„Irakiečių vyriausybė aštuoniais evakuaciniais reisais evakavo 3 139 žmones“, – nurodė diplomatinės misijos atstovai.

Pasak jų, nuo krizės Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pradžios išduoti maždaug 175 tranzitiniai pasai dokumentus praradusiems asmenims.

Ambasada pareiškė neturinti informacijos, kiek Baltarusijoje liko migrantų.

Šiemet keli tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Irako, kirto sieną Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Vilnius ir Varšuva dėl krizės pasienyje įvedė nepaprastąjį padėtį, pradėjo tiesti pjaunančios vielos užtvaras.

Įtampa prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos labai išaugo lapkričio pradžioje, kai ten susirinko tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų. Daug jų periodiškai bando prasiveržti pro sienos užtvaras. Europos Sąjunga šią migracijos krizę vadina Baltarusijos režimo organizuota „hibridine agresija“.

Minskas tokius kaltinimus neigia ir kritikuoja atvykėlių neįsileidžiančias ES nares.

Taip pat kalbama apie gynimo priemones ribotam laikui, per kurį šalys turi išsiaiškinti, ar nelegalūs migrantai turi pagrindo siekti prieglobsčio jų teritorijose.

EŽTT nuo rugpjūčio 20-osios iki gruodžio 3-iosios išnagrinėjo 47 ieškinius, pateiktus 198 nelegalių migrantų. Šie žmonės pastaraisiais mėnesiais per Baltarusijos teritoriją pateko į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Daugiausiai ieškinių – 44 – pateikta prieš Lenkiją, vienas – prieš Lietuvą, du – prieš Latviją.

Teismas patenkino 43 ieškinius iš 47. „Dažniausiai ieškovai teigė, kad yra Lenkijoje, ir prašė nesugrąžinti jų atgal į Baltarusiją“, – sakoma dokumente.

EŽTT tokiais atvejais nusprendė, kad „ieškovų, jei jie tikrai jau yra Lenkijoje, nederėtų iš ten išvaryti“.

Laikinosios priemonės Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu, taip pat dėl 13 ieškinių prieš Lenkiją, vėliau buvo panaikintos. Dėl pareiškimo prieš Lietuvą EŽTT nusprendė nepratęsti laikinosios priemonės, nes vyriausybė patikino Teismą, kad pareiškėjai nebus išvaryti iš Lietuvos, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį.

Migrantai EŽTT taip pat siekė, kad ES jie būtų aprūpinti laikina vieta gyventi, sveikatos apsauga, apranga, geriamuoju vandeniu, maisto produktais.

Teismas atšaukė virtinę priimtų sprendimų nustatęs, kad jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo neaktualūs. „2021 metų gruodžio 3-iąją EŽTT gynimo priemonės galiojo dėl 28 ieškinių. Visi jie pateikti prieš Lenkiją“, – sakoma pranešime spaudai.

Įtampa prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos labai išaugo lapkričio pradžioje, kai ten susirinko tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų. Daug jų periodiškai bando prasiveržti pro sienos užtvaras. Europos Sąjunga šią migracijos krizę vadina Baltarusijos režimo organizuota „hibridine agresija“.

Humanitarinės organizacijos nerimauja dėl nelegalių migrantų sveikatos, nes daug jų žiemos sąlygomis priversti ilgai stovyklauti miškuose.

„Jeigu jie pasako, kad jie yra jazidai, tada taip – daugiau dėmesio skiriame tai padėčiai, bandydami nustatyti, ar tai, kad tu esi jazidas, lemia kažkokį padidintą valdžios, institucijų dėmesį tau“, – teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Dažnas apie iš šiaurės Irako pabėgusius jazidus išgirdo Lietuvoje apsilankius jazidų herojai Nadiai Murad. Nobelio taikos premiją pelniusios Nadios tikslas – parama jos tautiečiams, kurie prieš septynerius metus patyrė stiprią musulmonų diskriminaciją.

Islamo valstybės neapykanta jazidams prasiveržė kaip genocidas – išžudyti ištisi kaimai, moterys tapo sekso vergėmis. Dalis pabėgo į saugesnes teritorijas arba masiškai migravo į Europą. „Irakas yra saugus tik kai kuriems žmonėms, jazidams Irakas nėra saugi vieta gyventi“, – teigė N. Murad.

Iš esmės daugelis gyventojų, ar tai būtų jazidai, arabai, afrikiečiai, Šri Lankos atstovai – visi teigia, jog nori likti Lietuvoje.

Šiuo metu daugelis jazidų gyvena moduliniuose nameliuose Medininkuose ir tikina bijantys grįžti namo. „Tie asmenys patys gyvena tokiose sąlygose, kurios, gal kažkiek ir švelnesnės, tačiau džihadistų išpuoliai ir toliau vyksta. Aš čia kalbu tai, ką man šneka migrantai“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus mobiliosios komandos vadovas Saulius Jeruslanovas.

Savanoriai sako, kad jazidai ne tokie išrankūs nei irakiečiai, ramesni. Pagyrų sulaukia ir dėl aktyvaus įsitraukimo į bendruomenę: savanoriauja čia atidarytose kirpyklose, veda anglų kalbos pamokas. Vis dėlto, kalbų apie norą grįžti į gimtinę – nėra. „Iš esmės daugelis gyventojų, ar tai būtų jazidai, arabai, afrikiečiai, Šri Lankos atstovai – visi teigia, jog nori likti Lietuvoje“, – situaciją komentavo S. Jeruslanovas.

Prieglobsčio siekiantys norą likti Europoje vis dar grindžia tuo, kad diskriminacija dėl jų specifinės religijos niekur nedingo. „Jie meldžiasi gamtos jėgoms, čia šiek tiek primena ir zoroastrizmą, jie melsdamiesi kreipiasi į saulę ir dievogarbai yra skirtinga tiek nuo krikščionių, tiek nuo musulmonų“, – pasakojo islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Profesorius, kad nors tarp arabų gyventi jie nenori, grėsmės jiems grįžti į Iraką nebėra. „Atsakymas turbūt yra labai vienareikšmiškas, kad jiems grėstų susidorojimas, diskriminacija jų etninės ar religinės tapatybės pagrindu, tikrai ne“, – teigė E. Račius.

Lietuvos akimis jie – Irako piliečiai, nors patys jie savęs tokiais nelaiko. Jazidus Migracijos departamentas moka atpažinti iš išvaizdos, bet netrūksta ir tų, kurie bando pasinaudoti jazido korta. „Kai kurie bandantys apsimesti yra išmokę tą istoriją, ką internete randa, tą mums papasakoja“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Prie Lenkijos sienos su šeima užstrigusi jazidė sako, kad padėtis išties nepavydėtina, nes jie jaučiasi tiesiog įstrigę: „Jeigu tai būtų mano rankose, bandytume kirsti sieną dar kartą. Jeigu vaikai ir senoliai nesirgtų, bandyčiau su vyru pabėgti. Mūsų Vyriausybė nieko dėl mūsų nedaro, jeigu darytų, mes negyventume pabėgėlių stovyklose aštuonerius metus“.

Jeigu tai būtų mano rankose, bandytume kirsti sieną dar kartą. Jeigu vaikai ir senoliai nesirgtų, bandyčiau su vyru pabėgti.

Konservatyvių musulmonų akyse jazidai atrodo mažiau vertingi, todėl neretai yra atstumiami. Tarptautinių organizacijų ataskaitose fiksuojama, kad dauguma jazidų nenori grįžti ten, kur gyveno šimtmečius. „Jie iš tikrųjų yra ta grupė, kurie labiausiai skursta ir savaime suprantama, kad būdami tokie pažeidžiami jie turi lūkesčius ištrūkti iš to užburto rato“, – situaciją komentavo E. Račius.

Kol kas nei vienas jazidas Lietuvoje negavo pabėgėlio statuso. Neatmetama, kad tai bus neilgai. Sudėtingiausi atvejai dar nagrinėjami. „Tai, kad prieglobstis tiems asmenims nesuteiktas, nereiškia, kad jie dings iš mūsų visuomenės. Jie liks čia, Lietuvoje, ir mums toliau reikės su jais dirbti“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė.

Pasaulyje jazidų nėra išlikę daug. Jų bendruomenė – pakankamai uždara. Jazidams draudžiama tuoktis su kitų religijų atstovais, o juo gali tapti tik per kraują – gimus jazidų šeimoje. Jazidams taip pat būdinga gausios šeimos, patrialchalinis šeimos modelis.

„Per 4 savaites Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje apgyvendinti 88 asmenys, būstų nuomos sutartys pasirašytos metams“, – Eltai teigė G. Kazakevičienė.

G. Kazakevičienės teigimu, kadangi gaunami tik nekvalifikuotų darbų pasiūlymai, kol kas nėra įdarbintų asmenų.

„Daugiausia siūloma nekvalifikuotų darbų, nes afganistaniečiai nekalba lietuviškai, neturi kvalifikaciją ar išsilavinimą įrodančių dokumentų. Visgi Užimtumo tarnyba turi daugiau kaip 500 pasiūlymų užsieniečiams”, – teigė Raudonojo kryžiaus atstovė.

Per 4 savaites Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje apgyvendinti 88 asmenys, būstų nuomos sutartys pasirašytos metams.

Pasak G. Kazakevičienės, vyksta ir vaikų integracija, ieškoma vietų mokyklose ir darželiuose.

„Vaikai registruojami į mokyklas įprasta tvarka, visi yra priimami, nes pagal įstatymą yra numatyta, kad visi 6-16 m. amžiaus vaikai mokyklą lankyti privalo. Taip pat vaikai registruojami laukti darželio eilėse”, – sakė G. Kazakevičienė.

ELTA primena, kad Talibanas užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Reaguodama į situaciją Afganistane, Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 jai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių.

Atvykusių afganistaniečių aprūpinimui numatyta skirti 600 tūkst. eurų. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių įkurdinti Raseiniuose, kol bus pasirūpinta jų apgyvendinimu ir bus suteikta pagalba įsilieti į darbo rinką.

Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimų nariams.

„Teismas jam skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, bausmė 22 metų užsieniečiui sumažinta trečdaliu, skiriant galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į jos laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius“, – rašoma pirmadienį prokuratūros išplatintame pranešime.

Vyrą, neteisėtai perėjusį Lietuvos ir Baltarusijos sieną, liepos pabaigoje Švenčionių rajone sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Atlikdami nelegalaus migranto asmens ir daiktų apžiūrą, pareigūnai rado ir patikrinimui paėmė vyro telefoną. Jo apžiūros metu nustatyta, kad mobiliajame telefone jis laikė vaikų pornografijos vaizdo įrašus.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūra, jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkritį atliktos apklausos duomenimis, 63 proc. šalies gyventojų nepritaria idėjai į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 29 proc. apklaustųjų tokį siūlymą palaikytų, dar 9 proc. jų atsakė nuomonės šiuo klausimu neturintys.

Daugiausia tokiai idėjai nepritaria 55–64 metų ir vyresni asmenys (apie 70 proc.), pritaria 25–34 metų gyventojai (42 proc.).

Labiausiai didesnę migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką palaiko Vilniaus gyventojai (39 proc.). 35 proc. apklaustų klaipėdiečių taip pat tvirtina tam pritariantys.

LRT užsakymu reprezentatyvią apklausą „Norstat“ atliko lapkričio 3–24 dienomis, per ją apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Jiems užduotas klausimas „Ar pritariate, kad Lietuva turi įsileisti daugiau migrantų į darbo rinką?“.

Iš 1 tūkst. respondentų 772 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 228 – internetu.

Pasak tarnybos, Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

VSAT taip pat informavo apie užfiksuotus šūvius Baltarusijos pusėje, vienas jų – ties Varėnos rajonu, kitas šeštadienio pavakare –  ties Lazdijų rajonu.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7806 .

Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 2 724 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos.

Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Nuo rugpjūčio 11-osios, kai pasienyje su Baltarusija buvo įvesta ekstremalioji padėtis, sieną dėl humanitarinių priežasčių buvo leista kirsti 85 asmenims. Nuo metų pradžios sulaikyti 437 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę valstybinę sieną. Kai kurie sulaikytieji pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo.

Labai padaugėjus neteisėtų bandymų kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, vyriausybė iki lapkričio 10-osios įvedė ekstremaliąją padėtį Ludzos, Kraslavos, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse ir Daugpilyje. Spalio viduryje nuspręsta ekstremaliąją padėtį ten pratęsti trims mėnesiams iki vasario 10-osios.

Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Baltarusija tokius kaltinimus neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančias ES nares – Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

Anksčiau oro uosto spaudos tarnyba pranešė, kad į „Iraqi Airways“ išvežamąjį reisą Minskas–Arbilis buvo užregistruota 419 keleivių (415 suaugusieji ir keturi vaikai iki dvejų metų).

Tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų, įskaitant daug Irako autonominio Kurdistano regiono gyventojų, praeitą mėnesį buvo įstrigę stovykloje prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Jų pastangos neteisėtai patekti į Europos Sąjungos teritoriją kursto įtampą tarp Vakarų šalių ir Baltarusijos bei ją remiančios Rusijos.

Vakarų šalys kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybę dirbtinai kurstant šią krizę ir organizuojant migrantų srautus. Šie Minsko veiksmai smerkiami kaip hibridinė agresija, keršijant už ES sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.

Remiantis EK duomenimis, šiemet į ES per Baltarusiją atvyko beveik 8 tūkst. migrantų.

Tačiau Lietuva, Lenkija ir Latvija sugriežtino savo sienų apsaugą, pasienyje dislokavo kariuomenę ir nuteisė pjaunančios vielos užtvaras, kad sustabdytų iš Baltarusijos nelegaliai sieną kertančius migrantus.

Lenkija ėmėsi griežčiausių priemonių migrantams sustabdyti. Ji kriminalizavo neteisėtą sienos kirtimą ir pasienio regione įvedė nepaprastąją padėtį, sutelkė tūkstančius policininkų ir karių.

Ketvirtadienį tokių neįleistųjų buvo 33, trečiadienį – 37, antradienį – 35, pirmadienį – 4, sekmadienį – 75, šeštadienį – 108.

Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7792 (vidurnakčio iš penktadienio į šeštadienį duomenys).

Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.