Šis jo prašymas Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje dalyvauja 180 lyderių ir gynybos vadovų, nuskambėjo kritiniu metu, kai Ukrainos kariai buvo priversti pasitraukti iš fronto linijoje esančio Avdijivkos miesto, kad nebūtų apsupti.

Praėjus dienai po to, kai buvo pasirašyti susitarimai, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą, V. Zelenskis sakė, jog ši padėtis rodo, kad jo kariuomenei trūksta ginklų.

„Ukrainiečiai yra įrodę, kad mes galime priversti Rusiją atsitraukti“, – sakė jis ir pridūrė, kad „mūsų veiksmus riboja tik mūsų pajėgų pakankamumas ir nuotolio ilgis... (Avdijivkos) situacija tai įrodo“.

„Dirbtinio Ukrainai tiekiamos ginkluotės, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų, deficito palaikymas leidžia Putinui prisitaikyti prie dabartinio karo intensyvumo.“

Baigiantis antriesiems karo metams, Ukraina patiria vis didesnį spaudimą dėl amunicijos trūkumo.

Europos Sąjunga yra pripažinusi, kad galės pristatyti tik pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos žadėjo atsiųsti iki kovo mėnesio.

Abejonių kyla ir dėl ilgalaikės Vakarų milijardinės vertės pagalbos ateities, nes Kongrese jau kelis mėnesius stringa galimas 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketas.

Dirbtinio Ukrainai tiekiamos ginkluotės, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų, deficito palaikymas leidžia Putinui prisitaikyti prie dabartinio karo intensyvumo.

Siekdama išsklaidyti nuogąstavimus dėl JAV pasiryžimo teikti pagalbą Ukrainai, viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) po derybų su V. Zelenskiu pareiškė, kad jos šalis neleis, kad pagalbos Ukrainai teikimas būtų stabdomas dėl politinių ginčų.

„Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime būti nepalaužiami ir negalime žaisti politinių žaidimų“, – sakė ji.

Jungtinėse Valstijose šiais rinkimų metais, kai į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nuogąstaujama, kad jo sugrįžimas į valdžią gali pakenkti dabartinei JAV paramai Ukrainai ir įsipareigojimams NATO.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad yra „gyvybiškai svarbu, kad JAV skubiai apsispręstų dėl paketo Ukrainai, nes jai reikia tos paramos“.

„Dabar JAV turi įvykdyti tai, ką pažadėjo“, – pridūrė jis Miunchene.

Į renginį taip pat atvyks Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Trudo).

Forumo metu, vasario 16-ąją, vyks komisijos, prižiūrinčios Berlyno konferencijos dėl Libijos sprendinių įgyvendinimą, pirmasis posėdis.

Sausio 19 dieną Berlyne vyko tarptautinė valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija dėl Libijos krizės sureguliavimo. Po susitikimo paskelbtame galutiniame komunikate dalyvės paragino nutraukti ugnį ir susilaikyti nuo kišimosi į ginkluotą konfliktą ar Libijos vidaus reikalus.

Į kasmet vykstančią Miuncheno konferenciją saugumo klausimais susirenka daug valstybių, vyriausybių vadovų, o taip pat gynybos ir užsienio reikalų ministrų bei ekspertų.

Šiemet forumo atidarymo kalbą sakys Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris).

MSK lankausi jau ilgiau kaip dešimt metų. Šis renginys dažnai būna įdomus, visuomet malonus, kai kada piktinantis, bet niekada nebūna piktavališkas. Vargu ar galima sakyti, kad konferencijos dalyviai (ekspertai, pareigūnai ir politikai, daugelis jų – buvusieji) valdo pasaulį; tikroji problema – kad pernelyg daug jų įsivaizduoja tai darantys. Iš tikrųjų jie atstovauja bauginamai siauram nuomonių ratui, grindžiamam supratimu, kaip viskas būdavo anksčiau, o ne dabartimi ar ateitimi.

Šios “pagyvenusių baltųjų vyrų“ draugijos įvaizdis pastaraisiais metais truputį pagerėjo, bet vis tiek pernelyg daug diskusijų vyksta tarp kostiumuotų panašaus amžiaus ir kvalifikacijos žmonių.

Kita, gilesnė problema – nenoras nagrinėti ekonominės galios realijų. Bankininkai pernelyg lengvai išsisuka. Didžiosios technologijų įmonės sulaukia nedaugelio priekabių klausimų. Lygiai taip pat lengvai praslysta energetikos bendrovės, ypač vokiškosios: dujotiekis „Nord Stream 2“, skandalingas politinis projektas, nesulaukė reikiamo dėmesio.

Šiemet JAV delegacija buvo rekordiškai didelė; joje buvo apie 50 Kongreso narių, daugybė padėjėjų, dešimtys pareigūnų, taip pat pirmoji šalies duktė – Ivanka Trump. Tikiuosi, kad konferencija jiems patiko, bet jie mažai tenuveikė, kad išsklaidytų Europos saugumo elito neurotišką nerimą dėl JAV atitolimo.

Viceprezidentas Mike'as Pence'as buvo išklausytas tvyrant spengiančiai tylai. Jo pirmtakas Joe Bidenas sulaukė audringų plojimų. Tvarkyti reikalus su įsivaizduojama Amerika, sudaryta iš geriausių jos praeities elementų – daug lengviau negu su tikrąja, su visomis jos dabarties dilemomis ir konfliktais.

Tai pabrėžia bene didžiausią konferencijos trūkumą: nesupratimą, kad JAV, JK, Prancūzijoje ir kitose šalyse kunkuliuoja didžiulis visuomenės nepasitenkinimas dabartine pasaulio tvarka. Rinkėjai esą nuolat pasirenka klaidingai, ir niekas negali suprasti kodėl. Žvelgiant iš Miuncheno, Donaldo Trumpo prezidentavimas yra nukrypimas nuo normos – kaip ir „Brexit“, minioms pataikaujanti keistoka Italijos vyriausybė ar Prancūzijos „geltonosios liemenės“. Jeigu konferencijos delegatai išties turėtų realią politinę galią, dabartinis JAV prezidentas tebederintų televizijos realybės šou su savo statybų verslu, „Brexit“ tebebūtų mažareikšmė tema, o ne artėjanti katastrofa, tuo tarpu šviesą atspindinčios liemenės būtų daiktas, Prancūzijos žmonių laikomas automobiliuose saugumo dėlei.

Tačiau kai susideda pakankamai nukrypimų nuo normos, jie tampa tendencija. Miunchene buvo aiškiai juntamos niūrios nuotaikos dėl Vakarų susiskaldymo ir nuosmukio. Vis dėlto nebuvo daug supratimo, kodėl taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka daugelio vertinama kaip veidmainiška ir neveiksminga.

Daugiausiai sveiko proto pademonstravo Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland, tapusi tikra Miuncheno žvaigžde. Jos šalis, pagal įtaką patenkanti į vidutiniokių kategoriją, įgyja neprastai svarbų vaidmenį, pasisakydama už laisvąją prekybą, žmogaus teises ir teisinę valstybę. Ji nesibaimina užsipulti teokratų, kleptokratų ir autokratų ir, kai būtina – JAV administracijos. Ji smerkia pralaimėjimo nuotaikas: taip, pastaruoju autokratams išties neblogai sekėsi, bet demokratijos neturėtų likti vien gynybinėse pozicijose. Atsakydamos į Kinijos ir Rusijos priekabes, kitos šalys turėti kurti koalicijas ir geriau dirbti.

Tačiau Ch. Freeland (neslėpsiu – mano draugė ir buvusi kolegė) taip pat pabrėžė, kad Kanados visuomenės paramos tarptautinei liberaliajai tvarkai gyvybiškai svarbus elementas – jog piliečiai savo kasdieniame gyvenime namuose patiria sąžiningą elgesį, pasitikėjimą ir pagarbą. Kitos vyriausybės irgi turėtų apie tai turėtų pamąstyti.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sekmadienį pareiškė nesitikinti jokių nesutarimų su Vašingtonu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą aprūpinti Ukrainos armiją letaliniais ginklais.

Prorusiškiems separatistams tęsiant puolimą rytų Ukrainoje, Vašingtone vyksta diskusijos, ar Jungtinės Valstijos turėtų pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybės pajėgoms.

Keli įtakingi Europos ministrai šį savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje išreiškė nepritarimą tokiam scenarijui, baimindamiesi, kad tai tik dar paaštrintų konfliktą.

F.Mogherini, duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, sakė gerbianti Jungtinėse Valstijose vykstančius vidinius debatus šia tema, pridūrusi, kad „jiems priklauso diskutuoti ir nuspręsti“.

„Esama vieningi, kalbant apie palaikymą Ukrainai ... esame vieningi, kalbant apie ekonominį spaudimą ir taip pat esame vieningi ... dėl būtinybės palaikyti politinį dialogą“, – sakė ji.

Paklausta, ar gali kilti transatlantinių nesutarimų, jeigu JAV nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą atsiųsti ginklų kovai su Maskvos remiamais separatistais, užėmusiais dideles teritorijas Ukrainos rytuose per konfliktą, kuris nuo pernai balandžio nusinešė jau per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių, F.Mogherini atsakė: „Ne.“

P.Porošenka ir Rusijos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiai planuoja trečiadienį surengti derybas Minske, kuriose bus siekiama susitarti dėl paliaubų Ukrainoje. Pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašyta ankstesnė paliaubų sutartis kautynių nesustabdė.

Kijevas kaltina Maskvą tiekiant separatistams modernius ginklus, įskaitant tankus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios suteikia kovotojams pranašumą prieš daugiausiai pasenusią ginkluotę naudojančias Ukrainos vyriausybės pajėgas. Maskva tokius kaltinimus neigia.

F.Mogherini pirmadienį pirmininkaus Briuselyje vyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuriame, kaip tikimasi, bus išplėstas Rusijos ir Ukrainos piliečių, kuriems Bendrija yra uždraudusi išduoti vizas ir įšaldžiusi jų aktyvus, sąrašą. Tikėtina, kad tarp tų asmenų bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.

Bet kokios diskusijos dėl „tolesnių žingsnių“ bus paliktos ES lyderiams, kurių susitikimai įvyks ateinantį ketvirtadienį ir kovo mėnesį, nurodė F.Mogherini, turėdama omenyje potencialų Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų sugriežtinimą.

F.Mogherini nurodė, kad sprendimas dėl griežtesnių sankcijų priklausys nuo to, ar bus pasiekta tvari sutartis dėl paliaubų Rytų Ukrainoje.

„Jeigu sugebėsime pasiekti paliaubas, laiku padaryti jas tvariomis ir pradėti įgyvendinti Minsko susitarimus – aišku, kad taip ves prie tam tikrų sprendimų. Jeigu to nenutiks, sprendimai bus kitokio pobūdžio“, – aiškino ES diplomatijos vadovė.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas.

„Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Dėmesio centre Miunchene yra taikos planas, kurį Maskvai ir Kijevui pateikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

F.-W.Steinmeieris pabrėžė, kad „vis dar per anksti“ spėlioti dėl to, ar bus sėkminga ši diplomatinė iniciatyva, kurią F.Hollande'as pavadino „viena paskutinių galimybių“ sustabdyti jau 10 mėnesių trunkantį konfliktą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka šį naujausią pasiūlymą aptars sekmadienį, per pokalbį telefonu su A.Merkel ir F.Hollande'u.

„Tikimės ... padaryti tam tikrą pažangą“, – sakė F.-W.Steinmeieris ir pridūrė, kad ši krizė yra atsidūrusi „kryžkelėje“.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) emocingai kreipėsi į Vladimirą Putiną veiksmais parodyti, kad Rusijos lyderis nori taikos Ukrainoje.

„Atsižvelgus į neseną Rusijos istoriją, mums reikia spręsti pagal darbus, o ne žodžius. Nekalbėkite mums, parodykite mums, prezidente Putinai“, – pareiškė J.Bidenas per saugumo konferenciją Miunchene, kai kiek anksčiau Rusijos lyderis Sočyje pasakė, kad Maskva nenori karo.