Moteris daugiau nei tris dešimtmečius žydi televizijos eteryje – šiuo metu ji veda TV1 „Sveikinimų koncertą“ ir kelias loterijas. Laima bus atvira: net ir žvaigždžių neaplenkia šeimos tragedijos ir buitis. Ji iš visų jėgų bandė išsaugoti šeimą su alkoholizmu sirgusiu sutuoktiniu. „Naktimis jam kviečiau daktarus, kad statytų lašelines, buvau graži, seksuali, auginau vaikus, tvarkiau namus ir viriau pietus.“ O darbe taip pat netrūko įtampos. Moteris atskleis, kodėl jai einant televizijos koridoriais vienu metu būdavo ir karšta, ir šiurpdavo nugara.

Naktimis jam kviečiau daktarus, kad statytų lašelines.

Apie darbe patiriamą spaudimą pasakojo ir kita laidos dalyvė, antrojo vaikelio besilaukianti Seimo narė Agnė Bilotaitė. „Gimus sūnui, manęs buvo paklausta, ar aš neketinu atsisakyti Seimo nario mandato. Esu tikra, kad, susilaukus vaiko, nė vieno Seimo nario vyro to niekas neklausė“.

Laidoje filosofas Arvydas Juozaitis išsidavė, kad norėtų penkto vaiko: „Man ir dabar neužtenka keturių“. O paklaustas apie savo legendinį palinkėjimą karjerą baigusiai „auksinei žuvelei“ Rūtai Meilutytei šeimos ir vaikų, buvęs plaukikas sako, kad taip linkėjęs ne veltui: „Esu matęs tiek nelaimingų moterų po sporto, kad baisu“.

Apie moterų pergales sporte pasakos ir kitas laidos dalyvis, skandalą dviračių sporte liudijimais apie seksualinį priekabiavimą sukėlęs dabartinis jaunių vaikinų dviračių rinktinės treneris Egidijus Tutkus. „Buvo net nėštumų prieš varžybas, dėl kurių būdavo kaltas pats artimiausias personalas“, – atskleis E. Butkus.

Patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe prisipažins ir buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Moteris atviravo, kad jai dirbant šiose atsakingose pareigose, buvo pasakyta: „Eikit išsispręskit savo bobų reikalus“. Laidoje ji atskleis, koks kolegų elgesys ją šokiravo, ir duos patarimų jaunoms, karjerą pradedančioms merginoms.

Stiprios moterys atvirai – kiek joms kainavo pasiekti karjeros aukštumų, ką teko dėl to paaukoti ir visi patarimai, kaip prašyti boso gero atlyginimo, – šio ketvirtadienio vakaro laidoje 20 val. per LNK.

Bendrovė pranešė, kad M. Dargužaitė nuo antradienio pakeis Michaelį Schonachą (Šionachą), kuris tęs veiklą grupės investicijų komitete.

M. Dargužaitė BNS pranešė, kad jos darbo vieta bus Vilniuje.

Iš Vyriausybės kanclerės pareigų M. Dargužaitė pasitraukė pernai lapkritį.

M. Dargužaitė iki tapdama kanclere buvo „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.

2014-ųjų vasarį M. Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Tuomet ji tvirtino, kad išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūriai.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M. Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

M. Dargužaitė JAV Midilburio koledže yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete - optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.

Karjerą ji pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau septynerius metus dirbo „Goldman Sachs“.

Vyriausybės kanceliarijai laikinai vadovaus kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Vyriausybės kanceliarijai M. Dargužaitė vadovavo nuo praėjusių metų gruodžio.

„Tai sunkus sprendimas, tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau karjerą tęsti kitoje srityje ir apie tai informavau premjerą. Džiaugiuosi, jog jis suprato mano pasirinkimą. Esu labai dėkinga premjerui už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą vykdant svarbius pokyčius valstybiniame sektoriuje. Taip pat noriu padėkoti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų valstybės įstaigų darbuotojams už aktyvų bei produktyvų darbą kartu, už pasiektus rezultatus. Palieku pareigas būdama tikra, jog inicijuoti pokyčiai bus tęsiami, reformos – įgyvendintos, o visuomenei ir valstybei svarbūs tikslai – pasiekti“, - išplatintame pranešime sako M. Dargužaitė.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis pabrėžia, jog kanclerės sprendimas nekeičia Vyriausybės kurso: toliau bus einama optimizavimo, konsolidavimo, efektyvinimo, perteklinių funkcijų atsisakymo ir viešojo sektoriaus veiklos išgryninimo keliu.

„Dėkoju M. Dargužaitei už nuveiktus reikšmingus darbus. Ji yra geras pavyzdys ir įrodymas, kokią naudą aukščiausios kvalifikacijos specialistai – tiek dirbantys užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje – gali atnešti viešajam sektoriui, kur jie visada yra laukiami. Suprasdamas M. Dargužaitės sprendimą bei linkėdamas jai sėkmės tolimesnėje profesinėje veikloje viliuosi, kad ateityje ji grįš į valstybinį sektorių, kur jai durys lieka atviros“, - teigia S. Skvernelis.

Kaip teigiama pranešime, „M. Dargužaitės pastangų dėka šiemet Vyriausybei pavyko padėti tvirtus pamatus valstybiniam paslaugų centrui. Daugiau kaip 160 valstybinių įstaigų jau nuo kitų metų pradės naudotis šio centro paslaugomis, tokiu būdu valstybė sutaupys bent po 40 mln. eurų per metus“.

„Vien per šiuos metus valstybiniame sektoriuje užimtų perteklinių etatų sumažėjo beveik tūkstančiu. M. Dargužaitei įgyvendinus Vyriausybės kanceliarijos pertvarką pradėta diegti į rezultatus orientuota darbo kultūra visame valstybiniame sektoriuje. Didesnis dėmesys bus skiriamas efektyviam projektų ir užduočių valdymui bei įgyvendinimui, taip pat LEAN metodų taikymui siekiant, kad valstybės teikiamos paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir greitesnės“, - nurodoma pranešime.

Su M. Dargužaite BNS kol kas susisiekti nepavyko.

M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką. Pati kanclerė ne kartą kalbėjo patirianti didžiulį pasipriešinimą reformoms, tačiau kritikai teigė, jog pertvarkoms nebuvo gerai pasiruošta.

M. Dargužaitė pastaruoju metu buvo Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.

2014-ųjų vasarį M. Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Tuomet ji tvirtino, kad išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūriai.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M. Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu - ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

M. Dargužaitė JAV Midilburio koledže yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete - optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.

Karjerą ji pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau septynerius metus dirbo „Goldman Sachs“.

„Per šiuos metus Lietuva padarė ryškų proveržį spartindama stojimo į EBPO procesą. Ir toliau sieksime, kad visos suplanuotos  reformos būtų įvykdytos laiku ir jau kitais metais Lietuva taptų visateise šios organizacijos nare“, – pranešime cituojama su EBPO atstovais bendravusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

EBPO atstovams pristatytos Seime priimtos Miškų įstatymo pataisos dėl urėdijų konsolidavimo, taip pat teisės aktų pakeitimai, leidžiantys pradėti kelių priežiūros įmonių jungimą. Pažymėta, kad taip norima efektyvesnės ir skaidresnės valstybės valdomų įmonių veiklos.

Vyriausybės kanclerės M.Dargužaitės teigimu, įgyvendindama šias reformas Lietuva ne tik siekia įstoti į EBPO, tačiau jos reikalingos ir šalies ekonomikos augimui bei efektyviam turto valdymui. 

Lietuva pradėti stojimo į EBPO procesą pakviesta 2015 metų birželį. Tikimasi, kad sprendimas dėl narystės bus priimtas 2018 metų birželio mėnesį.

Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo.

Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.

„Iki šiol ministerijos projektus rengdavo atskirai ir tik kai būdavo paruošiamas projektas, išsiuntinėdavo jį visiems. Kanceliarijos specialistai įsitrauks nuo pat pirminės stadijos į planavimo darbą ir turės užtikrinti, kad proceso eigoje būtų įtraukiami reikiami žmonės“, - BNS sakė kanclerė.

M.Dargužaitė sakė, kad sistema, kaip į teisės projektų rengimą būtų įtraukiama kanceliarija, dar bus kuriama.

„Struktūros pakeitimas yra tik pirmas žingsnis, o sudėlioti, kad taip ir vyktų, bus didelis darbas - ir kultūros keitimas, ir susitarimai su ministerijomis. Tikrai nesinori kalbėti, kad mes jiems liepsime ar nurodysime, o kad darbo kultūra ir procesai keistųsis tada, kai visi iš to pamatys didelę naudą“, - kalbėjo kanclerė.

Jos teigimu, kanceliarija taip pat atsisako kai kurių paslaugų, tokių kaip vertėjavimas, redagavimas ar pastato aptarnavimas - jas ketinama pasitelkti iš šalies.

M.Dargužaitės teigimu, iš darbuotojų didesnis pasipriešinimas reformai „buvo pačioje pradžioje, kai žmonės nelabai suprato, kodėl tai yra daroma“. Tačiau ji pripažino negalinti garantuoti, kad dėl kai kurių pokyčių neteks bylinėtis teismuose.

Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad po pertvarkos įstaigoje etatų skaičius sumažėjo šeštadaliu  - nuo 210 iki 179.

Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, naujoje struktūroje pasiliko dirbti tie patys 12 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, 75 karjeros valstybės tarnautojai 34 dirbantys pagal darbo sutartis.

Pirmadienį panaikinus pareigybes atleisti 35 darbuotojai, iš jų 14 gaunantys senatvės pensiją. Iki pertvarkos kanceliarijoje dirbo 169 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dabar liko dirbti 133 valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Šiuo metu Vyriausybės kanceliarija dar ieško 27 valstybės tarnautojų ir 14 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Vyriausybėje šiemet įsteigta profsąjunga ne kartą sakė reformoje pasigendanti nuoseklumo ir paaiškinimų, kodėl vienų skyrių vadovais numatyti tarnautojai, o kitų – darbo sutartininkai, taip pat kodėl tų pačių kategorijų darbuotojams keliami skirtingi išsilavinimo ir patirties reikalavimai.

Kai kurie ministrai kritikavo kanclerės iniciatyvą Vyriausybėje atsisakyti ministerijų atstovų pasitarimų, kuriuose anksčiau būdavo derinami teisės aktai - kritikų teigimu, nesant tokio išankstinio derinimo sprendimų priėmimas ėmė strigti.

Teisingumo ministerija ir ją delegavę socialdemokratai kritikavo premjero ir kanclerės iniciatyvą kanceliarijai perduoti daugiau įgaliojimų atlikti projektų teisinį vertinimą.

Vyriausybės kanceliarijas reformuodavo ir ankstesni premjerai. Konservatorius Andrius Kubilius ją buvo pervadinęs į Ministro pirmininko tarnybą, Algirdas Butkevičius vėl grąžino Vyriausybės kanceliarijos pavadinimą.

Darbus derina prie malonumų?

Pajūrio kurortų ir uostamiesčio vadovai nuo sovietmečio gerai žino nerašytą taisyklę – valdžia mėgsta neatidėliotinų reikalų rasti paskutinę savaitės darbo dieną, ir neretai šie vizitai užsitęsia savaitgaliais.

"Visi tai žino, tik niekas garsiai nekalba. Kaip byloja sena rusų patarlė, suderina malonumus su darbu. Buvau uostamiesčio meru ir puikiai žinau, kad visi ministrai ar diplomatai į pajūrį suvažiuodavo tik penktadieniais. Akivaizdu, kad norima padalyvauti įvairiose pajūrio šventėse ar tiesiog pailsėti. Dažnu atveju susidarydavo įspūdis, kad iš tiesų valdžia važiuoja papoilsiauti, o pakeliui aplanko Palangos ar Nidos merą ir aptaria reikalus. Taip jau yra", – tikino buvęs Klaipėdos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Apie tokias tradicijas žino ir daugybė kitų iš biudžeto penimų įstaigų.

Policijos ar pasieniečių padalinių vadovai taip pat turi patirčių, kaip rengti tinkamus vizitus vadovybei.

Dažniausiai jie organizuojami taip pat penktadieniais.

Net ministerijoms pavaldžių įstaigų klerkai į pajūrį visokio pobūdžio patikrinimų taip pat skuba tik penktadieniais.

Malonumų reikalai pajūryje nebūtų tokie svarbūs, jei nekiltų įtarimų, ar politikai ir valdininkai smagumais tik nesimėgauja iš valstybės biudžeto?

Pasitarimas – per šventę

Klausimų, kodėl Vyriausybė suplanavo išvažiuojamąjį posėdį į Palangą būtent gegužės 26-ąją, kurorto sezono atidarymo dieną, kilo daugeliui.

Tą penktadienį Ministrų kabinetas Palangoje diskutavo šalies kurortams aktualiais klausimais, apie Šventosios uosto projekto plėtrą.

Pasitarime be Vyriausybės narių dalyvavo ir keturių šalies kurortų merai, Valstybinio turizmo departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Jų kelionės į pajūrį taip pat apmokėtos iš biudžeto lėšų.

O štai Vyriausybės atstovų delegaciją sudarė net 24 asmenys.

Be ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasitarime dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas su viceministru Artūru Bogdanovu.

Į pasitarimą skubėjo ir aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Į Palangą vyko Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, ministro pirmininko patarėjai Lukas Savickas, Elvinas Jankevičius, Tomas Beržinskas.

Pasitarime buvo ir Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyriaus vedėja Lina Liubauskaitė bei Ekonomikos skyriaus vedėjas Saulius Gaigalas.

Be darbo reikalų ministrams ir ministrui pirmininkui S.Skverneliui teko ir malonių pareigų – dalyvauti Grafų Tiškevičių alėjos atidarymo ceremonijoje.

Pati mokėjo tik kanclerė

Atsakydami į dienraščio "Klaipėda" pateiktus klausimus Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai suskaičiavo, kad šios kelionės į pajūrį metu tarnybiniu transportu nuvažiuota 900 km.

Sunaudota 101,25 litro degalų už 102,26 euro.

Tačiau ši suma – tik už kanceliarijos automobilio degalus.

Atskirai už degalus mokėjo kiekviena institucija, pasiuntusi savo atstovą į Palangą.

Vyriausybės kanceliarija patikino, kad visiems Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams, išskyrus premjerą, buvo išmokėti dienpinigiai.

Dienpinigiai dviem dienoms Lietuvoje siekia 11,4 euro. Iš viso tai sudaro apie 262 eurus.

Valdžios desantas į kurortą atvyko dar ketvirtadienį.

Tiesa, nakvynės prireikė tik daliai posėdžio dalyvių, ministrai Palangoje nenakvojo.

Premjeras S.Skvernelis Palangoje buvo apgyvendintas atskirai nuo palydos. Jam išrinktas vienas prabangiausių kurorto viešbučių – "Palanga Spa Luxury".

Už nakvynę čia mokėta 135 eurai, taip pat euras kurorto mokesčio.

Vyriausybės kanceliarija nedetalizavo, kiek kainavo dar ir Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų nakvynė.

Apsaugininkai privalėjo rūpintis vieno šalies vadovų saugumu.

Išskirtina tai, kad ne vienus metus privačiame sektoriuje praleidusi Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė biudžeto privilegijomis nepasinaudojo.

Kanclerė į Palangą vyko nuosavu automobiliu, neprašė kompensuoti išlaidų už degalus, o apgyvendinimu pasirūpino pati ir už nakvynę susimokėjo iš savo kišenės.

VRM kancleriui reikia poilsio

O štai premjerą lydintiems asmenims buvo išnuomoti kiek pigesni apartamentai nei Vyriausybės vadovui.

Trys S.Skvernelio patarėjai, du Vyriausybės kanceliarijos skyrių vedėjai, vairuotojas ir fotografas apnakvindinti viešbutyje "Vandenis", kuriame para kainuoja 50 eurų.

Pridėjus kurorto mokestį, už šiuos svečius sumokėta 357 eurai iš valstybės biudžeto.

Atsitiktinumas ar ne, bet su VRM ministru E.Misiūnu į Palangą švyturėliais lydimu kortežu atšvilpė ir VRM viceministras Česlovas Mulma, nors Vyriausybės kanceliarijos pateiktame sąraše jo nebuvo.

Nebuvo minėtas ir kitas VRM ministro pakeleivis, į pajūrį su lagaminu keliavęs ministro tarnybiniu automobiliu – VRM kancleris Algirdas Stončaitis, nors jis Palangoje šmėžavo visą savaitgalį.

Paties kanclerio apie tikslus ir užduotis pajūryje dienraščio žurnalistams nepavyko pasiteirauti, A.Stončaitis šiuo metu atostogauja.

Tačiau VRM atstovai patikino, kad kancleris su ministru važiavo ir buvo įspėjęs savo viršininką, kad pasiliks savaitgaliui Palangoje.

"Dėl sveikatos norėjo pabūti Palangoje. Jis nakvojo VRM poilsio namuose "Pušynas". Spėju, kad čekius jis turi. Už nakvynę, manau, susimokėjo pats", – telefonu patikslino VRM viešųjų ryšių specialistas.

Pats VRM ministras su viceministru tarnybiniu automobiliu "Audi A6" po renginių Palangoje penktadienio vakarą išvyko atgal į Vilnių.

Degalams ministras išleido 55 eurus ir nuvažiavo 600 kilometrų.

Ministras į kurortą iš Vilniaus išvyko apie 5 val. ir grįžo vakare, apie 18 val.

Premjeras į kaimą nevažiavo

Žemės ūkio ministras B.Markauskas, kalbintas apie politikų pomėgį į pajūrį važiuoti tik penktadieniais, juokėsi, kad per anksti šiai Vyriausybei įprasti prie svetimų valdžių pomėgių.

"Aš net nežinojau, kad Palangos atsidarymas sutaps. Nors į Palangą ir nevažiuočiau savaitgalio praleisti. Esu nakvojęs tik prieš kelis dešimtmečius. Nežinau, kas pasiliko kurorte, o kas išvažiavo. S.Skvernelį kalbinau po renginių užsukti į vieną modernų ūkį Bruzdeilyno kaime, kur vyko atidarymas. Aš iš Palangos iš karto savo automobiliu išvažiavau. Premjerą buvau beveik įkalbėjęs, bet nevažiavo", – prisiminė B.Markauskas.

Ministro pirmininko patarėjas T.Beržinskas patikino, kad S.Skvernelis šeštadienio Palangos atidarymo renginiuose nedalyvavo.

"Jis visuomet nori namo. Juk šeima augina mažą vaiką. Kaip ir šį penktadienį, taip ir Palangos atidarymo šventės pirmąją dieną S.Skvernelis pajūryje nepasiliko ir fejerverkų nuo Palangos tilto nežiūrėjo", – vakar tikino T.Beržinskas, aiškindamas šios dienos S.Skvernelio vizito į Klaipėdą detales.

Premjeras šiandien, ir vėl penktadienį, Klaipėdoje  su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais apžiūrinės Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Šiam vizitui ruoštasi iš anksto. Ministras pirmininkas kartu su lydinčiais asmenimis į Klaipėdą atvyko dar ketvirtadienį.

Planuota, kad S.Skvernelis turėtų nakvoti "Amberton Klaipėda" viešbutyje.

Jo palydai parinktas "Ibis Styles Klaipėda Aurora" viešbutis, kur para asmeniui kainuoja apie 60–70 eurų.

S.Skvernelis miegojo ne vienas

Paaiškėjo, kad S.Skvernelis šiaip jau išties populiarų viešbutį "Amberton Klaipėda" išties mėgsta. Jis čia nakvojo antrą kartą per kelis mėnesius.

Dar kovo 24-ąją, taip pat penktadienį, buvo rengiamas kitas Vyriausybės atstovų vizitas į Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą uostamiestyje.

Šio vizito metu S.Skvernelis su palyda lankėsi dar ir Nidoje bei Klaipėdos uoste.

Tą kartą S.Skvernelį lydėjo aplinkos, susisiekimo, energetikos, ūkio ministrai, keli patarėjai.

Vyriausybės kanceliarija suskaičiavo, kad S.Skvernelio, dviejų patarėjų, vairuotojo ir fotografo apgyvendinimas "Amberton Klaipėda" viešbutyje kainavo 242 eurus.

Tą kartą premjerui neteko leisti savų lėšų maitinimuisi. Vyriausybės vadovą vakarienės pakvietė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Beje, tame pačiame viešbutyje naktį iš kovo 23-iosios į 24-ąją praleido ir aplinkos ministras K.Navickas.

Ministro ir jo vairuotojo apgyvendinimo paslaugos viešbutyje su pusryčiais apmokėtos iš Aplinkos ministerijos lėšų.

Mokėta 110 eurų.

K.Navickas į Klaipėdą ir Nidą vyko tarnybiniu automobiliu "Škoda Superb". Už išdegintą dyzeliną sumokėta 70 eurų.

Penktadieniais – į pajūrį

Beje, peržvelgus dabartinės Vyriausybės ministrų pusės metų darbotvarkių archyvus, tik ūkio ministras M.Sinkevičius uosto reikalus Klaipėdoje sprendė vidury savaitės – trečiadienį.

Visų kitų politikų kelionės planuotos penktadieniais.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Klaipėdos kraštuose nuo kadencijos pradžios lankėsi du kartus, abukart – penktadieniais.

Vasario 4 d., penktadienį, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jis lankėsi su viceministre Gintare Šakalyte, patarėju Dariumi Kazlausku, Seimo nariais Dainiumi Kepeniu ir Algimantu Kirkučiu.

Antrą kartą, gegužės 19 d., penktadienį, ministras vyko į Kretingą.

Ministerija suskaičiavo, kad A.Veryga su kompanija įveikė 712 kilometrų atstumą, Klaipėdoje nakvoti neliko ir išvažiavo atgal į Vilnių.

Kelionei išleista beveik 90 eurų.

Antrą kartą, gegužę vykusio vizito metu, sudeginta 84,32 euro vertės degalų, bet tuomet užsukta dar ir į Birštoną.

Ministrė ieškojo romantikos

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė, lankydamasi Klaipėdoje kovo mėnesį, nusprendė pernakvoti uostamiestyje už savas lėšas.

Politikė nusprendė Kovo 11-ąją švęsti būtent prie jūros. Kovo 10 d., penktadienį, ji atvyko į S.Dacho progimnaziją dalyvauti diskusijoje vadovų kadencijos, mokytojų rengimo, jų kvalifikacijos, klasės krepšelio metodikos klausimais.

Kur ir su kuo nakvojo ministrė, nedetalizuojama, tačiau patvirtinta, kad už savus pinigus.

O kitą dieną J.Petrauskienė dalyvavo uostamiestyje vykusiuose Kovo 11-osios renginiuose.

Antrą kartą į pajūrio kraštą J.Petrauskienė išsiruošė gegužės 5-ąją, penktadienį.

Tąkart keliauta į Gargždų "Vaivorykštės" gimnaziją. Tačiau nakvoti nepasilikta.

Savaitgalį leido Palangoje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sausio 14 d., šeštadienį, lankė šauktinius karinėje Klaipėdos įguloje, o sausio 15 d., sekmadienį, dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 rinktinės 309 kuopos inauguracijoje bei Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos renginiuose.

Kartu su ministru į pajūrį vyko ministro adjutantas majoras Egidijus Čiūtas, patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė.

Trijulė apsistojo žinybiniuose Krašto apsaugos ministerijos poilsio namuose Palangoje.

Viena naktis Palangos karininkų ramovėje trims asmenims ministerijai atsiėjo 40,21 euro.

Dienpinigius gavo tik V.Ramanauskaitė, kariams Lietuvoje dienpinigiai nemokami.

Vykta tarnybiniu transportu, tačiau, kiek išleista eurų degalams, nėra žinoma, nors ministerija patikino, kad atskirai lėšų šiai kelionei neskirta.

Renginiuose – trys ministrai

Sausio 14–15 dienomis Klaipėdoje vyko kultūros sostinės renginiai, kuriuose dalyvavo net tik krašto apsaugos ministras R.Karoblis.

Savaitgalį Klaipėdoje leido kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei ūkio ministras M.Sinkevičius.

Kultūros ministerija dienraščiui atsakė, kad ministrė uostamiestyje nenakvojo, į jį vyko tarnybiniu automobiliu.

Ministras M.Sinkevičius patikino, kad atvyko Klaipėdos mero kvietimu. Į vienos dienos komandiruotę vyko tarnybiniu automobiliu. Jokių papildomų išlaidų apmokėta nebuvo.

O štai į kovo 24-ąją vykusį Vyriausybės posėdį Klaipėdoje ministras atvyko nuosavu automobiliu ir net neprašė kompensuoti degalų sąnaudų.

Kelionėms – 20 mln. eurų

Seimo Audito komitetas ne vienus metus iš eilės trimituoja apie tai, kad valdžios išlaidos komandiruotėms ir reprezentacinėms išlaidoms kasmet vis auga.

2016 m. iš biudžeto išleista 45,3 mln. eurų transportui. Komandiruotėms – 20 mln. eurų, reprezentacijai – 6 mln. eurų.

Reprezentacijai labiausiai lėšas švaistė Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos ir Seimo kanceliarija.

Daugiausia lėšų komandiruotėms išleido Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir VRM.

Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis tikino, kad biudžeto pinigų niekada niekas nesiekė taupyti.

"Vykti į kurorto sezono atidarymą už biudžeto lėšas – prabangos dalykas. Aš esu prieš bet kokius išvažiuojamuosius posėdžius. Premjeras per daug atsipalaidavo ir pasidavė patarėjų saldžialiežuviams balsams. O gal ir Palangos meras prisidėjo, juk draugai su S.Skverneliu? "Valstiečiai" žadėjo propaguoti skandinavišką asketizmą. Važiuoti galima tik tada, kai reikia apžiūrėti konkretų objektą arba, pavyzdžiui, įvyko skandalas. Tačiau klausimas, kam paskui save tempti visą Vyriausybę? Nepadoru taip leisti pinigus", – rėžė N.Puteikis.

Vyriausybės kanceliarijos siūlomą naują darbo reglamentą antradienį Vyriausybėje aptarė skirtingų ministerijų atstovai.

„Vyriausybės kanceliarija nuo pat pradžių dalyvaus teisėkūros procese ir pateiks teisinį vertinimą. Ta funkcija iš Teisingumo ministerijos eliminuojama, tad suprantama, kad ta institucija tokiam siūlymui nepritars“, - BNS antradienį sakė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Kanclerės teigimu, reforma būtina, nes šiuo metu teisinis vertinimas turi pereiti daugybę etapų, tuo metu ekonominis ir poveikio vertinimas beveik nevyksta.

Tokią idėją sukritikavo socialdemokratai, delegavę teisingumo ministrę.

M.Vainiutė taip pat pasirašė raštą, kad „teisinio vertinimo (teisinės ekspertizės) atlikimo srityje Vyriausybės kanceliarijos vaidmuo neturėtų būti dominuojantis“. Ji siūlo sprendimą atidėti, kol savo pastabų apie teisėkūros procesą nepateiks Valstybės kontrolė.

Dabar Teisingumo ministerija pateikia vertinimą dėl įstatymų, kitų Seimo teisės aktų projektų, taip pat dalies Vyriausybės nutarimų. Taip ministerija gauna svarbius įgaliojimus teisėkūros procese. M.Vainiutė BNS detaliau komentuoti savo pastabas antradienį atsisakė - jos teigimu, viskas yra parašyta pateiktame rašte.

Pastabų turėjo dauguma ministerijų

Anot M.Dargužaitės, antradienį aptartas naujasis Vyriausybės darbo reglamentas orientuotas į „kokybę ir greitesnį rezultatų pasiekimą“, kad mažiau laiko būtų skiriama procesiniams formaliems vertinimams.

Pastabas dėl šio projekto pateikė dauguma ministerijų. Užsienio reikalų ir Finansų ministerijų atstovai perspėjo, kad projekte numatyti trumpesni terminai projektams įvertinti gali lemti blogesnę kokybę.

Krašto apsaugos ministerija pasiūlė grąžinti ankstesnėse vyriausybėje nuolat veikusį ministerijų atstovų pasitarimo institutą, nes sustabdžius tokius susitikimus techninio ar redakcinio pobūdžio klausimų sprendimai persikeldavo į Vyriausybės posėdžius ir „nemažą laiką dalį padarydavo neproduktyvią“.

M.Dargužaitės teigimu, formalius terminus trumpinti būtina, o ministerijas bus siekiama įtraukti pagal poreikį nuo pat pradžių.

„Formalūs terminai yra trumpinami dėl to, kad institucijos turi būti įtrauktos pačioje proceso pradžioje. Ministerijų atstovų pasitarimai, kaip ir bet kokie kiti posėdžiai, bus kviečiami pagal poreikį, pagal klausimo svarbą, nesutarimų mastą“, - BNS sakė M.Dargužaitė.

Galutinį sprendimą dėl naujojo Vyriausybės darbo reglamento turės priimti visas Ministrų kabinetas.

Savo ruožtu vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pažymi, kad svarbu investuoti į žmonių pertvarką viešajame sektoriuje, tačiau ir dabar jame dirba puikių specialistų, ne vien „ūsuotų bebrų“, kaip, anot jos, kartais perdėtai sakoma.

Pasak M. Dargužaitės, viešajam sektoriui, kaip ir verslui, reikia nuolatos keistis, tobulėti, tačiau Lietuvoje viešasis sektorius nemano, kad reikia nuolatos tobulėti, kiekvienais metais vis atsilieka.

„Jei norime pritraukti inovatyvių, talentingų žmonių į Lietuvos viešąjį sektorių, turime gebėti konkuruoti su privačiu sektoriumi. Be to, apie viešojo sektoriaus efektyvumą negalima kalbėti esant tokiai kultūrai, kai viešasis sektorius jaučiasi galintis viską kontroliuoti, duoti ar neduoti, leisti ar neleisti.

Taip pat esama dar nemažai neskaidrumo, korupcijos, nepotizmo atvejų. Mažiausia, ką reikia padaryti, tai iš viešojo sektoriaus pašalinti šias praktikas. Reformos yra reikalingos, tai faktas, o tam, kad jas įgyvendintume, pirmiausia reikia visuomenės palaikymo, aktyvaus įsitraukimo“, – teigia M. Dargužaitė.

Pasak kanclerės, reikia investuoti į žmonių pertvarką viešajame sektoriuje, tačiau ir šiandieną jame yra labai gerų darbuotojų.

„Yra puikių žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje, tikrai puikių specialistų. Perdedama, kai sakoma, kad visi yra „ūsuoti bebrai“, tikrai taip nėra, bet nėra motyvacinės sistemos, kultūros. Reikia naujų vėjų, žmonių iš išorės, kurie tą kultūrą padėtų keisti bei naujų stiprių vadovų, atvirų atlyginimų klausimais“, – teigia ji.

A. Abromavičius: biurokratai savęs nereformuos

Buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministras A. Abromavičius įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus pertvarkoms būtini žmonės „iš išorės“, ne biurokratai, antraip sunku tikėtis permainų. 

„Gerai, kad vyriausybės kanclere yra paskirta ne biurokratė, nes patys biurokratai savęs tikrai niekada nereformuos.

Gerai, kad vyriausybės kanclere yra paskirta ne biurokratė, nes patys biurokratai savęs tikrai niekada nereformuos.

Vienintelis atvejis pasaulinėje istorijoje, kai patys save reformavo, buvo tuomet, kai baronas Miunhauzenas save už plaukų iškėlė iš pelkės.

Ko reikia, kad reformos vyktų? Daug ko. Pasaulinio konkurencingumo indekse Lietuvą žemyn tempia viskas, kas susiję su valstybinėmis institucijomis: „švogerizmas“, valstybės sąnaudų išlaidumas. Tam, kad būtų priimami protingi sprendimai, reikia protingų politikų“, – kalba A. Abromavičius.

Pasak jo, protingų politikų reikia ieškoti ten, kur ieško privatus sektorius. Tai reiškia, kad viešasis sektorius turi konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų ir, anot A. Abromavičiaus, pasiūlyti tris svarbius dalykus.

„Pirmasis – bendro tikslo siekis. Antrasis – sprendimų priėmimo autonomija, kuri reiškia, kad reikalinga labiau skandinaviška horizontali, o ne vertikali valdymo sistema. Reikalingi lyderiai, kurie deleguoja, skatina, neverčia laukti sprendimo „iš viršaus“. Trečias svarbus dalykas – teisingas atlyginimas už darbą.

Reformai labai reikalingas lyderis ir komunikacija. Komunikacija – geriausias reformatoriaus instrumentas prieš populistus. Reikia pozityviai, labai aktyviai ir reguliariai visuomenei aiškinti, kokie yra tos reformos pozityvūs rezultatai“, –  tikina A. Abromavičius.

Ministras pirmininkas užsiminė, kad ketinama žemės disponavimo teisę perduoti savivaldybėms, o Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų „verslą smaugiančių“ institucijų laukia permainos. Apie tai ir kitas politines aktualijas, pokalbis su premjeru laidoje „Dėmesio centre“.

– Praėjusį pirmadienį koalicijos partneriams pristatėte vyriausybės veiksmų planą. Tai geriausia, ką sugebate?

– Tai nei geriausia, nei blogiausia. Tiesiog yra tokia įstatyminė nuostata, kad be programos dar reikia patvirtinti vyriausybės prioritetinių priemonių įgyvendinimo planą. Jis turi būti patvirtintas, kiekviena vyriausybė tą daro. Mes pabandėme jį padaryti kitokia filosofija, kad būtų labai aiškiai išmatuojami rodikliai. Pirmiausia, apibrėžiantys situaciją, kurioje mes esame ir ką norime pasiekti.

Tai nebuvo lengvas procesas, buvo ir aistrų, ir nuomonių išsiskyrimo, ir įvairiausių peripetijų. Bet šiandien mes turime projektą ir jis yra toks, koks yra. Dar iki kovo 13 d. yra galimybė jį patobulinti. Toliau vyksta diskusijos su asocijuotomis struktūromis, vyriausybininkais, suinteresuotomis pusėmis. Pirmą kartą plano projektas buvo padalintas ir paprašyta Seimo narių teikti labai konkrečius, aiškius darbus ką įgyvendinat vyriausybės programą reikėtų padaryti. Kovo 13-ąją mes jį patvirtinsime ir tada beliks tuos įrašytus įgyvendinti.

– Net kai kurie jūsų ministrai neoficialiai kalba, kad tai nelabai vykęs dokumentas. Esą jame trūksta strateginio požiūrio ir t. t. Ką jūs į tai?

– Aš negaliu atsakyti į pasakymą „kai kurie ministrai“. Tikrai plane matau skirtingus ministerijų indėlius, vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau. Galbūt tiems, kam prasčiau sekėsi tuos darbus sugalvoti, tai jie ir pasigenda kažkokio kokybiškesnio varianto.

– O jums pačiam patinka?

– Nėra taip, kad tas projektas man patiktų dėl įvairių priežasčių. Yra tokių darbų, kurių gal ir nevertėjo traukti, nes jie yra tokie rutininiai darbai. Tačiau ministerijoms buvo labai svarbu, kad tie darbai plane atsirastų, nes be to negalės parodyti, kad nori padaryti tam tikrą pokytį. Jau padariau daug pataisymų dėl rodiklių, patiems ministrams pasakiau, kad jie būtų realūs, bet ambicingesni. Tas projektas dar nėra išbaigtas ir aš manau, kad mes jį patobulinsime. Vyriausybės posėdyje dar bus galima pareikšti nuomonę, o tada ministrų kabinetas priims sprendimą ir prisiims visą kolegialią atsakomybę už šito plano įgyvendinimą.

– Panašu, kad tas planas gali keistis, bet bent jau pristatytame dabartiniame plane jūs nekalbate apie aukštųjų mokyklų sujungimą konkrečiais skaičiais ar darbais. Tik vyriausybei prisiekus sakėte, kad aukštojo mokslo pertvarka yra vienas esminių jūsų tikslų. 

– Esate visiškai teisus, dar iki vyriausybės buvo rinkiminė programa. Ten buvo visų grandžių švietimo sistemos pertvarka. Dabar taip pat tai yra įtraukta ir niekur nedingo. Tikrai nemanau, kad šiandien turime pasakyti, jog šalyje bus 2 universitetai. Tą procesą mes esame seniai pradėję dar be plano patvirtinimo. Dabar gavome informaciją iš pačių aukštųjų mokyklų. Nors ir keista, bet darbo grupė yra, ji vertins šiuos pasiūlymus, o tada mes privalėsime atrasti kompromisą su universitetine, akademine bendruomene. Tikrai nenoriu pasakyti, kad liks 2 universitetai ir taškas.

– Bet jūs jau pasakėte, kad 2–3.

– Pasakėme iki 5 ir tas skaičius nėra galutinis.

– Iš pradžių pasakėte 2–3, po to iki 5.

– Niekada nepasakiau 2–3. Bet tai nėra svarbus dalykas. Manau, kad ta bendruomenė, kuri šiandien pati teikia siūlymus, tik įrodo, kiek jie yra įgalūs tokius pokyčius daryti. Jei mes matysime, kad visi nori likti prie status quo, arba daryti kosmetinius išlikimo susijungimus, tai vyriausybė tokiems planams niekada nepritars. Mes teiksime tokius įstatymo projektus, kurie atlieps tuos lūkesčius, kokius mes turime. Tam mus konsultuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai ekspertai. Tikslas yra ne sujungti universitetus, o pakelti aukštojo mokslo kokybę, dėstytojų, profesorių savivertę. Galiausiai, kad universitetai taptų tuo, kuo turi būti. Tai nėra vien švietimo įstaiga, tai yra įstaiga, atliekanti mokslinius tiriamuosius darbus, duodančius pridėtinę vertę. Žmonės, baigę universitetus, turi tapti konkurencingais darbo rinkoje.

– Ir visai nenorėjote to rašyti į vyriausybės darbų planą, nors tai yra svarbiausias jūsų darbas?

– Manau, kad tai yra įrašyta – universitetų aukštojo mokslo struktūros, tinklo pertvarka. Bet, sakau, mechaniškai sujungti universitetus nėra savitikslis dalykas. Tikslas yra pradžioje turėti bent du universitetus, kurie galėtų būti kotiruojami geriausių universitetų 500-uke.

– Per rinkimus daug kalbėjote apie žemės ūkio ir aplinkos ministerijų iškėlimą į Kauną. To taip pat nėra. Bet yra idėja visas ministerijas sukelti į vieną pastatą, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas. Kodėl?

– Tų pažadų nėra atsisakyta. Mes tuos sprendimus turime padaryti įvertinę naudos ir kaštų tam tikrus rodiklius. Šiandien negaliu pasakyti, kad štai mes atsisakėme tokios minties ir net nesvarstysime. Taip, svarstome dėl Žemės ūkio ministerijos. Bet turime įvertinti ir tam tikras pasekmes. Pačios ministerijos, ministrai ir ta pati Kauno bendruomenė savivaldybėje mato ir pliusų, ir minusų, alternatyvių dalykų. Mes kalbame apie regioninės politikos pokytį ir galimybę viešajam sektoriui atsidurti regionuose. Bet kuriuo atveju, tie sprendimai bus padaryti.

– Ne tik ministerijos darbuotojai nepatenkinti. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai taip pat nepatenkinti, rašo peticijas. Suprantu, kad nepatenkinti tuo, kad reikia daug dirbti, kai kuriais atvejais valstybės tarnautojams turbūt sunku suvokti tokius reikalavimus. Ar jūs ieškote naujos vyriausybės kanclerės?

 – Tikrai neieškau. Kanclerė dirba, ji yra įstaigos vadovė. Ji privalo užtikrinti kanceliarijos uždavinių įgyvendinimą ir tam tikrą mikroklimatą, nes tai susiję su kiekvieno vadovo tiesiogine misija. Tačiau supraskime, kad kai žmogui iškyla abejonių ar grėsmė netekti darbo, tai reikia užtikrinti, kad pats procesas būtų aiškus, skaidrus ir nepamiršti, kad už kiekvieno žmogaus yra šeimos, likimai ir t. t. Negalima sakyti, kad tu esi nevykėlis ir rytoj būsi atleistas.

Negalima pasakyti, kad tu esi nevykėlis ir rytoj būsi atleistas.

- O taip buvo?

– Nežinau, negaliu pasakyti. Bet taip panašiai darbuotojai rašė peticijoje. Aš pats su jais visais buvau susitikęs, dar išvakarėse, prieš atsirandant peticijai. Tikrai paaiškinome, kad nėra jokio išankstinio nusistatymo. Faktas, kad kanceliarijos struktūra nevykusi, tikrai dubliuojamos funkcijos, esame orientuoti ne į rezultatą, o procesą, kai kurių žmonių gebėjimų ir kompetencijų nebeužtenka dirbti toje srityje. Bet taip pat pasakėme, kad jūs turite galimybę atsiskleisti arba ateiti ir pasakyti, kad negaliu darbuotis su strateginiu planu, nes tai yra per sudėtinga. Tačiau būčiau labai puikus darbuotojas darbui su pareiškėjais, su interesantais vyriausybėje.

Mes tikrai žiūrime į visumą ir tuos žmones, kurie gali ir nori, mes juos privalome integruoti į darbo rinką. Tiems, kuriems, nebebus galimybės darbuotis vyriausybės kanceliarijoje, tikrai telksime resursus tam, kad žmonės galėtų įgyti žinių ir būti integruoti į tuos darbo pasiūlymus, kurių Vilniuje yra apstu. Taip, aš suprantu, kad darbuotojams galbūt nepriimtina ir sudėtinga, kad reikėjo padirbėti ir savaitgalį, ir po darbo, tačiau mes susidūrėme su tuo pačiu. Kai paprašai, sumotyvuoji, pasakai tikslą ir pabrėži, kad jis yra labai svarbus ir jį reikia padaryti šiandien, o ne po savaitės, tai tikrai dauguma darbuotojų tą supranta. Po to tai yra kompensuojama, kaip numatyta įstatymuose, suteikiant papildomą poilsio dieną.

Taip, dabar procesas yra dinamiškas ir sudėtingas, aštrus, bet tai natūralu. Esminis dalykas –žmonės neturi būti žeminami, neturi būti iš jų tyčiojamasi, neturi būti psichologinio smurto ar spaudimo. Turi būti labai aiškiai formuluojamos užduotys ir keliami tikslai. Ne visi gali visus darbus daryti, ką padarysi.

– Jūs kalbate užuominomis. Yra neoficialių žinių, kad jūs svarstote galimybę keisti vyriausybės kanclerę. Šiek tiek pajuokausiu, kai tik atsiranda veržlesnė, protingesnė, reiklesnė moteris – ir štai daugumai vyrų tai nepakeliama?

– Visada, kur darbavausi ir darbuojuosi, tai visada vertinu protingesnį, veržlesnį, motyvuotą darbuotoją, o ne tą, kuris bando į vieną vietą įlįsti. Aš visada skatinu turėti poziciją, sakyti savo nuomonę. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Valstybės tarnyba nėra verslo įmonė. Versle gali pasakyti – laisvas, susirink savo dėžutę ir išeik. Tačiau gali tartis dėl išeitinių sąlygų. Valstybės tarnyboje mes turime labai aišku algoritmą, kokios yra darbuotojų teisės, pareigos. Tie procesai turi būti atlikti laikantis įstatymų. Kitaip mes turėsime kompensacijas ir teismus.

– Pone Skverneli, jūs pasitikite vyriausybės kanclere?

– Kol kas tikrai nematau jokių problemų, dėl ko ji negalėtų toliau dirbti.

– Airinės Palšytės pergalė labai džiuginanti, nepaprastas įvykis. Tačiau jis vėl parodė šalies sporto skurdą, bent jau lengvosios atletikos. Maniežai, kurie paskutinį statybininką matė tik sovietmečiu, kai buvo statomi, akivaizdu, neatrodo nei patrauklūs, nei saugūs.  Ką darysite?

– Pirmiausia, kalbant apie infrastruktūrinius sporto objektus ir apskritai sporto finansavimą, tai turime visišką chaosą, neskaidrų mechanizmą, nesusikalbėjimą ir nesveiką konkurenciją. Tokiais pripuolamaisiais įvykiais niekur nenueisime.

– Ką jūs vadinate nesveika konkurencija?

– Matau, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), įvairios asociacijos kaip pagrindinį tikslą tik išsikelia pinigų, kurie skiriami sportui, įsisavinimą arba pasiskirstymą. Nenoriu nieko įžeisti. Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione, tai visi puolėme statyti baseinus, nes jų būklė apgailėtina. Tačiau nepastatėme nieko.

– Negalima sakyti, kad nieko. Klaipėdoje vyksta procesas, atidarytas „Girstučio“ baseinas Kaune. Kai kur regionuose atsirado nauji baseinai.

– Vyksta procesas. Taip, visi dabar būsime plaukikai, kiekviename regione. Juose 20–30 km spinduliu mes statome po baseiną. Žmonių, kurie ten galėtų sportuoti, mažėja, infrastruktūra didėja. Tas darbas vyksta. Kanceliarijoje mes bandome sujungti visas konfliktuojančias šalis, kad nustatytume aiškų mechanizmą, kokiems kriterijams ar pasiekimams esant yra skirstomos lėšos. Jei kalbame apie profesionalų sportą, tai aukšto meistriškumo rezultatas, antra, atskirti tą dalį, kur kalbama apie masinę kūno kultūrą, sveikatingumą ir tai, kiek pinigų tam reikėtų skirti. Per paskutinius keliolika metų tas konfliktas nuėjo iki tokios stadijos, kad arba nesikalba, arba keičia tarnybas, kurios skirsto ir t. t.

– Esminės konflikto pusės tai KKSD ir LTOK?

– Taip, tačiau taip pat ir įvairios asociacijos, kurios taip pat atstovauja labai daug visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, bet kam realiai jos atstovauja, trūksta aiškumo ir pagrindimo. Kol tokiame drumzliname vandenyje tie pinigai skirstomi, tol mes matome, kad pinigų yra pakankamai daug, bet jie paskirstomi taip, kad visi yra nepatenkinti.

– Kokį kelią jūs matote?

– Aš matyčiau, kad mes labai aiškiai pasakytume ir sutelktume vienos institucijos atsakomybei, kas atsakingas už aukščiausio meistriškumo sportininkų parengimą ir rezultatus (turiu omenyje dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, Europos, pasaulio čempionatuose). Kitas dalykas, tie, kas turėtų užsiiminėti tuo masiniu sveikatinimu, kūno kultūra ir sportu.

Vienas iš galimų sprendimų, Kūno kultūros ir sporto departamentą integruoti į vieną iš ministerijų, galbūt Švietimo ir mokslo ministeriją, su labai aiškiu funkcijų suskirstymu, ką turi daryti. Tie infrastruktūriniai, valstybės investicijų pinigai taip pat turi būti sudėlioti ir paskirstyti pagal aiškius kriterijus. Dabar turime aibę naujų investicinių projektų. Tada gaunasi, kad duodame po 10–20 tūkst. eurų ir projektas tęsiasi 10–15 metų.

Tai susikoncentruokime, ką dabar turime pabaigti. Pavyzdžių yra apsčiai. Galiausiai tie amžiaus projektai, kuriuose proveržio mes taip ir nematome. Tos pačios Nacionalinio stadiono statybos, vis dar nėra sprendimo dėl Lazdynų baseino. Tačiau matome ir kitus pavyzdžius. Realiai Kauno Dariaus ir Girėno stadiono projektas greičiausiai bus pradėtas ir užbaigtas. Tai Kaune turėsime, bent jau futbolui ir lengvajai atletikai pritaikytą infrastruktūrą.

– Čia savivaldybės lyderystė buvo lemiantis faktorius.

– Taip, vienas iš tų faktorių, kad tai buvo ir savivaldybės lyderystė, ir Vidaus reikalų ministerijos dalyvavimas tame procese. Ta lyderystė turi būti. Kai ji yra, tada galima pasiekti tikslus.

– Vilniaus savivaldybės vadovai yra sakę, kad pritrauktų privačių investuotojų į sporto objektus, bet su Nacionaline žemės tarnyba niekaip nepavyksta susitarti dėl žemės skyrimo. Ar Nacionalinė žemės tarnyba apskritai yra problema, kurią reikia spręsti?

– Apskritai problema yra viena iš šitų agentūrų. Žemės ūkio ministras pristatė, kaip jo įsivaizdavimu tai turėtų atrodyti po reorganizacijos.

Kitas momentas – 2019 m. sausio 1 d. žemės reforma privalo būti baigta, nebegalime toliau apsimesti, kad ją tęsime. O kalbant apie Vilnių, labai aiškiai turime pasakyti, kad yra tiek sklypų šiandien, kuriuos galime grąžinti natūra.  Nenoriu grįžti į tuos laikus, kai žemė buvo kilnojama pagal neaišku kokius kriterijus, tačiau likusiai daliai savininkų nuosavybė turi būti atkurta, kompensuojant realia, normalia, konkurencinga rinkos kaina. Tada galbūt procesai pajudės.

Tačiau kalbant apie Nacionalinę žemės tarnybą yra ir kita medalio pusė. Kai įsigyjamas koks nors menkavertis namelis ant valstybinės žemės, tada suformuojamas didžiulis valstybinės žemės sklypas, tai yra nuoma už simbolinius pinigus. Tada pakeičiama žemės sklypo paskirtis, pastatomi komerciniai objektai, vystomas projektas, viskas tvarkoje. Niekas nesako, kad to neturėtų būti. Bet tai turėtų būti padaryta už valstybės žemę atsiskaitant rinkos sąlygomis. Geriausias atvejis yra aukcionas.

– Tačiau yra ir kitų pavyzdžių, pavyzdžiui, „Hanner“ kompanija už 41 mln. eurų nusipirko pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės. Jei būtų žinoma, kad ten nebus galima statyti komercinių objektų, tai niekas tų sklypų nebūtų pirkę. Dabar, valstybės požiūriu, prieš investuotoju padarytas nusikaltimas, ar ne taip?

– Iš esmės tikrai, tas pats sprendimas, kuris dar yra negalutinis, nepasiremia konkrečiais įstatymų reikalavimais, ir išviešintas toks dalykas, tai tikrai yra milžiniškas smūgis investicinei aplinkai.

Pirmadienį teko Stokholme diskutuoti su potencialiais investuotojais ir tais, kurie jau yra investavę. Švedija yra viena iš didžiausių valstybių, kurios investicijos ateina į Lietuvą. Vienas iš klausimų buvo teisinės bazės pastovumas ir stabilumas. Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą. Iš kitos pusės važinėja tiek vyriausybės vadovai, tiek atskirai ministrai, siekdami, kad tos investicijos ateitų. Vyriausybė taip pat mąsto, kaip padaryti tą investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. Turime ir kitų pavyzdžių, nėra ką slėpti. Kai vienas valstybės valdininkas, ypač saugomose teritorijoje, vienasmeniškai nusprendžia, ar ta investicija gali ateiti į miestą, ar ne.

Suprantu, kad reikia kalbėti ir saugomose teritorijose išsaugoti labai aiškų saugiklį, bet mes turime pavyzdžių, kur, pasak merų, yra bandoma kištis net į vidinį pastatų. Tai apie ką mes kalbame? Viena ranka mes verkiame, kad egzistuoja didelis skurdas ir socialinė atskirtis, bet jos nesumažinsime, jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos. Kita ranka mes pasakome: „Žinote, mums to nereikia.“

– Turite omenyje Saugomų teritorijų tarnybą?

– Ir Saugomų teritorijų tarnybą, ir priežiūrinės institucijos, kurios smaugia verslą taip, kad tiesiog žmonės, kurie bando viską padaryti teisėtu keliu, atsiduria užburtame rate. Tada atsiranda dar blogesnis dalykas, bandymas kitais būdais spręsti problemas.

– Grįžtant prie Nacionalinės žemės tarnybos, visi prisimena, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybė naikino apskritis ir tuomet sprendė, kas apskritai turi disponuoti valstybine žeme. Pagrindinis siūlymas buvo atiduoti valstybinės žemės skirstymą savivaldybėms. Bet tuo metu nugalėjo asmeniniai požiūriai į tam tikrus politikus. Prezidentė reikalavo įkurti Nacionalinę žemės tarnybą, nes Vilniui tuo metu vadovavo Artūras Zuokas. Ta situacija tęsiasi jau beveik 10-metį. Ar tai normalu?

– Tai tikrai nenormalu. Nenoriu grįžti į tas peripetijas, ar tai buvo suasmeninta, ar ne.

– Buvo sakoma, kad centralizuota institucija bus skaidresnė, nes savivaldybės labai korumpuotos, nors jų tarybos išrinktos piliečių, keičiasi kas ketverius metus ir t. t.

– Tikrai savivaldybėse yra daug problemų, tačiau kalbėdami apie tą patį investicijų pritraukimą ir aplinkos gerinimą, vyriausybė savo programoje ir plane numačiusi perduoti disponavimo žeme teisę savivaldybėms. Ne nuosavybės teisę, bet suteikti disponavimo teisę. Manau, kad šitas žingsnis leistų turėti didesnę galimybę savivaldai dalyvauti pačiame verslo atėjimo procese. Šiandien savivaldybė praktiškai neturi jokių paskatų. Pastatė kažkas gamyklą ar nepastatė, mums visai neįdomu. Mums reikia kelius tiesti, baseinus statyti, parkus atnaujinti ir t. t. Tačiau ten tuščia, nėra žmonių. Turime fiskalinėmis, mokestinėmis ir kitokiomis priemonėmis per biudžetą paskatinti savivaldą būti partneriais.

– Atiduoti savivaldybėms disponuoti žemę. Kada tai bus padaryta?

– Tiksliai tos datos nepasakysiu, bet tai tikrai nėra 2020 m. IV ketvirčio priemonė.

– Tokiu atveju tokia institucija kaip Nacionalinė žemės tarnyba yra nereikalinga?

– Kažkokia priežiūros funkcija turės būti. Ar ji turi būti atskirai, ar gali būti integruota į Žemės ūkio ministeriją, ar dar kur kitur, tai jau detalės. Ne kartą kalbėjau su žemės ūkio ministru, kad turime surasti sprendimus. Arvydo Avulio istorijos dėka yra išsirutuliojusi situacija, dėl kurios trečiadienį kviečiamas aukšto lygio susirinkimas Žemės ūkio ministerijoje. Reikia sudėti taškus ir išeiti iš tos situacijos, į kurią mes šiandien esame patys save įsivarę.