Apie tai feisbuke pranešė VU Filosofijos fakultetas.

„Rugsėjo 19 d., eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis VU Filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Evaldas Nekrašas“, – rašė VU.

Užuojautą dėl E. Nekrašo mirties trečiadienį pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad E. Nekrašas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos filosofijos istorijoje ir politologijos moksle.

„Jo akademinė ir pedagoginė veikla stiprino ne tik šalies mokslą, bet ir atkurtos Lietuvos valstybės pamatus“, – Prezidentūros paskelbtoje užuojautoje rašė G. Nausėda.

E. Nekrašas studijavo matematiką, stažavosi Harvardo universitete, dėstė Vilniaus universitete.

Už nuopelnus valstybei 2003 metais jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

L. N. Rasimas gimė 1938 metais Alytuje, Prienuose baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo teisę.

1962 metais baigęs studijas jis pradėjo dirbti dirbti advokatu Klaipėdoje, 1969–1974 metais buvo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku, po to penkerius metus dirbo darbininku, o 1979 metais grįžo į advokatūrą.

1988 metais L. N. Rasimas įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą, 1990 metais buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkiminėje apygardoje.

1992 metais paleidus Aukščiausiąją Tarybą teisininkas grįžo į Klaipėdą, kur iki 2003 metų dirbo advokatu.

2000 metais L. N. Rasimas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

A. Jakimavičius gimė 1957 metais kovo 10-ąją Jurgiškiuose, Alytaus rajone.

1981 metais Alytuje pradėjo dirbti dviračių sporto treneriu, o nuo 1982-ųjų dirbo Panevėžio sporto mokykloje. 1998 metais jis tapo Lietuvos moterų dviračių treko rinktinės vyriausiuoju treneriu.

A. Jakimavičius išugdė dviratininkes Jolantą ir Rasą Polikevičiūtes, Daivą Čepelienę, Rasą Mažeikytę, Viliją Sereikaitę, kartu su Valerijumi Konovalovu treniravo Dianą Žiliūtę ir Editą Pučinskaitę, 1998 bei 1999 metais tapusias pasaulio plento grupinių lenktynių čempionėmis.

2001 metais pasaulio plento grupinių lenktynių čempionės titulą iškovojo ir R. Polikevičiūtė. R. Mažeikytė 1999-ųjų pasaulio treko čempionate pelnė bronzos medalį. A. Jakimavičiaus auklėtinė V. Sereikaitė 2009 ir 2010 metais pasaulio treko čempionatuose iškovojo bronzos medalius.

V. Sereikaitė, Vaida Pikauskaitė ir Aušrinė Trebaitė, vadovaujamos A. Jakimavičiaus, 2012 metais tapo Europos treko čempionėmis. A. Trebaitė tapo ir Europos omniumo bei skrečo čempione.

A. Jakimavičius kurį laiką treniravo ir tituluočiausią Lietuvos treko dviratininkę Simoną Krupeckaitę. A. Jakimavičiaus auklėtine buvo ir Europos jaunių treko čempionė, buvusi pasaulio jaunių rekordininkė, Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė Olivija Baleišytė.

Treneris 1999 metais apdovanotas Gedimino ordino medaliu, 2007 metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

Liūdna žinia ligoninė pasidalijo feisbuko paskyroje.

„Šiandien liūdėdami pranešame, kad Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė neteko O. Mitalienės – kolegės, kūrusios šios įstaigos istoriją. Beveik penkis dešimtmečius savo gyvenimo pašventusi mediko profesijai, sergančiam, kenčiančiam žmogui ir dėl šio savo pasirinkimo niekada neabejojusi, O. Mitalienė  visada išliks atmintyje besišypsanti, nuoširdi, bet ir reikli“, – jautriais žodžiais dalijamasi socialiniame tinkle.

Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė pareiškė nuoširdžią užuojautą O. Mitalienės sūnui Algirdui ir jo šeimai, artimiesiems, kolegoms bei visiems, kam velionė buvo brangi.

Velionės palaikai bus pašarvoti laidojimo namuose „Aterna“, žalsvojoje salėje (Joniškės g. 36, Klaipėda).

Atsisveikinti su mirusia medike bus galima rugsėjo 9 d. nuo 14 val. iki 22 val. ir rugsėjo 10 d. nuo  8 iki 13 val. Karstas išnešamas sekmadienį, 13 val. į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių karstas bus išlydėtas į Lėbartų kapines.

Artimieji prašo velionę pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.

Mokytoja. Legenda. Ligoninės vizitinė kortelė.

„Onutė buvo mūsų mama. Kaip ir dera mamoms, ji buvo labai gera, tačiau griežta. Mokėdavo pabarti, pareikalauti, bet tuo pačiu sugebėdavo nuoširdžiai įvertinti, padėkoti ir paskatinti“, – prisiminė jos darbus tęsiančios kolegės.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje O. Mitalienė dirbo nuo pat šios ištakų ir prižiūrėjo keturių ligoninės korpusų statybos darbus.

Tad guminiai botai pradžioje buvo dažnas jos darbo apavas.

O. Mitalienės prižiūrimos stiebėsi ne tik ligoninės statybos. Didelę dalį gyvenimo ji pašventė profesinio prestižo kėlimui, skatino slaugytojas tobulėti, siekti geresnio išsilavinimo.

O. Mitalienė buvo aktyvi ne tik profesinėje veikloje. Ji akylai sekė įvykius mieste, į juos reaguodavo, buvo jautri socialinėms žmonių problemoms.

Skaudžiai išgyvenusi vyro, kapitono Algirdo Mitalo mirtį, įsteigė jo vardo stipendijos fondą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Beveik 20 metų ji teikdavo stipendiją pažangiam ir motyvuotam studentui.

Šeima visada buvo jos užuovėja, jos uostas po sunkios darbo dienos. O. Mitalienė nepaprastai mylėjo savo sūnaus Algirdo šeimą, savo anūkes.

Nutraukusi aktyvią profesinę veiklą O. Mitalienė išleido autobiografinę knygą „Norėčiau apkabinti visus…“, kurioje, kaip sakė pati autorė, sudėta viskas, nuo ko prasideda žmogaus istorija: „Namai, tėveliai, mano sesė dvynė, mano vyras ir sūnaus šeima, mano žinių kelias, mano mokytojai“. Tai buvo jos misijos gyvenime ataskaita sau, žmonėms, kuriuos sutiko savo kelyje ir galėjo jiems padėti.

O. Mitalienė gimė 1940 m. Girininkų kaime (Šilutės r.). Baigė Kvėdarnos vidurinę mokyklą. Mokėsi medicinos mokykloje ir Klaipėdos universiteto Sveikatos fakultete. Profesinį kelią pradėjo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Nuo 1975 iki 2013 m. dirbo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai.

Medikė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms ji apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu, suteiktas Klaipėdos universitetinės ligoninės Garbės daktaro vardas.

„Linkime sėkmės visiems konkurso dalyviams“, –  į televizijos kanalo „We-Ukraine“ eterį šmaikščiai sakė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos direkcijos atstovas Andrijus Jusovas.

„Iš tikrųjų, istorija yra labai iškalbinga. Kalbant apie susiformavusią, civilizuotą valstybę, jei vyksta maištas, tai situacija sprendžiama padedant teismams. Tačiau kalbant apie mafijos ir gaujų valstybę, viskas vyksta kitaip – tokiais metodais, kurie turės pasekmių pačiai Rusijai“, – sakė jis.

A. Jusovas taip pat pakomentavo versiją, ar lėktuvo katastrofa galėjo būti kerštas po J. Prigožino bandymo sukilti Rusijoje.

„Jie jau seniai „valgė“ vienas kitą. Nelaimingas atsitikimas – taip gali skelbti tik Rusijos propaganda. Juk, aišku, kad tai yra tyčinis teroro aktas, arba kerštas už pralaimėjimą“. Mes dar turime tai išsiaiškinti, nes tai yra daugybės žmonių likvidavimas. Už ką ir kaip? Be to, dar kartą pabrėžiu, čia matau kolektyvinio Vladimiro Putino ir viso jo režimo žodžio darbą“, – akcentavo Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos direkcijos atstovas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad reikia atlikti itin nuodugnų patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar J. Prigožinas tikrai buvo lėktuve.

A. Jusovo nuomone, kadangi Rusija pagal savo teritoriją yra didelė valstybė „Wagner“ grupuotė šalies nesunaikins.

„Tačiau tai gali pradėti kitą procesą – atverti plyšį V. Putino režime, kuris griaus jį nuo pamatų“, – įsitikinęs pašnekovas.

UNIAN primena, rugpjūčio 23-iosios vakarą Rusijoje sudužo lėktuvas. Vėliau paaiškėjo, kad jis priklauso J. Prigožinui. Lėktuve buvo dešimt žmonių, įskaitant  J. Prigožiną. Jie visi mirė.

Užsienio ekspertai ir analitikai kelia įvairias versijas dėl „Wagner“ lyderio likvidavimo užsakovų. Labiausiai paplitusi versija, kad V. Putinas davė įsakymą nužudyti J. Prigožiną.

Vyrui buvo 80 metų.

Pranešama, kad T. Cutugno mirė antradienį Milano ligoninėje po ilgos ligos.

„Liūdna žinia – mirė aktorius Jonas Čepulis. Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius“, – rašoma teatro feisbuke.

J. Čepulis Panevėžyje įsikūrusio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriumi buvo nuo 2010-ųjų.

Aktorius yra atlikęs daug įvairių vaidmenų, tarp jų ir Mindaugo vaidmuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų šiuolaikinio teatro spektaklyje pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“.

G. Židko ėjo Rusijos Rytų karinės apygardos vado pareigas praėjusių metų gegužės–spalio mėnesiais.

Apie jo mirtį pirmasis per telegramą pranešė Rusijos Chabarovsko teritorijos gubernatorius Michailas Degtyarevas.

Pranešama, kad G. Židko perėmė Rusijos pajėgų vadovavimą Ukrainoje po to, kai Maskva praėjusį pavasarį atsisakė savo nesėkmingo bandymo užvaldyti Kyjivą.

Paskyrimas niekada nebuvo oficialiai patvirtintas, tačiau 2022 m. birželį G. Židko buvo pastebėtas sėdintis šalia Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu per ministro pajėgų, dalyvaujančių kare Ukrainoje, vizitą. Šis įvykis patvirtino G. Židko pakilimą į aukščiausias pareigas.

G. Židko buvo atleistas spalį, po to, kai Ukraina per Charkovo kontrpuolimą greitai išlaisvino savo teritoriją.

G. Židko mirties priežastis neskelbiama.

„Atsisveikiname. Turizmo ministras – niekaip kitaip negalėčiau pavadinti žmogaus, su kuriuo šiomis dienomis atsisveikinsime ir palydėsime jį, deja, ne į turistinę, o į paskutiniąją kelionę.

Šeštadienį netekome Lietuvai itin reikšmingos turizmo epochos atstovo, vieno iš šios srities didelių pokyčių pradininkų, turizmo politiko ir didelio šios srities entuziasto, tarptautinio masto koordinatoriaus, tikro Palangos bičiulio A. Lukoševičiaus.

Iki šiol A.Lukoševičius yra siejamas su Valstybinio turizmo departamento veikla, nors jo vadovo pareigose jau seniai nebedirba, o ir šio departamento jau penkti metai nebėra. Tai buvo labai aktyvus žmogus ir didelis turizmo srities autoritetas.

A. Lukoševičius prie Valstybinio turizmo departamento vairo stojo tuomet, kai mūsų valstybei buvo vos kiek daugiau nei dešimtmetis ir kai turizmo sferai reikėjo ir didelių jos veiklą reglamentuojančių sprendimų, ir turizmo politikos formavimo, ir teikiamų paslaugų kokybės priežiūros bei standartizacijos, ir tarptautinio pripažinimo ar bent jau žinomumo.

Valstybės turizmo departamento vadovu A.Lukoševičius buvo šešerius metus.

Tai buvo laikai, kai Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių buvo priimta į Pasaulinę turizmo organizaciją bei tapo jos tikrąja nare, taip įgijusi ir teisių, ir pareigų tarptautinio turizmo sferoje ir standartuose.

Būtent jo vadovavimo laikais buvo baigtas įgyvendinti Turizmo įstatymo nuostatų dėl apgyvendinimo paslaugų ir tokių paslaugų teikėjų klasifikavimo pirmasis etapas. Pagal šį įstatymą iki 2004 metų balandžio 1-osios visi Lietuvoje veikiantys viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai turėjo būti klasifikuoti. Būtent tais metais vienas iš Palangos viešbučių pasipuošė penkiomis žvaigždutėmis.

Daug pastangų dėta, kad užsienio turistai savo atostogų kryptims rinktųsi Lietuvą ir mūsų pajūrį. Štai, vien 2007 metais Valstybinio turizmo departamento pastangomis pažintinės kelionės į Lietuvą buvo surengtos 300 užsienio žurnalistų iš 26 šalių.

Steigtos turizmo atstovybės daugelyje Europos šalių. A. Lukoševičius ne kartą dalyvavo ir Palangos turizmo informacijos centro užsienio misijose, kuriose pristatytos atostogų ir sveikatinimo galimybės mūsų pajūryje. O štai 2007 metų spaudoje randame citatų, jog per dešimtmetį Lietuvos atvykstamojo turizmo mastai išaugo 208 proc., augo iš to gaunamos pajamos, neabejotinai didėjo ir turistų srautai į Palangą.

Būtent A. Lukoševičiaus vadovavimo valstybinio turizmo departamentui laikais buvo baigta vykdyti trečioji Nacionalinė turizmo plėtros programa 2003–2006 metams, suformuota kurortų plėtros teisinė bazė, pradėti rengti Nacionalinių autoturizmo trasų ir Nacionalinių vandens turizmo trasų specialieji planai.

Už pagalbą vystant turizmo sritį Palangoje A. Lukoševičius buvo pagerbtas ir Palangos savivaldybėje – 2005 m. jam įteiktas apdovanojimas už indėlį į miesto infrastruktūrą. Nominacija buvo skirta Valstybiniam turizmo departamentui už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“ inicijavimą bei įgyvendinimą. Projekto įgyvendinimo metu Palangoje buvo nutiesta 6,5 km dviračių takų, be kurių mes dabar neįsivaizduojame aktyvaus poilsio mūsų kurorte.

Tai tik vos keli faktai iš labai aktyvios A. Lukoševičiaus veiklos. Žinoma, visa tai jau istorija, bet juk visi puikiai žinome, kad be praeities nėra ir ateities.

Nuoširdžiai liūdime Lietuvai netekus tokio turizmo srities žinovo ir autoriteto, nuoširdi užuojauta šeimai ir artimiesiems“, – rašė Palangos meras.