Didins kainas

Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar labiau didinti kainas, vis dar neslopstant infliacijai.

„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą. Tai valstybės ekonomikai yra gerai“, – teigia A. Bartkus.

Kiek kitokios nuomonės laikosi „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis – jis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą.

„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė N. Mačiulis.

Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 m.

Karštos diskusijos

Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.

„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nepalankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.

Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.

„Degalai yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik juos smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetikos krizę“, – sako A. Bartkus.

Sujauks sistemą?

I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.

„Man atrodo, dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas. Man atrodo, žmonės turėtų mokėti mokesčius pagal tai, kiek pajamų uždirba, o ne pagal tai, kaip jie save pavadina – ar jie pagal verslo liudijimą (dirba), ar pagal individualią veiklą, ar pagal darbo santykius, ar pagal pažymą“, – LRT Radijui sakė G. Skaistė.

„Žmogus, jeigu surenka vienokį ar kitokį dydį pajamų, turėtų pagal tą pajamų lygį ir būti apmokestinamas“, – pridūrė finansų ministrė.

G. Skaistė pabrėžė, kad pristatyta siūloma mokesčių reforma neapima dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kuriems, pasak jos, niekas nesikeičia.

Pasak ministrės, kartu su kitų metų biudžetu planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jeigu tai leis biudžeto galimybės.

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms, pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigia E. Leontjeva.

Tačiau ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.

Ar duodami papildomų pajamų jie duos kažkokios papildomos vertės, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime?

„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis ir buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomų įplaukų į biudžetą? Taip, be abejo. Tačiau, ar, duodami papildomų pajamų, jie duos kažkokios papildomos vertės, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – primena A. Bartkus.

Progresiniai mokesčiai?

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina progresinių mokesčių įvedimo reforma.

Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Vadinasi, tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems GPM didės nuo 15 iki 20 proc., argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams kalbėjo A. Romanovskis.

„Tiems, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis.

Atsisakyti verslo liudijimų

A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – vadinasi, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis.

Tačiau A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.

„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau gana seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM.

Mokesčių reforma: 10 svarbiausių pakeitimų

Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 m., papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius ir kitus mokesčius.

Skaičiuojama, kad galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 m. būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo.

Žemiau pateikiama svarbiausių mokesčių pertvarkos santrauka.

Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Papildomas GPM. Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.

Verslo liudijimai. Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

„Sodros“ įmokos. Siūloma, kad visi dirbantys savarankiškai nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

PVM mokėtojai. Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.

Pelno mokesčio avansas. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 m. siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.

Pelno mokesčio lengvata. Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki dešimt darbuotojų. Nauja tvarka įsigaliotų kitąmet.

Ilgalaikio turto apskaita. Greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip dešimt darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.

Dovanos. Nuo kitų metų siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Įmokos į pensijų ir gyvybės draudimo fondus. Iš gyventojų apmokestinamų pajamų siūloma leisti atimti tik įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu taip pat galima atimti įmokas į trečios pakopos pensijų fondus ir už investicinį gyvybės draudimą.

Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.

Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar didinti kainas ir šiaip neslopstant infliacijai.

„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą, kas valstybės ekonomikai yra gerai“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą. 

„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – antradienį feisbuke rašė N. Mačiulis.

Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 metais.

Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.

„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.

Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.

„Kuras yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik jį smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetinę krizę“, – BNS sakė A. Bartkus.

I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigė E. Leontjeva.

Ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.

„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis bei buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomas įplaukas į biudžetą? Taip, be abejo. Bet ar duodami papildomas pajamas jie duos kažkokią papildomą vertę, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – BNS sakė A. Bartkus.

Antradienį Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 metų, papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius mokesčius ir kitus.

Skaičiuojama, jog galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 metais būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo. 

„Tiek, kiek aš žinau projektų paketą, galiu pasakyti, kad jis gerai subalansuotas, ten yra dalykų, kurie tikrai turėtų patikti įvairius požiūrius apie mokesčius eksploatuojantiems žmonėms, nes yra žmonių, kurie labai mėgsta, kai mokesčiai mažėja ir mano, kad čia vienintelis sprendimas“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė premjerė.

„Yra tam tikrų teisingumo ir palyginamo apmokestinimo tarp skirtingų veiksmų uždavinys, yra žalumas, kuris yra darbotvarkėje mūsų žaliojo kurso ir tie įstatymai yra Seime, niekam nėra paslapties, kokie tie projektai, jie yra Seime, tiesiog komitetai nelabai nori juos leisti į svarstymo stadiją“, – pridūrė ji.

Informaciją apie siūlomus mokesčių pakeitimus BNS trečiadienio vakarą patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai – po to, kai finansų ministrė Gintarė Skaistė juos pristatė frakcijai.

I. Šimonytė planuojamų pokyčių nekomentavo, nes „dar dirbama“. 

„Nėra stringama, yra dirbama, bet kai yra dirbama, tai žinote, kad yra ir bandymo bet kokia kaina sužinoti ką nors, kas yra dirbama, ir tada tie atskiri fragmentai vienais ir kitais būdais, ta informacija fragmentiška būna kad nuteka į viešumą, tada iš to pasidaro didelis dramblys“, – sakė premjerė.

„Gandų nekomentuosiu, nieko netvirtinsiu, ką esu mačiusi kažkur paskelbta ir įvardijama kaip mokesčių reforma, bet tikiuosi, Finansų ministerija projektinius pasiūlymus užbaigs artimiausiu metu, galbūt kitą savaitę ir tada padarys pristatymą, kuriame pristatys visiems vienu metu, kas siūloma projektuose“, – kalbėjo ji.

Komentuodama opozicijos teiginius, kad ji nematė mokesčių pataisų projektų ir nieko apie būsimus pokyčius nežino, premjerė tikino, kad viskas bas paskelbta „tada, kada reikia“. 

„Paliūdėjimai kolegų, kad visko nematėm, tai viską pamatysite tada, kada reikia. Bėda ta, kad išsipešioja atskiri elementai ir iš jų bandoma sukurti įtampą, kad kažkas kako nerodo“, – sakė premjerė.

I. Šmonytės teigimu, siekiama, jog Seimas turėtų pakankamai laiko priimti sprendimus, kai kuriems pokyčiams reikės ir pereinamojo laikotarpio. Anot premjerės, „svarbiau yra turėti teisingą sprendimą, negu kad tuoj pat kokį nors sprendimą“.

„Čia lankstumo bus daug, diskusijų bus daug, bet pasakysiu paprastai – jei žmonės, kurie dabar opozicijoje, sako, kad nepalaikysime reformos, (...) tai labai aiškiai turi suprasti ir supranta, kad jiems patiems reikės kažkada prie tų klausimų grįžti“, – sakė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ketvirtadienį sakė kol kas negalintis vertinti Vyriausybės planuojamos mokesčių reformos, nes ji dar nepateikta, o yra tik „paplepėjimai“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį teigė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas. Ji tikino, kad ne visa žiniasklaidoje paviešinta informacija yra tiksli – jos teigimu, reikia vertinti pertvarkos visumą, o ne atskirus mokesčius.

Laisvės frakcijos narių teigimu, siūloma įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas – tokie GPM tarifai galioja dabar. 

Anot kai kurių Laisvės frakcijos narių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.

Pasak jų, viena Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa taip pat siūloma nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus bei gyvybės draudimo įmokų.

„Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori. (...) Tai reiškia, kad geriausiu atveju tik pateikimas nusikelia į rudenį, rudenį prasideda rinkiminės kampanijos ir apie visus mokesčius bus užmiršta“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas.

Anot jo, jei mokesčių pakeitimai būtų pateikti pirmosiomis kovo dienomis, tuomet dar būtų galima juos priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

„Klausimas nenaujas, visos tarptautinės institucijos daug metų mus kritikuoja dėl mokesčių neatitikimo realiam gyvenimui, apie tai viskas žinoma, deja, įrašyta į darbų programą abstrakčiai, nė vieno registruoto įstatymo ir gegužės mėnuo“, – kalbėjo parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis taip pat teigė abejojantis mokesčių reformos sėkme pavasario sesijoje.

Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

„Juo mažiau dienų lieka iki Seimo rinkimų, tuo sėkmė patvirtinti kokią nors esminę reformą yra mažesnė, o kalbant apie mokesčius, tai ji dar tampa menkesnė. Juo labiau, net ir šiandien pristatinėjant darbų programą mes matome, kad įstatymų projektai nėra registruoti, vadinasi, jų nėra, tai nėra apie ką svarstyti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, teigiamai nenuteikia ir vienos iš valdančiųjų koalicijos partnerių – Laisvės partijos – skeptiškas požiūris į mokesčių pertvarką. Anot S. Skvernelio, mokesčių pertvarką gali paskatinti nebent Europos Komisijos pozicija dėl planuojamos išmokėti subsidijos iš ekonomikos gaivinimo fondo.

„Tas įsipareigojimas, pateiktas Komisijai, galbūt privers valdančiąją koaliciją pateikti tuos įstatymų projektus“, – sakė parlamentaras.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartojo, jog mokestinė našta neturėtų didėti, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

„Principai, kuriais vadovaujamės, yra labai aiškūs, kad nedidėtų mokestinė našta, ypač vidurinei klasei, norime paskatinti žmones investuoti savarankiškai ir tokiu būdu taupyti, investicinės sąskaitos įteisinimas yra labai svarbus. Kitų dalykų nenorėčiau komentuoti, nes pakeitimų paketas nėra registruotas, nėra Vyriausybėje suderintas, komentuoti tiesiog pavadinimo negalima“, – Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Be to, ji pakartojo savo skeptišką poziciją ir dėl nekilnojamo turto mokesčio pakeitimų: „Dabar yra tokia situacija, kyla palūkanos, žmonėms paskolos brangsta, tai dar labiau įpilti žibalo, atimti iš žmonių piniginių vieną ar kitą sumą būtų irgi nelabai tinkamas metas ir aš visada buvau skeptiška“.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, kurioje Vyriausybė planuoja pristatyti kai kurių mokesčių pertvarkos paketą.

Su Seimo valdyba sesijos išvakarėse susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kertiniu jos darbu įvardijo mokesčių reformą, pažymėdamas, kad ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu.

„Visi pakeitimai, kurie bus sutarti tarp politinių partijų, su visuomene derinant, bus pasiūlyti, jų įsigaliojimas, nuo 2023 metų“, – ketvirtadienio Vyriausybės pusvalandžio metu į socialdemokrato Algirdo Syso klausimą, kaip Finansų ministerija planuoja naikinti mokesčių sistemoje egzistuojantį „gyvulių ūkį“, atsakė G. Skaistė.

G. Skaistė nurodė, kad 2022 metais keisis tik akcizai rūkalams ir alkoholiui bei trečiadienį patvirtintas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas iki 460 eurų iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirbantiems gyventojams.

„Visi kiti mokestiniai pasiūlymai bus svarstomi ir jų įsigaliojimas siūlomas nuo 2023 metų ir niekada nebuvo kitaip sakyta“, – socialdemokratų frakcijos seniūnui atsakė ministrė.

Finansų ministerija dar vasarą inicijavo Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais trejų metų laikotarpiui 2022-2024 m. nustatomi akcizai visų rūšių rūkalams ir alkoholiui.

Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo 60 eurų būtų padidintas NPD mažiausiai uždirbantiems asmenims, Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Britų rašytojo George'o Orwell'o satyros „Gyvūlių ūkis“ pavadinimas vartojamas apibūdinant esą neteisingą Lietuvos mokesčių sistemą.

Socialdemokratai teigia, kad milijoninį turtą sukaupę žmonės, naudodamiesi įstatymų spragomis, kartais moka 5 proc. mokesčių, tuo metu eiliniai dirbantieji, gaunantys pajamas iš darbo užmokesčio – beveik 10 kartų daugiau, taigi 50 proc.

Partijos atstovai primena, kad jau šį mėnesį valdantieji žada pateikti rinkinį pasiūlymų, kaip bus pertvarkoma mokesčių sistema, tačiau pastebi, kad kol kas neaišku, kuria linkme judama.

Seimo LSDP frakcijos seniūno Algirdo Syso vertinimu, tai, ką rengiasi pateikti ir kartais į viešumą nutekina konservatoriai su liberalais, pavadinti mokestine reforma neišeina.

„Jei norime judėti gerovės valstybės link, turime didinti bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą per valstybės biudžetą. Juk buvo užsibrėžta per 5 metus pasiekti iki 34 proc. perskirstymą, bet kaip buvo 30 proc., taip ir liko, – esame priešpaskutiniai Europoje“, – paaiškina A. Sysas.

Socialdemokratų nuomone, jeigu būtų politinė valia perskirstyti didesnę BVP dalį, tai ir dėl mokesčių nebūtų sunku apsispręsti.

„O dabar tik prišokamai vis kažką siūloma kaitalioti: savarankiškai dirbantiesiems ką nors padidinti, kažkokį „solidarumo mokestį“ keliems kapitalistams įvesti – o realaus solidarumo nematyti. Panašu, kad konservatoriai pataikauja milijonieriams“, – pažymi A. Sysas.

Parlamentaras prognozuoja, kad valdantieji savo pasiūlymus dėl mokesčių greičiausiai atsineš kartu su biudžetu spalio 17-ąją, ir tada reikėsią visą paketą – tiek mokestinių, tiek socialinio draudimo įstatymų – greitai apsvarstyti.

„O kadangi didžioji dalis Seimo narių nelabai gaudysis, tai bus bandoma viską prastumti buldozeriu“, – mano socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Anot A. Syso, dabar valdantieji tik žvalgosi: paviešina kai kurias idėjas ir žiūri, kokia bus reakcija.

Komentuodamas pasigirstančius siūlymus naikinti su šildymu susijusią lengvatą, socdemų seniūnas pažymi, kad dabar, kai dramatiškai kyla kainos, būtų „absoliučiai nelogiška“ jas naikinti.

„Socdemai ragina prisiminti ir tuos, kurie gyvena ne daugiabučiuose. Lengvata šildymui naudojasi per 700 tūkst. žmonių, tai kodėl jaunos šeimos ir kiti žmonės, kurie gyvena individualiuose namuose, jokių lengvatų negauna? Už šildymąsi elektra ir dujomis jokios lengvatos nėra, nors net kaime gyvenantieji gauna kompensaciją už malkas. Reikėtų nustatyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą visiems. Nealintume tų žmonių, kurie gauna vidutines pajamas“, – socialdemokratų poziciją dėsto A. Sysas.

Jis pastebi, kad valdantieji taip pat nesiima spręsti dirbančiųjų biudžetiniame sektoriuje problemų: jų pajamos – mažesnės nei buvo prieš 12 metų. „Bazinis dydis šiems žmonėms neatstatytas“, – pažymi A. Sysas.

Socialdemokratų pozicija dėl nekilnojamojo turto mokesčio – taip pat aiški: būtinas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis.

„Tai, ką surenkame į biudžetą dabar – juokinga: tik 6 milijonus eurų per metus. Jei pažvelgtume į kitas šalis, ten surenkama dešimteriopai daugiau. Būtina įvesti progresinį mokestį nekilnojamajam turtui. Nulinis variantas būtų 50 tūkst. ar 100 tūkst. – susitarimo reikalas. Turime galvoti apie atskirtį tarp 20 proc. vargingiausiai gyvenančiųjų ir 20 proc. turtingiausių. Tas skirtumas – 6 kartai ir vis didėja“, – primena parlamentaras.

A. Sysas atkreipia dėmesį į tai, kad pandemijos – kaip ir kitų krizių – laikotarpiu milijonierių skaičius Lietuvoje išaugo.

Socialdemokratai ypač skeptiški dėl tokių valdančiųjų siūlomų priemonių kaip vadinamasis solidarumo mokestis: juo siūloma apmokestinti didesnes nei 150 tūkst. eurų pajamas.

„Kodėl vengiama kalbėti apie progresinius tarifus? Žaidžiame su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD), užuot įvedę nulinį tarifą minimaliam mėnesiniam atlyginimui (600 eurų ar pan. – politinio susitarimo klausimas). Įveskime 4, 5 ar 3 pakopas, o ne kažkokį solidarumo mokestį iš dangaus. Kokiu keliu mes norime eiti? Visose demokratinėse valstybėse didesnes pajamas gaunantieji moka didesnį mokestį. Paprasta skaičiuoti, visiems suprantama. Darykime laiptelius kas 5 proc.“, – socialdemokratų poziciją primena A. Sysas.

Jis pažymi, kad Lietuvoje trečdalis visų pajamų apmokestinamos 15 proc. ar dar mažesniu tarifu, kai gyventojų pajamų mokestis yra 20 proc. Tie, kurie dirba pagal sutartis ir gauna minimalias pajamas, sumoka 20 proc. Bet jeigu pajamos gaunamos iš kitų veiklų, mokamas 15 proc. mokestis. „O jei dar randi kokią landą, tai mokėsi tik 5 proc.“, – teigia parlamentaras.

Socialdemokratai įspėja, kad esama mokesčių politika stumia žmones iš Lietuvos.

„Mūsų įmonių vadovų algos daug didesnės nei kaimyninėse šalyse, o darbuotojų – žymiai mažesnės. Jeigu milijonierius į bendrą katilą padės 200 tūkst. nuo gauto milijono, jo padėtis nepablogės. Užtat galėsime gerinti medicinos paslaugas, sveikatos priežiūrą, mokyklas, teisėsaugą. Turtingieji šiandien gyvena tikrai gerai. Tai dalinkimės“, – solidarumo esmę paaiškina socialdemokratas A. Sysas.

„Turbūt pandemijos įkarštyje keisti mokesčius praėjusią Seimo sesiją, ko gero, nebuvo išmintinga. Buvo nuspręsta tai atidėti šiam rudeniui. Matome, kad pandeminė situacija jau stabilizavosi ir vakcinacijos procesas irgi pakankamai sparčiai vyksta. Buvo nutarta pristatyti mokestinius įstatymus spalio mėnesį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.

Finansų ministrės manymu, dabar yra tinkamas laikas mokesčių pakeitimams.

„Man atrodo, tai vis dar yra galimybių langas šiai Vyriausybei, turime pakankamai didelį laiko tarpą iki kitų Seimo rinkimų. Man atrodo, atnešti išdiskutuotus, sisteminius pakeitimus yra pats laikas“, – įsitikinusi ji.

Pasak G. Skaistės, tam tikrų pokyčių biudžeto surinkime bet kuriuo atveju reikės siekti, kadangi buvo priimti tam tikri politiniai įsipareigojimai dėl išlaidų didinimo.

„Jeigu mes turime sutarimą dėl medikų, mokytojų darbo užmokesčio didinimo sparčiau negu auga ekonomika, tam taip pat reikia papildomų lėšų. Jeigu norime tą susitarimą vykdyti, turbūt reikės ir tam tikrus mokestinius pakeitimus padaryti“, – sako finansų ministrė.

ELTA primena, kad trečiadienį su Seimo pirmininke ir valdyba susitikęs šalies vadovas G. Nausėda pabrėžė, kad mokesčių pakeitimus reikia pradėti įgyvendinti jau šioje parlamento rudens sesijoje.

„Jau savo metiniame pranešime atkreipiau dėmesį, kad mokesčių reformai langas pamažu užsiveria, nes politinė kadencija artėja į pabaigą. Jeigu norime esminių mokesčių sistemos korekcijų, turime tai padaryti dabar“, – po susitikimo su Seimo pirmininke ir valdyba trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Remiantis miesto strateginėmis kryptimis – skatinti darnų judumą, gyvenamuosius rajonus padaryti patogesnius gyventojams – suformuotas mokesčių tarifų paketas, kuris padės paspartinti pokyčius sprendžiant kai kurias įsisenėjusias miestiečių problemas.

Nekilnojamojo turto mokesčio bazinis tarifas liks 1 proc. turto vertės, tačiau bus maksimaliai padidintas mokestis verslo subjektams, kurių statiniai neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų (maksimalus tarifas – 3 proc. turto vertės). Maksimalus mokestis (3 proc.) bus taikomas ir tiems komercinių pastatų savininkams, ant kurių pastatų iškabintos nesuderintos ir įstatymų reikalavimų neatitinkančios reklamos.

Sostinės savivaldybė skelbia, kad 1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didės mokestis tiems verslams, iš kurių pastatų sklindantis techninis triukšmas neatitinka nustatytų normų. Savivaldybė iki šiol gauna daugybę skundų dėl garsiai veikiančios šaldymo ir vėdinimo įrangos ant komercinių pastatų.

Žemės mokesčio bazinis tarifas liks toks, koks galiojo iki šiol – 0,12 proc. žemės vertės.

Mokestis dvigubai didės tai žemės daliai, kurioje įrengta daugiau nei reikalaujama automobilių stovėjimo vietų, tačiau nesuteikiama galimybė jomis naudotis gyventojams. Mokestis nebus didinamas, jei vietoje perteklinių stovėjimo vietų bus įrengiami želdynai, arba stovėjimo vietomis leidžiama naudotis gyventojams ne darbo metu.

Taip pat žemės mokestis didės, jei prie verslo objektų nebus užtikrinamas sklandus pėsčiųjų eismas ir tiesioginis patogus, pagal teisės aktus įrengtas ir apželdintas praėjimas į objektą pėsčiomis.

Šie mokesčio pakeitimai labiausiai palies gyvenamuosiuose rajonuose įsikūrusius prekybos centrus.

Už nelegaliai įrengtas reklamas arba reklamas, neatitinkančias įstatymų reikalavimų, žemės mokestis sieks maksimalų tarifą – 4 proc. žemės vertės.

Dar po kelerių metų, nuo 2023 m., 1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didės mokestis tiems verslams, kurie nepertvarko pastatų pagal universalaus dizaino (pastatų prieinamumas bet kokių fizinių galimybių žmonėms) principus ir reglamentus. Išimtys bus taikomos tik patalpoms ir statiniams iki 150 kv. m ploto ir / arba patalpoms ir statiniams, pastatytiems iki 1940 m., ir / arba kultūros paveldo patalpoms ir statiniams.

Nuo nekilnojamojo turto mokesčio bus atleisti ne tik muziejai, bet ir tos pastatų dalys, kuriose vykdoma švietimo veikla – nepriklausomai nuo to, kas yra patalpų savininkas.

Siekiant dar labiau apželdinti Vilnių, nuo žemės mokesčių siūloma atleisti tuos savininkus, kurie sklypuose dėl nustatyto servituto ar kitų reikalavimų negali užsiimti statyba, tačiau puoselėja želdynus, o į apželdintas vietas laisvai gali patekti miestiečiai.

Nuo nekilnojamojo turto mokesčio bus atleisti ir tie verslai, kurių pastatai yra numatyti gyventojų laikinam apsistojimui esant karo padėčiai ar ekstremaliai situacijai. Tai bus taikoma tuo atveju, jei tokiam tikslui per metus statiniai buvo panaudoti.

Mokesčių politika kaip įrankis geriems pokyčiams Vilniuje naudojamas ne pirmą kartą, pažymima savivaldybės pranešime. Dar 2017-aisiais įvedus maksimalų (4 proc.) žemės mokestį sklypams, kuriuose išdygo nelegalūs statiniai, tokių nelegalių statybų per metus sumažėjo net 61 proc., o miesto biudžetas pasipildė beveik 100 tūkst. eurų. Padidinus mokestį pavyko iš esmės išspręsti ir apleistų sklypų problemą bei išnaikinti Sosnovskio barščius.

„Manau, kad reikėtų visus pakeitimus matyti kitų pakeitimų kontekste, kurie galėtų ir turėtų būti – gyventojų pajamų mokesčio, aplinkosauginių mokesčių, ir būtų gerai, kad skirtingi mokesčiai nebūtų kaitaliojami pakeliui be bendresnio matymo“, – portalo „15min“ laidoje „Išbandymas valdžia“ sakė I. Šimonytė.

„Bet prezidentas turi tam tikras konstitucines ir statutines teises, jo teikiamas projektas vis tiek bus įtrauktas į darbotvarkę, kai tik bus įregistruotas, ir bus pateiktas Seime. Seimas turės įgyvendinti įprastas procedūras ir pasiūlymą svarstyti, nepaisant to, kad Vyriausybė savo pasiūlymų dar nebus pateikusi“, – pridūrė premjerė.

Paklausta, kokios mokesčių lengvatos biudžetui kainuoja daugiausia, I. Šimonytė atsakė, kad tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), tačiau šios nuostatos atsisakyti nesvarstoma.

„Daugiausia kainuoja turbūt NPD, tačiau nėra jokios kalbos apie tai, kad šios nuostatos galėtų būti atsisakyta. Tai yra plati lengvata ir tokio masto požiūriu viena iš pačių didžiausių, bet tai, kad dėl lengvatos netenkamos biudžeto pajamos yra ženklios, nereiškia, kad lengvatos būtinai reikia atsisakyti. Jei taip atsitiktų, tuomet galbūt socialinės paramos išlaidos padidėtų tiek pat ar gal net daugiau“, – sakė premjerė.

Penktadienį G. Nausėda sakė, kad jo teikiama pelno mokesčio lengvata yra „savalaikė ir adaptuota dabartinei situacijai.“

„Man sako, kad tokiu būdu bus suteikiamos privilegijos didelėms, stambioms įmonėms, kurios daugiausia pelno mokesčio ir sumoka. Netiesa. Statistika rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio įplaukų suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Be to, pelno mokesčio lengvata skatins ne apskritai tas įmones, kurios daugiausia sumoka, o tas, kurios elgsis taip, kaip yra numatyta šituo įstatymu. Aš manau, kad tai yra savalaikis, tiksliai adaptuotas dabartine situacijai sprendimas, kurio nėra tikslo atidėlioti“, – anksčiau sakė G. Nausėda.

Praėjusį antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria, jog mokesčių pokyčiai įsigaliotų po šešių mėnesių, tačau kartu mano, jog Vyriausybei turi būti palikta galimybė kartu su biudžetu teikti mokesčių pakeitimus. 

„Mokesčių sistema turi būti stabili, prisiminus, ką diskutavome viešojoje erdvėje prieš dvylika mėnesių, diskutavome apie begalę naujų mokesčių, kurie galbūt galėtų įsigalioti po kelių savaičių. Prezidento nuomone, taip neturėtų būti ir reiktų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti ne mažesnę nei šešių mėnesių taisyklę, kad mokesčiai turėtų būti patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau kaip po šešių mėnesių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Krėpšta.

G. Nausėda tai pirmadienį aptarė su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomikos ekspertais.

Anot S. Krėpštos, diskusijoje taip pat sutarta, jog turėtų būti įkurta mokesčių ekspertų grupė, kuri per šešis mėnesius suderintų ir pasiūlytų sprendimus Seimui.

„Nėra naujiena, kad šalyje stokojame mokesčių teisingumo, vienas iš pavyzdžių yra skirtingas pajamų apmokestinimas, priklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Toks apmokestinimas skiriasi netgi kartais pagal atskiras pajamų grupes ir tikrai diskutavome, kad tai turėtų būti spręstina“, – sakė prezidento patarėjas.

S. Krėpšta taip pat kalbėjo, jog siekiant didinti pajamų surinkimą į biudžetą ir nekeičiant mokesčių  sistemos, reikėtų daugiau skaitmenizuotų sprendimų, kurie mažintų šešėlinę ekonomiką.

„Įvairūs skaitmeniniai sprendimai, kurie pasiteisino kitose šalyse, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, galėtų būti įgyvendinami ir tai galėtų atnešti papildomus šimtus milijonus eurų pajamų nekeičiant absoliučiai mokestinės sistemos“, – teigė prezidento patarėjas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad planuojant kitų metų biudžetą būtina įvertinti epidemiologinio ir ekonominio neapibrėžtumo riziką.

„Planuojant kitų metų biudžetą reikalinga tą rizikos laipsnį įkainoti, numatant tam tikras negautas pajamas ar papildomas išlaidas, ypač susijusias su pandemijos valdymu. Be abejo, atsargumas turėtų būti vienas iš apsektų planuojant kitų metų biudžetą“, – sakė S. Krėpšta.

M. Majauskas pritaria nuostatai, jog pokyčiai įsigaliotų po šešių mėnesių, tačiau kartu mano, jog Vyriausybei turi būti palikta galimybė kartu su biudžetu teikti mokesčių pakeitimus. 

Parlamentaras sako, jog mokesčių sistema turi būti stabili, todėl artimiausiu metu jokių pokyčių neturėtų būti. 

„Mokesčių sistemoje turime elgtis kaip krištolo parduotuvėje ir nedaryti skubių judesnių. Nereiškia, kad negalima diskutuoti apie mokesčių sistemą ir, matyt, atvirkščiai, yra gerai diskutuoti prieš priimant sprendimus, jog nebūtų pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai, jog nebūtų didelių staigmenų“, – spaudos konferencijoje sakė M. Majauskas.

Tačiau jis neatmetė, kad Seimas peržiūrės kai kurias mokesčių lengvatas.

„Kalbant apie ketverius metus, be abejonės, valdančioji koalicija ir ją sudarančios partijos ne kartą kalbėjo apie „gyvulių ūkį“ ir poreikį peržiūrėti tam tikras lengvatas, bet didesnį aiškumą matysime, kai bus suformuota nauja Vyriausybė“, – sakė BFK pirmininkas.