Vakarų Lietuvoje neliko dar vieno sovietinio akcento – akmens, kuriame atvaizduotas rūstus kario veidas.

Akmuo išgabentas į Grūto parką, kuriame per pastaruosius 30 metų sukaupta nemenka sovietinių skulptūrų ir paminklų kolekcija iš visų Lietuvos miestų ir miestelių.

Neringoje prieš 55 metus pastatyto memorialo autorius – skulptorius Julius Vertulis, tas pats, kuris sukūrė ir monumentą "Kalavijas", skirtą raudonarmiečiams, stovėjusį Klaipėdoje, Skulptūrų parke.

Šis memorialas uostamiestyje buvo demontuotas liepos pradžioje, tačiau, skirtingai nei akmuo iš Kuršių nerijos, "Kalavijas" Grūto parko nepasiekė.

Autoriaus sūnaus, taip pat Juliaus Vertulio, sprendimu, "Kalavijas" buvo paverstas metalo laužu ir visi pinigai už varį – per pusšešto tūkstančio eurų – pervesti į sąskaitą savo tėvynę ginantiems Ukrainos kariams.

Sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą, anot savivaldybės, priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Rusijos Federacijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, Lietuvos savivaldybės ėmėsi iniciatyvų demontuoti viešosiose erdvėse sovietmečiu įrengtus paminklus.

Teigiama, kad memorialu Neringoje buvo siekta įamžinti kovoje dėl Kuršių nerijos žuvusių karių atminimą – tam panaudotas iš marių dugno iškeltas akmuo.

Šie kariai palaidoti ne Kuršių nerijoje, jų palaikai iškart po žūties pervežti į Klaipėdą ir palaidoti sovietinių karių kapinėse, pradžioje – dabartinėje Lietuvininkų aikštėje, paskui perkelti į kapavietę Skulptūrų parke.

Net ir po paminklų nukėlimo sovietų karių palaikai nebus judinami, jų palaidojimo vietos po Skulptūrų parko renovacijos bus korektiškai įamžintos.

Ceremonijoje, surengtoje praėjus beveik 11 metų po daugiausiai gyvybių pareikalavusių žudynių Norvegijoje taikos metu, dalyvavo išgyvenusieji, aukų šeimos ir artimieji, ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), sosto įpėdinis Haakonas (Hokonas) ir kiti pareigūnai.

„Mums, kaip tautai, reikia atminties vietos. Vietos, kuri amžinai primintų mums visus tuos, kurių netekome. Vietos, kurioje mūsų vaikai ir anūkai galėtų sužinoti apie tai, kas įvyko, apie dešiniojo ekstremizmo ir neapykantos pasekmes“, – kalbėjo premjeras.

2011 metų liepos 22-ąją A. B. Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A. B. Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur kairiosios Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius.

Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.

A. B. Breivikui, kuriam dabar 43-eji, 2012 metais buvo skirta 21 metų laivės atėmimo bausmė. Ši griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė gali būti pratęsta, jeigu asmuo laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.

Vasarį teismas atmetė prašymą lygtinai atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, pareiškęs, jog „išlieka aiškus pavojus, kad (Breivikas) sugrįš prie elgesio, privedusio iki liepos 22-osios teroristinių atakų“.

Memorialą, stovintį prie prieplaukos, iš kurios žmonės keltu plaukia į Utiojos salą, sudaro 77 bronziniai stulpai, simbolizuojantys kiekvieną žuvusįjį.

Apklausai teikiamo klausimo tekstas – "Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto gatvėje, pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?"

Apklausa vyks Klaipėdos mieste, apklausos būdas – tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose (paprasta rašytine forma) ir elektroninių ryšių priemonėmis (elektronine forma).

Apklausa bus vykdoma nuo rytojaus, gegužės 13 d., iki birželio 13 d. imtinai.

Kad Klaipėdos miesto taryba privaloma tvarka svarstytų pareikštą gyventojų nuomonę, apklausoje turi dalyvauti ne mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių klaipėdiečių, tai yra 13 517 žmonių.

„Turbūt nekyla abejonės, kad tuo keliu tikrai bus einama. (...) Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas – ir ne vienas, iškeliavo patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą kaip ir turbūt visą Lietuvą“, – žurnalistams sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pirmuosius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, kurios turėtų nuimti apribojimus šiems objektams.

„Inicijuosiu diskusiją politinę čia, Klaipėdos mieste kiek, kas, kaip, ką mato“, – sakė V. Grubliauskas.

Meras akcentavo, jog monumentas žymi 700 žmonių palaidojimo vietą ir į šį „emocinį aspektą“ nekreipti dėmesio negalima.

„Visi šie klausimai turi būti sprendžiami labai atsakingai, bet be jokios abejonės neatidėliojant ir pakankamai ryžtingai“, – sakė jis.

Komplekso keitimas – tik gavus leidimus

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sakė, jog apie tai, ką daryti su kompleksu, svarstoma ne pirmus metus, paklausimų dėl jo prieš kelerius metus sulaukta ir „iš suinteresuotos užsienio valstybės“.

Jis priminė, kad 2016 metais kultūros ministras patvirtino teisės aktą, kuris reglamentuoja, kaip turėtų būti tvarkomas užsienio valstybėms reikšmingas paveldas.

Be to, memorialas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

„Viskas, ką mes matome paviršiuje, o taip pat – palaikai yra pripažinti kaip vertingosios savybės, todėl tvarkant šitą vietą mums bus reikalingas Kultūros paveldo departamento sutikimas, Kultūros ministerijos sutikimas, Užsienio reikalų ministerijos sutikimas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimas. Kiekvienu atveju yra numatytos tam tikros procedūros, jos yra gana sudėtingos“, – sakė V. Juška.

Jis abejojo, ar šie pakeitimai galėtų būti atlikti iki gegužės 9-osios, kai rusai mini pergalę Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją.

Paveldosaugos skyriaus vadovas pabrėžė, kad į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas, kad Rusijos organizacijos negalėtų jo keisti ir tvarkyti savo nuožiūra.

„Sumetimai buvo labai aiškūs, dėl ko tai buvo padaryta: ne dėl to, kad mums kaip Lietuvos piliečiams be galo brangi šita vieta, bet tiesiog prasidėjo tam tikri procesai prieš gal penkis metus ar daugiau, kai šitos ne visiškai draugiškos valstybės įvairios įstaigos, įmonės stengėsi pradėti tvarkyti tokius objektus, naujus simbolius kurti, naujus užrašus daryti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto šis „gana griežtas“ reglamentavimas reiškia ir tai, kad taip pat apribotos vietos valdžios galimybės jį keisti.

Palaidoti 694 kariai

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre nurodoma, jog minima palaidojimo vieta įsteigta 1945 metais, čia pastatytas tipinis paminklas, vaizduojantis klūpantį karį su vėliava. Jis stovėjo iki 1975 metų, kai palaidojimo vieta rekonstruota.

Čia palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Atminimo plokštėse įrašytos 694 karių pavardės, tiek jų nurodyta ir Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentuose.

Kompleksą sudaro paminklas iš dviejų vertikalių balto betono skydų, tarp kurių nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda bei kitas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė. Taip pat čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis.

Tiek monumentas, tiek, čia palaidoti karių palaikai, takų sistema ir kiti paviršiaus elementai yra saugomi.

„Mes, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai, išreiškiame rūpestį dėl istorinio revizionizmo Rusijoje ir konkrečiai dėl galimo „Memorial“ uždarymo“, – teigiama pareiškime.

Prezidentai taip pat teigia sutarę „stiprinti bendradarbiavimą kovojant su istorijos klastojimu, dezinformacija ir istoriniu revizionizmu“.

„Kartu sieksime užtikrinti istorinį totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminimą“, – akcentuojama Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidentu Alaru Karisu priimtame pareiškime.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį svarstys prokurorų reikalavimą likviduoti garsiausią Rusijos teisių gynimo grupę „Memorial“, kuri Rusijoje yra paskelbta „užsienio agente“.

„Memorial“ 1989 metais įkūrė Sovietų Sąjungos disidentai, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Organizacija sukaupė didžiulį dokumentų apie sovietų nusikaltimus archyvą ir kovoja už žmogaus teises Rusijoje.

Labai vertiname „Memorial“ darbuotojų atsidavimą ir ryžtą įamžinti sovietinių nusikaltimų – įvykdytų prieš lenkų, lietuvių, latvių ir estų tautas, taip pat prieš milijonus rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių – aukas.

Prokurorai prašo teismo likviduoti organizacijos centrinę struktūrą „Memorial International“, esą pažeidusią prieštaringai vertinamą Rusijos įstatymą dėl „užsienio agentų“.

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų kreipimęsi pabrėžiama, kad „Memorial“ dalyvauja ginant žmogaus teises Rusijoje ir dokumentuoja stalinizmo nusikaltimus visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

„Labai vertiname „Memorial“ darbuotojų atsidavimą ir ryžtą įamžinti sovietinių nusikaltimų – įvykdytų prieš lenkų, lietuvių, latvių ir estų tautas, taip pat prieš milijonus rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių – aukas“, – teigia prezidentai.

„Nepaprastai žavimės Rusijos piliečių, pasirengusių pasakyti visą tiesą apie nepatogią istoriją ir totalitarinių režimų vykdytus žmogaus teisių pažeidimus, darbu. Šis darbas – svarbus indėlis išsaugant Europos kolektyvinę atmintį“, – rašoma pareiškime.

„Memorial“ ištisus dešimtmečius kataloguoja Sovietų Sąjungoje įvykdytus žiaurius nusikaltimus, ypač liūdnai pagarsėjusiuose gulago priverčiamųjų darbų lageriuose ir kolonijose.

Organizacija taip pat kovoja už politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių teises, stengiasi atkreipti dėmesį į teisių pažeidimus, ypač neramiame Šiaurės Kaukazo regione, apimančiame Čečėniją.

„Memorial International“ tvarko didžiulį grupės archyvą Maskvoje ir koordinuoja dešimčių su „Memorial“ susijusių nevyriausybinių organizacijų Rusijoje ir užsienyje darbą.

Jungtinių Tautų pareigūnai, Europos Taryba, tarptautinės teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės įspėjo Rusiją nelikviduoti „Memorial“. Atsiimti prašymą organizaciją naikinti teisėsaugą ragino ir Nobelio taikos premijos laureatai buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas.

„Tai yra įspūdingą darbą Rusijos atminties politikoje, stalinizmo, apskritai, komunizmo nusikaltimų išaiškinime padariusi organizacija. Jos įdirbis yra milžiniškas. Archyvai, kurie yra patiems rusams labai svarbūs, yra didžiuliai“, – žurnalistams Katedros aikštėje sakė ministras.

„Tokios organizacijos naikinimas rodo, kad Rusija jau stovi tame kelyje, kuriame buvo Stalinas. Ir ne kitaip“, – pridūrė jis.

Tokios organizacijos naikinimas rodo, kad Rusija jau stovi tame kelyje, kuriame buvo Stalinas. Ir ne kitaip.

A. Anušauskas taip pat prisiminė su šia organizacija bendravęs kaip istorikas prieš 27 metus, kai buvo sudarinėjama bendradarbiavimo sutartis.

Šią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas turėtų svarstyti prokuratūros prašymą likviduoti „Memorialą“, turintį maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.

Kremlius teigia, kad nevyriausybinė organizacija „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“. Organizacijos atstovai sako, kad siekis naikinti „Memorialą“ rodo, kad Kremlius daro posūkį diktatūros link.

Ši organizacija, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.

Rusijos prokurorai „Memorialą“ dėl įtarimų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo ėmėsi likviduoti lapkričio viduryje.

Neuždaryti organizacijos Rusiją perspėjo Jungtinių Tautų atstovai, taip pat jos stojo ginti ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

„Memorialo” surinktas neįkainojamas istorinis archyvas, jo pagalba tiriant sovietinį laikotarpį buvo ir yra labai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir daugumai sovietų okupaciją kentėjusių valstybių, todėl „Memorialo” veiklos sustabdymas, šios organizacijos sunaikinimas būtų ne tik milžiniškas nuostolis Rusijai ir jos piliečiams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei”, – antradienį paskelbtame pranešime cituojamas centro vadovas Arūnas Bubnys.

Centro teigimu, daugiau kaip tris dešimtmečius veikianti nevyriausybinė organizacija buvo pagrindinė stalininių represijų tyrimo ir jų aukų įamžinimo Rusijoje organizacija, taip pat – ilgametė LGGRTC bendradarbė.

„Memorialo” veiklos sustabdymas, šios organizacijos sunaikinimas būtų ne tik milžiniškas nuostolis Rusijai ir jos piliečiams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei.

Centras primena, kad vienas iš „Memorialo“ įkūrėjų ir vadovų, politinis kalinys Sergejus Kovaliovas sovietmečiu padėdavo pergabenti į Vakarus žymiausią lietuvių pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, už savo veiklą du kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, o 2011 metais Seimo apdovanotas Laisvės premija.

Šią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas turėtų svarstyti prokuratūros prašymą likviduoti „Memorialą“, turintį maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.

Kremlius teigia, kad organizacija „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“. Organizacijos atstovai sako, kad siekis naikinti „Memorialą“ rodo, kad Kremlius daro posūkį diktatūros link.

Ši organizacija, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.

Rusijos prokurorai „Memorialą“ dėl įtarimų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo ėmėsi likviduoti lapkričio viduryje.

Neuždaryti organizacijos Rusiją perspėjo Jungtinių Tautų atstovai, taip pat jos stojo ginti ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

Barikadų, stovėjusių prie Seimo per lemtingus 1991-ųjų įvykius, fragmentą dengiantis memorialas bus atnaujintas ir vėl pritaikytas lankytojams.

Pranešama, kad Seimo kanceliarija, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, sudarė sutartį su įmone „Kaziukas“ dėl remonto darbų atlikimo. Įvykdžius sutartį, bus atnaujintas Sausio 13-osios memorialas, nekeičiant pastato išvaizdos.

Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad projekto vertė yra 303 tūkst. 603 eurai.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2000 metais buvo nuspręsta įamžinti Laisvės gynėjų ir Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu. Jame integruoti išlikę parlamento gynybos įtvirtinimo fragmentai.

Memorialo projektą sukūrė „Vilniaus architektūros studija“, projekto vadovas buvo Kęstutis Kisielius, autorius – Alfonsas Vaškevičius. Architektai išsaugojo autentišką 1991 metų parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus.

Iškilminga Sausio 13-osios memorialo atidarymo ceremonija įvyko 2008 metų sausio 13 dieną, minint septynioliktąsias Laisvės gynimo metines.

Pavojaus nekelia

„Negalime paimti kirvio, čikšt ir nukirsti. Šios teritorijos taip paprastai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nesutvarkysi“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Sovietmečiu suformuotas memorialas pripažintas kultūros vertybe. Be to, jis svarbus Rusijai. Užsienio valstybėms svarbaus turto tvarkymą Lietuvoje riboja papildomi įstatymai.

„Reikėtų parengti projektą. Gauti leidimus iš Kultūros paveldo departamento. Darbai negali prasidėti be Kultūros ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro žinios. Turėtų palaiminti ir Užsienio reikalų ministerija“, – vardijo V.Juška.

Jis patikino, kad klaipėdiečiams teritorijoje lankytis saugu. Skulptūra tikrai neužgrius ant čia žaisti mėgstančių vaikų.

„Neturime duomenų, kad skulptūra būtų avarinės būklės. Ji yra iš bronzos, tad vario lydinys nelabai gali prarūdyti. Nors tam tikra problema, gal net daugiau estetinė, egzistuoja“, – pripažino V.Juška.

Prieš porą metų dėl paminklo tvarkymo klausimų kilo Rusijos konsulatui. Tuomet savivaldybė nusprendė, kad skubėti neverta.

„Vienas kitas pažeidimas, nereiškia, kad būklė yra katastrofiška“, – paaiškino V.Juška.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bėdos su lentelėmis

Kol kas savivaldybei daugiau problemų kelia objekto statusas nei fizinė būklė.

Prieš dešimtmetį prie memorialo atsirado su niekuo nederinta lentelė.

„Apie fašistiniuose lageriuose kalėjusius žmones. Klausimas, ar čia turimas omenyje Italijos fašizmas?“ – ironizavo V.Juška.

„Aš galiu numanyti, ką norėjo pasakyti autorius, bet tekstas ne visiškai korektiškas“, – sakė V.Juška.

Lentelė įrengta be Kultūros paveldo departamento leidimo, todėl ją teks šalinti arba keisti įrašą.

„Nemanau, kad verta dabar pat imti laužtuvą ir lentelę nukabinti. Bet tai yra svetimkūnis, kurio nebuvo kuriant memorialą“, – paaiškino V.Juška.

Be to, Kultūros ministerija prieš trejus metus nurodė prie tokių memorialų įrengti informacinius stendus.

„Tada kils klausimas, ar Klaipėda tikrai buvo išvaduota, kaip čia sakoma. Kai miestas buvo Vokietijos sudėtyje, turėjome vieną okupaciją. Vokiečių karius pakeitė tarybiniai – tai jau buvo kita okupacija. Toks tekstas daug kam gali nepatikti“, – aiškino V.Juška.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Griauti neketina

Savivaldybė neatsisako tvarkyti memorialo teritorijos.

„Galime genėti krūmus, medžius. Be to, ten sudėtos gana nepatogios betoninės plytos su dideliais tarpais“, – tikino V.Juška.

Tačiau be reikalo memorialo stengiamasi nejudinti.

„Kai rengėme Skulptūrų parko projektą, šios teritorijos net nelietėme“, – pripažino V.Juška.

Pašalinti ar iškelti bronzinių karių taip pat nesvarstoma.

„Noriu pabrėžti, kad mums nekyla klausimų dėl palaidotų karių. Jie verti pagarbos ir jų iškelti tikrai neketiname“, – paaiškino V.Juška.

Tačiau savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį, kad sovietų kariai Klaipėdoje įamžinti labai pompastiškai. Ties memorialu pakibęs milžiniškas kardas matosi iš kito Skulptūrų parko galo.

„Parko teritorijoje yra palaidotų ir Pirmojo, ir to paties Antrojo pasaulinių karų aukų – lenkų, prancūzų, belgų belaisvių. Bet jų vieta niekaip nepažymėta. Tarsi kare būtų dalyvavusi tik Tarybų sąjunga su Vokietija“, – stebėjosi V.Juška.

Tvarkant Skulptūrų parko teritorijoje esančias Senąsias miesto kapines, ketinama pagerbti ir čia besiilsinčius tarpukario Lietuvos karius.

„Tai galbūt leistų mums atsverti ideologinį užtaisą, įdėtą į tarybinių karių memorialą“, – svarstė V.Juška.

Sausio 28-oji yra ta diena, kai 1945-aisiais, pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Vermachto kariuomenė tarybinės armijos buvo išvyta iš Klaipėdos.

Sovietmečiu ši data vadinta Klaipėdos išvadavimo diena. Istorikai konstatuoja, kad tai buvo miesto ištuštėjimo ir visiškai kitokios jo istorijos pradžia.

Vakar nuo ryto traktoriukai burzgė S.Daukanto gatvėje esančio memorialo aikštėje, įranga stumdė sniegą, keli vyrai valė akmenines plokštes su žuvusiųjų pavardėmis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja per kitus savivaldybės darbuotojus patikino, kad jokių nurodymų sausio 28-ąją valyti būtent minėtą aikštę nebuvo gavusi.

Esą darbininkai šioje vietoje stumdė sniegą taip pat kaip kitose viešosiose miesto vietose pasnigus.

Klaipėdos savivaldybės atsakingi darbuotojai tikino, kad jokio viešo renginio nė negali būti, taisyklės visiems vienodos.

Šiuo metu dėl karantino negalima ne lauke burtis daugiau nei dviem skirtingų šeimų atstovams, lauke būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, laikytis saugaus atstumo.

Uostamiesčio policijos pareigūnai buvo pasirengę užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, bet S.Daukanto gatvėje uniformuotų pareigūnų nesimatė.

Prieš 12 val. prie paminklo atėjo keli žmonės. Po vieną ar du jie dėjo gėles ir ilgai negaišdami ėjo savo keliais.

Vidurdienį gatvėje sustojo Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje automobilis. Iš jo išlipo keli vyrai. Vienas jų padėjo prie paminklo vainiką, kiti – po gėlę.

Oficialių kalbų nebuvo nei kam sakyti, nei kam klausyti.

Memoriale palaidota apie 600 tarybinių karių, žuvusių Klaipėdos šturmo metu.

Ne tik istorikai, bet ir su istorijos mokslais nesusiję žmonės teigia, kad paprasti kareiviai, nesvarbu, kurioje pusėje kariavo, nėra kalti dėl didžiosios politikos ir yra verti bent jau paprastos pagarbos.

Vis dažniau akcentuojama tai, kad kalbant apie šias datas nereikėtų politikuoti.