„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mergaitės yra laisvėje, – naujienų agentūrai AFP sakė Bello Matawalle (Belas Matavalė). – Jos ką tik atvyko į vyriausybės namus ir jaučiasi gerai.“

Vienas AFP žurnalistas pranešė matęs, kaip prie vyriausybės biurų susirinko šimtai hidžabus dėvinčių mergaičių.

Iš pradžių valdžia pranešė, kad šimtai ginkluotų asmenų  penktadienį pagrobė 317 mergaičių atokiame Džangebės kaime esančioje Valstybinėje mergaičių vidurinėje mokykloje.

Tačiau B. Matawalle nurodė, kad „bendras pagrobtų moksleivių skaičius“ buvo 279.

„Dėkojame Dievui, kad visos jos yra kartu su mumis“, – pridūrė jis.

Vyriausybė vedė derybas su pagrobėjais, kuriuos valdžia vadina „banditais“, po trečiosios atakos prieš mokyklą Nigerijoje per mažiau nei tris mėnesius.

Vienas šaltinis nurodė, kad išlaisvinant mokines buvo susisiekta su „atgailaujančiais banditais“, siekiant užmegzti ryšį su jų buvusiais bendrininkais.

Šiaurės vakarų ir vidurio Nigerijoje gerai ginkluotos nusikalstamos gaujos pastaraisiais metais aktyviau rengia išpuolius, pagrobia ir apiplėšia bei žagina žmones.

Nigerijos kariuomenė dislokuota šiame rajone nuo 2016 metų, o 2019-aisiais buvo pasirašyta taikos sutartis su banditais, tačiau išpuoliai tęsiasi iki šiol.

Gruodį daugiau nei 300 berniukų buvo pagrobti iš mokyklos Kankaroje, prezidento Muhammadu Buhari (Muhamadu Buhario) gimtojoje Kacinos valstijoje, jam lankantis tame regione.

Vėliau berniukai buvo paleisti, tačiau šis įvykis sukėlė pasipiktinimą ir atgaivino prisiminimus apie pasaulį pribloškusį masinį pagrobimą Čiboke, kuomet džihadistai paėmė į nelaisvę 276 mokines. Daugelis tų mergaičių tebėra dingusios.

Tokios gaujos daugiausia yra vedamos finansinių motyvų ir neturi žinomų ideologinių polinkių.

Tačiau nuogąstaujama, kad į šias grupuotes infiltruojasi ginkluoti islamistai. Džihadistų prieš dešimtmetį įžiebtas konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 30 tūkst. gyvybių ir išplito į kaimyninius Nigerį, Čadą ir Kamerūną.

Valdžia paneigė sumokėjusi kokią nors išpirką po vėliausio pagrobimo incidento, nors analitikai mano, jog tai yra mažai tikėtina, o saugumo ekspertai būgštauja, kad dabar bus dažniau pagrobiami žmonės šiuose itin skurdžiuose regionuose.

Pagrobimai reikalaujant išpirkos daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje jau yra plačiai paplitusi nacionalinė problema: pinigų siekiantys nusikaltėliai pačiumpa gatvėse verslininkus, valdininkus ir eilinius piliečius.

Lagose įsikūrusios geopolitinių tyrimų konsultacinės firmos „SB Morgen“ skaičiavimais, pagrobėjams nuo 2016 metų sausio iki 2020 metų kovo buvo sumokėta mažiausiai 11 mln. dolerių (9,2 mln. eurų).

M. Linkytė tapo moterų lyderystės projekto „Go Forward Academy“ ambasadore, kad galėtų paskatinti merginas siekti savo svajonių, išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį.

Žymi atlikėja šypsodamasi pripažįsta, kad moksleivės galės sutikti ją akademijoje ne tik kaip ambasadorę, bet ir kaip mokymų dalyvę: „Čia savo patirtimi dalinasi tikri profesionalai – verslininkai, aktoriai, komunikacijos ekspertai, šiuolaikinės mados specialistai – jaunoms merginoms jie kalbės temomis, kurios aktualios ir man – kaip elgtis netikėtose ar stresinėse situacijose, kaip valdyti kūno kalbą, kaip į dainas sudėtais asmeniniais išgyvenimais pasiekti klausytojų širdis ir, galų gale, kaip per visus darbus, studijas ir įsipareigojimus nepamesti savęs ir rasti motyvacijos toliau siekti savo užsibrėžtų tikslų“, – atvirauja Monika.

Su jaunais žmonėmis daug ir nuoširdžiai bendraujanti dainininkė sako, kad į „Go Forward Academy“ veiklą dėmesį atkreipė ne be reikalo. „Kiekvieną dieną gaunu tiek daug jaunų merginų ir moterų laiškų, kuriuos skaitydama ėmiau pastebėti dažną sąsają – nepasitikėjimą savimi. Jaunos merginos dažnai neturi, kas jas paskatintų, pastūmėtų į priekį, nežino, nuo ko reikėtų pradėti siekiant savo karjeros tikslų. Jos kreipiasi į mane, nes puikiai žino, jog turėjau nueiti ilgą kelią, kad ir pati imčiau drąsiai ir užtikrintai reikšti savo nuomonę. Man rašančios merginos protingos, talentingos, bet ne visada žino, kaip išnaudoti savo talentus, o kartais išgyvena dėl to, kad vis dar nėra jų atradusios, nežino, kaip juos atskleisti. Todėl šis projektas ne tik prasmingas, bet ir reikalingas. Be to, labai svarbu, kad čia buriasi įdomių, veiklių ir viena kitą palaikančių būsimų lyderių bendruomenė“, – teigia M. Linkytė.

Moterų lyderystės akademijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, jog daugiau nei pusė (57 proc.) karjeros siekti nenorinčių moterų nurodo neturinčios vadovo savybių; tarp vyrų taip manančių – tik 42 proc. O iš beveik 100 apklaustų moterų vadovių, beveik 90 proc. teigia, kad pasitikėjimas savimi labai padėjo kylant karjeros laiptais. „Go Forward Academy“ įkūrėja žurnalistė, komunikacijos ekspertė Jurga Tapinienė teigia, kad nėra gana apie šias problemas kalbėti – jas reikia spręsti pradedant nuo darbo su jaunąja karta.

Išskirtinis būrelis moksleivėms duris atveria jau spalio 2-ąją. Tris mėnesius kas savaitę vyksiantys užsiėmimai bus vedami tokių ekspertų, kaip aktorė Adrija Čepaitė, „fintech“ „Zuper GmbH“ marketingo vadovė Ada Mockutė, lyderystės ekspertė Kristina Kuznecova, rašytoja Viktorija Urbonaitė, verslumo ugdymo specialistas, „Junior Achievement“ regiono vadovas Donatas Vasiliauskas ir kt.

„Šiandien dar 82 Čiboko mergaitės paleistos... mainais į kai kuriuos įkalintus „Boko Haram“ įtariamuosius“, – parašė tviteryje prezidentūra, pridūrusi, kad mergaičių laukiama Abudžoje atvykstančių sekmadienį. Prieš pusmetį, padedant tarptautiniams tarpininkams buvo paleista 21 mergaitė.

Nauja pažintis

Kauno "Saulės" gimnazijos abiturientės Gabija ir Aurelija domisi įvairiomis kultūros temomis, eina į parodas ir spektaklius. Šios merginos yra aktyvios kultūros vartotojos, tačiau apie performansus mažai ką buvo girdėjusios. Tai joms buvo nauja patirtis.

Kartu su "Kauno dienos" žurnalistais gimnazistės apsilankė eksperimentinių projektų erdvėje "Kabinetas", kur savo pasirodymą tuomet rodė du menininkai – lietuvė Sandra Stanionytė ir japonas Yuki Kobayashi. Menininkai, įkvėpti Japonijos diplomato Chune's Sugiharos, kuris karo metais gelbėjo žydus, surengė neeilinį performansą.

Visą savaitę menininkai "Kabinete" po kelias valandas savaip bandė perteikti istoriją ir palikti pėdsaką žiūrovų širdyje. Švelniai destruktyvus, vaizdą, garsą ir tekstą jungiantis performansas uždavė klausimą: kai uždarame vieno asmens pasaulyje įvyksta asmeninė tragedija, kuri it išsiveržęs ugnikalnis bejėgiškumo lava užlieja dar gyvus plotus, kam tai rūpi?

Kūrėjai savo idėją perteikė įvairiausiais būdais – piešė antspaudus, kurie vaizdavo išduotas gyvenimo vizas, kartu kovojo su savo kūnu. Japonas visą performansą atliko ant galvos užsidėjęs žemėlapį ir prisiveržęs jį diržu. Jaunosios kaunietės susipažino su iš pirmo žvilgsnio nesuprantama idėja. Jos prisipažino, kad patirtis buvo visiškai netikėta. Pasirodymas kėlė ir baimę, ir žodžiais sunkiai nusakomus jausmus. Merginos performansą stebėjo daugiau kaip tris valandas, bet laikas nė kiek neprailgo.

"Labai sudėtinga nupasakoti jausmą, nes reikia būti vietoje. Man iš viso buvo baisu, nes galvojau, kad jis uždus – negalėjau žiūrėti. O ji smeigtukais buvo prisismeigusi marškinius ir kai juos nusiėmė, bėgo kraujas. Iš tikrųjų toks menas ilgam lieka galvoje, ne kartą permąstai, ką matei, nes tai yra kažkas kito nei paprastai. Tai paliečia daugiau nei paprastas paveikslas ant sienos, nes matai žmogų, jo jausmą, o ne tik plokščią vaizdą", – apie tai, ką matė "Kabinete", sakė moksleivė Gabija.

"Toks ilgas laiko tarpas, bet nė nepastebėjome, kaip praėjo. Mus palietė ir perteikė emociją. Šiaip šokiravo, sukėlė ir šiek tiek baimės, nes stebėdamas nežinai, kas bus. Buvo akimirkų, kai prie tavęs prieina, buvo užsidėjęs ant galvos žemėlapį, o tu sėdi ir manai, kad žmogus uždus. Buvo ir taip, kad norėjosi jam padėti. Iš tiesų, stebėdamas tai, patikrini save ir savo instinktus: ar ryšiesi padėti, ar ne, visą pasirodymą jauti tam tikrą jaudulį ir įtampą", – antrino Aurelija.

Žalojimasis – menas?

Performasas yra besitęsiantis veiksmas, kurio autorius kartu yra ir režisierius, ir atlikėjas. Šiame meninės raiškos lauke publika, suvokdama faktus, kurie yra asmeninės kūrinio autoriaus interpretacijos, pasiduoda kuriamo veiksmo įtaigai bei eigai ir per tiksliai apskaičiuotą laiko atkarpą gyvena, jaučia ir tiki subjektyvioje tikrovėje. Tokia meninė išraiška nėra surežisuota, tad nežinai, kas vyks toliau. Dažnai pasitaiko, kad menininkai savo idėją išreiškia ir sukeldami sau skausmą. "Kabinete" vykęs performansas nebuvo išimtis.

Japonui laisvai kvėpuoti trukdė ant galvos uždėtas žemėlapis, o lietuvaitė prisisegė savo marškinėlius prie pečių. Tokie veiksmai kelia šoką ir daugelis to nelaiko menu. Jaunosios kaunietės nebuvo tokios kategoriškos ir nutarė, kad skausmas yra meno forma tada, kai norima perteikti tam tikrą idėją, o publika tai priima.

"Tokioje aplinkoje, kurioje buvome, tai galima laikyti menu, nes tai buvo daroma norint perteikti mintį. Jie norėjo parodyti buvimo žmogumi skausmą", – nuomonę išsakė Gabija.

"Menininkas, ant galvos užsidėjęs žemėlapį, stipriau perteikė  jausmus, kad mus dar labiau paliestų. Jis duso, tačiau atrodo, kad kartais tai darė per garsiai. Šį meną gali suprasti tam tikra publika – tai tikrai skirta ne visiems, ne visi gali tai žiūrėti", – prisipažino Aurelija.

Menas – ne visiems

"Saulės" gimnazijos moksleivės į performansą pasikvietė ir savo drauges. Toks menas patiko tikrai ne visiems. Aurelija pasakojo, kad jos draugei menininkų pasirodymas buvo visai ne prie širdies.

"Ji labiau supranta klasikinį meną, o man atvirkščiai – labai patiko, sukėlė tokį stiprų įspūdį, kad net visą dieną jaučiau tam tikrą šoką. Atrodo, visą pasirodymą matei, bet tiksliai negali nupasakoti, kas tai buvo. Sukelia labai įvairių jausmų. Vieniems, matyt, patinka estetiškas menas, o kitiems – į jį įsigilinti. Čia turi daug gilintis, nes tikrai ne visi supras, ką menininkai nori pasakyti", – nuomonę išsakė kaunietė.

Gabija ir Aurelija pasakojo, kad į "Kabinetą" buvo atėjusios kelios merginos, kurios pradėjo juoktis ir išėjo. Moksleivės tikino, kad pastarosios greičiausiai pasijuto ne savo vietoje. Be to, kadangi performansas vyko mažoje erdvėje, į ją atėjo tie, kuriems įdomi tokia meno rūšis. Jei tai būtų vykę kur nors miesto centre, greičiausiai būtų atsiradę daugiau žmonių, kurie nesuprastų, kas vyksta.

Vis dėlto, nors abiturientės patikino, kad performansus, kuriuose menininkai save fiziškai žaloja, galima laikyti menu, tačiau jos nesiryžtų eiti į tuos pasirodymus, kur skausmo yra gerokai daugiau.

Paminėjus Rusijoje, Raudonojoje aikštėje, vykusį itin šokiruojantį menininko Piotro Pavlenskio performansą, kai, protestuodamas prieš Kremliaus valdžią, vyras prie grindinio prisikalė sėklides, moksleivės apstulbo ir prisipažino, kad tokio pasirodymo gyvai matyti nenorėtų. Toks menas skirtas dar mažesnei auditorijai, o jei iš anksto būtų skelbiama apie tokį menininko šou, žmonės ateitų nebent pasityčioti.

"Jei eičiau į tokį performansą, tai ne visą žiūrėčiau. Lemiamo momento matyti nenorėčiau, nes man tai jau per daug žiauru", – prisipažino Gabija.

Reikia pasiruošti

Kartu su "Kauno dienos" žurnalistais "Saulės" gimnazijos moksleivės dieną prieš performansą susitiko su abiem menininkais, kurie pasakojo, kaip viskas vyko kitomis dienomis, kaip jie pasiruošia, nuo ko iš viso prasidėjo jų, kaip performanso meistrų, kelias. Menininkai rodė nuotraukas, pasakojo savo potyrius ir apskritai supažindino su tokia meno rūšimi. Toks pasikalbėjimas su menininkais moksleivėms leido psichologiškai nusiteikti.

"Aš manau, kad jei mes dieną prieš tai nebūtume buvę ir mums nebūtų papasakoję, kas ten vyks, būčiau išsėdėjusi, bet būtų labai sunku. Dabar mes bent kažkiek žinojome, kas gali būti, ir tam pasiruošėme. Žinojome, kad menininkui bus sunku kvėpuoti. Tada ramiau reaguoji, nes žinai, kad taip turi būti. O jei taip nueini, tai žmogiškasis faktorius gali labai veikti. Aš negalėjau žiūrėti, kai ji prisismeigė marškinėlius, bet žinojau, kad negalima padėti", –  įspūdžiais dalijosi Gabija.

Ji tęsė, kad susitikimas su menininkais leido suprasti, jog visame pasaulyje yra įvairiausių menininkų, kurie per skausmą bando išreikšti save, ir toks elgesys turi vertę. Vis dėlto ji prisipažino, kad pati tokių dalykų gyvenime pabandyti nenorėtų.

"Tai tave paveikia ir, neturėdama tinkamo pasiruošimo, nežinai, kaip elgtis. Po kiek laiko kyla klausimų, kodėl aš nieko nedariau, nepadėjau", – sakė Aurelija.

Kadangi merginos jau žinojo, kokia tema yra performansas, tai leido lengviau išsėdėti ir ant nepatogių grindų. Jos fizinį nepatogumą suvokė kaip dar vieną pačių žmonių skausmą perteikiančią idėją. Po performanso gimnazistės tikino, kad laikas neprailgo.

"Optimalus laikas priklauso nuo menininko, kiek jis sugeba padaryti tai, kas žmones traukia. Šiuo atveju, manau, menininkai spėjo viską išsakyti", – pakomentavo Gabija.

Merginoms įstrigo ir tai, kad po pasirodymo menininkai atrodė visiškai ramūs, nesvarbu, jog visai neseniai vienam buvo sunku kvėpuoti, o kitai per pečius bėgo kraujas. Kaip įprasta, po meno demonstravimo nuskambėjo plojimai, tačiau menininkai tikino, kad tai netiko, nes jų performanso tema per daug skaudi, palietusi šimtų žmonių gyvenimus. Visas pamatytas vaizdas moksleivėms įstrigo ilgam ir mintimis jos ne kartą prie jo grįžo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sužeistoji dabar yra ligoninėje, jos būklė stabili.

Incidentas įvyko Abotsfordo mieste, esančiame šalia JAV pasienio, apie 70 km į rytus nuo Vankuverio. Užpuolikas buvo suimtas įvykio vietoje, transliuotojui CBC sakė miesto policijos vadas Bobas Richas (Bobas Ričas).

Policija atvyko į Abotsfordo vidurinę mokyklą po 14 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, gavusi informacijos apie užpuolimą, sakoma policijos pranešime.

Minėta mokykla ir netoliese esanti kita mokykla buvo uždarytos, nurodė policija.

Pareigūnai neatskleidė nei aukų, nei užpuoliko tapatybių.

CBS citavo B. Richą, kuris sakė, kad užpuolikas nebuvo tos mokyklos moksleivis ir galbūt niekaip nebuvo susijęs su aukomis.

„Kas jis toks (ir) kodėl jis taip pasielgė, šiuo metu – klausimai tyrėjams“, – sakė B. Richas.

Mažiau nei 100 dienų liko iki mokyklos baigiamųjų egzaminų. Jų sėkmę lems ne tik įgytos žinios, bet ir jaunuolių sveikata. Tačiau absoliuti dauguma mūsų šalies abiturienčių pavasarį gali stokoti gyvybiškai būtino vitamino D. Kita opi problema – geležies stokos mažakraujystė.

Nerimą keliančias išvadas, kad daugeliui merginų trūksta saulės vitamino ir geležies, pateikė Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų grupė, ištyrusi 317 Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Mažeikių abiturienčių. 

Jungtinio visuomenės sveikatinimo projekto metu buvo įvertinta abiturienčių bendra sveikatos būklė, mityba, fizinis aktyvumas. Taip pat nemokamai atliktas hematologinis tyrimas, nustatyta feritino, vitamino D ir skydliaukės hormonų koncentracija kraujyje. Projekto išvados buvo pristatytos Lietuvos ir užsienio sveikatos priežiūros specialistams.

„Šis tyrimas tėvams ir mokytojams dar kartą primena, kad nereikia skubėti priekaištauti jaunuoliams dėl apatijos ar nuovargio, prastesnio mokymosi. Pirmiausia reiktų įsitikinti, ar jiems nestinga svarbių organizmui medžiagų. Tai neigiamai atsiliepia abiturienčių mokymosi rezultatams bei adaptacijai visuomenėje. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad vitamino D ir geležies stygiaus latentinė būklė gali turėti poveikį ir būsimai motinystei“, – sakė jungtinį projektą inicijavusios „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Daugiausiai saulės vitamino turėjo vilnietės

Sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškino, kad tik 3,4 proc. abiturienčių, ištirtų užpernai balandžio–birželio mėnesiais, pakako vitamino D. Apibendrinant ir vertinant tyrimo rezultatus merginų, kurios lankėsi soliariume, duomenys tolesnei analizei nebuvo naudojami.

„Vitaminas D yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Todėl, kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kita“, – priminė projekto rezultatus vertinusi Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentė, Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.

Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vitaminas D svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bronchinės astmos, net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, kai kuriomis autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.

Dažniausiai (87 proc.) vitamino D trūko Klaipėdos ir Mažeikių miestų abiturientėms. Įdomu, kad didžiausia vitamino D koncentracija buvo Vilniaus abiturienčių kraujyje.

„Manome, kad tokius rezultatus lėmė tyrimo atlikimo laikas. Vilniuje patikra atlikta mėnesiu vėliau nei kituose miestuose, o 2012 metų gegužės pabaiga ir birželis buvo saulėti ir šilti. Todėl pabuvusių saulėkaitoje Vilniaus merginų vitamino D kiekis ir buvo didesnis“, – sakė gydytoja L. Zabulienė.

Kaip žinoma, yra trys svarbiausi vitamino D šaltiniai – maistas, saulė ir maisto papildai. Maitindamiesi galime užtikrinti tik apie penktadalį šio vitamino paros poreikio. Tuo tarpu veikiant saulei odoje gaminasi apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D.

Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną.

Išsimiegančioms – mažesnis anemijos pavojus 

Jungtinis visuomenės sveikatinimo projektas parodė, kad abiturientės turi ir geležies trūkumą. Geležies stokos mažakraujystė (anemija) nustatyta 10,5 proc. merginų. Klaipėdoje ir Vilniuje jų – beveik dvigubai daugiau nei Mažeikiuose ir Šiauliuose.

Taip pat paaiškėjo, kad geležies trūksta (feritino kiekis mažiau nei 15 mkg/l) net 28,9 proc. abiturienčių. Tokia latentinė būsena tikimybę sirgti mažakraujyste padidina beveik 4 kartus.

„Beveik visos anemija sergančios abiturientės nurodė vieną ar kelis geležies stokos simptomus: nuovargį, silpnumą, mieguistumą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, širdies plakimus, oro trūkumą fizinio krūvio metu, galvos skausmus ar svaigimą, ūžimą galvoje. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba atlikti kraujo tyrimą hemoglobino ir feritino kiekiui nustatyti“, – kalbėjo gydytoja L. Zabulienė.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą: merginų, kurios ilgiau miega, kurių kūno masės indeksas yra didesnis, menstruacinis ciklas retesnis ir trumpesnis, anemijos tikimybė mažesnė, o jų feritino kiekis yra didesnis.

Sveikatą sugrąžinti padeda gamta

Projekto organizatorius džiugina tai, kad skydliaukės hormonų sutrikimus turėjo tik 1 proc. ištirtų abiturienčių.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad anksti pastebėjus organizmui svarbių medžiagų trūkumą pakeisti situaciją galima paprasčiausiomis, bet patikimomis priemonėmis – skatinant jaunuolius naudotis sveikatos šaltiniais, kuriuos dovanoja gamta.

„Saulės, gryno oro, vandens ir judėjimo teikiami malonumai, tinkama mityba gali padėti susigrąžinti gyvybines jėgas“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.