Suteikia jėgų

Toks yra dienraščio „Kauno diena“, organizuojančio šiuos rinkimus, portalo kauno.diena.lt skaitytojų, kitų kauniečių ir visų kitų balsavusiųjų verdiktas.

„Palaikymas suteikia jėgų ir motyvaciją dirbti, laikytis vidinio kompaso. Palaikymas parodo, kad einu teisinga kryptimi užsibrėžtų tikslų link, o juos pasiekti dirbant vieningai galima neabejotinai greičiau“, – dar prieš finalą kalbėjo R. Bruder.

Ji dėkojo likimui, kad turi galimybę pažinti daugybę puikių, talentingų žmonių. „Džiaugiuosi, kad visuomenės susidomėjimas kultūra ir menu auga. Labai norėtųsi, kad kauniečiai kūrėjai turėtų platformą ir sąlygas plačiai skleisti savo kūrybą, nes sąlygos dabar nepakankamos. Vienas iš mano tikslų yra pakeisti šią situaciją“, – pasiryžusi kaunietė, pridūrusi, kad Kaunas ir Lietuva turi neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.

Palaikymas parodo, kad einu teisinga kryptimi užsibrėžtų tikslų link, o juos pasiekti dirbant vieningai galima neabejotinai greičiau.

Įneša šviesos

Kalbėdama apie Metų kaunietės rinkimus R. Bruder apibendrino, kad tokios iniciatyvos „įneša šviesos į mūsų pilką padangę“.

„Mane visada džiugina dėmesys žmogui, o to labai trūksta. Juk yra tiek puikių žmonių! Norėtųsi, kad juos matytų ir apie juos žinotų kuo daugiau visuomenės. Gėris, profesionalumas, pagarba žmogui turi triumfuoti. Mano nuomone, šis projektas pelnytai sulaukia plataus ir pozityvaus atgarsio. Tai šviesos gija niūriuose informacijos srautuose“, – sakė R. Bruder.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Svarbiausių jos gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.

Sveikino G. Nausėda

Į „Metų kaunietės“ rinkimus įsitraukė ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų, rajonų gyventojai, net šalies vadovai.

Eidama Prezidentės pareigas renginį globojo Dalia Grybauskaitė, o pastaraisiais metais renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena iš tokių. Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiemetinio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse“, – atsiųstame sveikinimo laiške kreipėsi G. Nausėda.

Atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis, pasak šalies vadovo, yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė.

„Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą bei šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes. Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį bei šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – linkėjo G. Nausėda.

Skambus muzikinis desertas

Šventėje daugiausiai dėmesio sulaukė nugalėtoja R. Bruder, o taip pat kitos penkios finalo dalyvės: įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja Asta Kuktienė, teisininkė, mediatorė Eglė Šiugždinytė, sesuo  salezietė, pedagogė, Palemono vaikų dienos centro koordinatorė Irutė Dovydaitytė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Marija Arutiunova ir socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, mokymo sistemų bendraautorė, matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Desertas prie sveikinimų, padėkų ir apdovanojimų – Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų paruošta speciali muzikinė programa.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Vedėjas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Šventės programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solistais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijumi Bavikinu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.

Vienuoliktoji Metų kaunietė

R. Bruder – jau vienuoliktoji Metų kaunietė. 

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Pernai Metų kaunietės titulą pelnė Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė, užpernai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė.

Dar ankstesniais metais – šešiolikmetė Andrėja Veličkaitė, kuri, pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės bei nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta.

Metų kaunietėmis yra tapusios ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, tuometinė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė.

Metų kaunietės titulą taip pat jau yra pelniusios olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, kalėdinių eglių kūrėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.

Į iškilmingą renginį susirinko visos šešios finalo dalyvės, atvyko ir kitos projekto dalyvės, kiti garbūs svečiai.

Desertas prie sveikinimų, padėkų ir apdovanojimų – Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų paruošta speciali muzikinė programa.

Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Vedėjas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Šventės programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solistais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijumi Bavikinu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Belieka pasimėgauti renginiu, šaunių moterų veiklumu ir sulaukti akimirkos, kai sužinosime, kuri iš jų taps Metų kauniete 2022.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Ar šis titulas atiteks įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėjai Astai Kuktienei, teisininkei, mediatorei Eglei Šiugždinytei, sesei  salezietei, pedagogei, Palemono vaikų dienos centro koordinatorei Irutei Dovydaitytei, o gal Kauno valstybinio muzikinio teatro solistei Marijai Arutiunovai, tapytojai, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovei, atsargos leitenantei  Rebekai Bruder ar socialinių mokslų daktarei, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorei, mokymo sistemų bendraautorei, matematikos mokytojai Vilijai Dabrišienei?

Sveikino G. Nausėda

Į „Metų kaunietės“ rinkimus įsitraukė ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų, rajonų gyventojai, net šalies vadovai.

Eidama Prezidentės pareigas renginį globojo Dalia Grybauskaitė, o pastaraisiais metais renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena iš tokių. Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiemetinio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse“, – atsiųstame sveikinimo laiške, kurį renginio dalyviams perskaitė V. Rumšas, kreipėsi G. Nausėda.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis, pasak šalies vadovo, yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė.

„Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą bei šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes. Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį bei šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – linkėjo G. Nausėda.

Pagarba ir padėkos

„Gėris niekada nepasiduoda, jis kaupia jėgas. Turbūt istorijoje dar niekada neturėjome galimybės be supergalių ar Dievo apvaizdos tapti Gėrio kariuomenės pagalbininkais ar net pačiais kariais. Užtenka tiesiog paaukoti. Paaukoti Ukrainai. Netikėkite tais, kurie sakys, kad tai neatneš jokios naudos ir nieko nepakeis. Netikėkite tais, kurie sakys, kad jūsų auka yra per menka“, – ragino bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.

Bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas. Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Jis pasiteiravo, ar susirinkusieji žino, ko be ginklų praėjusią žiemą trūko karo zonose? Degtukų. „Jų dėžutė mums beveik nieko nekainuoja, o vienas degtukas gali užkurti laužą, kuris sušildys griuvėsiuose pasislėpusį vaiką. Gali uždegti žvakę apkasuose. Beje, žvakės gali būti iš Kauno, pagamintos kauniečių rankomis. Uždegta žvakė yra ir šviesa, ir viltis. Aukokite, skleiskite gėrį. O gėris jis toks jau yra  – užkrečiamas“, – atkreipė dėmesį T. Širvinskas, pastebėjęs, kad per vienuolika metų, kai gyvuoja „Metų kaunietės“ rinkimų projektas, veiklių, gerus darbus darančių moterų tik daugėja.

Vieną iš projekto finalo dalyvių – I. Dovydaitytę – pristatydamas Kauno arkivyskupo metropolito generalinis vikaras kunigas Evaldas Vitulskis visas moteris, merginas sveikino su jų švente ir atkreipė dėmesį į tai, kad jos tikisi, kad visos dienos, ne tik Kovo 8-oji, bus su dėmesiu, gerumu ir meile.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Sesuo Irutė savo meilę dalina vaikams. Meilė gali daug ką padaryti. Jos misija – vaikus padaryti geresniais. Džiaugiuosi jos misija, džiaugiuosi, kad vaikai apgaubti meile, kurios jiems galbūt trūksta namuose“, – teigė E. Vitulskis.

Sesuo salezietė pradėjo nuo to, kad už matomų darbų slepiasi ir labai daug nematomų gerų žmonių. „Visa tai, ką darome mes, seserys, yra labai daug gyventojų, kurie prisideda. Prisidėkit, svajokit, pamatykit. Ačiū“, – kalbėjo Palemono vaikų dienos centro koordinatorė.

Kitą pretendentę į Metų kaunietės titulą A. Kuktienę pristatė Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė. Įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“, skirto ir visiems vaikams, taip pat ir su specialiaisiais poreikiais, įkūrėja dėkojo visiems ją palaikantiems ir linkėjo visiems turėti tokį darbą, kurį dirbdami jaustumėtės būdami ten, kur širdis.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Visada yra vietos kultūrai

Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas pristatė R. Bruder.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Jeigu menininkai turėtų galimybių plačiau skleisti savo kūrybą, nuo to praturtėtume visi“, – sakė į sceną pakviesta tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė, diplomuota teisininkė ir Generolo J. Žemaičio karo akademijos absolventė.

R. Bruder prisipažino, kad „Metų kaunietės“ rinkimai privertė atidžiau peržvelgti savo pernykščius metus. „Jie man buvo dosnūs – tapau Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove, už ką esu dėkinga kolegoms. Gavau galimybę pažinti dar daugiau žmonių, tapti labiau matoma“, – sakė moteris.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Didžiuojuosi būdama kauniete, nes nėra kito miesto, kuriame jausčiausi tokia sava, – tęsė finalo dalyvė. – Noriu padėkoti dienraščiui „Kauno diena“, kuris yra šio projekto ir renginio organizatorius. „Kauno diena“ vis dar išeina penkis kartus per savaitę ir jame visada yra vietos kultūrai.“

Projekto mecenato „Mano būstas“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko, pristatydamas didelio kauniečių palaikymo sulaukusią E. Šiugždinytę, pabrėžė teisinių ir mediacijos paslaugų prieinamumo svarbą, o ši kaunietė tokias paslaugas teikia dar ir nemokamai. „Neretai ginčo nebūtų, jeigu ginčo šalys tiesiog pasikalbėtų. Raginu visus susėsti ir pasikalbėti. Padedu tarsi išversti, ką viena šalis nori pasakyti kitai pusei, padedu komunikuoti. Džiaugiuosi, kad žinia apie mediaciją sklinda, bet linkiu, kad net ir jos neprireiktų“, – kalbėjo teisininkė ir mediatorė.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė penktąją finalo dalyvę. „V. Dabrišienė yra viena gražiausių mokytojo pavyzdžių. Pastebi visus, suteikia tokias žinias, kad į gyvenimą išeitų saugūs, o mokiniai savo profesiją pasirenka kaip ir jos – matematikos mokytojo“, – kalbėjo V. Makūnas.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Jūs žiūrite į mane, aš žiūriu į jus, bet iš tiesų visi mes žiūrime į tą patį dangų. Labai smagu, kad visame chore, raginančių mylėti save, jūs mus renkate už artimo meilę. Ačiū jums. Mylėkite ir padėkime vienas kitam“, – dėkojo socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, 2022 m. Kauno metų mokytoja, švietimo lyderė, 2021 m. inovatyviausia Lietuvos matematikos mokytoja.

M. Arutiunova, kurią pristatė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tikra to žodžio prasme ant scenos jautėsi kaip namie. „Noriu padėkoti už įvertinimą. Visas mano kelias nebūtų buvęs toks sėkmingas, jei ne gausybė žmonių, kurie buvo ar tebėra su manimi“, – vardijo svarbius gyvenimo ir dainavimo keliui žmones Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Netrukus į sceną pakils Metų kaunietė 2021 gydytoja vaikų neurologė, visuomenininkė Milda Dambrauskienė, kuri ir paskelbs Metų kaunietės 2022 vardą ir pavardę.

Speciali muzikinė programa

Iškilmingame renginyje Kauno valstybiniame muzikiniame teatre bus pagerbtos visos šešios finalo dalyvės.

Metų kaunietei 2022 bei kitoms penkioms finalo dalyvėms šį projektą primins garsaus Lietuvos karikatūristo ir stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurtos unikalios vardinės statulėlės bei rėmėjų prizai. Salonas „Tarp gėlių“ pasirūpins gėlių puokštėmis.

Šaunias moteris sveikins garbūs svečiai, o Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai paruošę specialią šiai progai muzikinę programą.

Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Vedėjas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Šventės programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solostais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijus Bavikiu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.

„Metų kaunietės 2022“ rinkimų finalo dalyvės:

Asta KUKTIENĖ – įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja. Centras išskirtinis, nes skirtas ir turintiems specialiųjų poreikių, ir neturintiems jų vaikams. Visos šeimos, kurių vaikai lanko centrą, priklauso socialinės rizikos grupėms. A. Kuktienė taip pat yra įkūrusi diskusijų, patirčių, džiaugsmų ir pagalbos dalijimosi grupę neįgalių vaikų tėveliams.

Eglė ŠIUGŽDINYTĖ – teisininkė, mediatorė, kauniečiams nemokamai teikianti mediacijos paslaugas ir teisines konsultacijas. Visuomenę šviečia viešojoje erdvėje teisiniais ir mediacijos klausimais, taip garsindama šį taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją.

Irutė DOVYDAITYTĖ – sesuo salezietė, pedagogė, du dešimtmečius dirbanti Palemono vaikų dienos centre su socialinės rizikos vaikais, koordinuoja šio centro veiklą, padeda sunkiau besimokantiems, ugdo bendravimo įgūdžius ir skiepija žmogiškąsias vertybes asmeniniu pavyzdžiu, suteikia vaikams saugumo jausmą, apgaubia šiluma.

Marija ARUTIUNOVA – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, 2022 m. itin ryškiai sužibėjusi vokališkai ir dramaturgiškai sudėtingu Elizabet vaidmeniu Michailo Kunze’ės ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elisabeth“, Kauną ir Lietuvą garsinanti vokalinėmis galimybėmis muzikiniuose žanruose nuo miuziklo iki operos ir savo aktoriniais gebėjimais scenoje, būdama kino filmų balsu.

Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.

Vilija DABRIŠIENĖ – socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, 2022 m. Kauno metų mokytoja, švietimo lyderė, 2021 m. inovatyviausia Lietuvos matematikos mokytoja. Noras suvokti, kaip mokinys mąsto, noras išmokyti veda vis į naujas platumas, kurių viena – švietimo inovacijų startuolis, skirtas padėti jaunajai kartai suprasti ir pamėgti matematiką.

„Metų kaunietės“ iškilmėse dalyvaus nemažai žinomų kultūros, verslo, švietimo, politikos, pramogų pasaulio ir kt. sričių atstovų.

Vienuoliktoji Metų kaunietė

Per visus projekto gyvavimo metus jau išrinktos dešimt Metų kauniečių. Šįvakar paaiškės vienuoliktoji.

Pernai Metų kaunietės titulą pelnė Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė, užpernai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė, dar ankstesniais metais – šešiolikmetė Andrėja Veličkaitė, kuri, pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės bei nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta.

Metų kaunietėmis yra tapusios ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, tuometinė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė.

Metų kaunietės titulą taip pat jau yra pelniusios olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, kalėdinių eglių kūrėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J.Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.

Vaizdo įrašas – per TV1

Į „Metų kaunietės“ rinkimus įsitraukė ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų, rajonų gyventojai, net šalies vadovai. Eidama Prezidentės pareigas renginį globojo Dalia Grybauskaitė, o pastaraisiais metais renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vienuoliktus metus dienraščio „Kauno diena“ organizuojamas socialinis projektas „Metų kaunietės rinkimai“ skirtas pagerbti veiklias moteris, atkreipti dėmesį į moteris socialinėje, visuomeninėje, akademinėje, kultūros ir kitose srityse.

Apdovanojimų iškilmėse bus pagerbtos visos šešios finalo dalyvės. Jas ir kitas šaunias moteris sveikins garbūs svečiai, o Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai paruošę specialią šiai progai muzikinę programą.

Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solistais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijus Bavikiu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.

„Metų kaunietės 2022“ rinkimų finalo dalyvės:

01. Asta KUKTIENĖ – įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja. Centras išskirtinis, nes skirtas ir turintiems specialiųjų poreikių, ir neturintiems jų vaikams. Visos šeimos, kurių vaikai lanko centrą, priklauso socialinės rizikos grupėms. A. Kuktienė taip pat yra įkūrusi diskusijų, patirčių, džiaugsmų ir pagalbos dalijimosi grupę neįgalių vaikų tėveliams.

04. Eglė ŠIUGŽDINYTĖ – teisininkė, mediatorė, kauniečiams nemokamai teikianti mediacijos paslaugas ir teisines konsultacijas. Visuomenę šviečia viešojoje erdvėje teisiniais ir mediacijos klausimais, taip garsindama šį taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją.

07. Irutė DOVYDAITYTĖ – sesuo salezietė, pedagogė, du dešimtmečius dirbanti Palemono vaikų dienos centre su socialinės rizikos vaikais, koordinuoja šio centro veiklą, padeda sunkiau besimokantiems, ugdo bendravimo įgūdžius ir skiepija žmogiškąsias vertybes asmeniniu pavyzdžiu, suteikia vaikams saugumo jausmą, apgaubia šiluma.

11. Marija ARUTIUNOVA – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, 2022 m. itin ryškiai sužibėjusi vokališkai ir dramaturgiškai sudėtingu Elizabet vaidmeniu Michailo Kunze’ės ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elisabeth“, Kauną ir Lietuvą garsinanti vokalinėmis galimybėmis muzikiniuose žanruose nuo miuziklo iki operos ir savo aktoriniais gebėjimais scenoje, būdama kino filmų balsu.

15. Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.

17. Vilija DABRIŠIENĖ – socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, 2022 m. Kauno metų mokytoja, švietimo lyderė, 2021 m. inovatyviausia Lietuvos matematikos mokytoja. Noras suvokti, kaip mokinys mąsto, noras išmokyti veda vis į naujas platumas, kurių viena – švietimo inovacijų startuolis, skirtas padėti jaunajai kartai suprasti ir pamėgti matematiką.

Geri darbai įkvepia

„Esu maloniai nustebinta, kad sulaukiau tokio nemažo palaikymo. Gavau daugybę šiltų žinučių iš žmonių, kuriems esu padėjusi mediacijos ir teisiniais klausimais. Kiti skambino ir dar kartą dėkojo už pagalbą, linkėjo sėkmės konkurse. Treti džiaugėsi, kad bent balsuodami gali padėkoti. Nemažai palaikymo sulaukiau iš teisininkų ir mediatorių. Kolegos džiaugiasi, kad skleidžiu žinią apie taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją, nes apie ją labai trūksta sklaidos visuomenėje“, – kalbėjo E. Šiugždinytė.

Jai didžiausią įspūdį paliko tos Metų kaunietės rinkimų dalyvės, kurios daro gerus, altruistinius darbus, padeda vaikams, neįgaliesiems. „Svarbu yra garsinti Kauną, tačiau manau, kad nugalėtoja turėtų būti gerus darbus daranti moteris“, – nuomonę išsakė kaunietė.

Projektą „Metų kaunietė“ ji vadina įkvepiančiu. „Tai tarsi žinutė veiklioms, altruistiškoms moterims, padrąsinanti veikti, siekti, daryti, judėti pirmyn. Projektas „Metų kaunietė“ suteikia galimybę susipažinti visuomenei ir su nematomais gerais darbais, pasiekimais. Nors ne visos projekto dalyvės pateko į finalinį šešetuką, tačiau manau, kad apie visas 20 kandidačių visuomenė sužinojo daugiau, nei žinojo prieš tai. Lygiai taip pat ir aš pamačiau, kiek daug yra veiklių moterų Kaune! Ir tikrai labai gaila, kad dauguma jų yra nematomos“, – apgailestavo E. Šiugždinytė.

Kaunietė kalbėjo, kad geri darbai įkvepia, priverčia nusišypsoti, padėkoti, todėl, jos nuomone, reikėtų kuo daugiau sklaidos apie veiklias moteris ir jų atliekamus gerus darbus.

Padeda susitarti

E. Šiugždinytė pasakojo, kad Lietuvoje mediacija įtvirtinta 2008 m., tačiau ji nebuvo aktyviai taikoma iki 2020 m., kai įsigaliojo Mediacijos įstatymas, numatantis privalomą mediaciją šeimos ginčuose.

„Pavyzdžiui, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo ir kiti ginčai. Vieni mediaciją painioja su meditacija. Kiti galvoja, kad mediatorius yra teisininkas. Treti painioja su teismu, o dar kiti apskritai nėra girdėję tokio dalyko kaip mediacija“, – situaciją apibūdino E. Šiugždinytė.

Mediacija yra ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda susitarti, t. y. priimti tokį sprendimą, kuris tenkina abi puses. Mediacijoje abi ginčo šalys yra pačios savo ginčo šeimininkės. Ginčui persikėlus į teismą, sprendimą priima teisėjas. Teisėjo priimtas sprendimas gali netikti nė vienai iš ginčo šalių.

„Pasitelkus mediaciją galima išspręsti įvairius ginčus. Pavyzdžiui, ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl netinkamai išmokėto darbo užmokesčio, ginčus tarp kaimynų dėl to, kokia spalva bus nudažyta tvora, ginčus tarp skolininkų, ginčus dėl santuokos nutraukimo ir pan. Svarbiausia, kad pačios ginčo šalys norėtų spręsti ginčą“, – sakė kaunietė.

Mano tikslas yra kuo daugiau šviesti visuomenę apie mediaciją, leisti susipažinti su ja ir išmokyti spręsti ginčus taip, kad teismai neturėtų ką veikti.

Neima atlygio

„Teikdama nemokamai mediacijos paslaugas bent prisišaukiu ginčo šalis pabandyti ginčą spręsti mediacijos būdu. Iš tiesų, nė karto po mediacijos, net ir jai nepavykus, nesu girdėjusi blogo žodžio apie mediaciją. Priešingai, žmonės išeina laimingi, šiek tiek įsižeminę, atsipalaidavę, išsikalbėję ir džiaugiasi, kad nepabūgo negirdėto žodžio „mediacija“. Mano tikslas yra kuo daugiau šviesti visuomenę apie mediaciją, leisti susipažinti su ja ir išmokyti spręsti ginčus taip, kad teismai neturėtų ką veikti“, – sakė kaunietė.

Kaip ji pati atrado mediaciją? Dirbdama pirmosios instancijos teisme stebėdavo žmones, klausydavosi jų, bandydavo suprasti kiekvieną ginčo šalį, svarstydavo, dėl ko kilo ginčas, ir suvokė, kad dažnai tiesiog būtų pakakę nuoširdžiai pasikalbėti, išsiaiškinti kiekvieno interesą.

„Tuomet svarsčiau, kaip galėčiau padėti žmonėms išspręsti konfliktus, kad jie išvengtų ilgo, brangaus ir varginančio teismo proceso. Tokį būdą radau – tai mediacija“, – pasakojo rinkimų „Metų kaunietė“ finalo dalyvė.

„Tai mano miestas“

Pačiomis geriausiomis E. Šiugždinytė įvardija akimirkas, kai pamato ginčo šalių veiduose palengvėjimą, kad pavyko susitarti. Būna, kad ginčo šalys po visko nuoširdžiai apsikabina, paspaudžia vieni kitiems rankas ir stebisi, kodėl anksčiau nepamėgino mediacijos.

Prieš studijas Eglė rinkosi tarp teisės ir psichologijos. „Pasirinkdama teisę, manau, vienu šūviu nušoviau du zuikius. Teisininko profesija yra labai įvairialypė. Norint padėti žmonėms, reikia gerai išmanyti ne tik teisės aktus, bet ir turėti psichologijos žinių. Ypač jų prireikia mediatorės veiklai“, – kalbėjo kandidatė į Metų kaunietės titulą.

„Kaune gimiau ir užaugau. Čia praleidau didžiąją gyvenimo dalį. Tai mano miestas“, – didžiuojasi E. Šiugždinytė. Kaunas ją žavi unikalia modernizmo architektūra, gausybe žaliųjų plotų, kultūros ir stiliaus pojūčiu.

Daugiausia sentimentų kelia Lietuvos zoologijos sodas, kuriame vaikystėje dažnai lankydavosi. Gyvūnų sąlygoms pagerinti ji skyrė ir savo pirmuosius uždirbtus pinigus.

„Džiugina, kad po rekonstrukcijos Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus“, – sakė E. Šiugždinytė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

Nuo vasario 24 d. SMS žinute iš vieno telefono numerio galima balsuoti vieną kartą per parą. Kiti balsai nebus užskaitomi.

PORTALAS