Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų, kurie viršijo teisėto buvimo Lietuvoje, jų atžvilgiu priimti devyni sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybes.

Trys asmenys buvo nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, vienos Ukrainos pilietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos.

Taip pat patikrinimų metu nustatyti penki suklastoti vairuotojo pažymėjimai.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 užsieniečius Lietuvoje įdarbinti siekiančioms įmonėms uždraudė teikti tarpininkavimo raštus.

VRM duomenimis, nuo 2023 metų lapkričio Migracijos departamentas peržiūrėjo beveik 34 tūkst. per išorės paslaugų teikėją teikiamų prašymų, peržiūrą, 45 proc. jų atmesta.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais buvo panaikinta, taip pat atsisakyta išduoti, pakeisti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje 6 tūkst. 112 asmenų.

Pasak VRM, augant dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiui, šie patikrinimai bus tęsiami toliau. Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybinė darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 125 tūkst. 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi, kurie išduoti darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais.

Šiais metais šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių arba 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

VRM prognozuoja, kad Lietuva artimiausiais metais gali tapti ne tik užsieniečių tranzito, tačiau ir tikslo valstybe, kurioje užsieniečiai ieškos dar daugiau galimybių likti gyventi ir dirbti.

Ministerija parengė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje, taip pat Užimtumo įstatymo pataisas.

Jomis siekiama labiau valdyti imigracijos į Lietuvą srautus, užtikrinti darbo rinkai svarbių užsieniečių patekimą į šalį kartu atliepiant nacionalinio saugumo interesus.

Ministerija siūlo, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi, kitus pakeitimus, susijusius su atlyginimo mokėjimu užsieniečiams, jų įdarbinimo kvota, darbo rinkos testu ir trūkstamų profesijų sąrašu.

Pritarus Ministrų kabinetui, pataisos būtų teikiamos svarstyti parlamentui.

Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 tūkst. 199, kovo 1-ąją – 86 tūkst. 687.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.

Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 tūkst. 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 tūkst. 678.

Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 tūkst. 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.

Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 tūkst. 682 užsienio valstybių piliečiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad V. Ivanovas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose sausio 24 dieną buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Migracijos departamento pernai lapkričio 7 dieną priimtą sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento sprendimą gavo šiemet, sausio 13 d., todėl nepraleido termino paduoti skundą dėl sprendimo panaikinimo. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai vasario 1 dienos nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą 30 eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis, jog Migracijos departamentas, atsakydamas į jo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą, 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą sprendimą, kuris jam įteiktas 2024 m. sausio 13 d.

Tačiau iš byloje Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatyta, jog departamento pernai lapkričio 7 dienos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jau kitą dieną, lapkričio 8-ąją, Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu.

Migracijos departamentas taip pat paaiškino, jog užsienietis 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę, kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis vienu elektroniniu paštu, todėl paprašė sprendimą siųsti kitu elektroniniu paštu.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik kitų metų sausio 24 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vyko į Migracijos departamentą į apklausas, žinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

„Pareiškėjas žinojo, jog bus priimtas sprendimas, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kurį vėliau patikslino, įteikdamas Migracijos departamentui vizitinę kortelę. Išrašas ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos patvirtina, jog sprendimas buvo išsiųstas nurodytais elektroniniais adresais, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą“, – paskelbė Regionų administracinio teismo Kauno rūmai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Teismas akcentavo, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Savo ruožtu teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

Šiam teismo sprendimui pritarė ir V. Ivanovo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

„Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto priimtoje nutartyje.

Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė  išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – VSD, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

ELTA primena, kad V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje, kuri buvo transliuota pernai.

Migracijos departamentas yra skelbęs, kad tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės. Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti. V. Ivanovo. K. Juraičio ir E. Švenčionienės byloje teismas dabar apklausia liudytojus.

1997-ųjų liepą V. Ivanovas buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tada tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

2007 m. Rusijos pilietis įsivėlė į incidentą su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku, V. Ivanovas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, o 2013 m. vyrui skirta bauda už buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino portreto demonstravimą Antakalnio kapinėse minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Kaip trečiadienį pranešė departamentas, tokie asmenys nuo balandžio 3 dienos visuose skyriuose bus aptarnaujami gyva eile.

Asmens tapatybės kortelę, jei ji užsakyta, pavyzdžiui, pirmadienį iki vidurdienio, kitą darbo dieną bus galima atsiimti bet kuriame Migracijos departamento klientų aptarnavimo padalinyje jo darbo metu.

Jei toks prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę pateikiamas po vidurdienio, dokumentą klientas galės atsiimti poryt.

Šios paslaugos kaina išlieka nepakitusi – 100 eurų.

Iki šiol Lietuvos piliečiams, pageidavusiems asmens tapatybės kortelę užsisakyti ypatingos skubos tvarka, reikėjo iš anksto rezervuoti vizito laiką.

Be išankstinės rezervacijos gyva eile Migracijos departamento padaliniuose ir toliau bus aptarnaujami senatvės pensininkai, asmenys su negalia, klientai, atvykstantys atsiimti jau pagamintų dokumentų, o taip pat asmenys, pageidaujantys užsisakyti bei gauti pasą tą pačią dieną.

Pasą ypatingos skubos tvarka galima pirmos dienos pusėje užsisakyti bet kuriame Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuje visoje Lietuvoje ir tą pačią dieną popiet atsiimti Vilniuje.

Praėjusiais metais Migracijos departamento darbuotojai Lietuvos piliečiams iš viso išdavė beveik 359 tūkst. asmens tapatybės kortelių. Daugiau kaip 13 tūkst. tokių dokumentų buvo užsakyta ir išduota per vieną darbo dieną.

„Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai sprendimo motyvai yra aiškūs.

Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas”, – Eltą informavo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Sprendimas dar nėra galutinis – per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

V. Vodo, kuris turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, teismui apskundė sprendimą išsiųst jį iš šalies.

Pareiškėjas motyvavo tuo, kad atsakovas neatsižvelgė į šeimines aplinkybes, jo amžių, ilgus ekonominius ryšius. V. Vodo teigia, kad jis su Lietuva susijęs ypač glaudžiais šeimos ir socialiniais ryšiais, nuo 1989 m. dirbo Lietuvoje žurnalistu, puikiai kalba lietuviškai, visiškai nutraukęs visus ryšius su kilmės šalimi.

Kaip atsakovas šioje byloje dalyvauja Migracijos departamentas, trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas VSD.

ELTA primena, kad Rusijos piliečiui leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas po gautos VSD išvados, jog šis asmuo kelia grėsmę šalies saugumui.

VSD vertinimu, pagal turimą informaciją ir atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, Rusijos piliečio V. Vodo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD mano, kad žurnalistu prisistatantis V. Vodo pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis, socialiniuose tinkluose platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją.

Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas Eltai sakė, kad pernai Rusijos piliečiams buvo panaikinti 84 leidimai gyventi Lietuvoje, dar 10-čiai tokie leidimai nebuvo išduoti. Šiemet panaikinti šeši tokie leidimai, o dar dviems jie nebuvo išduoti.

„Visi šie sprendimai susiję su keliama grėsme nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė R. Pukinskas.

– Tai kaip sekasi?

– Neblogai. Pradėjome darbus, išsigryninom asmenis, kuriuos reikės patikrinti. Pradėjome tuos tikruosius darbus prieš mėnesį, 450 žmonių pradėjome tikrinti ir maždaug 200 patikrinome.

– Kaip atrodo šių piliečių paieška? Juk Migracijos departamentas tikrai neturi tiek specialistų, kad jų ieškotų, surastų ir atvestų.

– Viskas vyksta internetu. Kadangi jau daug metų užsieniečiai prašymus dėl leidimų gyventi išdavimų, pratęsimų pateikia elektroniniu būdu, mes turime jų kontaktinius duomenis. Tai nuo to ir pradedame. Siunčiame elektroninį laišką iš „Migris“ paskyros, kviesdami užpildyti klausimyną, kuris taip pat dabar yra elektroninis. Ir tik tais atvejais, kai matome, kad ta paskyra neaktyvi, kitais būdais ieškome jų, kitais kontaktais, telefonu, galbūt per darbdavį. Bet kol kas iš šitų 450 visi atsiliepė.

– Iš šitų 450 patikrinti 200. Kokie jų atsakymai ir koks jų likimas?

– Kol kas viskas gerai, neaptikome kažkokių neigiamų dalykų. Bet kadangi visapusiškai žiūrim, nustatėme apie 30, kuriems panaikinom, dėl to, kad jie nebetenkina apskritai leidimo gyventi turėjimo sąlygų – atleisti ar atlyginimas nemokamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar departamentas turi Valstybės saugumo departamento kokį nors sąrašą asmenų pavardžių, į kurias reikėtų atidžiau pažiūrėti, kurios galbūt dominuotų sąraše asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Na, nežinau, ar turi. Bet kuriuo atveju, Valstybės saugumo departamentas dirba savo vaga.

– Kokie klausimai yra klausimyne?

– Kieno Krymas? Ar palaikote Rusijos pradėtą karą Ukrainoje? Ir tada yra eilė klausimų apie asmens praeitį, buvusias darbovietes, ryšius su saugumo tarnybomis ir panašiai.

– Na, žmogus, pildantis tokį klausimyną, paims ir parašys taip, kaip reikėtų parašyti. Ar yra, kas tikrina?

– Tai yra toks sudėtingesnis, ilgiau laiko užimantis procesas. Bet taip, yra atvejų, kai žmonės atsako taip, kaip reikia, nes žino, kad jeigu atsakys kitaip, galbūt negaus leidimo gyvent. Bet po to paaiškėja ta informacija – tarnybos nustato arba patys darbdaviai, kurie yra atsakingi, pamato, kad žmogus kažkaip ne taip elgiasi. Tada mes jau tikrinam, atliekam apklausas ir yra buvę atvejų, kai nustatėm, kad asmuo mums melavo.

– Kiek, įsivaizduojate, gali trukti toks patikrinimas – 18 tūkst. asmenų?

– Mes planuojame tai daryti šiais metais, jis truks visus metus. Bet tuo pačiu metu daliai tų žmonių galbūt prireiks dėl kitų priežasčių pas mus ateiti, tai jie tada bus patikrinti.

– Nesibaiminate, kad teks susidurti ir su teismais?

– Žinoma, tokių atvejų būna. Mes pernai jau visus metus ėjome į teismus grynai dėl šitų bylų. Tai tas procesas vyksta. Bet mūsų laimėjimo procentas yra pakankamai aukštas – per 70 proc.

– Per šių metų kelis mėnesius, ar jau yra panaikintų leidimų gyventi ir išsiųstų piliečių namo?

– Taip, yra. Dabar tiksliai nepasakysiu, kiek konkrečiai buvo išsiųsta, tačiau per šiuos du mėnesius sprendimų panaikinti leidimus gyventi buvo 40, iš jų būtent apie 30 dėl kitų priežasčių. Bet būna, kad nebūtina išsiųst, nes tuo metu, kai priimamas sprendimas, jie jau būna išvykę. Todėl išsiuntimų yra daug mažiau negu sprendimų panaikinti leidimą gyventi. Nes žmonės, suprasdami, kas jų laukia, patys išvyksta.

Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Pasak jo, daugiausiai ši informacija skleidžiama grupėse, kuriose daugumą vartotojų sudaro baltarusiai.

Departamento teigimu, Lietuvoje esantiems užsieniečiams skambinantys ir migracijos darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai teigia, kad „užsieniečių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „jiems gresia deportacija“, „imigrantams privalu išvykti iš šalies, tačiau reikia prisistatyti į klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje“ ir pan.

Asmenims, kurie sulaukė tokių skambučių, patariama visapusiškai įvertinti situaciją ir pasitikrinti savo paskyras Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS.

Pasak pranešimo, jei jokių pranešimų iš Migracijos departamento negauta, užsieniečiui nereikia lankytis klientų aptarnavimo skyriuje ar atlikti kokių nors papildomų veiksmų savo paskyroje.

Apie melagingus skambučius užsieniečiai raginami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, Lietuvos pareigūnams suteikiant visą informaciją apie pokalbio turinį, skambučio aplinkybes.

Vis tik teismas atmetė prašymą priteisti neturtinę žalą dėl prastų gyvenimo sąlygų pabėgėlių stovykloje.

Kaip BNS informavo teismas, pripažinus, jog departamentas vilkino priimti sprendimą dėl prieglobsčio, manoma, kad to konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Anot teismo, maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.

Kaip nurodoma nutartyje, nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, tą įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartija.

Departamento nurodytos priežastys – išaugęs darbo krūvis dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos, anot teismo, negali pagrįsti praleisto termino, kodėl nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai. Jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, skelbia teismas.

Skundėsi gyvenimo sąlygomis

Irako piliečiai teismui taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Pabėgėlių priėmimo centro neteisėtų veiksmų – netinkamų apgyvendinimo sąlygų Naujininkų pabėgėlių stovykloje Vilniuje ir Migracijos departamento neteisėtų veiksmų – nepagrįstai ilgai nagrinėto jų pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Jie skundėsi, kad šeima gyveno viename labai mažame kambarėlyje, negalėjo laisvai išeiti į lauką, kartu su daugeliu kitų asmenų turėjo naudotis tais pačiais sanitariniais mazgais, virtuve, skalbimo mašinomis ir visa kita įranga, kuri nuolat gedo ir lūžo.

Be to, jiems buvo tiekiamas netinkamas maistas, vaikai neturėjo jokio realaus ugdymo nei gimtąja, nei jokia kita kalba, šeima neturėjo galimybės kreiptis į gydytoją.

Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad irakiečių teiginiai dėl netinkamo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre yra deklaratyvūs ir abstraktūs, todėl nėra jokių galimybių įvertinti, ar ribojimai buvo taikomi tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie buvo priimti valdant ekstremaliąsias situacijas ir nepaprastąją padėtį.

Nemato pagrindo teigti, jog gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams buvo suteiktas asmeninis kambarys su bendro naudojimo patalpomis – koridoriais, tualetu bei dušo patalpomis, virtuve, poilsio kambariais, lauko teritorija. Joje užtikrintos visos gyventi būtinos priemonės, daiktai, baldai, pareiškėjams suteikta lėšų pragyventi, taip pat visos būtinos paslaugos, įskaitant galimybę kreiptis į gydytoją, taip pat vaikų ugdymą.

Anot teismo, dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, jog asmenys gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis, ar kad jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebuvo užtikrintos. Beje, pareiškėjai apgyvendinimo laikotarpiu nei atsakingiems darbuotojams, nei administracijai jokių skundų ar reikalavimų dėl gyvenimo sąlygų, suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų stokos, aprūpinimo būtinomis priemonėmis nenurodė. Teismas atmetė šią pareiškėjų skundo dalį kaip nepagrįstą.

Tai, kad nebuvo užtikrintos per Baltarusiją patekusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisės anksčiau skelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Anot jos, migrantai pabėgėlių stovyklose patyrė nežinomybę, diskriminaciją, nužmoginimą, žeminantį elgesį, smurtą. Įvardinta, kad asmenys buvo uždaromi vienutėse, patalpose su grotomis, iš jų konfiskuojami telefonai.

Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kuomet pasienyje su Baltarusija į šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos valdžia įvardiją Minsko režimą organizavus migrantų antplūdžius.

Po metų centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti. Daliai buvo suteikti laikini leidimai gyventi humanitariniais pagrindais, dalis gavo pabėgėlio statusą ir įgijo teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje. Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos.

Teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pernai gegužę uždarytas paskutinis šalyje Alytaus ukrainiečių registracijos centras, nuo to laiko pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente. 

Sausio viduryje paskelbtame Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją plane teigiama, kad naujai atvykę pabėgėliai susiduria su ilgai trunkančia registracija Lietuvoje dėl informacijos trūkumo, ilgų eilių ir kalbos barjero.

Dėl to, anot agentūros, naujai atvykę pabėgėliai susiduria su tokiomis problemomis kaip apgyvendinimas, prieinama sveikatos apsauga, maisto trūkumas.

JT agentūra BNS informavo, kad plane naudojamame tyrime apklausė 548 respondentus.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metų galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu turi daugiau kaip 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, o 2024-ųjų sausio 1 dienos duomenimis, iš viso Lietuvoje gyvena daugiau kaip 86 tūkst. Ukrainos piliečių.

„Migracijos departamentui dėl itin mažos apklaustųjų skaičiaus proporcijos yra sudėtinga vertinti bei komentuoti teikiamos informacijos objektyvumą ir teisingumą“, – rašoma BNS perduotame Migracijos departamento atsakyme.

Pasak departamento, į Lietuvą pirmą kartą atvykstančių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius praėjusiais metais yra nusistovėjęs ir žymių srauto pokyčių nestebima.

Migracijos departamento duomenimis, matuojant septynių dienų vidurkiais, 2023 metais į Lietuvą kasdien atvyksta nuo keliolikos iki pusšimčio Ukrainos karo pabėgėlių.

„Toks užsieniečių srautas nesukelia jokių sunkumų Migracijos departamento klientų aptarnavimo padaliniuose dirbantiems specialistams: visi karo pabėgėliai yra registruojami, vizitų metu jiems teikiama visa informacija pagal kompetenciją anglų ir rusų kalbomis. Be to, Ukrainos karo pabėgėliams aktuali informacija anglų bei rusų kalbomis yra teikiama Migracijos departamento skambučių centre“, – teigia departamentas.

„Reikšmingų tokių asmenų registracijos proceso trikdžių ar problemų nefiksuojama“, – priduria jis.

Migracijos departamentas, be kita ko, nesiima vertinti JT agentūros plane nurodytų teiginių, jog „pabėgėliai susiduria su ilgai trunkančia registracija Lietuvoje dėl informacijos trūkumo, ilgų eilių ir kalbos barjero“.

„Mūsų turimais duomenimis, pavyzdžiui, sausio 30 dieną ukrainiečiai galėjo pasirinkti 54 skirtingus neužimtus vizitų laikus klientų aptarnavimo skyriuose. Savaitei į priekį, iki vasario 5 dienos, tokių neužimtų vizitų laikų yra net 520. Tai reiškia, kad mažiausiai tiek Ukrainos karo pabėgėlių Migracijos departamentas yra pasirengęs aptarnauti jų pasirinktu laiku“, – nurodo jis.

Departamentas tikina, kad sklandžiai vykdo naujai atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių registraciją, keičia leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu turintiems Ukrainos karo pabėgėliams. Tokių asmenų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki šių metų kovo 4 dienos ir, ES nusprendus pratęsti laikinosios apsaugos mechanizmą, yra pratęsiami iki 2025 metų kovo 4-osios.

Kaip pažymima JT pabėgėlių agentūros parengtame plane, 2023 metų gruodžio duomenimis, Lietuvoje registruoti 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, šiemet šis skaičius gali pasiekti 65 tūkstančius.