Infrastruktūrą šioje teritorijoje prižiūrinčios biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Žigintas Narmontas patvirtino, kad lentą nuėmė, nes ji jau buvo susidėvėjusi.

„Ten buvo informacinis stendas, kuriame Melnragės planas ir šioje pajūrio teritorijoje esantys objektai buvo pažymėti taip pat ir Brailio raštu, skirtu regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tą stendą nuėmėme mes ir nuvežėme atnaujinimui“, – teigė Ž. Narmontas.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus teigimu, informacinis stendas nuimtas, gavus aklųjų atstovų pastabų, kad Brailio raštas nebeužčiuopiamas, ir neregiai tuose stenduose nieko nebeįskaito.

„Jei sėkmingai tą stendą pavyks atnaujinti, pakeisime visus tris, kurie yra įrengti šalia Odesos promenados. Beje, ir kiti stendai yra sugadinti, nes ten kažkodėl juose buvo aprašyta informacija lietuvių ir rusų kalbomis, tai kai kuriose vietose dabar rusų kalba nutrinta ir ant viršaus užrašyta ukrainietiškai“, – teigė Ž. Narmontas.

Melnragės parkas, vėliau pavadintas Odesos promenada, buvo įrengtas 2020 m. pabaigoje.

Bendra jo įrengimo vertė – daugiau negu 460 tūkst. eurų, iš jų 256 tūkst. eurų – ES lėšos.

6,36 ha ploto parko teritorijoje buvo nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti gultai, iškylų stalai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, apšvietimas, nauji suoliukai, šiukšliadėžės, išgenėti seni ir bus pasodinti nauji želdiniai.

Iki tol susirinkusiuosius džiugina pasakojimai apie jūrinio miesto kultūrą, tradicijas ir simbolius.

Rašytojai, aktoriai, režisieriai, muzikos atlikėjai, kitų profesijų atstovai dalijasi mintimis apie tai, kuo svarbi, išskirtinė ir artima jiems yra Klaipėda.

Gyventojai į šventę atvyksta viešuoju transportu arba automobiliais. Tam, kad užtektų vietų automobiliams pasistatyti, atverta dar viena stovėjimo aikštelė.

Kita dalis klaipėdiečių į šventę atvyko autobusu. 6-ojo maršruto autobusas, vežantis iki Melnragės, buvo sausakimšas. Vairuotojas keleivius išleido viena stotele anksčiau – ne Molo, o Melnragės stotelėje.

Melnragėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Ateik ateik“ tvarką prižiūri policijos pareigūnų ekipažas.

Belaukiant pasirodymo, klaipėdiečiai užsiima įvairiomis veiklomis: fotografuojasi, šoka, šnekučiuojasi, šildosi kavinėje ir kitaip leidžia laiką su savo artimaisiais, draugais bei šeimos nariais.

I. Kiseliovaitės nuotr.

Šį vakarą susirinkusiųjų laukia simbolinė „Švyturio ugnies“ uždegimo ceremonija, muzikinis-poetinis pasakojimas „Baltojo švyturio pasaka“, šviesų ir muzikos šou.

Šių metų sausio 4 dieną policija sulaukė paplūdimius prižiūrinčios įstaigos atstovo pareiškimo, kad Klaipėdoje, Ruonių gatvėje, Melnaragės paplūdimyje, purškiamais aerozoliniais dažais apipiešta 20 persirengimo kabinų bei gelbėtojo posto išorinė siena.

Žala įvertinta daugiau kaip 730 eurų.

Anot policijos pranešimo, nustatyta, jog tai padaryti galėjo 2007 metais gimęs asmuo.

Atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje rastos priemonės, kurios galėjo būti naudotos nusikalstamai veikai įvykdyti: dažai, jų flakonėliai, markeriai, užrašai, piešinių eskizai, kt.

Vaikinui pateikti įtarimai dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Tyrimą tęsiantys pareigūnai neatmeta, kad minėtas įtariamasis uostamiestyje grafičiais išpiešti galėjo ir daugiau objektų.

Anot direkcijos, šiemet taip pat minimos 140-osios Baltojo švyturio įžiebimo šiauriniame mole metinės – prie jo ir vyks muzikos, šviesų ir ugnies pasirodymas, bus prisimenama istorija. Klaipėda ir Neringa šiuos metus yra paskelbusios švyturių metais.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad uosto vartai yra simbolinė vieta, iš kurios atsiveria pasaulis, o kasdien išplaukiantys laivai signalizuoja, kad Lietuva yra „nevaržomo pasaulio dalis“.

„Nėra geresnės vietos švęsti laisvę nei ant molo, todėl kviečiu visus susitikti jo prieigose“, – sako A. Latakas.

Minėjimo renginys vyks atviroje erdvėje, tad žmonės kviečiami pasiimti termosus su arbata ar pledą apsigaubti.

Į renginį Uosto direkcija kviečia atvykti viešuoju ar asmeniniu transportu, pėsčiomis. Automobilius bus galima pasistatyti mokamose aikštelėse toliau ar arčiau molo. Bendrovė „Klasco“ taip pat atvers savo teritorijos prie šiaurinio molo vartus, tad dalį automobilių bus galima statyti ten.

Be to, vykdant Klaipėdos savivaldybės užsakytus darbus bus įrengti lietaus nuotekų tinklai ir pėsčiųjų takai.

Pagal sutartį tarp miesto savivaldybės ir rangovo „VVARFF“, kelio kapitalinis remontas ir nauja lietaus tinklų statyba yra numatyta tarp Molo ir Pamario g., Molo ir Vaivos g. Jau pradėti darbai vykdomi pagal parengtą techninį projektą.

Jame numatyta, kad projekto sprendiniai turi atitikti žmonių su specialiaisiais poreikiais reikalavimus: tam bus įrengti įspėjamieji ir vedimo paviršiai.

Taip pat prie remontuojamų gatvių bus įrengtas lauko apšvietimas, poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšliadėžėmis.

Bendra darbų Melnragėje kaina – beveik 514 tūkst. eurų.

Žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami iš Klaipėdos miesto biudžeto ir Valstybinės kelių plėtros programos lėšų.

Apie vyriškių apsilankymą Melnragėje šios bendruomenės „Facebook“ grupėje pranešė viena gyventoja. Ji nurodė, kad vyrai buvo „stipriai patinusiais veidais“, dairėsi ir filmavo langus.

„Nežinau, kokiu tikslu, bet neatrodo kaip įprasti gyventojai“, – teigė moteris.

Galima tik įtarti, kad fotografavimas – tikrai ne šių vyriškių profesija ar laisvalaikio praleidimo būdas.

Veikiausiai šiuo apsilankymu buvo siekiama sužinoti, kokiuose namuose gyvena klaipėdiečiai, ir galbūt nuotraukose užfiksuoti kambariuose laikomą turtą.

Tai ne pirmas toks keistas elgesys, užfiksuotas Melnragėje.

Šių metų rugsėjo pabaigoje Otų gatvėje klaipėdiečiai taip pat buvo pastebėję neįprastą fotosesiją prie savo namų.

„Otų gatvėje pastebėjome įtartiną kitataučių fotosesiją prie nuosavų namų vartų. Ėjo prie kiekvieno gatvės namo vartų, tvorų, rodė pirštais ir fotografavo visais rakursais. Dėl viso pikto siūlytume kaimynams pasitikrinti, ar vartai ir durys užrakintos, ar kiemuose nėra palikta neprirakintų dviračių arba kito turto“, – įspėjo sunerimusi moteris.

Buvo manoma, kad nuotraukų nekviesti svečiai pasidarė esą tam, kad nakties metu galėtų atsekti, pro kur galima būtų patekti į namus.

Praėjus daugiau nei mėnesiui, vagysčių šioje gatvėje, bent jau remiantis policijos įvykių suvestine, nebuvo fiksuota.

Melnragėje valstybei priklausančiame 77 a sklype, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos savivaldybė, dar prieš penkerius metus nuspręsta statyti globos namus.

Sklype šiuo metu yra registruoti keturi statiniai: katilinė, vaikų globos namai, dar yra kiemo rūsys ir sandėlis.

Projektuojamų naujųjų globos namų architektūrinės idėjos centrine ašimi pasirinkta 1846 m. statyta Melnragės mokykla.

Mokykla buvo vieno aukšto su mansarda, vėlesniu laikotarpiu perstatyta paaukštinant pastatą iki dviejų aukštų, fasadus padengiant tinku.

Pasak projektuotojų, šiuo metu pirmo aukšto išorinių sienų mūras yra išlikęs autentiškas, vėlesniu laikotarpiu sumūryto antro aukšto būklė (iš šlako blokelių) yra itin prasta, todėl numatoma nuardyti antrą pastato aukštą ir nuvalyti tinką, atkuriant autentišką mokyklos išvaizdą.

„Kvartale vyrauja sodybinio tipo vieno dviejų aukštų su mansarda užstatymas. Planuojant globos namų statybas, pastatai projektuojami atsižvelgiant į kvartalo tankumo, mastelio, aukštingumo, užstatymo tipo analizę, nuosaikiai inkorporuojant atkuriamą buvusios mokyklos pastatą į naują užstatymą“, – teigė projektuotojai.

Komplekso korpusai bus dėstomi formuojant aiškią ir tvarkingą kvartalo struktūrą, tuo pat metu integruojant ir atkuriamą istorinį pastatą.

„Projektas aiškus, jis pristatytas visuomenei, turbūt didesnių pastabų nebuvo, nes jam pritarta. Šio projekto statybos bus finansuojamos iš regionui skirtų europinių lėšų. Kitais metais turėtume gauti statybos leidimą, o rangos darbai prasidės 2025-aisiais“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

VšĮ „Mes darom“ pastebėjo dvejus metus rengtą muziejaus „Tvarumo laboratoriją“, o bendradarbiavimas organizuojant kartu festivalį artimas ir muziejaus strateginiams tikslams.

Pasak muziejaus vadovės Olgos Žalienės, didžiausią įtaką, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą, muziejus gali padaryti organizuodamas arba pats dalyvaudamas renginiuose, projektuose, kurie ne tik inicijuoja aplinkosaugines veiklas, bet kartu šviečia, supažindina ir leidžia įsitikinti, kaip tvarumas gali tapti mūsų gyvenimo dalimi.

„Festivalio „Darom prie jūros“ tikslas yra didinti žmonių sąmoningumą aplinkosaugos klausimais per kranto tvarkymo darbus, edukaciją ir kultūrą“, – sakė Olga Žalienė.

Lietuvos jūrų muziejus festivalio metu surengs jau trečiąją „Tvarumo laboratoriją“.

„Tikimasi, kad taip atkreipsime didesnį visuomenės dėmesį į aplinkos problemas ir įkvėpsime didesniems pokyčiams“ – sakė O. Žalienė

Net trijų dienų trukmės nemokamas ir visiems atviras festivalis „Darom prie jūros su DEXTERA“ sukvies gamtos mylėtojus iš visos Lietuvos. Šiemet festivalį lydi turininga ir įtraukianti programa. Lietuvos jūrų muziejaus žinios ir patirtis padėjo praplėsti festivalyje vyksiančią ekošvietimo dalį ir surengti vieną didžiausių ir tradiciniu tapusį edukacinį renginį – „Tvarumo laboratorija“.

A. Mažūno nuotr. iš ankstesnių „Tvarumo laboratorijų“.

Rugpjūčio 25 d. festivalį atidarys muziejaus inspiruota, nuoširdi, bet itin aktuali diskusija „Tvarumas kaip gyvenimo būdas“. Jos metu vyks aktyvus pokalbis apie ekologines problemas ir žmonių reakcijas į jas. Diskusijos dalyviai aptars, kodėl vienus mūsų planetos būklė gąsdina ir įkvepia kardinaliems pokyčiams, kitus veda į savo kasdienių pasirinkimų ir prioritetų keitimą, o trečius stingdo abejingumas, nes jie netiki, kad pokyčiai iš tiesų gali padėti spręsti globalias problemas.

Tačiau yra žmonių, kurie aplinkosaugą ir tvarumą pažino iš kitos pusės ir atrado kasdienybėje džiaugsmą iš naujo pamatyti supančią aplinką, gamtą kaip didžiausią turtą, kurį norisi tausoti. Apie tai diskutuos Lietuvos jūrų muziejaus ichtiologas Tadas Poškys, muzikos grupės „Golden Parazyth“ narys Giedrius Širka, geografijos mokytoja, keliautoja, VU klimato grupės „Taikausi prie pokyčių“ įkūrėja Gintarė Klimienė, moderuos Arūnas Liubinavičius.

Po motyvuojančios diskusijos festivalio dalyvių lauks grupės „Golden Parazyth“ gyvo garso koncertas ir vasaros kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ kino programa po atviru dangumi.

Rugpjūčio 26 d. vyks pagrindinė festivalio veikla – kopų sutvirtinimas žabų tvorelėmis ir klojiniais. Tokiu būdu jau daug metų yra stengiamasi apsaugoti kopas nuo išpustymo. Tuo metu taip pat surenkamos pakrantėje susikaupusios atliekos bei rastos poilsiautojų ar vėjo suneštos šiukšlės.

Po aplinkos išsaugojimo darbų Lietuvos jūrų muziejus lankytojus pakvies į „Tvarumo laboratoriją“. Šiuo renginiu siekiama praplėsti visuomenės ekologinį sąmoningumą, praktiškai demonstruojant įvairius aplinkai draugiškus ir tvarumą skatinančius išradimus, gaminius, paslaugas, įrenginius ir kitus sprendinius. „Tvarumo laboratorijos“ dalyviai yra gamintojai, kūrėjai, verslo, mokslo, kultūros ir kitų įstaigų atstovai, kurie savo veikla ar produkcija skatina tvaresnį vartojimą ir pasaulio išsaugojimą ateities kartoms. Todėl šio renginio lankytojai turės galimybę ne tik artimiau susipažinti su tvarumo aktualijomis, bet kartu išbandyti ir patirti, ko reikia, kad harmoningi santykiai tarp žmogaus ir gamtos būtų išsaugoti.

Antrąją renginio dieną vainikuos net du gyvo garso koncertai. Dalyvius ir festivalio žiūrovus linksmins Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ bei muzikantas, dainų ir tekstų autorius Kazimieras Likša.

Rugpjūčio 27 d. festivalio dalyviai bus pakviesti išbandyti EKO pasivaikščiojimus „Pajūrio istorijos“, susipažįstant su Klaipėda, parkais, aplinkiniais miškais, kultūrinėmis vietomis ir lankytinomis vietovėmis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, jau numatoma, kaip viskas turėtų atrodyti, kiek garbaus amžiaus senjorų būtų galima priimti.

„Šiuo metu šiai teritorijai yra rengiamas techninis projektas, numatant įgyvendinti projektą „Senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų plėtra rekonstruojant pastatą, esantį Melnragės gyvenamajame rajone, Aušros g. 41“. Planuojama įrengti dviejų korpusų pastatą – 80 vietų senyvo amžiaus asmenų globos namus (iš jų – 28 vietas demencija sergantiems asmenims)“, – pažymėjo specialistė.

Ji nurodė, kad pagal pateiktus pasiūlymus planuojama įrengti gyvenamuosius kambarius, bendravimo erdves, medicinos kabinetą, administracines, technines patalpas.

„Taip pat sutvarkyti sklypo teritoriją poilsiui, saugiam judėjimui. Projektuojamose senyvo amžiaus asmenų globos namuose turėtų atsirasti maldos namai, koplyčia, sensoriniai takeliai, suoliukai, pavėsinės, šachmatų stalai“, – sakė E. Jurkevičienė.

Rugsėjo 4-ąją nuotoliniu būdu numatomas šio projekto projektinių pasiūlymų viešinimas gyventojams.

Pusmečio prireiks projekto užbaigimui. Po to prasidės ekspertizė ir derinimo procedūros. Projektą ketinama įgyvendinti ES lėšomis.

Melnragės bendruomenės gyventoja socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuris akimirksniu sulaukė daugybės reakcijų ir pasidalijimų. Internautė mobiliuoju telefonu užfiksavo, kaip garbaus amžiaus moteris stumia vežimėlį su neįgaliąja ir keiksnodama ją talžo delnais.

Pastaroji galvą dengėsi rankomis ir aimanavo. Atsekti vežimėlį stūmusios moters gyvenamosios vietos nepavyko, mat, ši visą laiką suko ratais. Nežinoma, ranką prieš neįgaliąją kėlusi moteris yra jos giminaitė ar tik prižiūrinčioji.

Filmuota medžiaga pasidalijusi internautė po kurio laiko išjungė komentarų funkciją po vaizdo įrašu, nes sulaukė klausimų, kodėl užuot ką nors dariusi tik filmavo.

Tiesa, moteris teigė, kad sudrausmino skriaudėją, tačiau esą ji drausminimų nepaisė – toliau keikė ir trankė senolę.

„Tai praneškite policijai, juk čia smurtas naudojamas“, – ragino feisbuke komentavusi Renata.

„Jeigu viešai šitaip, tai kas vyksta už uždarų durų?“ – retoriškai klausė Violeta. „Kas žino, kuo baigėsi, kur policija?“ – stebėjosi ir Mindaugas.

„Šlykštu, kad šitaip su senu ir neįgaliu žmogumi elgiasi. Gal pati kada sėdės tame vežimėlyje ir bus tokia pat bejėgė“, – svarstė Sandra.

Susisiekti su vaizdo įrašu pasidalijusia moterimi redakcijai nepavyko. Plačiau apie šį įvykį pakomentuoti sakė negalinti ir portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbinta Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė. Ji tarstelėjo žinanti tik tiek, kad vaizdo įrašas buvo įkeltas į socialinį tinklą. Pašnekovė užsiminė, kad daugiau informacijos apie incidentą, tikėtina, galėtų turėti policijos pareigūnai.

Anot Klaipėdos policijos atstovės spaudai Andromedos Grauslienės, Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai patvirtino, kad rugpjūčio 12 d. 17.42 val. gavo pranešimą apie įvykį Melnragėje.

Po kelių minučių pareigūnams atvykus į įvykio vietą moterų nebuvo. Informacija perduota Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams, įvykio aplinkybės tikslinamos.