Miškininkė Gražina Banienė patikino, kad vidurdienį į Klaipėdos Teatro aikštę atvyks didelis automobilis, prikrautas eglišakių.

Dar turėtų atvykti ir Šernų bei Juodkrantės girininkijų miškininkai savo transportu, taip pat prikrautu eglių ir pušų šakų.

„Iš Juodkrantės girininkijos bus atvežta kalninės pušies šakelių, kurių spygliai nenubyrės iki pat Velykų. Šiemet šakų paruošėme tikrai labai daug, tikiu, kad pakaks visiems norintiems. Jau daugiau nei 10 metų organizuojame šakų dalijimo akciją, tad žinome, kiek jų reikia. Teatro aikštėje lauksime žmonių nuo 12 iki 16 val. Mums labai smagu, kad klaipėdiečiai neretai ateina į aikštę ne tik šakelių, bet ir pabendrauti su mumis. Labai pakelia prieškalėdinę nuotaiką“, – dienraščiui vakar teigė G. Banienė.

Nemokamų eglišakių dalijimo akciją pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai prieš 17 metų.

Kasmet į šalies gyventojų namus kurti kalėdinio džiaugsmo iškeliauja daugiau nei 100 tūkst. eglių šakų.

Šakos, kurios dalijamos akcijos metu, yra surenkamos kirtavietėse, taip ir visuomenė skatinama tausoti aplinką bei vartoti saikingai.

Žmonėms, kurie nori namuose pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja kreiptis į miškų urėdiją ir įsigyti šventei skirtų medelių, specialiai auginamų medelynuose ar tam skirtose plantacijose.

Kaip pranešė urėdija, miškininkai nemokamą eglės šakų dalijimo akciją surengs nuo vidurdienio iki 16 val.

Miškininkai eglių šakas dalins pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje. Šiemet numatyta daugiau kaip pusšimtis eglišakių dalijimo vietų.

Vilniuje, Katedros aikštėje, šakas dalins Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak miškininkų, šiuo metu situacija nėra bloga, esą nelegalių eglučių kirtimų sumažėję, bet prieš šventes jiems vis tiek tenka organizuoti reidus, kad apsaugotų ne tik eglutes, bet ir kitus medžius, neteisėtai kertamus malkoms.

„Nors neteisėtų kalėdinių eglučių kirtimo atvejų valstybiniuose miškuose šiemet, kaip ir praeitais metais, dar nefiksuota, mūsų pareigūnai prieš Kalėdas organizuoja reidus, kurių metu didžiausias dėmesys skiriamas stabdyti neteisėtą kirtimą malkų ruošai ir nelegalius kalėdinių eglučių kirtimus“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Pasak jo, dar prieš 5–10 metų būdavo atvejų, kai piktavaliai vienoje vietoje neteisėtai iškirsdavo didelį kiekį eglučių, taip sunaikindami jaunuolynus.

Nuo tada buvo suaktyvinti aplinkosaugos ir policijos pareigūnų reidai.

Noras pasipuošti namus šventiniu laikotarpiu neturėtų kenkti miške augantiems spygliuočiams.

„Eglutės buvo sodinamos, prižiūrimos, jaunuolynai ugdomi iki 7–15 metų, o tuomet kažkas ateidavo ir dėl nedidelio pelno sunaikindavo visą miškininkų triūsą. Nuo tada buvo suaktyvinti reidai, suintensyvėjo bendradarbiavimas su policijos bei aplinkosaugos pareigūnais, ir situacija pasikeitė“, – pasakojo M. Ivanauskas.

Jau kelerius metus neteisėtų kalėdinių eglučių kirtimų valstybiniuose miškuose mažėja, tačiau pareigūnai prieššventinių reidų nutraukti neplanuoja.

Dabar yra paskelbta akcija „Saugome eglutę“, kurios metu stebimi miškai, stabdomos ir tikrinamos transporto priemonės.

„Noras pasipuošti namus šventiniu laikotarpiu neturėtų kenkti miške augantiems spygliuočiams. Tad raginame ne tik nekirsti eglučių, bet ir nelaužyti šakų“, – pabrėžė Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Privataus miško savininkai savo miške gali nusikirsti eglutę, bet tokiu atveju su savimi reikia turėti miško nuosavybę įrodančius dokumentus.

Už nelegalius kirtimus gresia baudos nuo 14 iki 30 eurų, be to, papildomai tektų atlyginti gamtai padarytą žalą bei valdytojui ar miško savininkui nukirstos eglutės kainą.

Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

„Džiaugiamės, kad gražia, tvaria, reikšminga tradicija tapusi visuotinė miškų tvarkymo talka kasmet suburia vis daugiau gamtos švarai ir tausojimui neabejingų piliečių – įvairių profesijų atstovų, bendruomenių, moksleivių. Kasmet iš miškų iškuopiame šimtus tonų įvairių atliekų, tai – miškininkų kasdienybė. Tikimės, kad ši švarinimo iniciatyva, apimanti gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus, paskatins visuomenę neteršti gamtos ir nepalikti šiukšlynų miškuose“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Šiemet „Miško kuopoje“ dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1000 – talkininkų ir Lietuvos miškuose bendrai surinko apie 115 tonų šiukšlių. Vien Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinkta net 9 tonos šiukšlių – įvairių atliekų ir apie 40 padangų. Iš miškų, kurie po šios dienos tapo gerokai švaresni, surinkta ir bus išvežta buitinės technikos, padangų, kurios gamtoje dūla daugiau nei šimtmetį, plastiko, statybinio laužo, automobilių detalių.

„Džiugu, kad šis jau tradiciniu tapęs renginys kasmet sulaukia vis daugiau miško tvarkytojų ir pagalbininkų. Noriu tikėti, kad sulauksime tokios dienos, kai ši graži iniciatyva išnyks, nes miškai jau nebebus paversti nelegaliais sąvartynais. O šiandien dėkoju tiems, kuriems iš tiesų rūpi mūsų miškų grožis“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. 

Kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Vietos, kuriose vyko talka, buvo miškininkų parinktos pagal tai, kur miško teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.

„Miško kuopa“ jau trečią kartą subūrė gamtą mylinčią visuomenę išvalyti miškus nuo šiukšlių, kurios tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose.

Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Prie akcijos 2022 m. prisijungė 700 ir per dieną surinko apie 90 tonų įvairių atliekų visoje Lietuvoje: plastiko, padangų, senų baldų, įvairios technikos nuolaužų.

Kaip sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia – 5-oji miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja.

„(...) todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, Valstybinių miškų urėdija, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose“, – urėdijos pranešime penktadienį sakė M. Ivanauskas.

„Nenorime uždrausti ar kitaip apriboti visuomenei poilsiauti gamtoje, todėl pirmiausia kreipiamės į miško lankytojus ir labai prašome elgtis atsakingai“, – tvirtina jis.

Patekimo į miškus ribojimų jau ėmėsi Šilutės rajono savivaldybė – dėl gaisrų pavojaus nuo ateinančio antradienio ji įveda laikiną draudimą lankytis savo teritorijoje esančiuose miškuose, skelbia ekstremaliąją situaciją dėl sausros žalos žemės ūkiui.

Šiuo metu šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per dieną gesina vidutiniškai po penkis miško gaisrus, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.

Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos.

Valstybinių miškų urėdija naudoja miško gaisrų stebėjimo sistemą, ja stebimi didelės bei vidutinės miško gaisrų rizikos medynai, pasak urėdijos, tai leidžia efektyviai identifikuoti ir suvaldyti liepsnas.

Pasak miškininkų, vidutinis miško gaisro plotas nesiekia 0,3 ha, tačiau bet kuris kilęs miško gaisras, jeigu nebus laiku pastebėtas ar suvaldytas pirminėje miško gaisro plitimo stadijoje, gali virsti nekontroliuojamu ir peraugti į stichinę nelaimę.

Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos.

„Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, laužų nei akimirkai nepalikti be priežiūros, baigus stovyklauti visiškai užgesinti buvusias laužavietes, jokiais būdais nepalikti rusenančių anglių. Taip pat nenumesti pilnai neužgesintos nuorūkos, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius“, – ragina miškininkai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Žemės gelmių įstatymo pataisoms: už balsavo  77, prieš buvo 12, o susilaikė 21. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.

Pataisomis siūloma leisti miškų urėdijoms įsirengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažuosius karjerus. Tačiau saugomose teritorijose jų įrengti nebūtų galima.

Tokiuose karjeruose išgautas smėlis, žvyras ar durpės būtų naudojamos išimtinai miškininkų reikmėms.

Miškų urėdijos tokius karjerus naudojo anksčiau, bet nuo 2020 metų urėdijos priverstos pirkti žvyrą iš privačių karjerų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 217 mažųjų žvyro karjerų. Valstybinė miškų urėdija dar turi ir 10 didžiųjų karjerų. 

Beždžionė šį krepšį vėliau numetė nuo skardžio, rašo „The Thaiger“.

55-erių metų turistė kreipėsi pagalbos į miškininkus. Moteris papasakojo, kad beždžionė iš jos nugvelbė krepšį, kuriame buvo pinigų ir vertingų daiktų.

Keliautoja pareiškė, kad laukinė beždžionė pagriebė krepšį, o jame ieškojo maisto. Tačiau nieko skanaus nerado, todėl krepšį numetė nuo skardžio.

Turistė teigė, kad krepšyje buvo jos dokumentai, asmeniniai daiktai ir 50 tūkst. Tailando batų (maždaug 1357 eurai).

Miškininkai, norėdami rasti krepšį, nusileido nuo šimto metrų aukščio skardžio. Kad nebūtų apkaltinti vertingų daiktų pasisavinimu, jie socialiniame tinkle surengė paieškos tiesioginę transliaciją.

Miško prižiūrėtojai surado ne tik turistės krepšį, bet ir daug kitų daiktų. Juos tikriausiai taip pat buvo pagrobusios ir išmetusios beždžionės.

Miškininkai surinko visus rastus daiktus. Jie tikisi surasti daiktų savininkus ir grąžinti jiems priklausantį turtą.

Nacionalinio parko vadovas pareiškė, kad šioje vietoje laukinės beždžionės elgiasi agresyviai ir apiplėšinėja turistus. Gyvūnai tikisi tarp keliautojų daiktų rasti maisto.

Parko prižiūrėtojai lankytojams rekomenduoja saugoti savo daiktus ir dėl pačių saugumo nešerti beždžionių.

Miškininkai nemokamas eglių šakas dovanojo visuose regioniniuose padaliniuose – iš viso 58 vietose. Ši šventinė, jau daugiau nei dešimtmetį besitęsianti tradicinė iniciatyva skirta ne tik nudžiuginti žmones bei padėti jiems sukurti jaukumą namuose mišku kvepiančia eglės šaka, bet ir skatinti tautiečius nekirsti jaunų eglučių miškuose, nelaužyti jų šakų, tausoti mūsų aplinką bei vartoti ekologiškai.

„Mūsų organizuojamų šventinių iniciatyvų metu pastebime, kaip žmonių veidus papuošia nuoširdžios šypsenos gavus tikrą medelį ar jo šaką tiesiai iš miškininko rankų. Mums – tai didžiausia dovana. Gyventojai gražiausiomis eglių šakomis ne tik papuoš savo namus, bet ir nudžiugins kaimynus, draugus, senelius ar žmones, kurie negalėjo patys ateiti pasiimti šakos. Džiaugiamės, kad tokiomis simbolinėmis dovanomis galime prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo“ , – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Linkiu mišku kvepiančių Šv. Kalėdų!“ , – pridūrė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Parsinešk Kalėdas į savo namus“ – tradicinė iniciatyva, kurią pirmą kartą prieš 16 metų surengė Šiaulių krašto miškininkai.

Šakos, dalijamos akcijos metu, yra surenkamos kirtavietėse ir taip užtikrinamas racionalus miško išteklių naudojimas.

Žmonės, kurie nori namuose pasipuošti ne eglės šaką, o Kalėdų eglutę, gali kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją bei įsigyti šventei skirtą medelį, specialiai užaugintą medelyne ar tam skirtoje plantacijoje.

Iš viso numatytos 58 eglišakių dalinimo vietos.

„Labai kviečiame visos Lietuvos gyventojus prisidėti prie šios šventinės, jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančios tradicinės iniciatyvos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Džiaugiamės, kad žmonės, norėdami namuose sukurti šventinę nuotaiką ir jaukumą, renkasi eglės šaką ir prisideda prie miško tausojimo, ekologiško vartojimo“, – urėdijos pranešime sakė generalinis urėdas Valdas Kaubrė.

Pernai prieš Kalėdas išdalyta 100 tūkst. eglių šakų.

Akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai prieš 16 metų, o vėliau šį iniciatyva tapo tradicija visoje Lietuvoje.

Šia nemokama eglių šakų dalinimo iniciatyva miškininkai ragina miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų. Šakos, dalijamos akcijos metu, surenkamos kirtavietėse, taip užtikrinamas racionalus miško išteklių naudojimas.