Bus įrengti ir centrinio parko įėjimo vartai, nutiesta maždaug vieno kilometro ilgio tvora.

Dėmesys bus skiriamas ir mažajai parko architektūrai – ketinama įrengti 60 parko suolų, 2 geriamojo vandens fontanėlius (ties centriniu įėjimu į parką bei mažajame parteryje),  skulptūras, kitus puošybos elementus.

Visi antrajame darbų etape numatyti darbai turi būti atlikti iki 2014 m. gruodžio vidurio.

Dar šiais metais bus sutvarkytas ne tik tvenkinys, bet ir parko želdiniai, sustatyti suolai. Pavasarį centrinį parko įėjimą papuoš kalvio darbo vartai bei tvora, o visi būtini parengiamieji darbai bus atlikti šiemet.

Pasak darbų vadovo Vidmanto Lukauskio, gražinant parką siekiama darbuotis taip, kad lankytojai pajustų kuo mažiau nepatogumų.

Projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas“ tikslas – kompleksiškai renovuoti Palangos dvaro sodybos objektus ir pritaikyti juos kultūros, turizmo, švietimo, meno, mokslo, edukacijos ir kitoms viešoms reikmėms. Pagerinus bei turizmui pritaikius parko istorinės dalies viešąją infrastruktūrą, kartu siekiama ir skatinti turizmo sezoniškumo mažėjimą.

Įgyvendinant projektą, pirmuoju darbų etapu, kurio vertė – per 3,5 mln. litų, renovuota dalis parko takų, kelių bei vejų, atstatyti mediniai Birutės kalno laiptai, rekonstruoti vandentiekio tinklai – įrengti nauji požeminiai laistymo sistemos vamzdynai, restauruotas fontanas, Mažajame parteryje įrengti gėlynai, parko erdves papuošė skulptūros.

Trečiuoju darbų etapu numatyta sutvarkyti parko rožyną, įrengti ledainę, restauruoti parko Lurdą, sutvarkyti želdinius.