Tačiau paaiškėjo, kad už kai kuriuos darbus ir medžiagas galėjo būti permokėta keletą ar net keliolika kartų.
„Turime auksinį remontą, kaip kažkada turėjome auksinį tualetą, dabar turime auksinį mero kabinetą“, – taip situaciją pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vydūnas Sadauskas.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė už statybinių medžiagų pakėlimą liftu į dvidešimtą aukštą statybininkams sumokėjo 10 tūkstančių eurų. Už šildomame savivaldybės balkone įmontuotus tris termostatus Vilniaus valdžia nepagailėjo 6500 eurų. Kai statybinių prekių parduotuvėje brangiausias termostatas kainuoja vos 200 eurų.
Vėliavų laikiklių tvirtinimas – 939 eurai. Kaip jums? Už šešių varžtų įsukimą. Aš nežinau... verta į kalėjimus sodint už tokius bajerius.
Dvidešimties kvadratinių metrų ploto savivaldybės balkono remontas kainavo 65 tūkstančius eurų. Tiek buvo sumokėta už darbus, plyteles, šilumos kabelių išvedžiojimą. Darbų kaina papiktino dainininką ir profesionalų statybininką Algirdą Grudinską – Grūdą: „Vėliavų laikiklių tvirtinimas – 939 eurai. Kaip jums? Už šešių varžtų įsukimą. Aš nežinau... verta į kalėjimus sodint už tokius bajerius“.
Dar dvidešimt tūkstančių eurų savivaldybė sumokėjo už keturis moderniausius projektorius. Visi prietaisai sumontuoti dviejuose viršutiniuose savivaldybės aukštuose. Neaišku, nei kam reikalingi keturi projektoriai, nei kodėl buvo perkami ypač brangūs. Projektorių pirkimą palaimino pats Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis: „Aš mėgstu gerą techniką. Puiki įranga tinkama darbui. Aišku, už mokesčių mokėtojų pinigus, iš ko dar?“
KK2 žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, kad šimtus tūkstančių eurų kainavęs Vilniaus miesto savivaldybės remontas buvo atliktas nepaskelbus jokio viešojo pirkimo konkurso.
