Geriausia, kai širdis ir protas veikia kartu

Jonas Nainys, muzikos prodiuseris, radijo ir TV laidų vedėjas

Jei gyvendami poroje lauktume tiktai švenčių, būtų ne realus gyvenimas, o kažkokia iliuzija. Svarbu prisiminti ir laikytis savo nuostatos – dėmesį ir pagarbą rodykime kasdien.

Su Simona susipažinome 2006-aisiais ir nuo to laiko esame kartu. Pernai rugsėjį minėjome santuokos dešimtmetį. Santykius poroje mes dažnai linkę per daug idealizuoti. Gyvenime nebūna vien meilės, laimės, džiugesio, sėkmės. Šalia jų visada – ir nelaimė, ir liūdesys, ir pyktis, ir apmaudas, ir elementari buitis. Kai priimi tą gyvenimo dualumą, pasidaro lengviau. Tuomet, nutikus kažkokiam neigiamam dalykui,  visiškai kitaip į jį reaguoji.

Koks mūsų su Simona laimingo gyvenimo receptas? Turbūt reikia realiai matyti gyvenimą. Stengiamės priimti viską – ir linksmas, ir liūdnas dienas. Juk iš jų ir susideda santykiai.

Vertybės: pernai rugsėjį paminėję vedybų dešimtmetį J. ir S. Nainiai dalijasi laimingo gyvenimo receptu, kurio ingredientai – kritiškas žvilgsnis į kasdienybę ir pagarba vienas kitam. / Nainių šeimos archyvo nuotr.

Dažnai žmonės šiais laikais, prisižiūrėję nuotraukų, filmukų socialiniuose tinkluose, susidaro klaidingą vaizdinį. Vyrai nori turėti labai gražią žmoną, kuri gražiai rengtųsi, gražiai kalbėtų... Jiems atrodo, kad toks gyvenimas su ja būtų lygus laimei. Tačiau ar tai įmanoma? Nėra pasaulyje tokios poros, kurioje abu visą laiką būtų idealiai gražūs ir harmoningai mąstantys. Kai supranti, kad gyvenant poroje bus visko ir  teks priimti mylimą žmogų su visais jo patiktukais ir nepatiktukais, tik tuomet kasdieniai iššūkiai taps lengviau įveikiami.

Gyvendami socialinių tinklų pasaulyje turime labai aiškiai atskirti, kad gyvenimas, rodomas ten, yra tik iliuzija arba siekiamybė. Realus gyvenimas yra visiškai kitoks. Bent jau aš į jį žiūriu be fantazijų ir nesitikiu, kad Simona dėl manęs darys tai, ko ji nenori arba dėl ko iš anksto nesusitarta. Tikrai neturiu tokių lūkesčių, o kai jų nėra, tai priimi savo partnerį tokį, koks jis yra. Galbūt tokia nuostata kaip tik ir kelia norą daryti tai, ko iš tavęs nesitikima? Kaip versti kitą daryti tai, ko jis nenori, kai pats savęs dažnai negali priversti. Tas neteisingas reikalavimas kažko iš kitų – ko jie nenori, negali ar nesugeba, manau, yra vienas neprotingiausių dalykų, siekiant harmoningų santykių poroje.

Kartais aš irgi neteisingai pasielgiu, bet prisiverčiu laiku atsipeikėti, pasikalbėti su savimi: „Jonai, juk tu ir pats nesi idealus, tai kodėl nori, kad kitas tavo atžvilgiu būtų idealus?“.

Tuomet stengiuosi keistis: kartais sutvarkau kambarius, pagaminu vakarienę, išskalbiu, netikėtai atvažiuoju pas Simoną į darbą, kad pasakyčiau jai ką nors malonaus. Arba tiesiog pabūčiau drauge.

Kai supranti, kad gyvenant poroje bus visko ir teks priimti mylimą žmogų su visais jo patiktukais ir nepatiktukais, tik tuomet kasdieniai iššūkiai taps lengviau įveikiami.

Švęsti tą dieną ar ne, manau, priklauso nuo žmonių. Vieniems ji bus didelė šventė – jie važiuos atostogų, dovanos dovanas ir pan. Kiti tą dieną praleis tyliai ir be pompastikos. Ir taip, ir kitaip yra gerai. Valentino diena galbūt yra puikus priminimas žmonėms, kaip galima išreikšti pozityvią emocinę būseną.

Įdomi detalė, kad per šią Šv. Valentino dieną kartu su atlikėja Jurga Šeduikyte pristatysime bendrą dainą „Nebijok“. Šios dainos pavadinimas tegul skamba kaip nuostata: nebijok išreikšti savo jausmų mylimam žmogui!

Kokių ritualų per dešimt metų buvimo kartu su Simona turime? Abu mėgstame keliauti. Buvo geras laikas, kai rašydavome vienas kitam popierinius laiškus. (Šį paprotį jau užmiršome, bet, manau, reikia jį atgaivinti.) Laiškuose gera išdėstyti mintis esant įvairiausių būsenų. Nuoskaudos, pyktis, nepasitikėjimas, skausmas, ilgesys – visas šias emocijas mes dažnai linkę kaupti savo viduje. Rašymas – puiki terapija net ir tuo atveju, jei žmogus to laiško niekada negaus. Minčių išsakymas popieriuje leidžia pačiam geriau suvokti, kaip jautiesi. Tai, ko gero, patvirtintų ir psichologai.

Dar, manau, kad pagrindinis mūsų santykių terapijos varikliukas yra... mūsų šuniukai. Turime juos tris, bet jei galėtume, laikytume dar daugiau – 13! (Juokiasi.) Jie myli mus besąlygiškai ir besąlygiškai yra mylimi. Jų gera bioenergija užkrečia. Dažnai, kai, grįžus namo, mus apipuola šuniukai, visi apsikabiname, išsibučiuojame ir jaučiamės be galo laimingi. Mums jie padeda ir santykiuose, ir visur kitur, kur reikia nusiraminimo, poilsio po darbų. Žodžiu, turime prabangą kasdien mėgautis smagia šuniukų terapija, kuri teigiamai veikia ir mūsų santykius.

Į ką atkreipti dėmesį ieškant žmogaus? Faktas, kad reikia klausyti širdies, bet užvis geriausia, kai širdis ir protas veikia viena kryptimi. Tai galioja ir renkantis gyvenimo kryptį. Tarkim, protas sako, kad reikia būti gydytoju, o širdis smarkiau ima plakti vos išgirdus muziką... Dažnai tą širdies impulsą nustumiame tolyn, įsiklausę į racionalaus mąstymo pranašumus. Todėl linkiu, kad priimant bet kokį sprendimą triumfuotų proto ir širdies dermė. Tuomet santuoka ar profesija ir po 20 metų bus teisingas jūsų pasirinkimas. Geriausia motyvacija man – mano tėvai, kurie kitąmet švęs savo auksines vestuves. Gal tokie geri pavyzdžiai iš tiesų persiduoda vaikams, kurie į santykius, šeimą irgi ima žiūrėti kitaip?

Santykiai – be galo sunkus ir įdomus darbas

Indra Marcinkevičienė, interjero dizainerė

Valentinas kiekvieną dieną – gera ir gili mintis. Manau, viskas iš esmės priklauso nuo poros pagarbos vienas kitam. Juk negali su tuo žmogumi švęsti tik vieną dieną per metus, o kitas – atsiprašant, į jį kojas valytis?! Santykiuose, mano galva, turi būti lygybė ir bendrystė. Tik tuomet gali tikėtis darnos. Nes jei vienas aukščiau, kitas žemiau?..

Kas mano Valentinas? Turiu jį vieną ir tą patį – savo vyrą Vilmantą. Ištekėjau 2001-aisiais, bet kartu esame jau nuo 1995-ųjų.

Išradingai: tris dukras užauginę menininkai I. ir V. Marcinkevičiai šiandien žengia į antros jaunystės etapą, kurį nori nugyventi linksmai. / Marcinkevičių šeimos archyvo nuotr.

Drugeliai pilve, susižavėjimas yra viena, o poros tarpusavio santykiai – absoliučiai kas kita. Tai be galo sunkus ir įdomus darbas. Kartais tame darbe vienas būna nuolankesnis už kitą. Man nuolankumas yra liga (gal aš klystu?). Nuolankus žmogus labai dažnai pralaimi, ypač jei tai yra moteris. Todėl santykiuose, manau, turėtų būti lygybė – ir visai nesvarbu, kas šeimoje uždirba pinigus. Nes moters darbas auginti vaikus irgi yra nepaprastai sunkus, atsakingas.

Norite recepto, kaip ilgus metus išlaikyti meilę tam pačiam žmogui? Laikyti reikia tik tuo atveju, jei jis to vertas. Jei ne – geriau išsiskirti laiku ir nebesikankinti. Nes jei didžiąją dalį gyvenimo praleidi konfliktuodamas – kam save žaloti?

Norite recepto, kaip ilgus metus išlaikyti meilę tam pačiam žmogui? Laikyti reikia tik tuo atveju, jei jis to vertas.

Nenusibosti vienas kitam įmanoma tik tuomet, jei nuolat savo antrąją pusę kažkuo sudomini, nustebini. Nuobodulys žudo santykius. Kartais ir iš gero gyvenimo žmonės tampa daržovėmis – pasidaro absoliučiai nebeįdomūs vieni kitiems. Todėl mus su Vilmantu gelbsti begalinis  smalsumas, o kartais net ir tokios smagios intrigėlės šeimoje, kurios santykiams yra visai nekenksmingos, bet įneša į juos šiek tiek žavesio. Protingas, subtilus flirtas (ir nebūtinai su savo sutuoktiniu), aišku, neperžengiant ribų, pas mus irgi toleruojamas. Tačiau čia tik mano nuomonė. Aš taip gyvenu. Vilmantas dėl to ant manęs nepyksta. Kaip ir aš ant jo.

Kažkokių tradicijų, kur būtume tik dviese, galbūt nesame sukūrę. Mums be galo svarbi visų šeimos narių bendrystė. Užauginome tris dukras, šiuo metu jos visos gyvena užsienyje. Dvi – Prancūzijoje, viena – Londone. Iš pradžių, tiesą sakant, labai bijojau to tuščio lizdo, nes prie mažosios buvau be galo prisirišusi. Tačiau, kai tai įvyko, pasirodė, kad nieko baisaus (juokiasi): abu toliau sukamės darbuose ir smagiuose draugų vakarėliuose. Tarsi būtų antra jaunystė. Kai draugai klausia – na, kaip? – juokiuosi, kad jaučiuosi tarsi nuo grandinės nutrūkusi: gerai tik, kad Vilmantas šalia. Nemoku surimtėti, bet gal ir gerai?

Ar Šv. Valentino dieną švenčia tik jaunimas? Kodėl? Aš, tarkim, kasmet tą dieną iš Vilmanto gaunu gėlių. Kai dukros dar gyveno su mumis – irgi gaudavo. Šioje srityje jis labai galantiškas ir atsakingas. Aš? Aišku, kad būna ir šventiniai pietūs, ir vakarienė, ir šampanas. Jei jau yra šventė, tai reikia ją švęsti, kol dar norisi.

Ko palinkėčiau jaunimui, ieškančiam savojo Valentino? Tik žiūrėkite, kad jus gerbtų! Jei nėra pagarbos – tik aš aš aš ir telefonas su asmenukėmis, bėkite nuo tokio ar tokios kuo toliau. Būkite gudrios (ir gudrūs) – atpažinkite narcizus laiku!

Meilę turi prasirgti su visomis temperatūromis

Merūnas Vitulskis, operos solistas

Jau 20 metų duodamas interviu visiems kartoju: žmonės, nešvęskite pavienių švenčių, o švęskite gyvenimą ir meilę kasdien! To paties mokome ir savo vaikus: jeigu myli – tai ir pasakai, jeigu nori apsikabinti – tai ir darai. Ne rytoj, ne atidėliodamas iki kažkokios šventės, bet dabar.

Savo šeimą juokais vadiname glaustukų šeima, nes labai mėgstame apsikabinti, pasiglaustyti ir tai darome be jokių progų.

Pozicija: operos solisto M. Vitulskio šeimoje galioja tradicija: jeigu myli – tai ir pasakai, jeigu nori pabučiuoti – tai ir padarai. / A. Karlo nuotr.

Su Erika mes jau 20 metų kartu. Nors draugystės pradžioje buvo visko… Mane augino trys moterys, kurios norėjo savo vaikui paties geriausio, todėl saugojo nuo visko, kas, jų supratimu, kėlė pavojų. Juk tarp moterų (kaip ir tarp vyrų) pasitaiko medžiotojų, kurios (kurie) nori naudos tiktai sau. Tačiau aš visada pasiklioviau intuicija: maniau, jei jau sutiksiu savo gyvenimo meilę, iškart pajusiu, kad tai ji! Taip ir atsitiko. Kas man pakuždėjo, kad Erika – ta tikroji? Pirmiausia, širdis. Dar mano dabar jau amžinatilsį mama sakydavo, kad kai meilė ateina – jau nebepasirinksi: turi ją prasirgti su visomis temperatūromis, ašaromis.

Man Erika nuo pat pradžių pasirodė kitokia – labai rimta ir kartu labai aistringa gyvenimui moteris, turinti prabangą visada būti savimi, su visais bendrauti atviromis kortomis ir už tai tiek aš, tiek ir mūsų bendri draugai ją labai gerbiame. Kai ją pamačiau, iš karto bandžiau įsivaizduoti, kaip ji atrodytų su mano vaikais. Gal nevyriškas požiūris? Tačiau juk mane augino moterys! (Juokiasi.) Jau tada žinojau, kad meilė nebūna vien plazdantys drugeliai: kad ji turi ir savo skirtingų etapų, savo augimą. Kai ateina branda, nori, kad šalia būtų žmogus, su kuriuo  smagu užmigti ir atsikelti ryte, gerti arbatą, laikyti jį už rankos. Gal skamba per daug romantiškai, bet iš tiesų, kai toks žmogus šalia, daugiau, atrodo, nieko ir nereikia.

Santykiams? Aišku, kad reikia pastangų. Mūsų poroje yra taip: kai vienas suklumpa, kitas jį timptelėja už pakarpos, o paskui – atvirkščiai. Taip ir laikomės, tiksliau, laikome vienas kitą, nes tų suklupimų būna visokių: ir karjeroje, ir santykiuose, ir auklėjant vaikus, ir kitur. Todėl, kai šalia kažkas tave palaiko, jautiesi daug stipriau. Tiek Erika gali už manęs kaip už sienos stovėti, tiek ir aš už jos.

Mūsų poroje yra taip: kai vienas suklumpa, kitas jį timptelėja už pakarpos, o paskui – atvirkščiai. Taip ir laikomės, tiksliau, laikome vienas kitą.

Ar poros santykiams svarbios tradicijos? Net nežinau, ar tai, ką mes darome kasdien, yra tradicijos (šypsosi). Mes su Erika keliamės kartu, dirbame kartu, vaikus prižiūrime kartu ir, tiesą sakant, retai kada būname atskirai. Gal tik dabar, kai po pandemijos pagaliau pajudėjo mano tarptautinių gastrolių reikalai, jau atsiranda ir išsiskyrimo, ilgesio (kad ne kartu) akimirkų. Abu suprantame, kad taip turi būti, nes juk… kada, jei ne dabar?! Sulaukus 40-ies imi skubėti įgyvendinti svajones, planus. Laikas greitai bėga.

Ar Šv. Valentino diena – tik vaikams? Visada sakiau, kad ji nelietuviška, svetima, kaip ir visi tie helovinai. Šįmet pagalvojau, kad lietuvių tauta linkusi labiau liūdėti. Natūralu: ilgą laiką buvome skriaudžiami, perduodami iš rankų į rankas, tad vėl iš naujo atrasti savo identitetą buvo ir tebėra gana sudėtinga. Kur link suku? Kad mums labai trūksta linksmų švenčių, todėl kuo jų bus daugiau (kad ir nelietuviškų, bet linksmų), tuo, manau, geriau. Neseniai buvau Šveicarijoje, tai ten Užgavėnės su visuotiniais karnavalais, kaukėmis, fejerverkais tęsiasi visą savaitę ir visas miestas tuo gyvena. Todėl šįmet po ilgos pertraukos Erikai pasakiau: prašau pasiruošti šventinę suknelę, aukštakulnius – per Šv. Valentiną eisime vakarienės! Žmona buvo šokiruota (kvatojasi).

Kaip atrasti tobulą antrą pusę? Nereikia ieškoti lovos partnerio. Visų pirma, tai turi būti žmogus, kuris jums būtų labai geras draugas. Su kuriuo galėtumėte ir paverkti, ir būti suplyšusiomis kojinėmis, ir toks, kuriam nelabai sekasi... Tai turi būti žmogus, kuris kvėpuotų su jumis kartu. Viskas! Tiesa, dar venkite vienadienių nuotykių, nes savęs barstymas nieko gero neduoda.

Paklaustas apie daugeliu netikėtą amplua socialiniame tinkle „Threads“, Šveicarijoje viešintis operos solistas iš pradžių nedaugžodžiavo.

„Kad nėra ką pasakoti – blevyzgos, laisva mintis ir stilius „atlaikyk“, – sakė Merūnas.

Savo paskyroje jis nevengia pasišaipyti ir pats iš savęs. Anot M. Vitulskio, „Threads“ tam puikiai tinka, nes socialinio tinklo auditorija neieško rimtų diskusijų, tiesiog linksminasi, nepaisydama įvaizdžio suformuotų rėmų.

M. Vitulskio „Threads“ ekrano nuotrauka.

„Turbūt ieškojau laisvesnės kalbos, raiškos ir vietos, kur visi supranta žaidimo taisykles“, – sakė Merūnas.

Atlikėjas minėjo kolegos dainininko Vaido Baumilos žodžius. Jis „Threads“ prilygino terapeutui – čia niekas neįžeis, nesumenkins.

„Man tai patinka, nes čia įgauni laisvę. Be to, tai lavina mintį ir sąmojį, reakciją, įžvalgą ir vidinį humoro jausmą be ribų“, – kalbėjo Merūnas.

M. Vitulskio „Threads“ ekrano nuotrauka.

Anot jo, aktyvus įsijungimas į „Threads“ įvyko be išankstinių planų.

„Ranką prie širdies pridėjus – atradimas įvyko netyčia, kaip ir ten esančios bendruomenės palankumas“, – atviravo tenoras.

M. Vitulskis džiaugėsi, kad naujoje platformoje gali atskleisti visas savo asmenybės spalvas.

„Kažkokiu būdu prisiminiau, kad aš visai nenuobodus“, – juokėsi solistas.

Įrodymas, kad Merūnas niekada nebuvo nuobodus – trylikos metų senumo LNK archyviniai kadrai iš laidos „Žvaigždžių duetai“.

Visai neseniai Merūnas net pusantro mėnesio praleido Dublino teatre. Tiesa, išvyka į Dubliną iš tiesų buvo numatyta daug anksčiau.

„Jau labai seniai turėjau kontraktą Airijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tačiau dėl pandemijos viskas į priekį pasistūmė net per 2-3 metus. Tai visada yra didžiulė atsakomybė – išgyveni, kad teisingai ir gražiai atstovautum savo šalį“, – pasakojo jis apie iššūkius svetur.

 Prie mano akių į policijos mašiną įmetė degančią dėžę.

Tiesa, ši išvyka buvo pažymėta ir nekasdienių įvykių – neabejotina, kad patirtis Dubline Merūno atmintyje išliks dar ilgam... Žinomas vyras prisiminė, kad antrojo spektaklio metu teatre iš niekur atsirado tiek dūmų, jog visiems kilo tik vienintelė mintis – pastatas dega!  „Aplink teatrą tvyrojo ramybė, tačiau, kai iš jo išėjome, prie mano akių į policijos mašiną įmetė degančią dėžę…“ – šokiruojančius įvykius nupasakojo Merūnas.

Per visą šį laiką, kol dirbo Dubline, M. Vitulskis pripažino nė karto negrįžęs namo atgal į Lietuvą. Su tuo susitaikyti ypač sunku buvo Merūno vaikams – dviem sūnums. Kaip prisiminė tenoras, išvydę jį oro uoste, vaikai iš laimės net virpėjo!

TV3 nuotr. 

„Aš nesu išimtis – daug lietuvių keliauja, ir net ilgesniam laikui. Taip pat daug tėvų svetur dirba. Tačiau, kai po dviejų metų, praleistų šeimos kupole, kuriame – meilė ir taika – staiga „paukšt“, ir tėtis kažkur išskrenda… Atrodo, kad vaikams apie tai pasakoji, ir tuos du mėnesius juos tam ruoši. Tačiau, nepaisant to, vaikai pirmą kartą reagavo taip jautriai“, – pasakojo M. Vitulskis.

O štai grįžus namo, žinomą vyrą netrukus pasivijo ir linksmos vaikų išdaigos. „Mano vaikai mokykloje viską maino – pas juos ten yra rinka. Neseniai mokytoja paklausė, ar iš mūsų namų nedingo kristalai arba deimantai? Kadangi keliaudami po užsienį mūsų vaikai labai mėgsta rinkti mineralus, tokių dalykų turi. O kai galiausiai mokytoja atsiuntė nuotrauką, paaiškėjo, kad vaikas vieną iš jų buvo išsimainęs į hotdogą ir čipsų pakelį…“ – juokėsi Merūnas.

Kad vaikai turės verslininkų gyslelę, M. Vitulskis teigė pastebėjęs dar tuomet, kai vienam sūnui buvo treji. O kaip yra su gero elgesio taisyklėmis? Ar Merūno vaikai linkę meluoti?

TV3 nuotr. 

„Visuomet stengiuosi pastatyti juos prieš faktą – labai greitai, aiškiai, čia ir dabar, kad nieko net ir nebandytų. Sakau, kad tėtis viską žino, o tada pasakau pasižiūrėti man į akis, nes aš viską matau“, – pasakojo Merūnas ir juokėsi pridėdamas, kad sūnums nuolatos kyla klausimas, kaip tėtis tą sugeba.

Dar daugiau linksmų Merūno vaikų istorijų ir neįtikėtini nutikimai Dubline – jau šį vakarą laidoje „Gero vakaro šou“  19.30 val. per TV3. 

Tiesa, žaidimas šią porą vienam vakarui išskirs. Erika papildys M. Katlerio, o Merūnas – V. Mikaičio komandas. Tačiau kam pavyks išplėšti pergalę?

Laidos metu Merūnas taip pat pristatys ir savo naują koncertinį turą, kuriam daugumą dainų yra parašęs pats.

„Tikras stebuklas, kad savo kūrybos kūrinius visgi ryžausi paleisti į laisvę. Niekuomet negalvojau, kad tai bus taip intymu… Bijau žmonių kritikos – kiek nejauku, kaip jie visa tai įvertins. Tai – didžiausias siurprizas“, – apie laukiančius koncertus kalbės Merūnas.

Žinomas vyras pridės, kad viena svarbiausių jo klausytojų visuomet yra žmona. Vis dėlto ne visus kūrinius Erika iškart įvertina puikiai – anot Merūno, iš mylimosios tenka išgirsti ir kritikos. „Į koncertus nueiti tikrai verta – kadangi gerai iškritikavau, mes labai gerai viską pataisėme“, – juoksis E. Vitulskienė.

O kaip Erika į Merūno kūrinius reaguoja tada, kai jai jie išties patinka? „Tuomet ašaroja jos akys. Tai – gražiausias įvertinimas“, – su šypsena veide atskleis M. Vitulskis.

Kaip įprasta, laidoje žiūrovai apie garsius žmones išgirs ir tokių faktų, kurių jie niekuomet anksčiau nėra minėję. Štai M. Katleris prisipažins praeityje turėjęs nelabai išradingą „katerio“ pravardę, o E. Vitulskienė mokykloje buvo vadinta kaip karingoji princesė Ksena!

Tikras stebuklas, kad savo kūrybos kūrinius visgi ryžausi paleisti į laisvę.

Tuo tarpu V. Mikaitis viešai pripažins savo meilę puikiai žinomam Lietuvos šokių kolektyvui, apsilankiusiam žaidime. Dažnai su Lietuvos estrados princu Ryčiu Cicinu koncertuojančių „Rokada“ šokėjų pasirodymas taip užburs kapitoną, kad šiam neliks nieko kito, kaip tik prisipažinti: „Pildysiu paraišką įtraukti „Rokadą“ į Lietuvos UNESCO paveldą.

Tai yra fantastika! Aš jus myliu“, – sakys V. Mikaitis ir sulauks šilto vienos iš šokėjų apsikabinimo.

Laidoje neliks nepastebėta ir nauja Merūno šukuosena – vyras žaidime pasirodys su kur kas ilgesniais plaukais nei esame įpratę jį matyti. A. Žiurauskas neslėps, kad žinomam dainininkui tikrai pasisekė, o M. Katleris pridės, kad Merūno plaukų linija matyt nesikeičia nuo „Kelias į žvaigždes“ laikų.

Paskatintas Erikos, Merūnas atskleis tikrąją priežastį, kodėl jo šukuosena pasikeitė. Pasirodo, kad viskas... dėl kontrakto! „Nėra taip, kad nusprendžiau pasileisti plaukus (juokiasi). Prašymas – užsiauginti kuo įmanoma ilgesnius plaukus…“ – paaiškins jis.

Savo antrąją pusę žaidime į pagalbą pasitelks ir M. Katleris. Kai su E. Vitulskiene pasirinks klausimą apie madą, komandos kapitonas prisimins vieną istoriją, kurią jam papasakojo itin mada besidominti sužadėtinė Aistė Kabašinskaitė.

Tiesa, M. Katleris ne visas detales prisimins tiksliai… „Man tai pasakojo Aistė. Bus įdomu, ar esu geras klausytojas!“ – sakys jis, o ar mylimosios istorija padės atsakyti teisingai, pamatysime laidoje.

Kodėl A. Žiurauskas iškilmingai praneš, kad šio šeštadienio žaidime gims istorija? Kodėl Vitulskiams po šio vakaro žaidimo gali prireikti pasirodyti jau kitoje TV3 laidoje? Visi atsakymai – šiandien.

Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val. per TV3.

Dainininkas Merūnas Vitulskis nesupranta, kodėl jam valdžia nori pakelti mokesčius.

„Tu tą darbo vietą pats sau sukuri autoritetu, uždirbtu per laiką. Stengiesi ir pavyzdį ateitiems kartoms rodyti. Privalai palaikyti tą formą, jei mesiesi į kitą pusę, tarkim, jei dirbti pavėžėju, tai nesėdėsi takse ir nedainuosi, tam, kad palaikytum formą“, – teigė dainininkas.

Nelinksma ne tik žinomiems atlikėjams, bet ir Merūno paminėtiems pavežėjams. Ne vienerius metus vežantis Vainius Vasauskas tikina, kad eurai jam iš dangaus nekrenta, be to ir darbo įrankis – naujas, tvarkingas automobilis – pirktas už paties sunkiai uždirbtus pinigus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sumažės mano pajamos, reikės dirbti daugiau, kad pajamų būtų tiek pat. O keleiviai kažin ar pasiruošę mokėti daugiau“, – sakė pavežėjas Vainius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad mokesčių reforma kirs tik labai daug uždirbantiems.

„Didesni pokyčiai palies tuos, kurie turi aukštesnes pajamas. Tie asmenys, kurie mokėtų pilną tarifą po mokesčių reformos, tai yra tie, kurie uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus. Tokių asmenų vidutinės pajamos pagal statistiką per metus 117 tūkst. eurų“, – kalbėjo ministrė.

Esą didžioji daugumai savarankiškai dirbančių pokyčių nė nepajus.

„90 proc. iš jų deklaruoja turintys pajamų iki 15 tūkst. per metus. Tokių asmenų reforma neliečia“, – sakė ministrė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkerta, kad klius visiems savarankiškai dirbantiems.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas skaičiuoja mokestinę naštą, užgulsiančią nedaug pelno gaunantį individualistą.

„Jeigu gaunama 1 tūkst. per mėnesį, apmokesdinimas padidės 10 proc. Tai yra plius 200 eurų per metus“, – teigė kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas.

Advokatai sukūrė skaičiuoklę, pagal kurią 2 tūkst. pajamas per mėnesį gaunantis individualistas dabar sumoka 1 tūkst. mažiau, nei po reformos. Tokiam savarankiškai dirbančiam asmeniui mėnesinės įplaukos sumažėtų 90 eurų. Anot kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo, jei mokesčius individualiai dirbantiems valdžia vis tiek padidins, paprasčiausiai išplis šešėlis.

„Yra nemažai dirbančių užsieniečių, kurie iš vis nemoka jokių mokesčių. Pakėlus mokestinę naštą mums, kurie mokam, nemaža dalis galbūt pasitrauks iš veiklos, o juos pakeis atvykę iš užsienio, kurie iš vis nemoka mokesčių“, – sakė kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas.

Tačiau finansų ministrė atkerta, kad su šešėliu kovojama kitaip, o reforma vykdoma tam, kad būtų mažinama mokesčių nelygybė.

„Kitas būdas mažinti šešėlį – tiesiog padaryti visus mokesčius nulinius. Tuomet ir šešėlis bus nulinis. Bet valstybė tokiu atveju negalėtų funkcionuoti“, – teigė G. Skaistė.

Atsiranda didesnė paskatos atsirasti šešėliui.

Vis dėlto buhalteriai įsitikinę – atsieti šešėlio ir mokesčių didinimo negalima.

„Atsiranda didesnė paskatos atsirasti šešėliui“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.

Pasak D. Čibirienės, valdžios deklaruojamos mokesčių lygybės siūlomomis priemonės nepavyks pasiekti.

„Pirmoji paskata, kad tą lygybę turėtume, tai reikia padaryti didelę vidutinę klasę, kuri gauna pakankamai orias pajamas ir į ją lygiuotis. O ne lygiuotis į mažas pajamas gaunančius ir sunkiai gyvenančius gyventojus“, – teigė D. Čibirienė.

Mokesčių reforma vasarą bus aptarinėjama komitetų kabinetuose, o rudenį atkeliaus ir į posėdžių salę.

Bet ar santuoka vis dar apsimoka? Savo skaudžiomis istorijomis atvirai dalinosi būrys pašnekovų. Štai Merūnas Vitulskis prisiminė artimiausių šeimos moterų auksinį patarimą – žmona turi būti geriausia draugė, nuodėmių išklausytoja, bet jokiu būdu ne meilužė. Nors žinomas atlikėjas neslepia – artimi santykiai santuokoje yra labai svarbūs.

„Neslėpkime, kad meilės reikalai poroje yra svarbus pagrindas. Kai kurie ezoterikai sako, kad net pats svarbiausias aspektas, o aš su tuo negaliu nesutikti. Tačiau, taip, tavo antroji pusė turi būti visų pirma draugė, kad grįžus namo išsikalbėtum, papasakotum, kaip praėjo tavo diena, dėl ko pyksti. Ji turi išklausyti ir patarti“, – dalinosi atlikėjas.

Žinoma pora neslepia – santykių pradžioje juos stengėsi išskirti visi. Ir aplinka, ir Merūno šeima.

„Tuo metu aš formavausi kaip žmogus, tik baigiau vidurinę, tai buvo mano gyvenimo startas. Ir iš visų pusių, net nekalbu apie Merūno šeimą, visi mus bandė išskirti – tiek mokykla, tiek žmonės gatvėje, tiek žiniasklaida. Kartojo, kad aš negraži, stora, netinku Merūnui“, – dramatišką santykių pradžią prisiminė Erika Vitulskienė.

Erika Vitulskienė./ LNK nuotr. 

Laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės paklausta, kaip tuo metu ji išgyveno šį laikotarpį, Erika Vitulskienė atvira: „Pradžia buvo labai sunki, nes visi primindavo, kad aš Merūnui netinku. Jaučiausi labai blogai, nes visur patyriau spaudimą. Visiems viską reikėjo patarti, nes gi Merūnas labai fainas, o aš va visiškai prasta. Ir būdama 19-os metų palūžau, susirgau depresija“.

 M. Vitulskis pripažino kad jis buvo priverstas rinktis – arba šeima, arba Erika. „Ir aš padariau pasirinkimą“, – atvirai sakė jis.

Tad kokį patarimą dabar abu sakytų kitoms poroms? Anot žinomo dainininko, pora turi išsiaiškinti, ar jiedu išties eis ilgu santuokos keliu kartu. O Erika turi patarimą anyta. „Aš patarsiu anytoms, būkit geros, priimkite marčias. Ypač, kad  to spaudimo ir taip daug. Priimkite, bandykite įžvelgti gerąją pusę“, – sakė E. Vitulskienė.

Kita laidos pašnekovė neslėpė, kad už išsaugotą santuoką yra dėkinga meilužei. Ir sako: jei vyras per pirmą pasimatymą nemoka už kavą, su juo – ne pakeliui.

Šitoje situacijoje nenorėjau likti kalta, pasvajodavau, kad vyras susirastų meilužę. Žinote, kiek moterų to nori?

„Aš irgi norėjau nurauti plaukus, kai sužinojau, kad vyras turi kitą moterį. Visko buvo – suveikė natūralūs pirminiai instinktai. Bet tas visas procesas davė man labai daug. Santuokoje nebuvau visiškai laiminga, pavargusi nuo darbų, šeimos. Tada pagalvojau, kad reikia skirtis, bet šitoje situacijoje nenorėjau likti kalta, pasvajodavau, kad vyras susirastų meilužę. Žinote, kiek moterų to nori? Labai daug. Ir mano noras išsipildė“, – dalinosi konsultuojamojo ugdymo specialistė Milda Sabienė. Dabar moteris meilužei yra dėkinga už išsaugotą santuoką.

Psichologas Tomas Lagūnavičius negailėjo kritikos tiek jauniems, tiek vyresniems. Ir sako, kad santuoka šiais laikais iš viso nebeapsimoka. „Jaunos merginos nuo šešiolikos metų turi tiek pasiūlymų, kad jos gali rinktis bet ką. Paskui populiarumas pradeda kristi, tada pradeda tik apie 50-metį galvoti, kad nori šeimos. O vyrai gali pasireikšti žymiai vėliau, nes jie ir taip viską gauna kone už dyką. Ir tai radikaliai keičia nuotakų rinką – nebėra norinčių tuoktis, nei moterų, nei vyrų. Jaunoms moterims nereikia tuoktis, nes jos turi viską, o vyresni vyrai irgi nenori vesti, nes jie visas gauna ir taip“, – sakė psichologas.

Tomas Lagūnavičius./ LNK nuotr. 

Anot jo, poros šiais laikais skiriasi, nes turi ne tik labai skirtingas jaunystės patirtis, išsilavinimą, darbus, bet ir galvoja, kad atėję į šeimą visada viskas bus gražu.

Poros tiki, kad visada namai švytės, niekas negadins oro, visi bus kvepiantys visą dieną. Ir tada keliam sau tragiškus lūkesčius, kai visi privalo būti tobuli, o jei tik kažkas ne taip, metame lauk.

„Poros tiki, kad visada namai švytės, niekas negadins oro, visi bus kvepiantys visą dieną. Ir tada keliam sau tragiškus lūkesčius, kai visi privalo būti tobuli, o jei tik kažkas ne taip, metame lauk“, – dalijosi T. Lagūnavičius.

Apie griuvusią santuoką kalbėjo ir atlikėja Vasha. Nuo greitų sprendimų jos neišgelbėjo net ir aplinkos gąsdinimai, kad jos antroji pusė nėra jai tinkama. Taip pat – dramatiška fotografės Annos Moon istorija – kartu su egiptiečiu gyvenimą kurti pradėjusi ir vaiko susilaukusi moteris patyrė smurtą, agresiją ir ilgą laiką per prievartą buvo laikoma uždaryta.

Dramatiškų santykių istorijos – ketvirtadienio vakarą, 20 valandą, laidoje „Bučiuoju, Rūta“ per LNK.

„Pastebime, kad kiekvienais metais dalyviai „tirščiau“ talentingi. Jeigu ankstesniais metais iš šimto išrenki dešimt, tai šiemet su Rosita Čivilyte turėjome vargą, kai reikėjo tiems, kurie tikrai tiktų į „Lietuvos balsą“, pasakyti „ne“, nes nebuvo vietų“, – pasakojo „Lietuvos balso“ prodiuseris Gediminas Jaunius.

Pirmoji vieta „Lietuvos balse“ – svarbus, bet ne vienintelis pasiekimas. Nei „Žemaitukai“, nei „2 Donatai“, nei Monika Linkytė netapo nugalėtojais, tačiau  jų karjera šovė į viršų.

Tai geras postūmis, kuris kaip paukštelį išmeta į viršų, ir tiek, kiek jis tais sparnais plasnos, tokią karjerą ir turės.

„Tikrai pastebime, kad ne tik tie, kurie laimi, padaro sėkmingas karjeras, atsispirdami nuo „Lietuvos balso“. Neteisinga būtų susireikšminti tvirtinant, kad „Lietuvos balsas“ išgelbėjo dainininko gyvenimą. Tai geras postūmis, kuris kaip paukštelį išmeta į viršų, ir tiek, kiek jis tais sparnais plasnos, tokią karjerą ir turės. Tai priklauso ne tik nuo talento, atpažįstamumo, bet ir nuo kūrybos, pastangų“, – tvirtino G. Jaunius.

Julija Jegorova. / LNK nuotr. 

Pirmojo „Lietuvos balso“ nugalėtoja Julija Jegorova atskleidė, kas jai trukdė siekti karjeros. „Norėjau būti fiziškai stipri, kad šokdama nepavargčiau, o dainuoti ir šokti yra didelis darbas. Mačiau, kad didesnis svoris man kišo koją patekti į televiziją, nes galbūt nesu pakankami graži tam formatui. Nuo darbo tempo svoris pats ėmė kristi, tik dabar supratau, kad reikia ir sportuoti, kad būčiau ne tik liekna, bet ir stipri“, – apie kūno pokyčius kalbėjo Julija.

Kai matai, kad tavo mokiniai, kurie ir neužėmė pirmos vietos, skamba radijo stotyse, jie mylimi žmonių, supranti, kad pataikei ten, kur reikėjo.

Laidoje dalyvavo ir Merūnas Vitulskis, pirmųjų trijų sezonų „Lietuvos balso“ mokytojas. „Jaučiu sentimentus šiam projektui, nes širdies buvo įdėta labai daug. O kai matai, kad tavo mokiniai, kurie ir neužėmė pirmos vietos, skamba radijo stotyse, jie mylimi žmonių, supranti, kad pataikei ten, kur reikėjo. Dirbant „Lietuvos balse“ atsakomybė buvo labai didelė ir aš dirbdamas su savo mokiniais bijodavau padaryti klaidų“, – prisipažino Merūnas.

M. Vitulskio karjeros pradžia buvo kur kas sunkesnė nei „Lietuvos balso“ dalyviams. Jis savo muzikinį kelią pradėjo kitame LNK šou „Kelias į žvaigždes“, į kurį, juokaujama, atvyko tiesiai iš statybų. „Tiesa, reikėjo dar nusimaudyti, – kaip visada geros nuotaikos nestokojo Merūnas. – Tuomet studijavau, reikėjo pinigų, todėl įsidarbinau statybose pagalbiniu darbuotoju, paskui pakvietė klinkerį mūryti, tada dar naktimis važiuodavau parketo šlifuoti prekybos centre, ir „Senukuose“ perpylinėdavau cementą iš plyšusių maišų į naujus. Dirbdavau cemento dulkių debesy, kurio dalį sukvėpuodavau ir savaitės pabaigoje viskas taip susicementavo plaučiuose, kad pradėjau kosėti krauju. Supratau, kad šitie darbai man ne pakeliui, reikia stabdyti arklius. Man krito svoris, kursiokai ir draugai ėmė sakyti, kad esu į žmogų nepanašus. Jie užpildė anketą dalyvauti šou „Kelias į žvaigždes“, draugai sumetė po penkis litus pragyvenimui ir kelionei, kad vykčiau į atranką. O laukdamas kito turo Vilniuje, nakvojau Gedimino kalno papėdėje lauke“, – savo karjeros pradžią prisiminė žinomas atlikėjas.

Visa tai –  laidoje „KK2 penktadienis“, 19.30 val. per LNK.

Žinoma moteris pripažino namuose gaminanti itin retai – dažniau maisto gamybą į savo rankas perima M. Vitulskis. Tiesa, kartais staigmenų virtuvėje pasitaiko ir Merūnui.

„Mūsų namuose gamina Merūnas. Kai vieną kartą jis pasakė, kad keps tortą, jis atsivertė receptų knygą, kur prie patiekalų žvaigždutėmis įvertintas kiekvieno recepto sunkumas. Merūnas išsirinko tortą pažymėtą penkiomis žvaigždutėmis. Tortą sudarė morengas, keksas, grietinėlė ir daugybė kitų sluoksnių. Merūnas tą tortą gamino apie 5 valandas. Rezultatas buvo toks, kad ne tik visas tortas, bet ir šaldytuvas tekėjo per kraštus. O Merūnas rėkė ir nervinosi nesuprasdamas, kodėl taip gavosi“, – juoko nesulaikydama pasakojo E. Vitulskienė.

O štai pati Erika labiausiai mėgsta maitintis sveikai – jai svarbu, kokios kokybės maistas atkeliauja ant šeimos stalo, todėl dažnai renkasi ekologiškus produktus.

„Ekologiško produkto skonis, kvapas, spalva ir struktūra kardinaliai išsiskiria. Aš labai žiūriu ką, kur ir kaip perku. O jeigu produktų pavyksta nusipirkti kaime pas kokią močiutę, aš visuomet labai džiaugiuosi ir apsiperku dideliais kiekiais“, – pasakojo Erika.

Laidoje žinoma moteris atskleis ir savo mėgstamiausią patiekalą, kurį galėtų valgyti kasdien. „Jeigu galėčiau, tai, tikriausiai, visą gyvenimą valgyčiau salotas. Joms turiu kažkokią nenormalią aistrą. Visos daržovės – burokėliai, ridikėliai, nauji salotų deriniai man yra labai skanūs. Galiu valgyti įvairių spalvų salotas“, – sakė ji.

Taip pat šeima turi ir vieną savaitgalio tradiciją, kuriam nė vienas narys negali atsispirti. „Namuose turime vieną, 100 metų nesikeičiančią tradiciją – sekmadienio rytais valgyti blynus arba keksiukus. Kartais gaminame blynus, kartais varškės keksiukus, kurie yra be miltų. Esu ištobulinusi greitą jų pagaminimo būdą“, – apie namų tradicijas kalbėjo E. Vitulskienė.

Laida „Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais, 10 val.  per TV3.

M. Vitulskis TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ lankėsi jau ne vieną kartą – tiek su savo žmona Erika Vitulskiene, tiek ir su savo niekuomet žodžio kišenėje neieškančiais, tūkstančius prajuokinti gebančiais vaikais. Tačiau kas kartą atvykęs pasipasakoti, kuo gyvena šiuo metu, žinomas vyras vis geba nustebinti. Ne išimtis ir šis kartas, kai Merūnas ne tik laidos vedėjus, bet ir žiūrovus privers šluostytis juoko ašaras pasakodamas apie pernelyg ilgai užsitęsusias namo statybas bei atvejį, kai buvo priverstas mokytis šokti.

Žinomas vyras atskleis su savimi dabar galintis pabūti kiek daugiau, nes nuolat keliauja į sklypą, kuriame jau kurį laiką statomas naujas šeimos namas. Tiesa, statybos užtruko kur kas ilgiau nei buvo planuota. „Erikai sakiau, kad per kokius devynis mėnesius viskas užaugs. Bet išėjo 3,5  metų…“ – sakys jis pridurdamas, kad šią vasarą namo statybos pagaliau turėtų pasiekti finišą.

Šiandien Merūną daugelis pavadintų viena ryškiausių Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždžių. O kuo paauglystėje jis žavėjosi pats?

„Tuo metu, kai man buvo 11 ar 12 metų, man didžiausia žvaigždė buvo Gintarė Karaliūnaitė – jos netgi prašiau parašo. Jos šokėjos irgi buvo labai gražios“, – juoksis M. Vitulskis.

Tai laidos vedėjui Justinui Jankevičiui netrukus primins istoriją apie vieną itin garsų Lietuvos dainininką. Pasirodo, kad kartą Justino sesę į pasimatymą nusprendė nusivesti vienas labiausiai šalyje moterų mylimų atlikėjų. Tačiau įdomiausia, anot J. Jankevičiaus, kad to jis niekuomet nėra pasakojęs net ir pačiam dainininkui, nors jų keliai pastaruoju metu susikerta ypač dažnai.

Savo ruožtu Merūnas pripažins anksčiau itin mėgęs ir įvairias šokiais garsėjusias Lietuvos muzikines grupes. Visgi pats jis nuo šokių scenoje susilaiko, nes kartas, kai dalyvavo šokių projekte, jam kaip reikiant apkarto. „Buvo labai blogai… Mano partnerė verkdavo – aš buvau toks nelankstus“, – atviraus besijuokdamas Merūnas.

Iš šių laikų jam ypač įsiminė didelius skausmus kėlusi avalynė. Tą patvirtins ir pats kadaise šokių projekte dalyvavęs J. Jankevičius. „Kai ateini iš civilių pasaulio, jie tau parodo, kas yra latino šokių batai. Tai – aukštakulniai, kuriuos avėti skauda du kartus. O svarbiausia, kad prakaituoti pradedi dar juos rišdamasis. Žiūri į savo partnerę, o ji lyg su tokia išraiška: „Kada tu baigsi prakaituoti?“ O tu nebaigi – kaip ateini prakaituodamas, taip ir išeini lygiai taip pat prakaituodamas. Tai – siaubinga“, – sakys jis.

Laida „Gero vakaro šou“ – trečiadieniais, 20 val. per TV3.