„Sanitarinių kirtimų per pastaruosius metus labai išaugo, kas anksčiau buvo tūkstantis hektarų, tas 2023 metais išaugo į keturis tūkstančius hektarų. (...) Prisidengiant sanitariniais kirtimais buvo iškirsti seni ąžuolai, pušys, kurių tam tikri kenkėjai net nepuola“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė peticijos iniciatorė Monika Jotautaitė.

M. Jotautaitė pabrėžė, kad dabartinė valstybės politika prioritetu kelia medienos verslo interesus, o ne miškų išsaugojimą, tuo metu Miškų urėdijos tapimas akcine bendrove šią problemą dar labiau pagilintų.

„Tai galutinai užprogramuotų, kad urėdijos tikslas taptų pelnas, o ne miškų apsauga. (...) Jie (akcininkai – BNS) galėtų ne tik džiaugtis milijoniniais dividendais, bet ir atstovauti savo interesams įmonės valdyboje“, – teigė ji.

M. Jotautaitė peticiją kviečia pasirašyti portale „peticijos.lt“. Už peticiją „Skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimą plynai“ jau pasirašė nei 16 tūkst. žmonių.

Visuomenininkė pabrėžė, kad šalies miškų tarnavimą verslo, o ne visuomenės interesams rodo augantys medienos pardavimai. Be to, Lietuva yra antra pagal medienos tiekimą Švedijos baldų koncernui „Ikea“ – 10 proc. medienos ji gauna būtent Lietuvoje, 28 proc. – Lenkijoje.

Sanitarinių kirtimų per pastaruosius metus labai išaugo.

„Ši įmonė yra siejama su nelegaliais sengirių kirtimais Rumunijoje, Ukrainoje. (...) „Ikea“ šiuo metu valdo 220 kartų daugiau Lietuvos miškų negu sengirės fondas“, – aiškino M. Jotautaitė.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta sakė, kad valdžia galimai tarnauja ne visuomenės, o Švedijos interesams.

„Švedų ambasada daro didžiulę įtaką Prezidentūrai, (...) labai aiškiai galima šiandien pasakyti, kad tai yra didelė grėsmė ir nacionaliniam saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė G. Kniukšta.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad sprendimų dėl miškų išsaugojimo galima priimti jau dabar.

„Nutraukti plynuosius kirtimus valstybiniuose miškuose, tuose, kur valdo valstybė. Tai galima ir dabar padaryti, tiesiog Seime reikia sutarti, kad taip, sutinkame gauti mažiau pelno“, – sakė T. Tomlinas.

„Kalbant apie visus miškus bendrai – žinoma, reikia keisti Miškų įstatymą“, – pridūrė Seimo narys.

Aplinkos ministerija  anksčiau skelbė, kad Miškų įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pertvarkyti miškų grupių sistemą, išskiriant penkias miškų grupes: griežtos apsaugos, plantacinius bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus.

Planuojama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms, taip pat leisti miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant projekto. Tuo metu stambesnių valdų miškotvarkos projektų rengėjams ir įgyvendintojams būtų nustatomi griežtesni kokybės reikalavimai, numatoma projektų rengėjų atestacija.

Be to, siūlomi pakeitimai leis pertvarkyti Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.

Planuojama pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą ir atsisakyti privačių miškų savininkų papildomo apmokestinimo.

Pernai lapkritį prie Seimo vykus protestams dėl paaiškėjusių nelegalių plynųjų kirtimų prisidengiant sanitariniais kirtimais, Aplinkos ministerija teigė inicijavusi miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

2023 metų spalį visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją.

Visuomenininkų duomenimis, nuo 1997 metų girininkijų sumažėjo daugiau nei dukart – nuo 474 iki 192, o nuo 2017 metų darbo neteko apie 2 tūkst. miškininkų.

Anot jos, nauja tvarka parengta atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį, kad miškotvarkos projektams „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje turi būti nustatomas ūkinės veiklos poveikio reikšmingumas. Tai reiškia, kad bus privaloma įvertinti tikimybę, ar ši veikla gali reikšmingai paveikti minėtas teritorijas.

Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigia, kad ši procedūra bus taikoma visiems planavimo dokumentams ir leidimams.

„Stiprinamas atsargumo principo taikymas planuojant ne tik statybos, bet ir miškų ūkio veiklą. Poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra tampa universaliu įrankiu, pritaikomu visiems veiklos planavimo dokumentams ir leidimams“, –  pranešime sakė A. Klimavičius.

Nauja tvarka taip pat galiotų statyboms, rekonstrukcijai, rekreacinių teritorijų, kitų objektų įrengimui.

LVAT gruodžio 6-ąją paskelbė, jog Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje.

Tarnybos vadovo įsakymą teismui skundė aplinkosaugos, bendruomenių, miesto želdynų ir kitose viešojo intereso bylose visuomenei atstovaujantis Viešojo intereso gynimo fondas.

„Lietuvoje yra kertama maždaug 70 proc. metinio prieaugio. Valstybė nustato penkmečio normas Vyriausybės nutarimais, tai ką tik buvo padaryta Vyriausybėje. Mes išlaikėme lygiai tą pačią kirtimų normą kaip ir buvusi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, lygiai ta pati kirtimo norma yra patvirtina, nors Lietuvoje miško padaugėjo“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos Seime metu teigė S. Gentvilas.

„Rezerviniai miškai, kurie buvo rezervuoti gyventojams gražinti – jie buvo perkelti į urėdijos balansą ir ji, net turėdama daugiau miško, kirs mažiau ateinantį penkmetį, žvelgiant procentaliai, negu praeitoje kadencijoje tvirtinta penkmečio norma“, – tvirtino jis.

Ministras pažymėjo, kad šiuo metu atliekama daug sanitarinių kirtimų dėl kenkėjų, tačiau visuomenė dėl to neturėtų išsigąsti – jie įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą.

Sanitariniai kirtimai, kurie yra atliekami, įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą. 

„Šiuo metu yra atliekama labai daug sanitarinių kirtimų dėl kenkėjų, ligų, ypač spygliuočiams, pušynams ir eglynams. Pabrėžtinai noriu pasakyti, kad sanitariniai kirtimai, kurie yra atliekami, įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą. Jau tada atliekama mažiau planinių kirtimų, todėl visuomenė neturėtų gąsdintis“, – sake politikas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu visuomenėje kilo pasipiktinimas Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose vykdomais plynaisiais kirtimais. Aplinkos ministerijos pareigūnai pabrėžė, kad kirtimai – sanitariniai ir yra vykdomi siekiant suvaldyti plintančią žievėgraužio tipografo (kinivarpos) populiaciją.

Dėl nepasitenkinimo miškų politika aktyvistai rengė ir protestą prie Seimo.

Tuo metu S. Gentvilas, sulaukęs klausimų dėl kilusio nepasitenkinimo, teigė, kad saugomuose miškuose bus siekiama sumažinti plynųjų kirtimų apimtis.

Seimo opozicija siūlo surengti patariamąjį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimų ir uždraudimo saugomose teritorijose. Tokį referendumą planuojama rengti kartu su Europos Parlamento rinkimais – kitų metų gegužės 9 d.

Kadangi, kaip dabar jau daugelis žinome, tipografas yra eglėms labai kenkiantis vabalas, jam nesvarbu – Kalėdos, Velykos ar Žolinė. Jis maitinasi, ir tiek.

Ar žmogus prieš Kalėdas tampa tipografu? Įvairiai susiklosto. Požiūriai į miško naudą skirtingi. Vieni pagal japonų paprotį organizuoja vadinamąsias miško maudynes, kiti, kaip žinome, miško kirstynes. Ir paskui susitinka mitinguose, kur matome plakatus „Miškai – ne mediena“, „Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime“, „Stop miškų genocidui“. O kaltinami kirstynėmis sako, kad viskas be saiko dramatizuojama.

Maudynės miške – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam. Kirstynės – priešingai: kaip atsiriboti nuo miško ir pasijusti netenkant kažko brangaus, organiškai artimo, bet galimai pajuntant sunkėjančią piniginę.

Nepatiklieji įtarinėja, kad pats didžiausias tipografas yra godumas. Miškininkai jaučiasi įsižeidę ir sako, kad jiems skaudu, kai piliečiai juos įtarinėja miško niokojimu. Sako, kad nėra kito kelio tipografui naikinti – tik mojuoti kaip dalgiu.

Tačiau tie, kas matė savo akimis, gali paliudyti, kad sanitariniai kirtimai primena brutalias skerdynes. Sunkioji technika taip suniokoja miško paklotę, kad supranti, jog niokotojai yra įsitikinę, kad paklotė yra skirta medžiams pakloti ir išvilkti, o ne dirvai apsaugoti ir maitinti. Be to: kaip iškirsta plynė gali apsaugoti kitus medžius, kurie dar gyvuoja ties iškirstos plynės riba? Visi žino, kad reikia kirsti vos tik pamačius tipografo pažeistą medį. Tačiau tai komerciškai nenaudinga. Kai pagraužia didesnį plotą, tada jau galima pamojuoti kaip dalgiu ir dailiai priguldyti pilnutėlius vilkikus.

Beveik pusšimtis parlamentarų parengė ir registravo Seimo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

„Siūlome konsultacinį referendumą, kadangi tokie svarbūs strateginiai klausimai nesprendžiami vien per piliečių nuomonės indentifikavimą“, – BNS sakė vienas iš referendumo iniciatorių opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas.

Anot jo, ne vienas pavyzdys parodė, kad visuomenė jautriai reaguoja į medžių, miškų kirtimą, todėl referendumas būtų „šansas sustiprinti ryšį su pilietinę visuomenę, įtraukti kuo daugiau žmonių į sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti pasitikėjimą demokratija“.

Pasak demokrato Tomo Tomilino, toks referendumas būtų logiškas Nacionalinio miškų susitarimo pratęsimas.

„Galutinį Nacionalinio miškų susitarimų tekstą formavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko tik šešioms grupėms, liko esminis nesutarimas dėl saugomų ir ūkinių miškų proporcijos Lietuvoje. Liko neatsakytas klausimas, ar turime politinės valios mažinti plynuosius kirtimus visuose miškuose ir ar imamės jų visiško draudimo saugomose teritorijose. Į tuos klausimus padės atsakyti referendumas“, – teigė jis.

Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lapkritį Aplinkos ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti.

Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

Anot jos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą.

Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,65 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.

Pasak ministerijos pranešimo, jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siūloma nedidinti miško kirtimo normos.

Vasarą paskelbus apie planus didinti normą 30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę netvirtinti tokio plano.

Gamtos sergėtojai mano, jog normos rengimo metodika yra pasenusi, neatitinka bendros Europos Sąjungos tvarumo vizijos, Vyriausybės programos ir parengta tik konsultuojantis su miškininkystės verslu, bet ne aplinkosaugininkais, o faktiškai miškų gali būti iškirsta daugiau nei teigiama projekte.

Aplinkosaugininkams priekaištaujant dėl dabartinės valstybinių miškų kirtimo normos nustatymo metodikos, ministerija neatmetė galimybės, kad ji ateityje gali būti keičiama.

Atsižvelgiant į penkeriems metams nustatomą miškų kirtimo normą nustatomi ir metiniai kirtimai.

Ministerijos teigimu, maksimalus kertamų valstybinių miškų kiekis nustatomas atsižvelgiant į natūralų brandžių medžių prieaugį, o įprastai iškertamas medienos kiekis prilygsta iki 70 proc. prieaugio.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad nuo ligų saugant eglynus gali prireikti dar šiemet didinti kirtimų normą.

Komiteto vadovė Aistė Gedvilienė sako, jog komitetas prašo ministerijos nekeisti miškų kirtimo normos, kuri buvo nustatyta praėjusiems penkeriems metams. 2019-2023 metais ketinta nukirsti 3,62 mln. kietmetrių medienos ir iškirsti 11,85 tūkst. hektarų.

„Tokiu būdui atsižvelgiame į tai, kad vis dėlto vyko nacionalinis susitarimas, kad sutarėme, kad saugoti reikia daugiau, nors kai kurios politinės partijos nepasirašė ar atsisako kol kas pasirašyti šį susitarimą“, – trečiadienį komitete teigė A. Gedvilienė.   

Sutarėme, kad saugoti reikia daugiau, nors kai kurios politinės partijos nepasirašė ar atsisako kol kas pasirašyti šį susitarimą.

 

Ji pabrėžė, kad komiteto posėdyje išaiškėjo, jog dabartinė miškų kirtimo norma niekada nebuvo pasiekta.

A. Gedvilienė mano, kad ministerija atsižvelgs į komiteto prašymą ir Vyriausybei pateiks derinti naują nutarimo projektą, kuriame nebeliks didesnės kirtimų normos.

„Gal šioje vietoje ir turėtume pademonstruoti valią mažiau naudoti, mažiau ūkininkauti. (...) Nuolat kalbame, kad reikia kažkokio balanso, kad reikia stabdyti vartojimą, ieškoti kaip gamtai galima atiduoti daugiau (...) Juolab, kad nėra dideli praradimai, kita vertus tai būtų tik tam tikros pozicijos pademonstravimas“, – kalbėjo A. Gedvilienė.  

Nuolat kalbame, kad reikia kažkokio balanso, kad reikia stabdyti vartojimą, ieškoti kaip gamtai galima atiduoti daugiau.

 

Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,65 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.

Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis komitete nurodė, kad 2024-2028 metais siūloma iškirsti 316 ha (arba 2,7 proc.) daugiau miškų negu 2019-2013 metais ir iškirsti 30 tūkst. kietmetrių (arba 0,8 proc.) daugiau medienos. 

Pasak jo, norma didinama, nes šiemet Valstybinių miškų urėdija perėmė 34 tūkst. ha miškų, kurie anksčiau buvo įtraukti į vadinamąjį rezervą, grąžintinų savininkams teritorijų sąrašą.  

N. Kupstaitis mano, kad 2024-2028 metais daugiau negu ministerija siekia miškų nebūtų iškirsta.  

„Vyriausybės patvirtintos normos neviršysime, bet laba labai bus priartėta prie jos su faktiniais kirtimais“, – teigė N. Kupstaitis, pabrėžęs, kad atotrūkis tarp leistinos kirtimų normos ir faktinių kirtimų yra apie 6 proc.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos  generalinis direktorius Valdas Kaubrė pareiškė, kad esant dideliam sanitarinių kirtimų poreikiui, jau šiemet gali prireikti didinti kirtimų normą.

„Jeigu gamtinės sąlygos, kokios yra dabar, – šilta ir palankios vabalams, tai gali būti net poreikis peržiūrėti ir Vyriausybės patvirtintą kirtimų normą, nes, jeigu norėsime sutvarkyti eglynus, kad neišplistų, nebūtų pakenkta dar daugiau, gali reikėti imtis (didesnių kirtimų – BNS). Šie metai yra labai įtempti, gali reikėti peržiūrėti“, – komitete tvirtino V. Kaubrė. 

Pasak jo, užpernai sanitariniai kirtimai sudarė apie 10-12 proc. visų kirtimų, šiemet – jau beveik 60 proc.: „Eglynai beveik visi kertami tik sanitariniais kirtimais“. 

Metinis medienos prieaugis Lietuvoje siekia 19,82 mln. kietmetrių per metus, o vidutiniai kirtimai siekia 10,90 mln. kietmetrių.

Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų  valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.

Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sako, kad šią tvarką ministrų kabinetas turėtų tvirtinti rugsėjį.

„Po Vyriausybės sprendimo iki metų pabaigos dar būtina patvirtintąją kirtimo normą detalizuoti (...) todėl kirtimų normos ateinančiam penkmečiui projektą Vyriausybei planuojame pateikti dar rugsėjo mėnesį“, – BNS sakė N. Kusptaitis.

Pagal šią normą aplinkos ministras kasmet nustato konkrečius maksimalių kertamų miškų plotus įvertinus medžių rūšį bei kitus kriterijus.

Tuo metu 30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų rugpjūčio pabaigoje pasirašė bei premjerei Ingridai Šimonytei išsiuntė raštą ragindamos netvirtinti tokios normos. 

Gamtos sergėtojai mano, jog normos rengimo metodika yra pasenusi, neatitinka bendros Europos Sąjungos tvarumo vizijos, Vyriausybės programos ir parengta tik konsultuojantis su miškininkystės verslu, bet ne aplinkosaugininkais.

Sambūriui priklausančios Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė teigia, kad faktiškai miškų gali būti iškirsta daugiau nei teigiama projekte.

„Pirmas dalykas, kas netiksliai paskelbta, kad du procentai, lyginant su praėjusio penkmečio norma, daugiau. Bet jeigu lyginame su faktine metams skirta – tai yra šeši procentai. Neteisingas teiginys, kuris rodo, kad siekiama „Girių spiečiaus“ žmones kažkuria prasme parodyti kaip nesusivokiančius situacijoje“, – BNS kalbėjo L. Paškevičiūtė.

„Metinė de facto tokia norma būdavo paskirstoma (...) Maksimaliai gali paskirstyti iki 6 procentų daugiau“, – teigė ji.

N. Kupstaitis sako, jog pagal patvirtintą normą faktiškai iškirstų miškų plotas negali padidėti 6 proc. net teoriškai.

Jokio 6 proc. didėjimo neplanuojama net teoriškai.

 

„Priešingai, faktiškai kasmet iškertami miško plotai būna mažesni nei patvirtinta norma. (...) Jokio 6 proc. didėjimo neplanuojama net teoriškai“, – teigia N. Kupstaitis.

Jis aiškino, kad Vyriausybės patvirtinta norma – maksimalus kertamų miškų kiekis, kurio viršyti negalima, tačiau dėl nenumatytų atvejų tarp šios ribos ir faktiškai iškirstų miškų kasmet gali susidaryti 5–6 proc. skirtumas.

„Kiekvienais metais, priklausomai nuo situacijos, yra su tam tikru rezervu tvirtinama šiek tiek mažesnė norma, kad jeigu būtų situacija itin bloga, kad būtų galima ją padidinti ir priartinti prie tos maksimalios sumos. Tas skirtumas būna 5–6 procentai“, – kalbėjo N. Kupstaitis.

Ministerijos atstovas teigia, jog rezervas dažniausiai būtinas atsižvelgiant į tokias situacijas, kaip neplanuotas kenkėjų antplūdis, naikinantis miškus, mažiau įtakos turėjo karinių poligonų plėtra.

Dėl to, anot jo, būtina padidinti penkerių metų kirtimo normą, pagal kurią planuojami ir kasmetiniai kirtimai.

Ministerija anksčiau pranešė, kad netikslumai su nevyriausybinėmis organizacijomis išsiaiškinti, tačiau L. Paškevičiūtė tai  neigia ir sako, jog įstaiga pripažino, kad naudojasi pasenusia metodika ir ją taisys.

„Ne, tikrai ne. Mes buvome keturiese iš „Girių spiečiaus“, tai trys parašėme gana griežtą prašymą, kad ministerija savo komunikaciją taisytų. (...) Mes labai aiškiai parodėme ministerijai, kad iš principo jie naudojasi pasenusia metodika ir ką, beje, jie pripažino ir jie tikrai taisys tą metodiką“, – BNS sakė Aplinkosaugos koalicijos vadovė.

Anot jos, metodika neatitinka nei šios Vyriausybės programoje numatytų miškų apsaugos nuostatų, nei Europos Sąjungos strategijos, pagal kurią formuojasi gamtai artima miškininkystė – mažiau intensyvi, be plyno lauko kirtimų.

„Dabar vadovaujamasi taip: pasodinau, užauginau, nukirtau. Tas nebetinka tiek saugomose teritorijose, tiek priemiesčiuose. Iš principo, jeigu Vyriausybė įgyvendina savo pačios 2020 metais parašytą programą, saugomose teritorijose vyksta mažiau intensyvi, palaipsniui įvedama gamtai draugiška miškininkystė, taip apsaugomi senieji miškų plotai. Negali likti toks pat skaičiavimas“, – sakė L. Paškevičiūtė.

Ministerijos duomenimis, kirtimų normos nustatymo metodikos pagrindai su miškotvarkos mokslininkais ir praktikais buvo suformuoti maždaug 2000 metais, o šiuo metu galiojanti tvarka patvirtinta 2008-aisiais. N. Kupstaitis sako, jog ateityje planuojama keisti miškų politiką – tai suteiktų galimybę keisti dabartinę metodiką, tačiau bet kokiu atveju bus siekiama išlaikyti tam tikrus kertamų miškų plotus.

„Bet kuriuo atveju (...) ir ateityje numatoma išlaikyti racionalų medienos išteklių naudojimą tam skirtuose ūkiniuose  miškuose“, – BNS teigė jis.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas ir biokuro gamintojų atstovai anksčiau BNS teigė, kad ministerijos siūlomą normos didinimą vertina palankiai dėl didesnio kiekio žaliavos.

L. Paškevičiūtė sako, jog rengiant penkerių metų miškų kirtimų metodiką konsultuojamasi tik su medienos verslo atstovais.

„Yra įtraukiami medienos auginimu suinteresuoti, tai yra aplinkos ministerijos miškų ūkis ir miškų politikos grupė, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė miškų urėdija – labai gaila, kad jie vis dar yra iš tikrųjų atstovaujantys medienos tiekimui (...) ir dar pridedami savininkai, kurie šiaip tai lobistinės organizacijos, privačių miškų savininkų, nors čia yra valstybinė norma (...) Jie, šiemet tvirtindami (...) iš principo pasikvietė tik medienos tiekimu suinteresuotas grupes. Kitų net neįspėjo“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.

Dabar galiojanti tvarka, anot N. Kupstaičio, parengta su miškotvarkos specialistais ir socialiniais partneriais, tarp jų – ir aplinkosaugininkų interesams atstovavusiu Žaliųjų judėjimu: „Iš aplinkosauginių organizacijų diskusijose dėl kirtimų normos tuo metu aktyviau dalyvavo Žaliųjų judėjimas“.

N. Kupstaitis taip pat užtikrino, kad galiojanti tvarka apsaugo miškus saugomose teritorijose, nors Aplinkosaugos koalicija tuo abejoja.

Kirtimo normos metodika numato maksimalų kertamų valstybinių miškų kiekį, kuris nustatomas atsižvelgiant į natūralų brandžių medžių prieaugį. Anot ministerijos, įprastai iškertamas medienos kiekis prilygsta iki 70 proc. prieaugio.

Kai kainos aukštos, norime labai daug nukirsti, o kai metai blogi, kainos medienos žemos, tada niekas nekerta.

 

Nepaisant to, normą reguliariai būtina nustatyti, kad ji padėtų planuoti tolygų, nuo kainų rinkoje nepriklausantį kirtimą.

„Mes nusistatome taisykles, kurių stengiamės visi laikytis. Tam, kad bandytume išlaikyti tolygų naudojimą (miškų – BNS) nepriklausomai nuo to, ar geri metai, ar blogi, mes neturėtume labai didelių šuolių: kai kainos aukštos, norime labai daug nukirsti, o kai metai blogi, kainos medienos žemos, tada niekas nekerta. Tai kad nebūtų to didžiulio bangavimo“, – kalbėjo N. Kupstaitis.

Anot jo, tvarka padeda planuoti ne tik miško kirtimą, bet ir jo atsodinimą, tvarkymą.

„Pagal ją planuojasi visa medienos pramonė, visa miškotvarka, kad turėtume net tik brandžių miškų rezervą, bet ir kuo įvairesnę jų struktūrą. Kad ir dabar maždaug panašų kiekį pateiktume medienos rinkai, ir po 10–20 metų“, – teigė N. Kupstaitis.

Valstybinių miškų kirtimo normos projektą trečiadienį svarstys Seimo aplinkosaugos komitetas.

Valstybinės miškų tarnybos skaičiavimu, vidutinė metinė pagrindinių kirtimų norma būtų 12,17 tūkst. hektarų (ha) pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio, pranešė ministerija.

2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11,9 tūkst. ha apskaičiuota pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3,6 mln. kietmetrių likvidinės medienos.

Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. iš kurių apie 20 tūkst. ha – laisvos valstybinės žemės fonde esantys mišai, šiais metais perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.   

Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. hektarų.

Metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą tvirtina Vyriausybė. Metinė norma, siekiant tolygaus ir planuoto miško naudojimo, tvirtinama penkerių metų laikotarpiui. 

Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.

Tokias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas Seimui pateikęs Andrius Palionis sako, kad remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais, norima ekologiniu, rekreaciniu požiūriu vertingus miškus pritaikyti sveikatinimui, poilsiui.

„Kaip pavyzdys, Vokietijoje iš tokių miškų yra gaunama 200 kartų daugiau pajamų nei iš parduodamos medienos“, –  pristatydamas pataisas Seime teigė jis.

A. Palionio teigimu, vadinamieji atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei: „Ji išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų“.

„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui pasiūlius valstybiniuose parkuose neapsiriboti dviejų kirtimo būdų draudimu, A. Palionis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, sanitariniai kirtimai yra būtini dėl ligų, o atrankiniai kirtimai nedaro žalos, nors tada ir nereikia atsodinti miško, nes jis natūraliai pats atauga.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad siūlomas draudimas yra „per daug apibendrinantis“, nes, pasak jo, kiekviena saugoma teritorija turi savo reglamentavimą, kas ten leidžiama, o kas draudžiama.

„Sakysime, jeigu yra saugoma kokia nors miško biocenozė (...), tai kokios nors saugomos teritorijos nuostatuose yra draudžiama kirsti mišką, jeigu tai yra tokio pobūdžio saugoma teritorija. Gali būti saugoma teritorija, pavyzdžiui, kaip geomorfologinis draustinis, jame saugomos reljefo formos ir ūkinė veikla miškuose nėra draudžiama. Šiuo atveju pakeitimas liečia be išlygų visas saugomas teritorijas ir net ten, kur draustinio nuostatai nedraudžia ūkinės veiklos, automatiškai yra uždraudžiama šita ūkinė veikla. Yra pakankamai reglamentuota: ten, kur miškas atlieka gamtosauginę funkciją, tai tokie ūkinės veiklos veiksniai ir taip yra draudžiami“, – teigė E. Gentvilas.

A. Palionio duomenimis, dabar Lietuvoje kirtimo mastai apie pustrečio karto viršija tvarų miškų naudojimą – ypač daug žalos tokie kirtimai padaro valstybiniuose parkuose, kur gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys.

Pasak jo, didžiausios neigiamos įtakos ekosistemai turi plynieji kirtimai.