XV amžiaus pabaiga datuojamas plunksna ir rudu tušu nupieštas eskizas, vaizduojantis nuogą vyrą su dar dviem figūromis fone, kaip neseniai paaiškėjo, buvo privačioje kolekcijoje Prancūzijoje.

Per varžytynes buvo pranoktas ankstesnis šio Renesanso meistro rekordas: 2000 metais per „Christie's“ aukcioną Londone už 9,5 mln. eurų buvo parduotas jo kūrinys „Prisikėlęs Kristus“.

Kitą savaitę Milane, Sforcų pilyje, greta Mikelandželo skulptūros "Pietà Rondanini" ekspozicijos, atidaroma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“. Paroda, skirta Milano ir Lietuvos istoriniams ryšiams.

Parodą atidaro Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ceremonijoje taip pat dalyvauja Italijos, Lombardijos regiono ir Milano miesto valdžios atstovai, atvykti planuoja ir Milano meras Džulijanas Pisapija (Giuliano Pisapia), Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos ekspozicijos Milane rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generalinis komisaras Romas Jankauskas ir daug kitų.

Iš pradžių parodos lankytojams bus trumpai pristatoma Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai. Antra parodos dalis skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva ir Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų. Trečia dalis pasakoja apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, pranešė Valdovų rūmai.

Greta stendų su istorine ikonografija, šiuolaikinėmis fotografijomis ir tekstiniais komentarais taip pat bus eksponuojami autentiški XVI amžiaus daiktai: kokliai, keramikos dirbiniai, gobelenas su jungtiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurio centriniame lauke pavaizduotas valdovo motinos, Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjantis Žaltys.

Parodos atidarymas numatytas liepos 14-ąją, Lietuvos nacionalinės dienos „Expo 2015“ išvakarėse. Ji veiks iki rugpjūčio 2-osios.

Anot Valdovų rūmų pranešimo, su Bona Sforca susijusių Valdovų rūmų muziejaus eksponatų yra ir „Expo 2015“ Lietuvos paviljone. Tai XVI amžiaus vidurio kampinis koklis su Sforcų herbiniu skydeliu, kiti su Bona Sforca siejamos krosnies kokliai bei šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis.

Bonos Sforcos duktė – Kotryna Jogailaitė – 1562 metais Vilniaus rūmuose ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir nukeliavusi į Švediją, šią šalį išmokė valgyti šakutėmis.

Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė Bona Sforca (1494–1557) – Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina. Tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, ji lemtingai paveikė Renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose.

Asmuo, pavogęs du labai vertingus Renesanso menininko Michelangelo (Mikelandželo) rankraščius, pasiūlė juos grąžinti Vatikano archyvui mainais į pinigus, pirmadienį atskleidė Šventojo Sosto atstovas.

Atstovas pirmąkart patvirtino, kad tie dokumentai buvo pavogti 1997 metais ir sakė, kad minėtas pasiūlymas buvo neseniai pateiktas aukšto rango Bažnyčios pareigūnui – kardinolui Angelo Comastri (Andželui Komastriui).

„Kadangi kalbame apie pavogtus dokumentus, savaime aišku, kad kardinolas atsisakė“, – pridūrė atstovas.

Vatikanas neatskleidė jokių kitų detalių apie tą pasiūlymą ir nepaaiškino, kodėl žinia apie tą vagystę nebuvo paviešinta 1997 metais.

Tie rankraščiai yra laiškas su Michelangelo parašu ir kitas dokumentas, priskiriamas jo rankai.

Jie priklauso dideliam archyvinės medžiagos rinkiniui, susijusiam su Šv.Petro bazilikos statyba. Įspūdinga katedra buvo baigta statyti 1626 metais po beveik šimtmetį su pertraukomis trukusių darbų.

Michelangelas, kuris buvo architektas ir inžinierius, taip pat skulptorius ir tapytojas, buvo pakviestas vadovauti bazilikos statyboms 1547 metais.

Nors jis mirė 1564-aisiais, Michelangelas laikomas vienu iš pagrindinių pastato, neatsiejamo nuo Katalikų Bažnyčios įvaizdžio, architektų.

Dvi skulptūros, ilgiau negu šimtmetį išbuvusios užmarštyje, galbūt yra vieninteliai išlikę Michelangelo (Mikelandželo) bronzos kūriniai, pirmadienį paskelbė tyrėjai Didžiojoje Britanijoje.

Tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama Britanijos Kembridžo universiteto ir Fitzwilliamo (Ficviljamo) muziejaus, atrado naujų įrodymų, siekiančių tas dvi skulptūras su Michelangelo, tarp kurio šedevrų yra Vatikano Siksto koplyčios lubų freskos.

Tos metro aukščio skulptūros vaizduoja jaunuolį ir vyresnį vyrą, jojančius ant panterų. Jeigu mokslininkų prielaida bus patvirtinta, tikėtina, kad šie kūriniai yra vienintelės pasaulyje išlikusios Michelangelo bronzos.

„Fantastiškai jaudinama dalyvauti šiame novatoriškame projekte, – Fitzwilliamo muziejaus taikomojo meno skyriaus kuratorė Victoria Avery (Viktorija Eiveri). – Šios bronzos – itin stiprūs ir dėmesį prikaustantys kūriniai, kurie nusipelnė išsamios studijos. Tikimės, kad visuomenė atvyks ir pati jas ištyrinės bei prisidės prie šių tebevykstančių debatų.“

Tos skulptūros buvo įvardytos kaip Michelangelo kūriniai jų pirmajame apraše XIX amžiuje, bet vėliau jos 120 metų liko be deramo dėmesio, nes nebuvo aprašytos ir be autoriaus parašo.

Tačiau praėjusių metų rudenį Kembridžo universiteto meno istorijos profesorius emeritas Paulas Joannides (Polas Joanidas) padarė atradimą, kuris privertė iš naujo susimąstyti apie tuos kūrinius.

Tyrinėdamas vieno mokinio nukopijuotus Michelangelo eskizus, kurių originalai yra prarasti, P.Joannides aptiko piešinį, vaizduojantį raumeningą jaunuolį, jojantį ant panteros – rodantį, kad menininkas galbūt planavo sukurti neįprastos kompozicijos skulptūrą.

Vėlesni minėtų bronzinių skulptūrų tyrimai parodė, kad jų stilius ir figūrų anatomijos detalės labai panašios į Michelangelo darbus, sukurtus 1500–1510. Mokslinė analizė rodo, kad skulptūros buvo nulietos būtent tuo laikotarpiu.

Yra žinoma, kad šis italų menininkas yra sukūręs kelias bronzines statulas, bet manyta, kad nė viena jų neišliko iki mūsų dienų.

Michelangelo nuliejo savo garsiosios Dovydo statulos kopiją, trečdaliu mažesnę už originalą, bet ta skulptūra dingo per Prancūzijos revoliuciją.

Popiežiaus Julijaus II statula, dvigubai didesnė už jos gyvąjį prototipą, buvo perlydyta į patrankas nepraėjus nė trejiems metams, kai Michelangelo ją užbaigė.

Ant panterų jojančių vyrų skulptūros nuo antradienio iki rugpjūčio bus eksponuojamos Fitzwilliamo muziejuje Kembridže. Šie kūriniai tebetyrinėjami, galutines išvadas planuojama paskelbti liepą.

Florencijos muziejų administracija antradienį neteikė didelės reikšmės rizikai, kad prieš 500 metų Michelangelo (Mikelandželo) sukurta Dovydo statula dėl įtrūkimų kulkšnyse gali nugriūti.

„Net jei įvyktų 5 ar 5,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, Florencija liktų sveika. O Dovydas nugriūtų paskutinis“, – sakė institucijos atstovas Marco Ferri (Markas Feris).

Italijos Nacionalinės tyrimų tarybos studija praėjusią savaitę parodė, kad abiejų garsiosios Dovydo statulos kojų apatinėse dalyse yra „mikroįtrūkimų“ , kurie „kelia pavojų“ statulos stabilumui.

Ataskaitoje sakoma, kad tos silpnos vietos tikriausiai yra susijusios su periodu tarp statulos užbaigimo ir pastatymo Sinjorijos aikštėje 1504 metais ir jos perkėlimo į muziejų 1873 metais.

Aikštėje vietoje statulos buvo pastatyta jos kopija.

Nacionalinės tyrimų tarybos ataskaitoje nurodoma, kad pjedestalas pasviręs iki penkių laipsnių, tad statula patiria spaudimą.

Tačiau M.Ferri patikino, kad „nieko dramatiška nėra“ ir kad muziejus toliau stebės statulos vibravimą.

Pasak atstovo, vibravimas sumažėjo, kai buvo apribotas lankytojų, galinčių patekti į vidų vienu metu, skaičius.

Florencijos muziejai pernai sulaukė daugiau kaip 5 mln. lankytojų, kurių daugelis apžiūrėjo Dovydo skulptūrą ir Uficių galeriją.

„Ji nebus perkelta ar užkelta ant kokio nors pneumatinio pjedestalo, ar panašiai. Nekalbant apie nieką kita, būtų sudėtinga pajudinti tokį kolosą“, – pridūrė M.Ferri.