Mėlynoji vėliava – tarptautiniu mastu pripažįstamas paplūdimių kokybės ženklas, už kurį kasmet reikia sumokėti apie 10 tūkst. eurų šios iniciatyvos sumanytojų organizacijai.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas šia vėliava, jis turi atitikti tam tikrus aplinkosaugos, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimus.

Šešerius metus šis apdovanojimas buvo suteiktas Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiams.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Klaipėdos politikai nusprendė šiais metais nedalyvauti šioje programoje, o tas lėšas investuoti į realų paplūdimių sutvarkymą.

Kaimyninių kurortų nuostata šiuo klausimu kitokia.

„Yra pateikta paraiška, sieksime Mėlynosios vėliavos Birutės parko paplūdimiui, kaip ir kasmet. Palangai tai yra svarbu, nes tai yra kurorto įvaizdžio dalis“, – patvirtino Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.

Mėlynosios vėliavos programoje Neringa šiemet taip pat yra pateikusi paraiškas.

Programos įgyvendinimui kurorto biudžete numatyta suma – 9,4 tūkst. eurų.

Tarptautinio kokybės apdovanojimo, kaip ir praėjusiais metais, vasaros sezonui suteikimo laukiama Nidos ir Juodkrantės centriniams paplūdimiams bei Preilos paplūdimiui.

„Šis tarptautinis apdovanojimas – atpažįstamas visame pasaulyje ir yra patikimas kokybės ženklas, patvirtinantis, kad paplūdimiai yra saugūs ir švarūs, o pats kurortas siekia aukščiausių svetingumo verslo standartų. Beje, Nidos centrinis paplūdimys buvo pirmasis Lietuvoje, gavęs prestižinį apdovanojimą dar 2002-aisiais. Po dvejų metų įvertintas Juodkrantės centrinis paplūdimys ir pirmą kartą 2022-aisiais – Preilos paplūdimys“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50-yje pasaulio šalių.

Teigiama, esą būtent ši vėliava yra ženklas besirenkantiesiems atostogų kryptis.

Dalyvavimas šioje programoje miestui kasmet kainuodavo apie 10 tūkst. eurų.

Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvavo nuo 2007 m.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Tai – tarptautiniu mastu pripažįstamas paplūdimių kokybės ženklas, už kurį kasmet reikia sumokėti tam tikrą sumą šios iniciatyvos sumanytojų organizacijai.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas mėlynąja vėliava, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus aplinkosaugos, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose.

Šešerius metus iš eilės mėlynosios vėliavos apdovanojimas buvo suteiktas Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiams.

Tas lėšas nuspręsta investuoti į realų paplūdimių sutvarkymą. Programoje dalyvauti yra atsisakoma.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50-yje pasaulio šalių.

Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 m.

Vakar Klaipėdos miesto politikai nusprendė šiais metais nedalyvauti mėlynosios vėliavos programoje, nors ir labai didžiuotasi turint du mėlynosios vėliavos standartus atitinkančius paplūdimius.

Nes, kaip teigiama, būtent mėlynoji vėliava yra ženklas besirenkantiesiems atostogų kryptis.

„Mėlynosios vėliavos išmetimas į pliažo šiukšliadėžę man tikrai neatrodo šiame etape logiškas“, – sakė tarybos narys Andrius Petraitis.

„Tas lėšas nuspręsta investuoti į realų paplūdimių sutvarkymą. Programoje dalyvauti yra atsisakoma“, – tarybos posėdyje patvirtino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Mėlynoji vėliava – tarptautiniu mastu pripažintas paplūdimių kokybės ženklas. Tai taip pat puiki reklama siekiant pritraukti užsienio turistų.

„Klaipėdos paplūdimiams suteikta mėlynoji vėliava siunčia žinią tarptautiniu mastu apie tai, kad mūsų paplūdimiai atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Siekiame, kad paplūdimiai turėtų  visą reikiamą infrastruktūrą, kad poilsiautojams mūsų pajūrio ruože būtų saugu ir patogu, kad paplūdimiai taptų sporto ir rekreacijos zona“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai ir Aplinkosauginio švietimo fondo inspektoriai privalo tikrinti, ar paplūdimiai, kuriems suteikta mėlynoji vėliava, atitinka visus keliamus reikalavimus vasaros sezono metu. Jei randama trūkumų, vėliava turi būti nuleidžiama.

Mėlynosios vėliavos programą vykdo tarptautinis Aplinkosauginio švietimo fondas, kurio koordinatoriai Lietuvoje – visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“.

Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvauja nuo 2007 m. Nuo 2018 m. mėlynosios vėliavos apdovanojimas kasmet suteikiamas Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiams.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50 pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 m.

Ruošiantis artėjančiam vasaros sezonui pajūrio paplūdimiuose remontuojama esama ir įrengiama nauja infrastruktūra (takai, laiptai, apžvalgos aikštelės), ruošiamos persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, dušinės.

Nuo balandžio 28 d. pradėjo veikti paplūdimių prieigose atidaryti viešieji tualetai (7 konteineriniai, 3 stacionarūs). Suremontuoti gelbėtojų postai, stebėjimo bokšteliai, garsinė ir informacinė sistema paplūdimiuose.

Ruošiantis sezonui įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ įsigijo naujos žmonių gelbėjimo technikos. Paplūdimių gelbėtojai darbui dabar naudos jau 4 keturračius motociklus, 4 vandens motociklus, 2 katerius, 2 nuotolinio valdymo gelbėjimo plaustus.

Klaipėdos paplūdimiuose – Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose – šią vasarą dirbs 70 gelbėtojų, 10 bendrosios praktikos slaugytojų, veiks 12 gelbėjimo postų, iš jų keturiuose veiks ir medicinos punktai.

Jos duomenimis, tai rekordinis šias vėliavas gavusių paplūdimių skaičius.

Mėlynoji vėliava šiemet plevėsuos Neringos savivaldybės Nidos centriniame, Juodkrantės centriniame bei Preilos paplūdimiuose, Klaipėdos miesto savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiuose, Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimyje bei Vilniaus miesto savivaldybės Balsio ežero, Žirmūnų ir šiemet sąrašą papildžiusiame Valakupių I-ajame paplūdimyje.

Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo (angl. Foundation for Environmental Education) sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija.

Visame pasaulyje vertinamas kokybės ženklas – Mėlynoji vėliava – suteikiama vienai vasarai paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.

Rekomendacijas po išsamaus įvertinimo Mėlynosios vėliavos tarybai teikia nacionaliniai programos koordinatoriai – tarybos. Lietuvoje ją sudaro Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Sveikatos ir mokymo ligų prevencijos centro, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos, Lietuvos miškininkų sąjungos ir Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai.

Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais.

Anot „Grindos“ pateikiamos statistikos, nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose išgelbėta 11 skęstančiųjų, iš jų du vaikai, pirmoji medicininė pagalba suteikta 104 kartus, iš jų vaikams – 41 kartą, neatsargiems poilsiautojams 15 kartų teko kviesti greitosios medicininės pagalbos profesionalus.

„Didesnį nei pastarųjų dviejų metų gelbėjamų žmonių skaičių šiemet lėmė gerokai išaugę poilsiautojų srautai Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose.  Tam, žinoma, daugiausia įtakos turėjo karšti vasaros orai ir palankesnė epidemiologinė situacija“, – BNS nurodė „Grinda“  atstovė Vaida Daiginaitė.

Tuo tarpu 2021 metais išgelbėti šeši skęstantys, 2020 – keturi.

2021-aisiais 38 asmenims buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, 2020 metais – 57. Taip pat greitąją medicininę pagalbą 2021 metais reikėjo kviesti šešis kartus, 2020 – du kartus.

„Beveik visą vasarą, ypač nuo rugpjūčio vidurio, paplūdimiai buvo sausakimši. Nors ne kartą teko tiesiog išplėšti žmogų iš mirties nagų ir netrūko nei įtampos, nei streso, nei jaudulio, rezultatai džiugina“, – „Grinda“ pranešime cituojamas gelbėtojas-naras Rolandas Kilius.  

2022-aisiais Vilniuje buvo įrengti du nauji paplūdimiai: Grigiškėse – Vokės upės vingyje, o lankytojams su augintiniais pritaikyta Vingio parko maudykla Neryje.

Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų paplūdimiams buvo suteiktas Mėlynosios vėliavos įvertinimas.

Pasak pranešimo, visame pasaulyje vertinamas kokybės ženklas – Mėlynoji vėliava – suteikiama vienai vasarai paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.

Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4000 paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais.

„Šią vasarą Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose, kuriuose plevėsavo Mėlynoji vėliava, kokybės auditą atliko tarptautiniai Mėlynosios vėliavos organizacijos vertintojai. Mūsų prižiūrimų paplūdimių ir maudyklų švaros kriterijai įvertinti aukščiausiais balais“, – teigė „Grinda“ direktorius Andrius Griškevičius. 

Pirmasis pašnekovas – „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

– Gelbėtojai yra vienas svarbiausių maudymosi sezono dalių. Vilniaus viešuose paplūdimiuose nuolat budi gelbėtojai, nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro. Toks mūsų darbas.

– Kiek gelbėtojų yra ir kiek šiemet apmokėte?

– Šiemet esame paruošę 40 gelbėtojų, kadangi šiais metais Vilniuje turime dvylika paplūdimių. Jie yra skirtingo dydžio, vieni didesni, kiti mažesni. Didžiausias yra Žirmūnų paplūdimys, kuriame vakar buvo iškelta mėlyna vėliava. Vienas didesnių – Balsių ežero paplūdimys, taip pat Žaliųjų ežerų. Kiti mažesni, todėl jiems užtenka mažiau gelbėtojų.

– Ar tie, kurie dabar suskubtų ir norėtų padirbti šiuo vasaros sezonu gelbėtojais, suspėtų?

Didžioji darbo dalis yra ne gelbėjimas, o prevencija.

– Reikėtų gerokai paskubėti, nes gelbėtojai jau surinkti, apmokyti. Žmogaus tiesiog iš gatvės paimti ir leisti ant tiltelio ar į valtį tikrai negalima. Reikia ir gelbėjimo kursus praeiti, kad įrodytų, jog supranta, ką daro, ir pirmosios pagalbos teikimo kursus. Labai svarbu yra empatija ir gebėjimas kalbėtis su žmonėmis. Didžioji darbo dalis yra ne gelbėjimas, o prevencija. Jeigu mūsų gelbėtojai mato, kad kas nors piktnaudžiauja svaigiaisiais gėrimais – sudrausmina, reikalui esant net iškviečia policiją ar viešąją tvarką ir tokiu atveju užkerta kelią nelaimėms vandenyje. Visų šių dalykų, gebėjimo prieiti prie žmonių, sugebėjimo paaiškinti problemą ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus reikia mokytis ir atsirinkti tinkamus žmones.

Kitas kalbinamas ekspertas buvo Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur mėlynąsias vėliavas galima pamatyti Lietuvoje ir kuo jos išskirtinės?

– Lietuvoje šį vasaros sezoną mėlynąsias vėliavas bus galima pamatyti Vilniuje, Neringos savivaldybėje, Klaipėdoje ir Palangoje. Iš viso aštuoni paplūdimiai, įvertinti mėlynąja vėliava. Ji reiškia, jog paplūdimys atitinka tarptautinius programos standartus. Iš viso keliami 33 programos reikalavimai, todėl poilsiautojai gali būti tikri, jog jie lankosi kokybiškame, tam tikras paslaugas ir ekologinius standartus garantuojančiame paplūdimyje. Yra keturios kriterijų kategorijos: vandens kokybė, aplinkosauginis valdymas, paslaugos saugumas ir aplinkosauginis švietimas bei informavimas. Šie metai yra 35-ieji mėlynosios vėliavos programos metai. Prieš kiekvieną vasaros sezoną geriausi pasaulio paplūdimiai, taip pat ir prieplaukos, įvertinami mėlynąja vėliava.

– Kokie yra griežti reikalavimai, kuriuos minėjote?

– Vandens kokybė – paplūdimys turi būti puikios vandens kokybės. Atitinkama infrastruktūra – Lietuvoje to vis dar trūksta paplūdimiuose. Turi būti tinkami tualetai, pritaikyti žmonėms su negalia. Saugūs takai bei irgi pritaikyti neįgaliesiems. Turi būti nuolatinė švara bei tvarka. Tokie pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turint galima siekti mėlynosios vėliavos.

Ne visi Lietuvoje paplūdimiai tokie puikūs. Ekspertai matuoja ir analizuoja, kad kai kurie jų užteršti.

„Biržų mieste Širvėnos ežero centrinėje maudykloje ir Elektrėnų mieste Elektrėnų mariose. Taip pat savivaldybės tiria ir rekreacijai skirtas zonas, kuriose paplūdimių infrastruktūros nėra, bet yra gyventojų pamėgtos vietos. Apie tokių net 100 vietų esame gavę informaciją. Iš jų net septyniose vietose buvo nustatyta mikrobiologinė tarša. Maudantis galėtų kilti grėsmė dėl žarninių infekcijų susirgimo“, – kalbėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė Gražvydė Norkienė.

Apie tokį sprendimą praeitą savaitę Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija, pirmadienį pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Mėlynoji vėliava šiemet plevėsuos Neringos savivaldybės Nidos centriniame, Juodkrantės centriniame bei Preilos paplūdimiuose, Klaipėdos miesto savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiuose, Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimyje bei Vilniaus miesto savivaldybės Balsio ežero ir Žirmūnų paplūdimiuose.

Pasak pranešimo, visame pasaulyje vertinamas kokybės ženklas – Mėlynoji vėliava – suteikiama vienai vasarai paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.

Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4000 paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais.

Pirmą kartą Lietuvoje Mėlynoji vėliava – visame pasaulyje atpažįstamas tarptautinis kokybės ženklas – įteikta gėlavandeniams paplūdimiams.

Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose įgyvendinti pokyčiai buvo pastebėti ir įvertinti visuomenės. Įrengtos naujos tinklinio ir krepšinio aikštelės, treniruokliai. Žmonėms su negalia pritaikyti takai, maudymosi įranga. Visi vilniečiai ir sostinės svečiai paplūdimių infrastruktūra naudotis nemokamai gali ištisus metus.

Pernai Žirmūnų paplūdimyje įrengti takai, paplūdimį leidžiantys pasiekti asmenims su judėjimo negalia, iškylų zonoje įrengti jiems pritaikyti stalai, įrengta maudymosi zona, šiemet ypatingų poreikių žmonėms pritaikyti Balsio, Balžio ir Gilužio ežerų paplūdimiai. Čia riboto judumo suaugusieji ir vaikai galės pasinaudoti specialiu paplūdimio vežimėliu – juo saugu panirti į vandenį ir pasimėgauti vasarišku malonumu.

„Mėlynoji vėliava – aukščiausias tarptautinis paplūdimių kokybės ir aplinkosaugos ženklas, tad džiaugiamės, kad bendrovės pastangos gerinant Vilniaus paplūdimius patogiam ir kokybiškam poilsiui buvo įvertintos tokiu balu,“ – sako UAB „Grinda“, organizuojančios viešųjų Vilniaus miesto paplūdimių veiklą, vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Bendrovė Vilniaus mieste prižiūri 10 viešųjų paplūdimių – populiariuosius Žirmūnų ir Valakampių paplūdimius, įsikūrusius ant Neries upės kranto, taip pat Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio, Tapelių ir Gilužio ežerų paplūdimius.

Tarptautiniai Mėlynosios vėliavos sertifikatai ir teisė iškelti tokias vėliavas suteikti įgyvendinus 33 griežtus švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimus. Mėlynosios vėliavos sertifikatas suteikiamas tik vienam sezonui. Jei paplūdimių būklė patikrinus neatitinka privalomų kriterijų, Mėlynoji vėliava privalo būti nuleista.

Prieš maudymosi sezoną Valakampių, Žirmūnų, Salotės, Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio, Tapelių ir Gilužio maudyklose atlikti vandens kokybės tyrimų rezultatai atitinka visus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) keliamus higieninius reikalavimus, todėl juose saugu maudytis. 

Miesto tarybos nariai balsų dauguma vakar pritarė dėl Klaipėdos dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje.

Šį aukščiausius kokybės standartus liudijantį ženklą siekiama gauti Pirmajam Smiltynės ir Antrajam Melnragės paplūdimiams.

O kad klausimo nereikėtų svarstyti kasmet, pritarta dėl dalyvavimo programoje vėl balsuoti tik po trejų metų.

Paraiška dėl Klaipėdos siekio gauti mėlynąją vėliavą dviem miesto paplūdimiams šiemet jau pateikta visuomeninei organizacijai „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, kuri ir koordinuos, ar uostamiesčio pajūrio paplūdimiai atitinka 32 tarptautinius kokybės reikalavimus.

Visas šis prestižo reikalas miestui per metus kainuos 10 tūkst. eurų.

Ne vienam politikui kilo klausimų dėl šios vėliavos naudingumo ir ar apskritai tikslinga pinigus už vėliavas mokėti tarpininkams, šiuo atveju –  viešajai įstaigai „Lietuvos žaliųjų judėjimas“.

Uostamiesčio tarybos narė Nina Puteikienė stebėjosi, kodėl per 30 metų Klaipėdoje europietiškai sutvarkyti yra tik du, o ne visi paplūdimiai.

Politikė pritarė šios vėliavos programos vykdymui ironizuodama:

„Tegul tai bus mokestis už Klaipėdos savivaldybės darbuotojų neveiklumą. Tie pinigai, sumokėti už mėlynąją vėliava, yra mokestis už savivaldybės darbuotojų nekompetenciją tvarkytis europietiškai.“

Politikams kilo klausimų

Šią savaitę keliuose savivaldybės komitetuose buvo svarstomas klausimas dėl Klaipėdos dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje.

Šį aukščiausius kokybės standartus liudijantį ženklą siekiama gauti Pirmajam Smiltynės ir Antrajam Melnragės paplūdimiams.

O kad klausimo politikams nereikėtų svarstyti kasmet, pasiūlyta dėl dalyvavimo programoje vėl balsuoti tik po trejų metų.

Paraiška dėl Klaipėdos siekio gauti mėlynąją vėliavą dviem miesto paplūdimiams šiemet jau pateikta visuomeninei organizacijai „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, kuris ir koordinuos, ar uostamiesčio pajūrio paplūdimiai atitinka 32 tarptautinius kokybės reikalavimus.

Visas šis prestižo reikalas miestui per metus kainuos 10 tūkst. eurų.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariui, „valstiečiui“ Arūnui Tumai kilo klausimų, ar apskritai tikslinga pinigus už vėliavas mokėti tarpininkams.

„Kiek pamenu, vienais metais dėl tam tikrų pažeidimų Klaipėdos paplūdimyje ta mėlynoji vėliava buvo nuleista. Ar turistų srautas dėl to sumažėjo? Kas man gali atsakyti? Tai gal geriau tuos pinigus skirti kitiems projektams, kurie šiuo metu svarbesni miestui?“ – klausė A.Tuma.

Sprendimas: beveik prieš 10 metų, kai miesto Finansų ir ekonomikos komitetui vadovavo R.Taraškevičius, politikai apsisprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje ir tam skirtus pinigus panaudoti kitur. (Vytauto Petriko nuotr.)

Paprašė veiklos įrodymų

A.Tumai antrino ir jo partijos kolega, kitas to paties komiteto narys Arūnas Andziulis.

Jis paprašė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kad ji kitos savaitės tarybos posėdžiui pateiktų suvestinę, kokios buvo pastarųjų metų „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pastabos dėl Klaipėdos paplūdimių.

Tiksliau kalbant, politiką domino, ar Mėlynosios programos koordinatoriai išties dirba, o ne imituoja darbą už tuos 10 tūkst. eurų, kuriuos jiems miestas moka už vėliavas.

„Ką jie gero padarė? Pateikite duomenis, ir tada bus aišku, ar mūsų dalyvavimas toje Mėlynosios vėliavos programoje yra reikšmingas“, – komiteto posėdyje kalbėjo A.Andziulis.

Šios savaitės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje A.Tuma ir A.Andziulis balsavo prieš Klaipėdos dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje.

„Geriau tuos pinigus skirti paplūdimiams, o ne kažkokioms neaiškioms kontoroms“, – įsitikinę abu politikai.

Koordinuoja visuomenininkai

Šiuo atveju ta „neaiški kontora“, koordinuojanti Mėlynosios vėliavos programą, yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija – Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education – FEE).

Atsisakyti tos vėliavos buvo kvailystė ir bus kvailiai, jei atsisakys jos dabar.

Kaip FEE narys, Lietuvoje Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“.

Mėlynoji vėliava sparčiai populiarėjo nuo 1985 m. ir tapo plačiai žinomu, pripažįstamu kokybės ženklu.

„Lietuvos žaliųjų judėjimo“ bei Aplinkosauginio švietimo fondo atstovai sezono metu tikrina, ar mėlynąja vėliava nominuoti objektai atitinka keliamus reikalavimus.

Jei paplūdimys nebeatitinka Mėlynosios vėliavos programos kriterijų, vėliava yra nuleidžiama laikinai arba visam likusiam sezonui.

Taip buvo nutikę ir Klaipėdoje.

Mėlynoji vėliava paplūdimiui suteikiama tik vienam sezonui.

Kiekvienais metais dalyviai vėl teikia paraiškas vėliavai gauti.

Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2000-aisiais.

Po dvejų metų Nidos centriniam paplūdimiui suteiktas mėlynosios vėliavos statusas.

Vėlesniais metais tokia vėliava suteikta ne tik Nidos, bet ir Juodkrantės, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimiui ir Pirmajam Smiltynės paplūdimiui.

Paplūdimiai, turintys mėlynąją vėliavą, esą yra įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus kaip atitinkantys šioms poilsio zonoms keliamus reikalavimus.

Programos tarpininkų sąmata

Vis dėlto Klaipėdos politikus labiausiai sutrikdė programos koordinavimo sąmata, tai yra tai, kam bus panaudoti tie 10 tūkst. eurų už mėlynąją vėliavą.

2021 m. sąmatą Klaipėdos savivaldybei pateikė „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pirmininkas Renaldas Rimavičius.

Pagal ją, metinis narystės FEE mokestis kainuoja 2 tūkst. eurų, paplūdimių mokestis koordinavimo centrui – 150 eurų, vėliavų kaina – 100 eurų.

Ekologinio švietimo ir informavimo priemonės (informaciniai lankstinukai, interneto svetainė, renginiai paplūdimiuose su Klaipėdos švietimo įstaigomis) įkainotos tūkstančiu eurų.

Mėlynosios vėliavos programos koordinatoriaus atlyginimas vienam mėnesiui, įskaitant mokesčius, – 250 eurų, metams tam reikės 3 tūkst. eurų.

Mėnesinis buhalterio atlyginimas per mėnesį, įskaitant mokesčius, – 100 eurų (metams – 1,2 tūkst. eurų).

Transporto išlaidoms numatyta 700 eurų, komunikacijai (telefonams, internetui, pašto paslaugoms) – 200 eurų, komunalinės paslaugos (už vandenį, elektrą, šildymą) – 650 eurų, biuro išlaidoms (patalpų nuomai, raštinės prekėms, biuro technikai) – 1 tūkst. eurų.

Iš viso – 10 tūkst. eurų metams, nepriklausomai nuo to, vienam ar keliems Klaipėdos paplūdimiams bus suteikta mėlynoji vėliava.

Pabodusi diskusija

Tačiau tarp politikų vis atsiranda abejojančių, ar organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ gautų lėšų Mėlynosios vėliavos programai nenaudos su pajūrio paplūdimių administravimu ar inspektavimu nesusijusioms reikmėms.

Panašių abejonių politikams kilo ir beveik prieš 10 metų.

2011-ųjų spalį Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete aiškiai nuskambėjo siūlymas atsisakyti dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje.

Ir vėliau tarybos posėdyje miesto politikai balsų dauguma tam pritarė.

„Ta diskusija jau visiems buvo pabodusi, bet taryba tada priėmė sprendimą vėliavos atsisakyti. Paskui vėl prabilome, kad Neringa mėlynąją vėliavą turi, Palanga turi, o Klaipėda tam neturi ambicijų? Tos vėliavos siekis skatina atsirasti daugiau tvarkos pajūryje, nors pripažįstu, kad tvarkytis galime ir be vėliavos. Bet tai yra tam tikras tarptautinio pripažinimo ir statuso ženklas. Siekis, kad mūsų paplūdimiai būtų tvarkingesni, nėra blogybė“, – reziumavo tuometis Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Buvo padaryta kvailystė?

Tuo metu Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs Artūras Šulcas tikina, jog tąkart nepritarė sprendimui atsisakyti dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje.

Artūras Šulcas / Redakcijos archyvo nuotr.

„Aš tada buvau už dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje ir dabar esu už. O atsisakymas tąsyk joje dalyvauti, manau, buvo klaida. Tada nebuvo skirti pinigai tarptautinei organizacijai už tos vėliavos suteikimą. Tiesiogiai, be tarpininkų, įsigyti mėlynosios vėliavos neįmanoma. Bandėme ir tai, mums buvo pasakyta, kad turite savo šalyje šios programos koordinatorius, kreipkitės į juos“, – prisiminė A.Šulcas.

A.Šulco teigimu, Vakarų šalių turistams kokybės ženklu – mėlynąja vėliava – ženklinamas paplūdimys labai svarbu. Esą į jokį kitokį atvykėliai iš šių šalių net neina.

„Vakariečiai žino, kad pagal jų draudimo sutartis, atsitikus bet kokiam įvykiui paplūdimyje, ten, kur šitos vėliavos nėra, draudimas negalios. Bet kuris produktas turi savo kokybės ženklą, europinius ar pasaulinius standartus. Tai paplūdimiai turi tokį standartą, ir arba mes jį turime, arba neturime. O kalbos, kad už tuos pinigus geriau ką nors kita padaryti, yra populizmas“, – įsitikinęs A.Šulcas.

A.Šulco teigimu, per tuos metus, kai miestas buvo atsisakęs dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje, Vakarų šalių turistai buvo apleidę Klaipėdos paplūdimius.

„Tai yra tikra tiesa. Ir paskui teko nemažai investuoti, kad įgautume tą pagreitį ir pritaikytume Klaipėdos paplūdimius europiniams standartams. Tada papildomai pinigų pliažams, kaip populistiškai žadėta, nebuvo skirta. Taupė, nes lėšų trūko dar nuo 2009 m. ekonomikos krizės. Atsisakyti tos vėliavos buvo kvailystė ir bus kvailiai, jei atsisakys jos dabar“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Šulcas.