„Galėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir tiems žmonėms, kurie tą žmogų pažinojo. Mes iš savo pusės padarysime viską, kad būtų ištirtos ir nustatytos visos aplinkybės, nes tai yra svarbu ir mums patiems“, – BNS pirmadienį teigė ministras.

Šeštadienį Rukloje, įtariama, nusižudė karys šauktinis.

Kariuomenės teigimu, 2000 metais gimęs Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos jaunesnysis eilinis žuvo budėjimo metu.

Anot kariuomenės, šauktinis į tarnybą savo noru atėjo šių metų kovą, vadovybės jis apibūdinamas kaip gerai tarnybą atliekantis ir su kolegomis sutariantis karys.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat tarnybinį patikrinimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

„Popiežius Pranciškus, Vatikane skelbdamas apie Vilniuje vykstančias T. Matulionio beatifikacijos iškilmes, pasakė, kad jis buvo nužudytas. Tai ženklas mums pasižiūrėti į save. Bažnyčia tyrė ir ištyrė, o ar valstybė tyrė? Ar valstybei aktualu nustatyti tiesą?“, – teigia šią idėją viešai iškėlęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras teologijos daktaras Algirdas Jurevičius pasakojo, jog tyrimas dėl palaimintojo T.Matulionio galimo nunuodijimo jau atliktas prieš 17 metų - 2000-aisiais, renkant medžiagą jo beatifikacijos bylai. Tuomet arkivyskupo palaikai buvo ekshumuoti ir ištirti.

„Tyrime dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir iš Vilniaus atvykę teismo medicinos ekspertai. (...) Tačiau nusikaltimo sudėties nerado ir klausimą paliko atvirą“, - prisiminė A.Jurevičius.

Vilniaus universiteto istorikas, Katalikų bažnyčios istorijos specialistas, arkivyskupo biografijos tyrinėtojas Arūnas Streikus neatmeta galimybės, kad T. Matulionis galėjo tapti nužudymo auka, neatmetė, nors tiesioginių įkalčių, jo teigimu, nėra.

Prancūzų prokuroras antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo nagrinėti palestiniečių lyderio Yassero Arafato (Jasero Arafato) mirties aplinkybes, nors jo našlė tvirtina, kad jis buvęs nunuodytas.

„Prokuratūra pateikė nuomonę, kad ši byla turi būti atmesta“, – sakė naujienų agentūrai AFP prokuratūroje.

Y.Arafatas mirė Persi karo ligoninėje netoli Paryžiaus 2004-ųjų lapkritį, būdamas 75-erių, sustiprėjus pilvo skausmams, kai jis buvo savo štabe Vakarų Kranto mieste Ramaloje.

Jo našlė Suha 2012-aisiais pateikė ieškinį šiauriau Paryžiaus esančiame Nantero teisme, tvirtindama, kad vyras buvo nužudytas.

Tais pačiais metais J.Arafato kapas Ramaloje buvo atidengtas kelioms valandoms, kol trijų šalių ekspertai – prancūzai, šveicarai ir rusai – paėmė apie 60 mėginių.

Balandį trys prancūzų teisėjai baigė savo tyrimą ir pateikė savo duomenis kaltintojui Nantero teisme.

Šveicarijoje Lozanos centre tirti mėginiai, paimti iš J.Arafato asmeninių daiktų, kuriuos po jo mirties buvo davusi našlė, parodė, kad nustatytas „nenormalus polonio lygis“. Vis dėlto nebuvo pareikšta, kad jis buvo paveiktas šio itin radioaktyvaus elemento.

Tuo labiau, kad prancūzų ekspertai nustatė, jog 210 polonio ir 210 švino izotopai, rasti J..Arafato kape ir mėginiuose, buvo „gamtinės prigimties“.

J.Arafato našlės advokatai apkaltino teismą, kad tyrimas buvo per greitai nutrauktas, ir reikalauja apklausti daugiau ekspertų.