Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) dar kartą triumfavęs Kauno „Žalgiris“ toliau išlieka stipriausiu ir gausiausiai palaikomu šalies klubu, tačiau antroje sezono pusėje pagal populiarumą į Laikinosios sostinės ekipą ėmė lygiuotis Kėdainių „Nevėžis“.
Skirtumas tik tas, kad prie „Nevėžio“ populiarumo reikėtų rašyti minuso ženklą – žiniasklaidoje ir krepšinio užkulisiuose plačiai aptarinėta istorija, kai dėl galimai sutarto rezultato ir įtartinų statymų užsienio lažybų kontorose, LKL nusprendė nukelti reguliariojo „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ rungtynes.
Tuomet atrodė, kad besipučiantis burbulas tuoj tuoj sprogs ir virs tikru lažybų skandalu. Į aiškinimosi procesą buvo įtraukta ir Lietuvos policija, po kurio laiko paaiškėjo, kad įtarimų lygai ir Lošimų priežiūros tarnybai kėlė ir dar dvejos „Nevėžio“ reguliariojo sezono rungtynės – su „Neptūnu“ ir „Šiauliais“. Nors savo nuomonę, kad kaltininkus reikėtų bausti negailestingai, išsakė ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, ilgainiui visos aistros nurimo.
Mačas tarp „Mažeikių“ ir „Nevėžio“ buvo peržaistas ir, nors pergalę iškovojo žemaičiai, reguliariajame sezone jie liko paskutiniai ir iškrito iš čempionato, o nelegaliais susitarimais įtartas „Nevėžis“ rudenį turėtų pradėti tolesnes kovas naujame LKL čempionate.
Sutrukdyti Kėdainių ekipai galėtų nebent nauja lygos licencijavimo sistema (pavyzdžiui, nepavyktų surinkti reikiamo 300 tūkst. eurų biudžeto) arba paaiškėję skandalingi tyrimo rezultatai. Tiesa, kada tyrimas bus baigtas ir ar bus baigtas apskritai, atsakyti negali ir patys lygos vadovai.
„Nevėžio“ istorija kol kas nebaigta, vyksta tyrimas, o kol kas Kėdainių komanda yra lygiateisė LKL narė“, – pasibaigus sezonui, po LKL valdybos posėdžio sakė lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
Kad jau beveik du mėnesius trunkantis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau, suinteresuotas yra ir „BasketNews.lt“ kalbintas Mindaugas Budzinauskas, šį sezoną treniravęs „Nevėžio“ ekipą. 41-erių metų krepšinio specialistas, kurio sutartis su Kėdainių klubu baigėsi sulig čempionato finišu, papasakojo apie pirmąją pažintį su lažybomis, psichologiškai sunkiausią karjeros sezoną, įtampą komandoje, santykius su „Nevėžio“ vadovybe ir komplikuotą situaciją, kuri susidarė dėl kol kas neišsklaidytų įtarimų dėl sutartų rungtynių.
– „Nevėžis“ šį sezoną neginčytinai tapo skandalingiausiu LKL klubu. Kaip jaučiatės pabuvojęs įtarimų sūkuryje atsidūrusios komandos treneriu?
– Kalbėsiu visiškai atvirai: situacija labai nemaloni. Pradžioje į visa tai mėginau žiūrėti per humoro prizmę, tačiau ilgainiui juokai baigėsi. Teisintis dėl kažko, ko pats iki galo nesupranti, reikia kiekviename žingsnyje. Tiek prieš šeimą, gimines, tiek prieš nepažįstamus žmones. Buvo pakeltas milžiniškas triukšmas, grasinama tyrimais ir diskvalifikacijomis, tačiau viskas nutilo. Kodėl? Mėginau aiškintis, klausinėti, bet jokių atsakymų negirdėjau. Vienintelis argumentas – „vyksta tyrimas“.
– LKL vadovai visas strėles nukreipia į policiją, kuri, anot jų, yra perėmusi tyrimo vykdymą. Ne viešai kalbama ir apie tai, kad panašiais atvejais kažką įrodyti yra labai sudėtinga.
– Aš sutinku, kad lažybos yra didžiulė problema, kuri egzistuoja. Ir su šia problema reikia kovoti. Tačiau dabar mus paliko kvailio vietoje. Praktiškai viešai apkaltino sukčiavimu, informacija pasklido net už šalies ribų, o vėliau paliko likimo valiai. Remiantis tokia logika galima sakyti, kad visos komandos sukčiauja, o po to – nieko neįrodyti.
– Bet juk kalbos neatsirado iš niekur, buvo gauta informacija apie dideles pinigų sumas, kurios už „Nevėžio“ pralaimėjimą statytos užsienio lažybų kontorose.
– Aš tikiu, kad tokie dalykai neatsiranda iš niekur. Tačiau man kyla klausimas, kodėl į mane, kaip komandos trenerį, apskritai niekas nesikreipė? Jeigu tyrimas vyksta, būtų logiška, kad kažkas domėtųsi, ar neturėjau jokių įtarimų, ar sekiau situaciją. Apskritai, tegul apklausia. Tačiau niekas nieko neklausė, niekam neįdomu, nebuvo jokio kontakto. Koks čia tyrimas? Negirdėjau, kad ir iš klubo atstovų ar žaidėjų būtų ką nors apklausę. Man iš tikrųjų įdomu, bandžiau kažką aiškintis, tačiau teko girdėti tik tiek, kad už tas rungtynes užsienyje buvo statomos didelės sumos. Aš nelabai suprantu, kodėl viskas šitaip slepiama.
– Šiaip jau nėra nieko naujo, jei tyrimas vykdomas slaptai.
– Taip, tačiau jis dažniausiai ir pradedamas vykdyti slaptai. Man asmeniškai sudėtinga suprasti, kodėl rungtynės tarp „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ buvo nukeltos palydint šitokiam triukšmui. Juk jeigu policija gauna duomenų, kad naktį įvyks parduotuvės apiplėšimas, niekas parduotuvės neuždaro. Rengiama pasala, nusikaltėliai kažkur įviliojami. Taigi, jei yra duomenų, kad rungtynės parduotos, reikėtų siųsti specialistus, viską stebėti per padidinamąjį stiklą ir čiupti už rankos galimus susitarimo dalyvius. O kam naudinga dabartinė situacija – Lietuvos krepšiniui, LKL lygai, lažybų bendrovėms? Koks viso to tikslas – užkirsti galimą kažkieno pasipinigavimo kelią? Kažkur kažkas statė pinigus nežinia už ką, o kaltininke lieka nieko nesuprantanti komanda.
– Visgi tai nebuvo išskirtinis atvejis – viešai skelbta, kad įtarimų kėlė ir dar kelios „Nevėžio“ rungtynės. Ar kas nors jus dėl jų apklausė?
– Dėl vieno mačo buvo atliktas klubo vidaus tyrimas. Daugiau visiškai nieko.
– Ar pačiam, kaip treneriui, niekas „Nevėžio“ komandoje niekada nekėlė įtarimų?
– Tiesą sakant, įtampa komandoje buvo tokia, kad visi vieni kituos nuolat stebėjo kaip per padidinamąjį stiklą. Jei tik žmogus aikštėje pradėdavo klysti, žiūrėk, jau pats nejučia įtarinėji. Tačiau tuomet tas pats krepšininkas sužaidžia gerą atkarpą ir tu dar labiau sutrinki – juk jeigu jis nori pralaimėti ar tyčia pakenkti, nepataikys trijų tritaškių iš eilės, nors prieš tai du kartus sužingsniavo. Atvirai sakau – jeigu ir turėjau kokių abejonių, vėliau, žiūrėdamas įrašus supratau, kad tai buvo tik situacijos išprovokuoti įtarinėjimai. Juk gali bet ką įsikalbėti, bet ką įtarinėti.
Atrodo, protu sunkiai suvokiama, kaip „Prienai“ sezono pabaigoje, kai jiems labai reikėjo taškų, nugalėjo Alytaus „Dzūkiją“. Bet juk čia sportas, nutinka visko. Su galimais pažeidimais reikėtų kovoti ne kaltinimais, o situacijos stebėjimu. Kiek žinau, LKL turi sutartį su Lošimų priežiūros tarnyba, tačiau reikia dirbti ir kažkokį prevencinį darbą – su žaidėjais, treneriais. Tai būtų konkretūs žingsniai. O dabar – vien tik svaičiojimai, gal buvo taip, o gal – kitaip. Juk parduotas mačas gali būti ir tada, kai kažkas mažai pastatė.
– Interneto komentaruose tarp galimų „nešvarių“ Kėdainių klubo narių ne kartą buvo minima ir Budzinausko pavardė. Iš kur atsiranda tokie pareiškimai?
– Aš ramia sąžine galiu pasakyti, kad visą gyvenimą viską dariau švariai. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip dabar būtų galima specialiai pralaimėti rungtynes. Tai atrodo lengva tik iš šono. Juk jeigu žaidėjas kažką daro blogai, jis yra pakeičiamas. Norint pralaimėti tyčia, reikia susitarti visiems, bet yla tikrai išlįstų iš maišo. Kam galėtų šauti į galvą gadintis savo reputaciją dėl kažkokių nešvarių pinigų? Nežinau, kaip gali komandos vadovybė ar treneris pralaimėti rungtynes? Sakyti žaidėjui, kad „mesk pro šalį ir iš manęs gausi šimtą eurų?“. Žiūrint teoriškai, būtų galima susitarti su 1-2 žaidėjais, tačiau tuomet juk visi akivaizdžiai matys, kas ką daro... Tai yra absurdas.
Apskritai esu azartiškas žmogus. Pirmą kartą su sporto lažybomis teko susidurti prieš keliolika metų, kuomet dar pats žaidžiau Lenkijoje, o Lietuvoje apie tokius dalykus mažai kas žinojo. Įdomumo dėlei su komandos draugais lažindavomės dėl futbolo, teniso mačų baigčių, tačiau tai buvo tik smagūs žaidimai ir absoliučiai nieko daugiau. Vėliau šią pramogą teko pamiršti.
– Kuomet kalba pasisuka apie „Nevėžį“, neišvengiamai pradedama linksniuoti buvusio krepšinio agento, o dabar – klubo direktoriaus Antano Sakavicko pavardė. Ar šis žmogus nesikišdavo į trenerio darbą?
– Ne, niekada. Ir Antanui galiu tik padėkoti, kad į komandos darbą jis nesikišo ir nenurodinėjo, kas, deja, yra pasitaikę kitur. Sezono metu mes ne kartą diskutavome, kaip stebėti žaidėjus, kaip atlikti prevenciją, tačiau tai niekuo nesusiję su tiesioginiu trenerio vadovavimu komandai. Apskritai, aš manau, kad Sakavickas klubui davė nemažai naudos organizacine prasme, dėl skolų reikalu. Daug jų buvo prisidaryta praėjusiame sezone, o pasikeitus valdžiai „Nevėžis“ ėmė atidavinėti skolas, tartis su žaidėjais. Atlyginimai nevėluodavo, išskyrus paskutinį, tačiau tam įtakos galėjo turėti visa šita istorija.
– Ne kartą visame skandalo kontekste nuskambėjo ir buvusio klubo valdybos nario Mariaus Janišiaus pavardė. Ar teko su juo susitikti „Nevėžyje“?
– Kai aš atėjau į komandą, po kelių dienų jis iš jos pasitraukė, spėjome šnektelėti tik keletą kartų. Aš nesuprantu vieno – jeigu Janišius darė ar daro kažką blogo, reikia tirti, žiūrėti, aiškintis. Jis šiuo metu kaltinamas panašiai kaip ir „Nevėžio“ klubas – jokių įrodymų nėra, o šleifas velkasi.
– Kaip reaguotumėte, jeigu paaiškėtų, kad klube iš tikrųjų buvo daroma kažkas nelagalaus?
– Tik pasidžiaugčiau, kad kažkas dirba savo darbą ir sugeba ne tik kalbėti, bet ir įrodyti. To noriu paprašyti ir iš LKL vadovybės – kad kažkas būtų įrodyta, arba mesti įtarimai paneigti. Nes šiuo metu situacija yra nemaloni. Tiek man, tiek žaidėjams. Pavyzdžiui, kokio darbo aš galiu ieškotis, kai esu nei pagautas, nei paleistas, kažkoks neva pusiau nusikaltėlis. Turiu kažkam įrodinėti, ko niekada nedariau. O tie, kurie turi kažką įrodyti, nedaro nieko. Galų gale, kažkas manes lai paklausia: kodėl nepakeitei to ar kito krepšininko, kai jis žaidė blogai? Tačiau nėra net to. Noriu paaiškinimo, kas vyksta. Nes blogiausia bus tokiu atveju, jei visa šita istorija taip ir „nuplauks“, o paskui „Nevėžį“, trenerius ir žaidėjus liks vilktis visa šita „įsivėlimo“ istorija.
– Ar galima sakyti, kad ši situacija – keisčiausia ir sudėtingiausia per visą darbo krepšinio srityje karjerą?
– Taip. Apskritai vienu metu atrodė, kad visi laukia kuo blogesnių naujienų iš „Nevėžio“ stovykos. Be kalbų apie lažybas, skolas ir vėlavimus, nuskambėjo ir istorija su amerikiečiu Joshua Crafwordu. Ta situacija – apskritai unikali. Gaila, kad mažai kas aiškinosi situaciją ir nušvietė tik neva nukentėjusią pusę. O buvo taip: žaidėjas bijojo, kad klubas jam nesumokės atlyginimo ateityje, nors tą akimirką jis buvo sumokėtas. Jis apskritai visko bijojo. Visų pirma, jam reikėjo prasitęsti Europos sąjungos vizos laiką. Kuomet klubo atstovai norėjo žmogų nuvežti į migracijos departamentą, jis, gulėdamas lovoje, atsisakė eiti iš viešbučio kambario, nes bijojo, kad jį kažkur išveš. Kai pasakėme, kad reikės tvarkytis pačiam, per žiniasklaidą puolė kaltinti būtais ir nebūtais dalykais. Esu matęs visko, bet su tokiu žaidėju susidūriau pirmą kartą gyvenime. Per visą pusmetį, kiek buvo komandoje, jis praktiškai neišėjo iš viešbučio kambario. Tik į treniruotę ir rungtynes. Sėdi prie kompiuterio, kažką žaidžia, rezultatai aikštėje vis prastėja. O tada – netikėti straipsniai. Ir tik vienas iš pikantiškų sezono momentų.
– Su kokiais dar sunkumais teko susidurti?
– Man, kaip treneriui, antroje sezono pusėje dirbti buvo gana sudėtinga. Juk mes neturėjome komandos, kurioje būtų 10-12 lygiaverčių žaidėjų. Buvo pagrindas – 5-6 žaidėjai, ir matydamas, kad mačo nelaimėsime, anksčiau juos tausodavau į sveikatą. Marcusui Monroe apskritai reikėjo daryti kojos operaciją, tik jis ją specialiai nusikėlė į vasarą. Nepaisant to, vos tik pakeisdavau jį ar kitą lyderį, kildavo triukšmas, šnekos, kad pralaimėjome specialiai – po rungtynių su „Neptūnu“, kuomet subyrėjome paskutiniame kėlinyje, tai buvo vienintelis argumentas. Taip, galbūt kartą taip nutiko, tačiau ar nekeista, kad „Žalgiris“ reguliariajame sezone „Lietuvos rytui“ pralaimi keturiasdešimt taškų, o finalo serijoje dominuoja 4-0? Juk panašių situacijų sporte pasitaiko, ir ne taip retai.
– Kaip, pamirštant visą istoriją dėl lažybų, galėtumėte įvertinti „Nevėžio“ sezoną?
– Žiūrint vien tik iš sportinės pusės, sezonas vienareikšmiškai buvo pozityvus. Žaidėjams ir treneriams klubo skiriamas biudžetas buvo pats mažiausias lygoje. Ir mes iš jos neiškritome, nors buvo labai sunku. Visi matė, ką pabaigoje darė būrį pajėgių krepšininkų susipirkę „Mažeikiai“. 7 pergalės per sezoną nėra daug, tačiau jeigu to pakako išsilaikyti lygoje užimant 10-ąją vietą, tai yra geras rezultatas.
– Jeigu viskas galų gale išsispręstų ir komanda liktų LKL, ar norėtumėte grįžti į Kėdainius?
– Manau, kad taip. Viskas priklauso nuo sąlygų. Man dirbti buvo įdomu, smagu, tikslą įgyvendinome. Nematyčiau priežasčių negrįžti, tik tas šleifas nemalonus. Laukiu, kuo viskas baigsis.
– Kokie artimiausi vasaros planai?
– Esu Lietuvos trijulių rinktinių treneris, su vyrų ir moterų komandomis vyksime į pirmą kartą Azarbaidžane vyksiančias Europos žaidynes. Vyrų komandą sudarys Ovidijus Varanauskas, Darius Tarvydas, Giedrius Marčiukaitis ir Vitalijus Lukša, o moterų – Eglė Tarasevičiūtė, Kornelija Balčiūnaitė ir Erika Liutkutė. Turėjo žaisti ir Kristina Alminaitė, bet ji pateko į pagrindinę moterų rinktinę, kovojančią Europos čempionate. Savaitėlę padirbėsime Druskininkuose ir matysime, kaip seksis Baku. Vyrams keliami tikslai laimėti medalius, moterims – patekti į atkrintamąsias varžybas, o gal ir pakovoti dėl apdovanojimų. Labai daug taktinių dalykų trijulių krepšinyje nepristrateguosi, tačiau įvairių niuansų yra. Pats esu daug metų žaidęs trys prieš tris, todėl patirties sukaupęs tikrai turiu.
