Meniu – tik su kodu

Klaipėdiečiai pietų ne taip seniai užsuko į miesto centre esantį restoraną „Čili pica“.

„Ne pirmą kartą lankėmės šioje įstaigoje, tačiau ilgesnį laiką nebuvome užsukę. Visuomet rasdavome meniu arba juos atnešdavo padavėja. Salė buvo pustuštė, tik prie kelių staliukų sėdėjo žmonės. Padavėja ilgokai nesirodė, o jai priėjus, paprašėme meniu. Mergina bestelėjo pirštu į kortelę, stovėjusią ant stalo su QR kodu, ir pratarė: „Meniu rasite čia“, – pasakojo klientai.

Klaipėdiečiai pastarąjį kartą šiame restorane pietavo prieš mėnesį, dar gruodžio pradžioje.

„Situacija pasirodė nelabai maloni – padavėja jau stovi prie stalo, tačiau tyli, meniu neduoda. Aš tuo metu turėčiau instaliuotis QR kodo nuskaitymo programėlę, tada ją paleisti mobiliajame telefone ir tik tuomet skenuoti kodą. Tai kada aš pavalgysiu? Vyro telefonas iš viso senesnio modelio, ten jau nebėra vietos papildomoms programėlėms. Mes neturime problemų dėl skaitmeninio raštingumo, bet tokių dalykų tai dar neteko matyti“, – pasakojo klientė.

Pasak klaipėdiečių, jie antrą kartą paprašė atnešti meniu.

„Padavėja tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Ne, skenuokite QR kodą.“

Nustebęs svečias ironiškai mestelėjo, kad jei to nedarys, gal restorano darbuotojai iškvies policiją?

„Tada žodžiu paklausėme, ką galima būtų suvalgyti šioje įstaigoje. Ji išvardijo tik du patiekalus, iš jų ir pasirinkome. Kokia jų kaina, jau net neklausėme“, – pasakojo gyventojai.

Klaipėdiečiams liko slogus įspūdis po tokios viešnagės.

„O jei ateis dvi pensininkės, padavėja jas taip pat pasiųs QR kodo instaliuotis? Ar sugebės paaiškinti garbaus amžiaus klientams, kas yra QR kodas ir kas yra optinė etiketė? Paslaugas teikianti įstaiga ne tik turėtų galvoti apie aptarnavimo kultūrą, savo įvaizdį klientų akyse, bet ir apie prievolę supažindinti su patiekalų kaina. Tinkamas kliento informavimas vis tik turėtų būti“, – pastebėjo restorano klientė.

Realybė: daugeliui žmonių perteklinė skaitmenizacija reiškia atskirtį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Internete – skundų lavina

Portale „rekvizitai.vz.lt“ apie šią įstaigą palikta arti pusantro tūkstančio klientų atsiliepimų.

Kai kuriems lankytojams taip pat užkliuvo meniu skaitmenizacija.

„Meniu telefone – didžiausias nesusipratimas. Jei ateini su šeima pailsėti nuo telefonų, čia vėl esi priverstas braukyti ekraną. Esant šešiems žmonėms ir turint du telefonus, meniu peržiūra užtrunka pusvalandį“, – viešai atsiliepimą sausio 7 d. parašė klientas.

Kita klientė dar gruodžio 27 d. taip pat piktinosi tvarka šioje įstaigoje.

„Nepalikti klientui alternatyvų skaitmenizacijos pasaulyje nėra padoru. Negebėjimas tinkamai informuoti kliento apie pokytį – nepagarba“, – taip apie patirtį restorane rašė kita klientė.

Rizika dėl atskirties

Dienraštis „Klaipėda“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kyla klausimas, ar restoranų tinklui nepalikus alternatyvų susipažinti su siūlomomis paslaugomis nebus atskirta vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kuriems skaitmenizacijos niuansai gali būti nesuprantami?

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė paaiškino, kad norinti tiksliai nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

„Restorano lankytojams siūlome pasikonsultuoti su mūsų tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, – intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – patikino M. Kolinytė.

Pasak specialistės, skaitmeninė atskirtis apima ne tik gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.

„Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių. Ši rizika išryškėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – aiškino M. Kolinytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentavo, kad prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama atsižvelgti į skaitmeninės atskirties rizikas ir suteikti galimybę informaciją apie prekes bei paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

Nepaliko alternatyvų?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priminė tvarką, kuria privalo vadovautis paslaugų teikėjai.

Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė priminė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

„Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan. būtų privalomas informacijos suteikimas vartotojui. Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio – įvykusio pirkimo“, – aiškino specialistė.

Preliminariai vertindama konkrečią klaipėdiečių nupasakotą situaciją, D. Malinauskienė pripažino, kad verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas.

„Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, – paaiškino D. Malinauskienė.

Pasak D. Malinauskienės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, – patikino specialistė.

Miglė Kolinytė / M. Ambrazo nuotr.

Rūpi ekologija

Įmonės „Čili pica“ atstovė Kamilė Rimkutė paaiškino, kad popierinių meniu įmonė atsisakė dėl ekologijos.

„Reaguodami į svečio atsiliepimą, paaiškiname, kad skaitmeniniai meniu restoranuose įdiegti nuo 2023 m. Jie prisideda įgyvendinant mūsų verslui svarbius tvarumo principus. Spausdinama žymiai mažiau fizinių meniu, saugomi miškai, tausojami gamtos resursai, mažinamas CO2 pėdsakas. Taip pat dalies aptarnavimo proceso skaitmenizavimas įgalina restoranus greičiau suteikti svečiams pageidaujamas paslaugas, o šiems – skirti daugiau laiko mėgavimuisi maistu“, – raštu situaciją komentavo įmonės atstovė.

K. Rimkutė paaiškino, kad tokiais atvejais, kai svečiai dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasinaudoti savo įrenginiais, kiekviename restorane yra tam tikras kiekis tradicinių meniu bei skaitmeniniam meniu skirtų planšečių.

„Personalas visuomet svečiui pasiūlo šias alternatyvas. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad nurodytame restorane to nebuvo padaryta, ir dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Savo ruožtu išsiaiškinome, kad šiuo konkrečiu atveju Liepų g. restorane svečio apsilankymo metu nebuvo fizinių meniu. Taip atsitiko dėl jų atnaujinimo – atnaujinti dar nebuvo pristatyti, o senieji buvo „išimti“, kad nekiltų klaidinančių situacijų. Šiuo atveju personalas turėjo suteikti svečiui galimybę susipažinti su meniu planšetėje“, – paaiškino K. Rimkutė.

Įmonės atstovė patikino, kad visa informacija apie alergenus yra pateikta skaitmeninėje formoje.

Su ja svečias gali susipažinti savo įrenginyje arba kreiptis į aptarnaujantį personalą ir sužinoti šią informaciją suteiktoje planšetėje.

Šiuo metu minėtame restorane jau yra pateikiami visiškai nauji popieriniai meniu.

Pirkėjas už meniu, kuriame buvo galima rinktis iš austrių, jautienos ir didžiosios anties, nepagailėjo 84 tūkst. svarų sterlingų (103 tūkst. JAV dolerių), sekmadienį pranešė JK aukcionų namai.

1912 m. balandžio 11 dienos meniu puošia raudona laivybos bendrovės „White Star Line“ emblema, tačiau originalių paauksuotų užrašų įžiūrėti nebeįmanoma.

Daugiau nei 1 500 keleivių ir įgulos narių žuvo 1912 m. balandžio 14 d., laivui susidūrus su ledkalniu ir nuskendus.

Ant meniu „matomi ženklai, kad jis buvo vandenyje, antroje meniu pusėje taip pat aiškiai matomi to įrodymai“, pasak aukciono vedėjo Andrew Aldridge’o.

„Tai rodo, kad meniu balandžio 15 d. rytą pateko į ledinius Šiaurės Atlanto vandenis kartu su išgyvenusiu žmogumi arba buvo rastas pas kažką iš žuvusiųjų“, – pridūrė jis.

Manoma, kad tai yra vienintelis išlikęs balandžio 11 d. pirmos klasės vakarienės meniu egzempliorius. Jis buvo aptiktas nuotraukų albume, kuris priklausė jau mirusiam istorikui mėgėjui Lenui Stephensonui iš Kanados.

Meniu šeštadienį buvo parduotas „Henry Aldridge & So“ aukciono namuose Viltšyre, pietvakarių Anglijoje.

Aukcione taip pat buvo siūlomas keleivio Sinajaus Kantoro šveicarų gamybos kišeninis laikrodis, kuris buvo parduotas už 97 tūkst. svarų sterlingų. Languota antklodė, greičiausiai panaudota per gelbėjimo operaciją, buvo parduota už 96 tūkst. svarų sterlingų.

"Tai žemina"

Lietuviškai, rusiškai ir šiek tiek vokiškai suprantanti moteris populiariuose kavos namuose "Caif cafe" pasijuto tarsi svetimšalė.

Ant sienos pakabintame kavos, arbatos ir sulčių meniu ji nerado lietuviško vertimo iš anglų kalbos.

Nustebusi klientė nevyniodama į vatą paklausė baristos, kodėl nėra valgiaraščio valstybine kalba.

"Tam esu aš – kad atsakyčiau į jūsų klausimus ir padėčiau išsirinkti", – maloniai tarstelėjo kavinės darbuotoja.

Kaip išsirinkti, kai nežinai, ką siūlo? Aišku, kad niekas neaišku.

"Kaip išsirinkti, kai nežinai, ką siūlo? Aišku, kad niekas neaišku. Ant stalo padėtas kavos ir gėrimų ingredientų aprašas, tačiau tiek daug gilintis neturiu laiko. Praverstų susiaurinta informacija lietuvių kalba. Man nesuprantama tokia verslininkų politika, kai savo šalyje turiu prašyti, kad kas nors man išverstų meniu. Tai žemina. Galiausiai, akivaizdžiai pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas", – įsitikinusi miestietė.

Sulaukė inspektorės vizito

Apie pažeidimus sužinojusi Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova apsilankė Taikos prospekte prekybos centre "Akropolis" įsikūrusioje "Caif cafe".

Tai, ką išvydo, užminė mįslę net savo darbą išmanančiai kalbininkei.

"Valgiaraštį privalu pateikti valstybine kalba. Todėl visai nenuostabu, kad žmogui kilo klausimas, kai jis nieko nesuprato. Pradėjau aiškintis situaciją. Kai susisiekiau su kavinės atstove, ji pripažino klaidas ir patikino mane, kad nori taisytis. Netgi paprašė pagalbos. Tačiau jau dabar matau, kad ne viskas ir mano jėgomis įveikiama", – neslėpė pašnekovė.

Kas yra "capusan"?

"Problema ta, kad ne visų kavos rūšių pavadinimus galime išversti. Kuo galėdama pagelbėsiu, tarkime, dėl "tea" (liet. arbata) arba "hot chocolate" (liet. karštas šokoladas) viskas aišku. Tačiau, kas yra "capusan"? Pradėjusi ieškoti šio žodžio atitikmens nieko neradau. Kavinės savininkų aiškinimu, tai stipri pieniška kava, gaminama kapučino kavos pagrindu, pagardinta papildoma porcija espreso kavos", – dėstė A.Chrustaliova.

Jos žodžiais, kavinėje ant baro galima rasti kitą meniu, kuriame plačiai aprašomos kiekvienos kavos rūšies sudėtinės dalys, taip pat pateikta papildoma informacija valstybine kalba.

"Todėl nesuprantu, kodėl įvyko konfliktas. Ant sienos esantys užrašai bet kuriuo atveju bus koreguojami. Su kavinės atstove susitarėme, kad tie, kuriuos galime išversti, bus pateikti valstybine kalba. Pati teiksiu pastabas, kaip tai padaryti, nes jie atsiuntė visą medžiagą vertinti", – dėstė kalbos tvarkytoja.

Teks perrašyti stendą

Priimtas sprendimas artimiausiu metu sieninius stendus Lietuvos "Caif cafe" kavinėse perdaryti.

"Esu atsivertusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetinį puslapį ir bandau rasti tų nežinomų kavos rūšių pavadinimus. Komisija yra pateikusi svetimžodžių sąrašą, kuriame kai kurie pavadinimai adaptuoti lietuvių kalbai. Bet ne visi. Todėl laukia sudėtingas darbas. Trūksta kai kurių lietuviškų atitikmenų arba iš viso nėra vertimų. Mes niekada nebuvome dideli kavos gėrikai, kad turėtume gilias tradicijas", – suko galvą pašnekovė.

1995-aisiais išleistame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme numatyta, kad valstybinė kalba privaloma visų šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija.

Tačiau patiems kalbininkams jis atrodo pasenęs ir neatliepiantis šių dienų realybės.

"Mūsų kalbos įstatymas priimtas labai seniai ir turi didelį trūkumą – jame nėra apibrėžta, kas yra viešieji užrašai, kas yra prekių ženklai. Kiekvienais metais per Seimo sesijas vis žada priimti naują įstatymą, vis svarsto. Deja, kol kas tobulesnio nėra. Todėl trūksta aiškumo. Vartotojų teisių gynimo įstatyme aiškiai numatyta, kad vartotojas turi teisę gauti teisingą informaciją valstybine kalba. Šiaip jau nebūna tokių atvejų, kad nesusitartume gražiuoju, žmonės supranta", – pridūrė A.Chrustaliova.

Draugauja su kalbininkais

"Caif cafe" kavinių tinklo vadovė Indrė Žeimienė tvirtino, kad kalbininkų priekaištų sulaukė pirmą kartą.

"Mes draugaujame ir bendraujame su kalbos redaktoriais ir nuolat siunčiame jiems, kad patikrintų mūsų meniu, valgiaraščius. Viską darome vadovaudamiesi įstatymais ir taisyklėmis. Galiu net atsiųsti už šias paslaugas išrašytas sąskaitas. Klientų patogumui turime ir nedidelį stendą su išsamiu kavos rūšių aprašymu. Į pastabas tikrai atsižvelgsime ir padarysime viską, kad būtų dar geriau", – įrodinėjo vadovė.

Jos žodžiais tariant, "Caif cafe" baristos visada linkusios padėti ir bendrauti su klientais, todėl problemų dėl anglų kalbos esą iki šiol nekilo.

Užkliuvo ir "Faksas"

Aršus valstybinės kalbos gynėjas Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas, neapsikentęs dergėjų saviveiklos, netgi įkūrė lietuvių kalbos gynimo draugiją.

Taip jis kovoja, kaip pats vaizdžiai išsireiškė, su "minkštakūniškumu" – nei valstybinės kalbos, nei savęs negerbiančiais lietuviais.

"Būdamas vicemeru aršiai kabinausi į visus šiuos negerumus ir kai ką pavyko padaryti. Pyktis jau praėjo, belieka tik stebėtis, kaip Lietuvoje gyvenantys žmonės, niekieno neverčiami, atsisako savo gimtosios kalbos. Tai – išdavystė", – nukirto V.Čepas.

Jis pateikė ir daugiau akis badančių pavyzdžių Klaipėdoje.

Tokie spjauna į viską, o kalbos tvarkytojai nekreipia į tai dėmesio.

"Kad ir Žvejų gatvėje esantis baras "Faksas". Ten viskas surašyta angliškai. Tokie spjauna į viską, o kalbos tvarkytojai nekreipia į tai dėmesio. Mūsų A.Chrustaliova – maloni moteris, dirba kiek gali, ir pats nešdavau jai medžiagos. Bet tos baudelės – labai mažos, pasiunčia ją ant trijų raidžių, ir tiek. Šioje situacijoje pirmiausia reikėtų atlikti tyrimus, kas vyksta su žmonėmis. Toks jausmas, kad tose kavinėse lankosi vien užsieniečiai, nors iš tikrųjų tik vienas kitas per metus užsuka. Galiausiai laimi "mužikų" sindromas. Neva užsimovęs firmines kelnes, nesvarbu, kad su kaliošais, atrodysiu labai "mandras", – ironizavo pašnekovas.

Reikia didesnių baudų?

V.Čepo žodžiais, negalime reikalauti, kad mus gerbtų, jei patys to nedarome.

"Savinieka – pats baisiausias dalykas. Už tai reikia bausti. Kad ir kur pažvelgtum – "cafe", "hotel". Bent jau mažomis raidėmis užrašytų lietuviškai. Negi neaiškiai Konstitucijoje skelbiama? Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu nuvažiavęs į Prancūziją reikalaučiau pakeisti abėcėlę, kad būtų įtraukta "č" raidė. Tą pačią dieną mane kaip silpnaprotį uždarytų į psichiatrijos ligoninę. Tuo metu mes Seime diskutuojame dėl "x", "w", "q" raidžių. Nebūkime pašluoste", – ragino pašnekovas.

Esą užuot padlaižiavę užsieniečiams, patys lietuviai turėtų būti aktyvesni.

"Kartą per krepšinio varžybas, kai "Neptūnas" žaidė su stipriu Graikijos klubu, mane suerzino, kad rungtynių pranešėjas rungtynes komentavo tik angliškai. Užvirė kraujas, tad per pertrauką susiradau tuometį klubo direktorių Osvaldą Kurauską ir paliepiau nelaužyti Lietuvos Konstitucijos. Nes tikrai būčiau išėjęs į aikštelę ir sugadinęs varžybas. Tai vyrukas staiga prakalbo lietuviškai, matyt, labai jau norėjo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias. Visiškas absurdas. Vienas rusas, dešimt lietuvių ir visi kalba rusiškai. Mūsų etatiniai piketuotojai, kuriuos esu pavadinęs "darmojedais", geriau paieškotų kalbos įstatymo pažeidimų. Tai bent naudos miestui atneštų", – šyptelėjo V.Čepas.

Per vakarienę prezidentiniuose Mėlynuosiuose rūmuose šalia buvusių karališkųjų rūmų bus patiekta jautienos šonkaulių su padažu, paruoštu naudojant „rafinuotą, 360 metų senumo sojos padažą“, sakė Pietų Korėjos prezidentūros atstovas.

Nurodytas amžius reikštų, kad šis sojos padažas buvo pagamintas 1657-aisiais – tais pačiais metais, kai gimė Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos signataro Benjamino Franklino (Bendžamino Franklino) tėvas.

Fermentuotas maistas su sojos padažu yra pagrindinis Pietų Korėjos virtuvės elementas. Sojos padažą gamina garsūs meistrai, jis fermentuojamas dešimtmečius ar net šimtmečius ir pardavinėjamas po dešimtis tūkstančių eurų už litrą.

Per vieną maisto parodą 2012 metais meistrų grupė pristatė sojos padažą, jų teigimu, pagamintą prieš 450 metų. Jo kaina buvo 100 mln. vonų (77,6 tūkst. eurų).

Į antradienio vakarienės valgiaraštį taip pat įtrauktas keptas jūrų liežuvis – mėgstamiausia D. Trumpo žuvis. Pareigūnas, kurio pavardė neskelbiama, Pietų Korėjos naujienų agentūrai „Yonhap“ sakė: „Valgiaraštyje yra maisto su vietos, tradiciniu atspalviu, kuris taip pat galėtų patikti JAV valstybės vadovui“.

Tačiau tai aiškus kontrastas didele dalimi įprastam, amerikietiško stiliaus maistui, kurį prezidentui Japonijoje pasiūlė premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė). D. Trumpo santykiai su Japonijos premjeru yra gerokai šiltesni nei su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu (Mun Džejinu).

Kelios valandos po D. Trumpo atvykimo į Tokiją prezidentas ir Sh. Abe susėdo prie sūrainių su kečupu, o pagrindinis valstybinio banketo patiekalas buvo didkepsnis.

Seule JAV lyderiui taip pat bus pasiūlyta krevečių. Kaip nurodė prezidentūra, jos buvo sužvejotos netoli vienos ginčijamos salos, į kurią pretenzijas reiškia ir Pietų Korėja, ir Japonija.

Dėl šios Seulo kontroliuojamos salos prie šalies rytinių krantų, kuri korėjietiškai vadinama Tokto, o japoniškai – Takešima, jau dešimtmetį vyksta teritorinis šių dviejų valstybių ginčas.

Ir Pietų Korėja, ir Japonija yra JAV sąjungininkės, abiem joms grėsmę kelia branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja.

Dar vienas diplomatinis įgėlimas Tokijui yra Moon Jae-ino kvietimas valstybinėje vakarienėje dalyvauti Lee Yong-soo (Li Jongsu), kuri karo metais buvo japonų karių sekso vergė.

Vadinamųjų paguodos moterų klausimas kelia itin daug emocijų ir dešimtmečius temdo Seulo ir Tokijo santykius.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) Tokijuje sakė nekomentuosiantis to, kaip kita šalis priima labai svarbius asmenis.

Tačiau Y. Suga suabejojo, ar gera mintis tokiu metu, kai Japonija ir Pietų Korėja turėtų vienytis Šiaurės Korėjos grėsmės akivaizdoje, patiekti prie ginčijamos salos sugautas krevetes.

„Norėjome pakeisti požiūrį į vaflius. Daugelis įsivaizduoja, kad vafliai skirti vėlyviems, truputį tingiems savaitgalio pusryčiams, o jais mėgaujasi tik smaližiai. Pas mus vaflis gali būti ne tik desertas, bet ir rimtas patiekalas pietums ar vakarienei, pateikiamas su jūros gėrybėmis ar parmos kumpiu, įvairiais sūriais ir daržovėmis“, – pasakojo kavinės įkūrėja Karolina Vingytė.

Tūkstančiai skonių

„KingWinn“ meniu stebina pasirinkimų gausa. Kavinėje galima susikomplektuoti tūkstančius skirtingų skonių.

„Turime penkias skirtingas tešlas. „Specialioji“ yra klasikinė belgiškų vaflių tešla, lengvai saldi, todėl geriausiai dera su saldžiais priedais, vaisiais ar ledais. „Gurmaniški“ vafliai yra su pikantiškai prieskoniais: baziliku, rozmarinu, kelendra ir kitais. Jie skirti vafliams su jūros gėrybėmis ir keturių rūšių sūriais ar mėsa. Esame draugiški veganams, todėl turime specialiai jiems sukurtą vaflių tešlą be kiaušinių ir pieno, su organizmą tonizuojančia žaliąja „Matcha“ arbata. Be glitimo tešla skirta alergiškiems žmonėms, todėl ji taip pat yra be pieno, kiaušinių ir gaminama iš be glitimių miltų. Labai atsakingai žiūrime į alergiškus žmones, todėl šiems vafliams kepti ir jų tešlai maišyti naudojami atskiros vaflinės, prietaisai ir indai. Taip pat turime tešlą su proteinu, kuri skirta sportininkams. Sportiniame vafliuke yra vos apie 150kcal ir tuo pačiu beveik 28g baltymų“, – pasakojo Karolina.

Kalėdų skonis

Pašnekovė atskleidė, kad šventiniam savaitgaliui smaližiams bus pasiūlytas dar platesnis skonių spektras – „Kalėdų skonio vafliai“. Juos paragavusieji iškart atpažins meduolių, imbiero ar sausainių skonius.

Platus kavos ir arbatos skonių pasirinkimas, niekur nematytos kavos su proteinu, tikras tirštas karštas šokoladas, kokteiliai, šviežios sultys ir kiti gėrimai, patenkins net išrankiausio kliento norus. O pasižiūrėjus į šių gėrimų kainas, susidaro įspūdis, kad konkurentams reiktų pradėti nerimauti.

„Prieš atidarant kavinę planavome, kad būsime greito, bet sveiko maisto ir kavos išsinešimui kavinių tinklas. Dėl to indai pas mus – vienkartiniai, o patalpos nedidelės. Labai nustebome, kad nuo pat pirmų atidarymo dienų sulaukėme didžiulio žmonių antplūdžio. Man ir mano sužadėtiniui teko stoti prie baro ir pagreitinti darbo procesą. Aš ruošiau kavas, jis priiminėjo užsakymus, merginos kepė vaflius, o dauguma žmonių jais džiaugėsi, fotografavo. Žinoma, pirmomis dienomis buvo daug klaidų, tačiau daug ko išmokome ir klaidų nebekartojame“, – kalbėjo jaunoji verslininkė.

Šį mėnesį įvyksiančiame aukcione bus parduoti garsiojo transatlantinio lainerio „Titanic“ katastrofą išgyvenusių keleivių daiktai, pranešė dveji varžytines organizuojantys JAV aukcionų namai.

Aukcione bus pristatyti išgyvenusio laivo keleivio laiškas, laivo valgiaraštis ir kortelė iš turkiškos pirties, kuri buvo įrengta tame laive. Už juos tikimasi gauti kažkiek tūkstančių JAV dolerių.

Rugsėjo 30 dieną įvyksiantį internetinį aukcioną organizuoja „Lion Heart Autographs“ ir internetinė aukcionų svetainė Invaluable.com. Jis rengiamas praėjus lygiai trims dešimtmečiams nuo šio gigantiško lainerio atradimo Atlanto vandenyno dugne.

Varžytinės prasidės lygiai vidurdienį (18 val. Lietuvos laiku), jose galės dalyvauti pirkėjai iš viso pasaulio.

Laivo paskutinių pusryčių prieš nelaimę valgiaraštis turtų būti parduotas už 70 tūkst. JAV dolerių.

Parduodamą laišką su voku parašė vienas išsigelbėjęs laivo keleivis, praėjus pusmečiui po katastrofos. Jame minimi jo patirti išgyvenimai.

Taip pat pristatoma viena iš keturių žinomų išlikusių svarstyklių kėdės kortelių. Šioje kėdėje būdavo matuojamas kliento svoris laivo turkiškoje pirtyje.

Visi šie daiktai priklausė kam nors iš nedaugelio išgyvenusių žmonių, kuriems pavyko išsigelbėti įlipus į gelbėjimosi valtį, kurią liūdnai išgarsino keli ja pabėgę laivo įgulos nariai, likimo valiai lediniame vandenyje palikę daugiau nei 1,5 tūkst. kitų laivo keleivių.

Kainų siūlymus galima pateikti įvairiose svetainėse, tarp jų www.invaluable.com ir www.eBayliveauctions.com, taip pat prancūziškoje www.lefigaro.fr ir kiniškoje www.epailive.com.

„Titanic“, kuris buvo didžiausias ir prabangiausias pasaulio laivas, išplaukė iš Anglijos į Niujorką, kai 1912 metų balandžio 11-ąją, o balandžio 14-ąją, 23 val. 40 min. (balandžio 15 dieną 5 val. 40 min. dabartiniu Lietuvos laiku) įsirėžė į ledkalnį.

Laivas nuskendo per mažiau nei tris valandas; per šią tragediją žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. juo plaukusių žmonių. Iš viso laivu „Titanic“ plaukė 2 208 keleiviai ir įgulos nariai.

Tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai privalo atsižvelgti į vaiko alergiją maistui ir pagal tai koreguoti jo valgiaraštį. Vis dėlto tikėtis visiškai naujo raciono nereikėtų – darželis netinkamus produktus gali tik pakeisti kitais. Taip tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė.

LRT Radijo klausytoja teiraujasi, ar darželis turi keisti vaiko maisto meniu, jei šis kam nors alergiškas, ir ar yra nustatyti reikalavimai, įstatymai, pagal kuriuos lopšelis-darželis turėtų koreguoti vaiko mitybą.

„Norėčiau sužinoti,  ar lopšelis-darželis privalo atsižvelgti ir atitinkamai pakeisti vaiko maistą, jei vaikas, pradėsiantis nuo rudens lankyti lopšelį darželį, yra alergiškas ar netoleruoja kai kurių maisto produktų, pvz., pieno, cukraus, kiaušinių ar gliuteno. Kaip tokiu atveju elgtis tėvams?“ – domisi klausytoja.

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė I. Gudanavičienė sako, kad lopšelis-darželis tikrai privalo atsižvelgti į specialius vaiko poreikius dėl maisto. Ji pataria lopšeliui-darželiui pateikti kuo išsamesnę informaciją apie vaikui žalingus produktus. Taip pat – gydytojo rekomendacijas, kuo tokius produktus pakeisti.

„Vaikų darželis arba lopšelis turi atsižvelgti į išvardintus vaiko sutrikimus, jeigu jie nurodyti vaiko sveikatos pažymoje, kurią tėvai pateikia ugdymo įstaigai iki rugsėjo 15 d. Gydytojas turėtų parašyti, kad vaikas alergiškas pienui arba kiaušiniams ir pan. Būtų dar geriau, jeigu gydytojas nurodytų ir kuo jis rekomenduoja vieną ar kitą produktą keisti“, – sako specialistė.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, kad vaikui, kurio sveikatos pažymoje nurodoma, kad jis kažkam alergiškas, turi būti sudarytas atitinkamas valgiaraštis. „Nėra jokio skirtumo, ar tai – privatus, ar valstybinis darželis“,– tvirtina I. Gudanavičienė.

Jos teigimu, kartais tokiais atvejais tėvai nori, kad būtų sudarytas visiškai atskiras valgiaraštis, pvz., jei vaikas yra nutukęs.

„Darželiams tokios prievolės nėra. Jeigu vaikas yra alergiškas ar nutukęs, jie turėtų keisti produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, kitais, pvz., miltinius patiekalus – daržovėmis, pateikti mažesnes porcijas ir t. t. Tačiau visiškai kitas valgiaraštis sunkiai įmanomas“, – pažymi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Gebant pasinaudoti šviesa, maistą galima gražiai nufotografuoti ir mobiliuoju telefonu ar kompaktiniu fotoaparatu, mėgstantiems dalintis maisto nuotraukomis socialiniuose tinkluose pataria fotografas Robertas Daskevičius. Jo teigimu, tai gali būti priežastis, kodėl meniu nuotraukose maistas atrodo gardžiau, nors jis niekuo nesiskiria nuo atneštojo klientui.

„Vis dėlto stengiesi daryti nuotraukas atsižvelgdamas į tai, kokį patiekalą klientas iš tikrųjų gaus. Visi pamiršta, kad, jeigu fotografuoji didelio tinklo restorano patiekalus, tai juos dažniausiai daro vienas šefas, kuris tą patiekalą ir sukūrė. Jeigu tą patį patiekalą gamins kitas žmogus, nors jis irgi geras šefas, vis tiek padarys truputį kitaip. Gamindami maistą fotografijoms, naudojame tuos pačius ingredientus, kurie naudojami įprastai. Nufotografuotas maistas suvalgomas. Niekas nėra pritepta, pripurkšta ar papildomai padaryta“, – tikina R. Daskevičius ir tvirtina, kad gražiai nufotografuoti galima ir vėdarus.

– Neseniai Jūsų fotografijos studijos „Facebook“ paskyroje atsirado įrašas, kad kulinarijos „Oskarais“ vadinamuose kulinarijos knygų apdovanojimuose „Gourmand World Cookbook Awards“, kategorijoje „Geriausia fotografijos knyga“, patekote tarp penkių geriausių. Gal galėtumėte paaiškinti, koks tai konkursas, kiek jame būna dalyvių?

– Tikrai tiksliai nepasakysiu, kiek jame dalyvauja dalyvių, bet jų išties daug. Šiemet, man atrodo, knygas siuntė iš daugiau kaip 200 valstybių. Labai džiugu, kad [tarp dalyvių – LRT.lt] pamačiau ir kitų lietuvių darbus. Prieš tai dvejus metus iš eilės dalyvavo tik mūsų komanda.

– Turite omenyje „Virtuvės mitų griovėjus“ (VMG)?

– Taip. Labai džiugu, kad atsirado ir kitų, norinčių išmėginti savo jėgas, galbūt pasižiūrėti, ar jie eina teisinga linkme. Kiek žinau, užpernai konkurse dalyvavo 8 tūkst. knygų. Tai – išties didelė auditorija, didelis konkursas. Manau, vienas didžiausių pasaulyje.

– 2013 m. su VMG komanda pirmą kartą skridote į konkursą su knyga „7 ingredientai“. Buvo skirtos dvi nominacijos. Geriausios Rytų Europos kulinarinės knygos kategorijoje laimėjote sidabrą. Kaip atsiduriate tuose konkursuose?

– Šiame konkurse išties atsiradau netikėtai. Pats daug dirbu ir visą savo laisvą laiką atiduodu darbui. (Daug kas man sako – kodėl nededi nuotraukų į „Facebook“? Aš tiesiog neturiu laiko). Dėl atsiradimo konkurse galbūt reikėtų daugiau padėkoti VMG komandai, nes jiems atėjo laiškas, kurio jie neištrynė, o į jį atsakė. Taip patekome į konkursą.

– LRT Radijo klausytojas domisi, kokią aparatūrą – ar analoginę, ar skaitmeninę – naudojate? Jis pasakoja pats turintis pilno kadro skaitmeninį fotoaparatą, kurio daromų nuotraukų kokybe yra nusivylęs. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Dažnas klausimas. Vieno atsakymo neturiu. Mano darbe būtų neįmanoma dirbti su analogine aparatūra, nes nespėčiau nieko padaryti. Skaitmeninė įranga tiesiog pakeitė maisto fotografiją. Tai turbūt buvo kertinis lūžis.

– Dėl kokių priežasčių?

– Atsirado pigesnė, greitesnė spalvota fotografija. Gali iš karto matyti –nufotografuoji, ekrane matai, kad kažkas ne taip. Ypač jeigu tai susiję su kompozicijomis, iš karto matome, ką galime pakeisti, kur galime patraukti. Dirbti su analogine aparatūra būtų labai sudėtinga.
Be to, dažniausiai naudojamas dirbtinis apšvietimas, nes esi nežinia kur – kartais rūsy, kartais ceche, kur be galo sudėtinga gauti natūralios šviesos. Dirbant su blykstėmis, tai [skaitmeninis fotoaparatas – LRT.lt] irgi yra nepakeičiamas dalykas. Tiesiog gerokai paprasčiau dirbti.

– Rodos, fotografijose yra daug režisūros: krintančios daržovės, šviežios uogos, tyškantys gėrimai... Kaip pavyksta padaryti tokius, sakyčiau, fokusus?

– Viskas priklauso nuo įrangos. Žinoma, daug ką šiais laikais galima padaryti su kompiuteriu, bet stengiuosi padaryti tai, kas būtų tikra. Dažnai mėtome, daužome – bandome užfiksuoti tikrą judesį, o ne dirbtinį.

Grįžtant prie to, kodėl neišeina geros nuotraukos, tai – dažnas klausimas. Manęs dažnai klausia – kokį nusipirkti fotoaparatą, kad būtų geros nuotraukos? Atsakau – kokią nusipirkti keptuvę, kad maistas būtų skanus?

Visa ko pagrindas – šviesa. Kiek bepirktume įrangos arba su kokia geriausia įranga bevaikščiotume, vis tiek turi būti šviesa ir supratimas, kur ji yra, kaip ją panaudoti; jeigu kalbame apie patiekalą, kur jį padėti, koks bus rakursas. Patiekalas gali radikaliai pasikeisti, netgi fotografuojant su tuo pačiu mobiliuoju telefonu ar paprastu kompaktiniu fotoaparatu.

– Ar sudėtingiau fotografuoti žmogų, ar maistą?

– Iš tiesų abu fotografuoti sudėtinga. Maistas tau nepasakys, kad jis negražus arba kad jis ne taip atrodo, nes jis negali kalbėti. Žinoma, už jo stovi krūva užsakovų ir žmonių, suprantančių, kaip visa tai turėtų atrodyti. Galų gale, stovi pats šefas, kuris sako, kad jam kažko nesimato ar kažkas nepatinka. Fotografuojant žmogų, žinoma, visada reikia įtikti, kad jis būtų gražus. Svarbiausia – gražus pats sau, o ne kitiems.

– Ar yra paprastų patarimų, kaip nufotografuoti? Pavyzdžiui, valgai skanią picą Italijoje ir nori į „Facebook“ socialinį tinklą įdėti picos nuotrauką. Visaip fotografuoji ir ji nuotraukoje – neskani.

– Tai gal neskani ir yra?

– Bet valgyti skanu.

– Kaip ir minėjau, reikia turėti labai didelį šviesos šaltinį. Jeigu sėdite kavinėje, kurioje dar yra papildomas apšvietimas (dažniausiai – ant stalų, o ne virš stalo), reikia vengti tokios vietos. Reikia atsisėsti ten, kur yra kiek įmanoma daugiau šviesos iš lauko. Galima bandyti ieškoti tokios vietos pačiame lauke. Vieta turi būti ne tiesiai ant saulės, po skėtuku, bet kad gautumėte šviesos. Ten tikrai gausite geras nuotraukas. Galėsite nustebinti savo draugus. Lygiai taip pat, kai nuvažiuojate prie jūros – šviesos yra daug, ji atspindi ir su beveik bet kokiu fotoaparatu jūs gaunate labai geras nuotraukas.

– Ar nesulaukiate priekaištų, kad patiekalai nuotraukose yra daug gražesni negu natūroje?

– Aš – ne (juokiasi). Kalbant apie restoranus, tai, be abejo, jie sulaukia. Vis dėlto stengiesi daryti nuotraukas atsižvelgdamas į tai, kokį patiekalą klientas iš tikrųjų gaus. Visi pamiršta, kad, jeigu fotografuoji didelio tinklo restorano patiekalus, tai juos dažniausiai daro vienas šefas, kuris tą patiekalą ir sukūrė. Jeigu tą patį patiekalą gamins kitas žmogus, nors jis irgi geras šefas, vis tiek padarys truputį kitaip. Gamindami maistą fotografijoms, naudojame tuos pačius ingredientus, kurie naudojami įprastai. Nufotografuotas maistas suvalgomas. Niekas nėra pritepta, pripurkšta ar papildomai padaryta.

– Tai neryškinate spalvų?

– Spalvos priklauso nuo to, kokio stiliaus nori užsakovas.

– LRT Radijo klausytoja domisi, ar galima viską gražiai nufotografuoti, pavyzdžiui, vėdarus?

– Žinoma, kodėl gi ne? Tinkamas kampas, rakursas, šviesos kiekis... Jeigu tektų fotografuoti tokį dalyką, galėtų atsirasti papildomi aksesuarai, kurie suteiktų papildomą skonį arba kažką paslėptų. Su viskuo galima pažaisti, nukreipti žvilgsnį į detales.

– Kiek laiko užtrunka įamžinti vieną patiekalą?

– Patiekalas patiekalui nelygus. Su pasiruošimu, jeigu kalbame apie reklaminę fotosesiją, tai užtrunka 1–2 valandas. Kartais užtrunka ir visą dieną. Atrodo, tai – vienas kadras, bet praleidi visą dieną, nes reikalingas labai didelis pasiruošimas: reikia pagrindo, dar kažką pasigaminti, nudažyti ir t. t.

– Žmogų, jei jis prakaituoja, galima pagrimuoti. Ar būna su patiekalais, kad matosi, jog jau stovi kurį laiką, o ne ką tik iš puodo ištraukti?

– Tokiam patiekalui jau viskas. Ne visiems patiekalams galima kažką padaryti. Dažniausiai, jeigu pasidarei kompozicija ir matai, kad maistas susitraukė, akivaizdžiai susmego ar pan., tiesiog padarai naują ir fotografuoji pakeitęs patiekalą.

– Tai daug prisivalgote?

– Būna. Ir skaniai.

Kai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) maisto ir žemės ūkio sektorius (FAO) prieš penkerius metus prabilo apie bado problemos sprendimą naudojant daugiau vabzdžių maistui – tai atrodė lyg dar viena ne visiškai rimta iniciatyva rimtai problemai spręsti. Anokia paslaptis, kad „išradingi“ pasiūlymai, kaip stebuklingu būdu išspręsti bado problemą - dažni ir neturi jokios tąsos.

Taip jau sutapo, kad šis pasiūlymas buvo paskelbtas beveik tuo pat metu, kai JTO pripažino, kad iki tol panacėja nuo bado laikytos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūros problemos neišspręs. Bado šaknys pirmiausia slypi maisto išteklių valdyme.

Iniciatyva visuotinai naudoti vabzdžius maistui greičiausiai taip ir būtų nugrimzdusi užmarštin, jei ne paukščių mitybos raciono entuziastai Europos Komisijoje. Jų užsakymu pradėtas mokslinis tyrimas siekiant nustatyti, kaip europiečio racioną galėtų papildyti skraidantys, ropojantys ir žemę kasantys mažieji padarai.

Naudingesni ir aplinkai, ir žmogaus organizmui

„O ką čia tirti? Tai juk skanu, sveiką ir pigu“ - pasakytų turbūt kiekvienas tailaindietis, kinas ar Afrikos gyventojas. Juk vabzdžių naudojimas maistui turi gilias tradicijas daugelyje kultūrų.

Paskaičiuota, kad maistui vartojama per 1700 įvairių vabzdžių rūšių ir tai vyksta net 113 pasaulio valstybių. Maistui vartojamos ir lervos, ir suaugę vabzdžiai. Ir net grėsmingieji vorai tarantulai ar nuodingieji skorpionai dažnai atsiduria lėkštėje. Taigi, sutikime, kad ir mes puikiai galėtume paskanauti žiogų salotų ar sliekų troškinio. GRYNAS.lt jau yra pateikęs skrudintų tarakonų receptą. Tik kodėl retas susigundytų tokius patiekalus išbandyti?

Mūsų, kaip krikščioniškos pasaulėžiūros atstovų, mitybos įpročiai iš tiesų yra stipriai nulemti taisyklių, kurios daugeliu atvejų atkeliavo iš judaizmo. Šioje religijoje mitybos reglamentavimas (kašrutas) yra ypatingai griežtas. Vėžiagyvius, jūros padarus, žuvis, neturinčias žvynų ir dar daug kitų valgomų padarų valgyti yra griežtai draudžiama. Ir mūsų mityboje yra tabu, kylančių ne iš būtinybės, o iš tradicijos.

O žiūrint objektyviai, vabzdžių vartojimas maistui turi aibę privalumų. Pavyzdžiui,
vadinamieji miltų kirminai 100 g svorio turi net 90 g labai naudingų Omega-6 riebalų, o tas pats kiekis jautienos - tik 10 gramų. Ir net paprasčiausi žiogai  šiuo atžvilgiu lenkia jautieną net 4 kartus.

Vabzdžių produktų maistingumas dažnai yra aukštesnis, nei mums įprasto maisto. Taip, vabzdžių produktuose - beveik 2 kartus daugiau kalorijų, nei kukurūzuose. Vabzdžiai - ne mėsa, bet skėriams, vorams ar kirmėlėms „auginti“ reikia kur kas mažiau pastangų ir planetos išteklių.

Plinta ekstremalią mitybą propaguojančios knygos

Na, o tai, kad kai kurios vabzdžių rūšys yra tiesiog naudingų baltymų lobynas, daugelis jau esame girdėję. Štai jau mano minėtų skėrių baltymų atsargos siekia 28 g/kg , o, pavyzdžiui, kiaulienos - 15 g/kg. Išauginti 1 kilogramą žiogų ar skėrių reikia 1,7 kilogramo pašaro, kai tuo metu kiaulei tenka 2,5 kilogramo pašaro vienam kilogramui jos masės. Ir net daliai žmonių įgrisę tarakonai yra puikiai tinkami maistui.

1998-ųjų knygos „Nemirtingasis tarakonas“ autorius D.Dž. Gordonas rašo „...laikas atrasti pasaulį, kurio mes iki šiol vengėme“ ir šį jo raginimą daug kas išgirdo. Vieni didžiausių iš tarakonų – Madagaskaro tarakonai jau užkariauja Europos egzotiškų restoranų valgiaraščius.

Susidomėjimas valgomais vabzdžiais didėja, kaip ir gausėja įvairių leidinių, skirtų populiarinti tokiam maistui. Be skandalingos Dž Hopkinso knygos „Ekstremali virtuvė“, kurioje pasakojama ne tik apie vabzdžius, bet ir apie tokius nepriimtinus dalykus, kaip patiekalai iš placentos, jau išleisti ir mažiau šokiruojantys darbai.

Vienas jų - Vaginengeno (Olandija) universiteto mokslininko ir tropinių vabzdžių specialisto išleista knyga „Valgomieji vabzdžiai“, kurioje jis rašo „ pagal maistines savybes vabzdžiai niekuo nenusileidžia europiečiams įprastam maistui. Be to, jie turtingi baltymais, cinku ir geležimi. Dabar per milijardą žmonių serga anemija, ką lemia geležies trūkumas, dar du milijardai planetos gyventojų kenčia nuo cinko trūkumo. Todėl vabzdžių vartojimas maistui gali tapti naudingu ne tik keičiant vabzdžiais gyvulinius baltymus“.

Taigi, skaitytojai, jei sugebėjote perskaityti straipsnį iki šios vietos, parašysiu tai, kas jus galutinai priblokš. Skaičiuojama, kad kasmet su įprastu maistu kiekvienas iš mūsų suvalgome po 500 gramų vabzdžių...

Todėl, jei esate drąsūs ir nenorite ties tuo kiekiu sustoti – štai jums dar vienas panašaus patiekalo receptas:

Paštetas „Švelnusis“:

Paimkite miltų kirminus. Jei neturite jų - tinka ir tarakonai. Nugalabykite juos ir padėkite pusvalandžiui į šaldiklį.

Tuo metu pakepinkite aliejuje svogūnus ir pora skiltelių česnako. Sumaišykite su atvėsintais vabzdžiais ir pridėkite pipirų, druskos bei kitų norimų prieskonių.

Gaminant paštetą iš miltų kirminų labai tinka šiek tiek balto vyno. Gautą masę troškinkite 5 minutes ant silpnos ugnies o po to sutrinkite masę naudodami smulkų tinklelį ir garinkite ją, kol taps tinkamos tepti konsistencijos.

Ar baltieji liūtai yra vegetarai? Toks klausimas kyla išvydus vaizdelius iš Rėneno. Šiame Olandijos mieste įsikūrusiame zoologijos sode auga nepaprasti liūtai. Nuo įprastinių jie skiriasi ne tik spalva, bet ir tuo, kad mielai kerta daržoves. Žvėrių karaliumi vadinamas gyvūnas užfiksuotas graužiantis moliūgą.

Tiesa, tokio liūto polinkio paslaptis paprasta – pasirodo, zoologijos sodo darbuotojai specialiai prikemša moliūgus vištiena. Tai daroma tam, kad liūtui tektų paplušėti „lukštenant“  savo grobį. Tokiu būdu nelaisvėje laikomas gyvūnas yra priverstas nepamiršti savo prigimtinių įgūdžių.