Nepagrįstas optimizmas
Ministerija rimtu veidu planuoja, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių per ketverius metus – iki 2025 m. pabaigos – Lietuvoje sumažėtų bent perpus. Kiti vairuotojai neva taip pat rinktųsi visuomenės sveikatai ir aplinkai nekenkiančius, efektyviau degalus naudojančius automobilius.
Kuo paremtos tokios nepamatuoto optimizmo prognozės – visiškai neaišku. Kiekvienam, stovinčiam ant žemės, daugiau nei akivaizdu, kad pagrindinė seno ir taršaus automobilių parko priežastis – varganas visuomenės pragyvenimo lygis, kuris ne tik neleidžia planuoti įsigyti naujų automobilių, bet net ir visai užkerta galimybę svarstyti apie dažnesnį jų keitimą. Daugelis lietuvių automobilį perka tik tada, kai senas visiškai lūžta ir tampa nebenaudotinas arba jo remonto sąnaudos aplenkia tokio paties naudoto, bet dar važiuojančio automobilio kainą.
Naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus.
Mokėtų visi
Dabar ministerijos siūlymas įsigaliotų ir visi (!) automobilių naudotojai naująjį mokestį turėtų mokėti nuo 2023 m. pradžios, o nuo 2025 m. tarifas dvigubėtų. Pagal viešą mokesčio skaičiuoklę galima lengvai įsitikinti – už vidutinišką apie 160 g/km CO2 išmetantį automobilį naudotojas per metus turės mokėti apie 50, o vėliau – apie 100 eurų.
Akivaizdu, kad tai ne tokia suma, kuri priverstų priimti staigius sprendimus. Todėl jau dabar aišku, kad pažadai apie esminį automobilių parko pasikeitimą tėra pigus populizmas. Tačiau kažkas naudos tikrai turės. Žadama, kad šio mokesčio lėšos bus kaupiamos naujame Darnaus judumo fonde. Jo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.
Atviras klausimas, ar iš surenkamų lėšų neplanuojama pradėti skirti papildomų subsidijų naujų automobilių pardavėjams. Tokiu atveju naujasis mokestis būtų tik paslėpta korupcija, kai valstybiniu reguliavimu būtų didinamos automobilių gamintojų pajamos.
Šiandien skaičiuojama, kad metinis mokestis grėstų net trims ketvirtadaliams automobilių savininkų. Likęs ketvirtadalis, kurie naudoja automobilius, išmetančius mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Suprantama, kad daugelis iš jų 177 tūkst. transporto priemonių – tai naujų benzininių, hibridinių ar elektrinių automobilių savininkai.
Nesigilina į priežastis
Visiškas nesusipratimas, kad mokestis bus identiškas visiems automobiliams – ir tiems, kurie ištraukiami tik švenčių proga, ir tiems, kurie kasdien prasuka šimtus kilometrų. Taršos mokesčio susiejimas su gamykliniais automobilio parametrais atmeta ir alternatyvią galimybę – poveikį aplinkai fiksuoti per atitinkamą degalų kainos dalį. Ministerijos vertinimu, faktinis transporto degalų vartojimo augimas rodo, kad visuomenė nereaguoja į degalų kainos didėjimą.
Tokie argumentai kelia tik liūdną šypseną, nes panašu, kad ministerija visiškai nesigilina į piliečių elgsenos priežastis. Todėl ir naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus. Įdomiausia, kad naująjį mokestį jau žadama lengvai apeiti – jis nebus taikomas transporto priemonėms, registruotoms, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje. Tad spėkite, kur automobilius pirks ir deklaruos visų pasienio rajonų gyventojai?
Visa tai matant, belieka paklausti – kodėl šiuo metu paskelbtas naujas tarnybinių automobilių konkursas Policijos departamente, tačiau jame perkamas net 31 dyzelinis ir nė vieno gražaus bei pūkuoto elektra varomo automobilio?
