Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Išankstinė vidutinė metinė infliacija, statistikų teigimu, vasarį siekė 6 procentus.

Per metus labiausiai – 19,4 proc. – pabrango socialinė apsauga, 14,2 proc. brango farmacijos gaminiai, 11,1 proc. – valgyklų viešojo maitinimo paslaugos, 10,5 proc. – kavinių ir restoranų paslaugos.

Per metus labiausiai – 35 proc. – atpigo kietasis kuras. Elektra pigo 32,2 proc., šiluma – 13,3 procento.

Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Prieš tai du mėnesius iš eilės buvo fiksuota mėnesio defliacija.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių paslaugų, automobilių, mėsos ir jos produktų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, kietojo kuro, šilumos, degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo spirituotų gėrimų, restoranų, kavinių paslaugų, farmacijos gaminių, dujų, alaus, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, kietojo kuro, avalynės kainų sumažėjimas.

Per mėnesį dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 7,7 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendram kainų pokyčiui (kainos padidėjo 3,2 proc.) įtakos turėjo nuo šių metų taikomas didesnis akcizo tarifas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango grietinėlė, valgomieji ledai, vaisių ir daržovių sultys, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, konservuotas pienas, bet atpigo kruopos, arbata, cukrus, margarinas, valgomieji gyvuliniai riebalai.

Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 2,5 proc., nes buvo panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis maitinimo paslaugoms.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 1,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 6,4 proc., per mėnesį – atitinkamai augo 0,2 proc. ir 0,4 procento.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 4,7 proc., rinkos kainos padidėjo 1,7 proc., per mėnesį – atitinkamai augo 0,7 proc. ir 0,2 procento.

Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 7,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija Lietuvoje mažėja nuo 2022 metų spalio, tuo metu mėnesio infliacija fiksuota po du mėnesius iš eilės stebėtos defliacijos.

Išankstiniais duomenimis, per metus labiausiai pabrango nuotekų rinkimas (24,8 proc.) ir vandentieka (23,3 proc.). Farmacijos gaminiai, medicinos paslaugos pabrango 14,3 proc., kavinių ir restoranų paslaugos – 9,6 proc., mėsa ir jos produktai – 5,6 proc., daržovės – 5,9 procento.

Tuo metu elektros energija atpigo 32 proc., kietasis kuras – 26,2 proc., šilumos energija – 17,1 proc., degalai ir tepalai – 6 procentais.

Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 punkto mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Tuo metu suderinta vidutinė metinė infliacija siekė 8,7 proc., pagal VKI apskaičiuota – 9,1 procento.

Statistikų teigimu, metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, automobilių, tabako gaminių, vandentiekos, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro kainų sumažėjimas.

Suderinta mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., pagal VKI apskaičiuota – 0,5 procento.

Mėnesio infliacija ir pagal SVKI, ir pagal VKI siekė 0,4 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo atitinkamai 10,2 proc. ir 10,8 procento.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo mėsos ir jos produktų, farmacijos gaminių, automobilių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, alaus, tabako gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, elektros energijos, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu – siekė 2 proc. vidutinė metinė – 10,8 proc.

Anksčiau skelbta išankstinė mėnesio defliacija siekė taip pat 0,4 proc., metinė infliacija – siekė 2,3 proc., o vidutinė metinė – 10,2 proc.

Kainos lapkritį vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.

Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, elektros, atostogų išvykų, kelionių lėktuvais kainų sumažėjimas bei šilumos energijos, farmacijos gaminių, medicinos paslaugų ir kitų prekių bei paslaugų kainų padidėjimas.

Lapkritį, palyginti su spaliu, transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,7 proc. Pokytį lėmė keleivių vežimo oro transportu (7,6 proc.), dyzelinių degalų (4,2 proc.), benzino (4 proc.), asmeninių transporto priemonių atsarginių dalių (2,3 proc.) kainų sumažėjimas bei suskystintų automobilinių dujų (2,6 proc.) kainų padidėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, gaivieji gėrimai, bet pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai, vaisių ir daržovių sultys. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo kivių, svogūnų, mandarinų, burokėlių, morkų, bet padidėjo žiedinių kopūstų, vynuogių, mangų, saldžiųjų paprikų, pomidorų kainos.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Farmacijos gaminiai pabrango 1,7 proc., medicinos paslaugos – 1,2 proc., odontologų – 0,7 proc., sanatorijų paslaugos atpigo 1,2 proc.

Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,1 proc. Daugiausia sumažėjo atostogų išvykų (5,6 proc.), žaislų, žaidimų ir mėgstamų užsiėmimų (5,3 proc.), informacijos apdorojimo įrenginių reikmenų (1,5 proc.) kainos, bet padidėjo gėlių (2,5 proc.), asmeninių kompiuterių (1,2 proc.), kitų raštinės reikmenų ir piešimo medžiagų (1,2 proc.) kainos.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, automobilių, duonos ir grūdų produktų, alaus, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainų padidėjimas bei elektros ir šilumos energijos, degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,1 proc., paslaugų – 6,8 proc., per mėnesį – atitinkamai sumažėjo 0,5 proc., ir 0,1 procento.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 3 proc., rinkos kainos padidėjo 2,8 proc., o per mėnesį – atitinkamai augo 0,5 proc. ir mažėjo 0,6 procento.

Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Pagal SVKI apskaičiuota metinė infliacija buvo 0,3 punkto didesnė nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Suderinta mėnesio infliacija ir pagal SVKI, ir pagal VKI siekė 0,3 procento.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija buvo 11,7 proc., pagal VKI apskaičiuota – 12,5 procento.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo mėsos ir jos produktų, farmacijos gaminių, automobilių, duonos ir grūdų produktų, restoranų, kavinių paslaugų, asmens priežiūros prietaisų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų padidėjimas bei šilumos, degalų ir tepalų, elektros kainų sumažėjimas.

Vidutinė metinė infliacija buvo 12,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, iki tol keturis mėnesius vartotojų kainos mažėjo. Metinė infliacija nuosekliai mažėja visus metus.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo drabužių ir avalynės, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, elektros, mėsos ir jos gaminių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Spalį, palyginti su rugsėju, dėl naujų rudens–žiemos sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 5,4 proc. Avalynė pabrango 8,9 proc., drabužiai – 4 proc.

Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,6 proc. Daugiausia sumažėjo sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuomos paslaugų (10,6 proc.), atostogų išvykų (9 proc.), bet padidėjo informacijos apdorojimo įrenginių reikmenų (2,6 proc.), raštinės reikmenų ir piešimo medžiagų (2,1 proc.) kainos.

Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės.

 

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango alyvuogių aliejus, pievagrybiai, valgomieji subproduktai, kakava ir miltelių pavidalo šokoladas, ryžiai, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, makaronai, cukrus, mineraliniai ir šaltinio vandenys, rūkytos žuvys. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, šilauogių, pomidorų, avokadų, apelsinų, bet sumažėjo kriaušių, burokėlių, svogūnų, morkų, kivių kainos.

Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc. Pokytį lėmė keleivių vežimo oro transportu paslaugų (7,4 proc.), benzino (2,7 proc.) kainų sumažėjimas bei suskystintų automobilinių dujų (4,1 proc.), automobilių (0,6 proc.), dyzelinių degalų (0,5 proc.) kainų padidėjimas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, automobilių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, alaus, asmens priežiūros prietaisų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos, degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,9 proc., paslaugų – 7,7 proc., per mėnesį – atitinkamai augo 0,6 proc., ir mažėjo 0,3 procento.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 6,2 proc., rinkos kainos padidėjo 4,4 proc., o per mėnesį – atitinkamai augo 0,4 proc. ir 0,3 procento.

G. Šimkaus teigimu, palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

„Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika smuktelėjo 2 proc., daug kas rado progą pūsti pavojaus signalus apie recesiją, krizę, kitokias negandas. Antrąjį ketvirtį sulaukėme staigmenos su pliuso ženklu, tai buvo 3 proc. ūgtelėjimas. Manome, kad riekia žiūrėti sistemiškai, ir mūsų vertinimas nesikeičia, dramoms pagrindo nėra, tačiau ir pirmieji 3 procentai dar ne pavasaris. Ekonomika tebėra vangi, ūkio aktyvumas prislopęs, ir galutinis metų rezultatas deja, bus su nedideliu, bet minusu“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

LB pagerino birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento.

Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.

Pasak G. Šimkaus, 0,6 proc. punkto mažesnė kitų metų ekonomikos augimo prognozė yra „nemalonus pokytis į neigiamą pusę“, kurį lėmė išoriniai veiksniai, taip pat nuo 1,5 iki 1 proc. sumažintos euro zonos BVP augimo prognozės.

„Turint omenyje, kad euro zona ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioms euro zona taip pat yra reikšminga prekybos partnerė, be jokios abejonės, mes turime jau tą apsunkusią bendrą ekonominę padėtį“, – teigė G. Šimkus. 

„Daugelio kitų valstybių, į kurias Lietuvos eksportuotojai taip pat gabena savo prekes ir paslaugas, ekonominės augimo prognozės taip pat buvo peržiūrėtos žemyn", – pridūrė LB vadovas.

Anot jo, vieno pagrindinių ekonomikos variklių – pramonės – atsigavimo artimiausiais mėnesiais nesitikima, tačiau prieš kurį laiką „aukso amžių“ išgyvenusi pramonė dabartinius sunkesnius laikus gali išgyventi oriai.

„Užsakymų įmonėms nedaugėja, bendras užsakymų lygis nesiekia ilgalaikio vidurkio, pramonės įmonės sakosi turinčios sukaupusios daug produkcijos atsargų, tad dar kurį laiką ribos gamybą. (...). Labai svarbu matyti ir platesnį paveikslą. (...) Mūsų pramonininkai per pastaruosius keletą metų turėjo stiprų augimą, aukso amžių ir sukaupti pakankamai rezervo, tai reiškia, ir pasirengti sunkesniam etapui, kuris yra dabar, ir išgyventi jį pakankamai oriai“, – sakė G. Šimkus.

„Net ir po šito pakritimo, kurį turime dabar, gamybos lygis tebėra aukštesnis nei buvo prieš užgriūnant pastarųjų metų iššūkiams. Mūsų vertinimu, jau kitų metų pirmąjį pusmetį pramonė, ypač eksportuojančioji, turėtų atsikvėpti lengviau ir vėl išeiti į augimo kelią“, – pridūrė jis. 

LB vadovas teigė, kad gyventojų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį augo maždaug 6,5 proc., o kainos – apie 2 proc., tačiau nepaisant to, vartojimas traukiasi.

Pirma – sumažinome nedarbo prognozę, antra – pakėlėme darbo užmokesčio prognozę, trečia – numatome, kad darbo užmokestis augs sparčiau negu kainos, tai realiosios pajamos didės.

 

„Dėl geopolitinių sukrėtimų, ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje gyventojai išlieka budrūs. Vertindami šį atsargumą, numatome, kad realusis privatus vartojimas šiemet bus mažesnis nei pernai, o tai reiškia, bus nepadidėjęs dvejus metus ir tai nepadarys indėlio į spartesnį ekonomikos atsigavimą“, – sakė G. Šimkus.

„Vis dėlto prognozuojame, kad realiosioms pajamoms augant kitąmet gyventojai pradės vartoti drąsiau, o tai reiškia, kad prisidės ekonomikos aktyvumo ženkliau“, – kalbėjo LB vadovas.

LB prognozuoja, kad privatusis vartojimas šiemet mažės 0,3 proc., tačiau  kitais metais augs 2,7 proc. 

Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,8 proc., o kitąmet – 2,6 procento.

„Išorės veiksnių poveikis infliaciniams procesams yra sumažėjęs, ženklų, kad jie kažkaip pradėtų kurstyti infliaciją, šiuo metu nėra“, – sakė G. Šimkus.

Investicijos šiemet turėtų augti 6,8 proc., o kitais metais – 3,3 proc.

LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7 proc., 2024 metais – 6,5 proc. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai 7,8 proc. ir 7,5 procento.

„Jei nieko, ko šiandien nenujaučiame, nenutiks, užimtųjų skaičius artimiausiu metu neturėtų reikšmingai mažėti“, – sakė G. Šimkus.

Užimtumas 2023-iaisiais turėtų sumažėti 0,4 proc., o 2024 metais – 0,6 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,4 proc., o kitais metais – 9,8 procento.

„Net ir lėtėjant ūkio plėtrai nei dirbančių, nei darbo ieškančių gyventojų perspektyvos neblogės. Atvirkščiai – išliks palankios“, – sakė centrinio banko vadovas.

„Pirma – sumažinome nedarbo prognozę, antra – pakėlėme darbo užmokesčio prognozę, trečia – numatome, kad darbo užmokestis augs sparčiau negu kainos, tai realiosios pajamos didės“, – pridūrė G. Šimkus.