Tai svarbiausi kasmetiniai apdovanojimai Lietuvos mokslininkams, skiriami už reikšmingiausius darbus humanitarinių, socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, taip pat technologijos mokslų srityse.

Šešios premijos skirtos septyniems laureatams.

Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.

Socialinių mokslų srityje įvertinta Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai“.

Gamtos mokslų srities laureatais tapo Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose“ bei Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai“.

Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse skirta viena premija. Ja įvertinti Virginijus Feiza ir Dalia Feizienė už darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra“.

Technologijos mokslų srityje apdovanotas Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms“.

Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai sudaro 38 tūkst. 220 eurų.

Iš viso konkursui buvo pateikti 27 mokslo darbai humanitarinių, socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, technologijos mokslų srityse.

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos.

JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Ankstesnis žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas praėjusiais metais.

„Tikėtina, kad iki tirpimo sezono pabaigos liko dar pora savaičių, todėl manoma, kad jis dar labiau sumažės, kol pasieks metinį minimumą“, – teigiama NSIDC pranešime.

Tirpstantis jūros ledas neturi pastebimo poveikio jūros lygiui, nes ledas jau yra vandenyje.

Tačiau jūros ledas supa didžiulius Antarktidos šelfinius ledynus – nuo žemyno šliaužiančių ledynų tęsinius, keliančius katastrofiško jūros lygio kilimo per ateinančius šimtmečius pavojų, jei kylant pasaulinei temperatūrai jie ir toliau tirps.

NSIDC nurodo, kad „didžiojoje Antarktidos pakrančių dalyje“ vanduo dabar yra be ledo, todėl „šelfiniai ledynai, besiribojantys su ledo skydu, yra veikiami bangų ir šiltesnių sąlygų“.

Antarkties ciklas kasmet smarkiai kinta, bet per pastaruosius keturis dešimtmečius šis regionas nepatyrė tokio spartaus ledynų tirpimo, nuo kurio dėl visuotinio atšilimo kenčia Grenlandija ir Arktis.

Vis dėlto nuo 2016 metų stebimas didelis tirpimas verčia nerimauti dėl galbūt įsivyraujančios reikšmingos mažėjimo tendencijos.

Jūros ledo tirpimas kelia problemų, nes dar labiau skatina visuotinį atšilimą.

Kai vietoje balto jūros ledo, kuris iki 90 proc. Saulės energijos atspindi atgal į kosmosą, atsiranda tamsus neužšalęs jūros vanduo, jis sugeria panašią dalį Saulės šilumos.

Pernai vasario mėnesį Pietų vandenyne plūduriuojančio ledo plotas pirmą kartą pasidarė mažesnis nei du milijonai kvadratinių kilometrų.

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S) pranešė, kad sausio mėnesį ledo plotas jau buvo rekordiškai mažas.

Visame pasaulyje praėję metai buvo penkti ar šešti šilčiausi per visą istoriją, nepaisant vėsinančio natūralaus meteorologinio reiškinio „La Nina“ poveikio.

– Kas šios relaksacinės sistemos kūrėjai?

– Mes perduodame žinias, suteikiame studentams papildomų gebėjimų, kuriuos jie pritaiko savo gyvenime ir taip pagerina savo gyvenimo kokybę. Šią relaksacinę sistemą kūrė Lietuvos universitetų mokslininkai kartu su trečio kurso studentais, kurie dalyvavo šiame projekte lygiomis teisėmis.

– Šiai kėdei reikalingas dirbtinis intelektas. Ką būtent jis daro?

– Dirbtinis intelektas valdo visą sistemą. Jei relaksacinį scenarijų valdytų žmogus, jo faktorius būtų subjektyvus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia šios kėdės esmė, ką ji daro, koks jos poveikis autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams?

– Šioje kėdėje realizuotos trys pagrindines funkcijos. Pirma yra vibracinė – pati kėdė, kuri sudaro vibracinį scenarijų. Antra – garsas, kuris leidžia vaikui pasijausti miške ar kur kitur, atitinkamai sukuriant garsinį scenarijų. Trečia – šviesa, kuri kombinuojama kartu su garsu ir vibracija. Ir visa tai sukurta Lietuvos mokslininkų bei psichologų. Šios relaksacinės sistemos esmė – palengvinti vaiko emocijas. Pirminių tyrimų metu buvo atlikta analizė, kuri parodė, kad kol kas nieko panašaus  pasaulyje sukurta nėra.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, patyrę neigiamų emocijų ar joms išsibalansavus, natūraliai nusiramina per kelias valandas. O sėdint tokioje relaksacinėje kėdėje – per 10–15 minučių.

 

– Profesoriau, kokias funkcijas galima nustatyti su šiuo dirbtiniu intelektu. Ką mes matome per ekraną?

– Dirbtinis intelektas automatiškai parenka ir automatiškai keičia relaksacinį scenarijų, kuris sudarytas iš šviesos, garso ir vibracinio poveikio. Čia yra valdymo panelė, kuri skirta parinkti scenarijus ir juos keisti. Yra veido ir emocijų atpažinimo algoritmai, pagal kuriuos parenkamas atitinkamas scenarijus, jeigu, pavyzdžiui, vaikui jis nepatinka. Reaguojama į besikeičiančias vaiko emocijas. Visi duomenys perduodami iš vienos sistemos dalies į kitą. Ir pats kompiuteris save valdo. Taip pat vyksta ir su kėde. Atsižvelgiant į emocijas ir jų stiprumą, parenkamas atitinkamas vibravimo scenarijus.

– Ką rodo realūs faktai, ar buvo ištirtas šios kėdės poveikis?

– Buvo atlikti tyrimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pagal tyrimų rezultatus galima teigti, kad teigiamas poveikis pasireiškė daugiau kaip 80 proc. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, patyrę neigiamų emocijų ar joms išsibalansavus, natūraliai nusiramina per kelias valandas. O sėdint tokioje relaksacinėje kėdėje – per 10–15 minučių. Tiesa, tam tikri atvejai buvo neutralūs. Na, o ryškiai išreikšto neigiamo poveikio, kad vaikas kėdėje susinervintų, nebuvo fiksuota.

– Kur tokias kėdes žadama pritaikyti? Gal ateityje jas galės įsigyti šeimos, auginančios vaiką su autizmo spektro sutrikimu?

– Ši priemonė buvo kurta daugiau mokymo, ugdymo įstaigoms ir šeimoms namuose. Mano nuomone, ji nekainuos brangiai – apie 2 tūkst. eurų.  

– Gal sulaukėte reakcijų iš žmonių, dirbančių su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais? Kokia jų nuomonė apie šią naujovę?

– Reakcijos teigiamos. Daug žmonių klausinėjo, kada jau bus baigta kurti tokia relaksacinė sistema. Kada tai taps prieinama – vyks serijinė tokių kėdžių gamyba.

– Galime didžiuotis, kad tai yra Lietuvos unikalus projektas…

– Taip. Jis buvo kuriamas trejus metus, o pati idėja vystoma dar ilgiau – apie penkerius metus. Prie šio projekto dirbo Lietuvos mokslininkai, visas mūsų kolektyvas. Dar norėčiau paminėti privataus kapitalo įmonę „NP5“ iš Šiaulių, kurie irgi prisidėjo. Ir visi prisidėjusieji savo aplinkoje turėjo  autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų.  

Remiantis Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) duomenimis, praeitas mėnuo taip pat buvo trečias šilčiausias sausio mėnuo Europoje, o Naujųjų metų dieną kai kuriose žemyno dalyse temperatūra sumušė visų laikų rekordus.

Antarktidoje jūros ledo plotas buvo 31 proc. mažesnis už vidurkį ir gerokai mažesnis už ankstesnį sausio mėnesio rekordą.

„Copernicus“ teigimu, ledo koncentracija Arktyje taip pat buvo mažesnė už vidutinę. Ji buvo 4 proc. mažesnė už vidutinę, o tai yra trečias mažiausias sausio mėnesio rodiklis.

Tirpstantis jūros ledas neturi pastebimo poveikio jūros lygiui, nes ledas jau yra vandenyno vandenyje.

Tačiau tai kelia problemų, nes padeda spartinti visuotinį atšilimą.

Kai vietoje balto jūros ledo, kuris iki 90 proc. Saulės energijos atiduoda atgal į kosmosą, atsiranda tamsi neužšalusi jūra, vanduo sugeria panašią dalį Saulės šilumos.

Visame pasaulyje praėję metai buvo penkti ar šešti šilčiausi per visą istoriją, nepaisant vėsinančio natūralaus meteorologinio reiškinio „La Nina“.

Europoje užfiksuota karščiausia visų laikų vasara, dėl kurios žemyne kilo gyvybių pareikalavusios sausros ir miškų gaisrai.

„Copernicus“ trečiadienį teigė, kad praėjusį mėnesį daugelyje Europos šalių, įskaitant Balkanus ir Rytų Europą, kur Naujųjų metų dieną buvo rekordiškai šilta, temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę.

Kitur aukštesnė temperatūra taip pat užfiksuota rytinėje JAV dalyje, Kanadoje ir Meksikoje.

„Šios ekstremalios temperatūros tebėra apčiuopiamas besikeičiančio klimato poveikio ženklas daugeliui regionų ir gali būti suprantamos kaip papildomas įspėjimas apie būsimus ekstremalius reiškinius“, – pareiškime teigė „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

„Pasaulinės ir regioninės suinteresuotosios šalys privalo imtis skubių veiksmų, kad sušvelnintų pasaulinės temperatūros kilimą“, – pridūrė ji.

Tačiau Sibire, Afganistane, Pakistane ir Australijoje temperatūra buvo žemesnė už vidutinę.

Klaipėdos universitete šiuo metu atliekami ežero baseino tyrimai. Juos užsakiusios Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis teigia, kad vandens kokybę siekiama išsiaiškinti prevenciniais tikslais.

„Kol kas visi duomenys rodo, kad vandens kokybė yra labai gera Platelių ežere, nesinori, kad taptų gera ar patenkinama, o tyrimą prevenciškai darome, norime pasižiūrėti, ar nėra iš aplinkui prietakos fosforo ir azoto junginių ar kitų teršalų, visus kitus parametrus“, – BNS sakė jis.

Pasak jo, nepaisant to, kad čia gera turizmo infrastruktūra, kasmet atvyksta daug lankytojų, labai gerą Platelių ežero vandens kokybę lemia tai, kad aplink nėra taršos objektų, miestų, dirbamos žemės.

„Ežero baseine nėra didelių taršos objektų, didelio miesto ir nuotekų vamzdžio, aplink pakankamai daug miškų, žemės ūkio naudmenų įtaka yra tik keliose vietose. Tie dalykai leidžia išsaugoti labai gerą vandens kokybę. Bent jau Žemaitijos regione Plateliai yra vienas iš švariausių ir skaidriausių ežerų“, – sakė R. Lydis.

Pasak direkcijos vadovo, vandens kokybės tyrimą nutarta atlikti keliose ežero vietose pastebėjus vandens žydėjimą, kuris gali signalizuoti apie pakitusią jo būklę.

„Mes turėjome signalų dėl lokalaus vandens žydėjimo, kilo klausimų, kodėl jie atsirado, tai tas tyrimas ir atsakys. Vandens žydėjimas reiškia, kad yra kažkokių biogenų ar maisto medžiagų, dėl kurių atsiranda dumblių, staigus jų pakilimas ir yra žydėjimas. Matyt, čia ir su klimato kaita kažkiek susiję, nes ir vidutinė metinė vandens temperatūra yra šiek tiek aukštesnė“, – kalbėjo R. Lydis.

Visas tyrimas, anot jo, trunka ilgiau nei metus, mokslininkai tiria vandens mėginius iš 15 skirtingų ežero vietų, aiškinasi biocheminę jo sudėtį, ežero dumblo pavyzdžius, analizuoja augalų paplitimą, stebi debetą, ežero nuotraukas iš kosmoso.

Galutinius tyrimų rezultatus ir išvadas planuojama gauti vasarį.

Kasmet ežero vandens mėginius tiria ir Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau šie tyrimai nėra tokie išsamūs.

Lawrence'o Livermore'o (Lorenso Livermoro) nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkai pirmą kartą branduolių sintezės reakcijoje pagamino daugiau energijos, nei buvo sunaudota jai įžiebti, pranešė Energetikos departamentas.

Pareigūnai teigė, kad šis pasiekimas sudarys sąlygas nacionalinei gynybai ir švarios energijos ateičiai plėtoti.

J. Granholm, išreiškusi viltį, kad šis proveržis „neabejotinai paskatins dar daugiau atradimų“, dalyvavo spaudos konferencijoje Vašingtone kartu su L. Livermore'o nacionalinės laboratorijos mokslininkais.

Branduolių sintezės šalininkai tikisi, kad vieną dieną bus galima gaminti beveik neribotą, anglies dvideginio neišskiriančią energiją, kuri išstums iškastinį kurą ir kitus tradicinius energijos šaltinius.

Branduolių sintezės reakcijos, panašios į vykstančias Saulės gelmėse, laikomos perspektyviu galingu švarios energijos šaltiniu.

Vykstant tokioms reakcijoms besijungiantys atomų branduoliai atpalaiduoja milžiniškus energijos kiekius. Šis procesas yra priešingas radioaktyviajam branduolių skilimui, daug anksčiau pritaikytam atominiuose ginkluose ir elektrinėse.

Kitaip negu tradiciniai atominiai reaktoriai, branduolių sintezės reaktoriai turėtų būti daug švaresni ir galingesni, keliantys mažesnį avarijų ir branduolinių medžiagų vagystės pavojų.

Tokius rezultatus atskleidžia 2021 m. rudenį – 2022 m. pavasarį vykdytas Kauno kolegijos Verslo fakulteto mokslininkų tyrimas, kurio metu analizuotos sveikatingumo paslaugų kokybės valdymo vertybės ir jų įtaka darbuotojų įsitraukimui. Tyrime dalyvavo 405 sveikatinimo paslaugų vartotojų, kurių dauguma lankėsi Birštono, Druskininkų ir Palangos kurortuose.

Atliekant tyrimą, klientų buvo prašoma įvertinti darbuotojų aptarnavimą, teikiant sveikatinimo ar SPA paslaugas. Gauti rezultatai atskleidė, kad darbuotojų puoselėjamos vertybės organizacijoje, atliekant paslaugas, daro tiesioginę įtaką vartotojo požiūriui į sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų kokybę. O vartotojų pasitenkinimas priklauso nuo to, kaip darbuotojai atliekamu darbu stiprino klientų pasitikėjimą pasirinkta įstaiga ir kiek atmosfera, kurioje buvo vykdoma SPA paslauga, buvo saugi ir patikima.

„Galima daryti prielaidą, kad organizacijos vertybes paslaugų vartotojai apskritai pastebi ne visada. Praktiškai tik tokios vertybės, kurias galima identifikuoti paslaugos teikimo metu, gali turėti įtakos vartotojui tikslingai nusprendžiant, ar pasirinkti tam tikrą organizaciją“, – vertindami gautas reikšmes apibendrino tyrėjai.

Vertybės, kurių tikisi darbdavys, bet nepastebi klientas

Po tyrimo paaiškėjo, kad tokios sveikatingumo sektoriaus specialistų vertybės kaip pagarba, profesionalumas, atsakomybė, empatija bei sveikata yra svarbios ir turi tiesioginės įtakos vartotojų pasitenkinimui paslaugų kokybe. Tačiau tokios universaliosios asmeninės savybės, kaip ekologiškumas, tobulėjimas, kūrybiškumas, bendruomeniškumas ar pilietiškumas, kurių, ne retai iš darbuotojų tikimasi, vykdant personalo atrankas, siekiant, kad darbuotojas būtų ne tik savo srities specialistas, mažiau pastebimos vartotojų ir dažniausiai suvokiamos kaip mažiau svarbios.

Po šio tyrimo paaiškėjo, kad vartotojai geriau vertina tokį darbuotojo įsitraukimą, kurį paslaugos teikimo metu pajaučia tiesioginio kontakto metu, o emocinis įsitraukimas daliai vartotojų apčiuopiamas sunkiau.

Vertindami darbuotojų įsitraukimą, klientai nurodė, jog Lietuvos sveikatingumo paslaugas teikiantys darbuotojai yra draugiški (88 proc.), mandagūs (87,8 proc.), paslaugūs (87,8 proc.), nesielgia šiurkščiai (87 proc.), atsižvelgia į kliento pageidavimus (84,4 proc.), suteikia informaciją apie teikiamą paslaugą (84,4 proc.) ir net 84,2 proc. vartotojų sutiko, kad darbuotojas, žino, kokie yra paslaugos gydomieji efektai ir koks galimas paslaugos ar procedūros šalutinis poveikis (82,4 proc.).

Apie 70 proc. respondentų sutiko, kad problemos sveikatingumo įstaigose sprendžiamos bendradarbiaujant ir nedelsiant. Apie 80 proc. vartotojų nurodė, kad organizacijoje paslaugos suteiktos taip, kaip ir buvo žadėta, lanksčiai, atsižvelgiant į klientų poreikius.

Didžioji dalis vartotojų (apie 80 proc.) nurodė, jog darbuotojai dirba efektyviai ir greitai, visada yra pasiekiami, kai jų prireikia klientui, o tai, anot tyrėjų, vartotojams padeda pasijusti svarbiais ir stiprina klientų pasitikėjimą pasirinkta organizacija.

Besilankantys dažniau, atsiliepia palankiau

Be to, po atlikto tyrimo paaiškėjo, jog tie vartotojai, kurie sveikatingumo ir SPA įstaigose lankosi tris ir daugiau kartų per metus, jas vertina geriau. „Vertinant tokius rezultatus, galima manyti, jog besilankantiems rečiau tarsi lieka neaišku, kokios tai paslaugos ir kaip jos bus teikiamos“, – prielaidas darė vartotojų elgsenos specialistė, socialinių mokslų daktarė Laima Jesevičiūtė-Ufartienė.

Panašūs rezultatai atsispindi ir vartotojams vertinant, ar paslaugos atliekamos tinkamai iš pirmo karto ir vertinant darbuotojų pasiekiamumą. Kai klientas lankosi nebe pirmą kartą, jam yra gerokai aiškiau kaip ir kur rasti darbuotojus ir suprasti, kokias paslaugas jie gaus.

„Šioje vietoje pastebime problemą, sveikatinimo ir SPA paslaugas teikiančios organizacijos turėtų stengtis aptarnauti kiekvieną klientą tarsi jis nežinotų nieko, padėti jiems susivokti paslaugose, jų aptarnavime ir pan.“, – atkreipė dėmesį Kauno kolegijos Verslo fakulteto docentė dr. L. Jesevičiūtė-Ufartienė.

Be to, panašu, jog šiuolaikinis klientas nėra linkęs prisirišti prie tos pačios organizacijos. Vertindami savo ketinimą rinktis tą pačią organizaciją, sveikatingumo sektoriaus klientai buvo santūresni, nei vertindami kitus teiginius. Tai, jog praeityje rinkosi tą pačią organizaciją, ketina ją rinktis ateityje ar yra pasirengę pirkti paslaugas iš tos pačios organizacijos, visiškai sutiko tik 29–35 proc. respondentų. Nedidelį klientų lojalumą organizacijoms rodo ir tai, jog praeityje besirenkančių tą pačią organizaciją buvo 63 proc., o 24 proc. apklaustųjų nurodė paslaugas rinkęsi pirmą kartą, nes su šiuo teiginiu visiškai nesutiko.

Vartotojai buvo atsargesni, vertindami, jog atpažįsta paslaugas teikiančius darbuotojus (68 proc.), jog organizacijos nuolat pasiūlo naujų paslaugų (66 proc.), kad darbuotojai gauna atitinkantį jų pareigas atlygį (68 proc.), kad organizacijoje yra geras paslaugų ir kokybės santykis (67 proc.) ir kad kaina už paslaugas yra priimtina (66 proc.).

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, Kauno kolegijos Verslo fakulteto tyrėjai, siekiantiems gerinti paslaugų kokybę sveikatinimo ir SPA centrams siūlo daugiau dėmesio skirti naujoms paslaugoms kurti, tobulinti, stiprinti darbuotojų kompetencijas bei plėtoti santykius, kurti klientų lojalumo skatinimo priemones.

Sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdingas senėjimas, tampa ypač aktualus.

Tyrimas inicijuotas, išgirdus pandemijos sužeisto sektoriaus poreikį

Poreikis atlikti šį tyrimą kilo, atsižvelgiant į Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos rengiamų konferencijų metu nuolat akcentuojamą klientų aptarnavimo sanatorijose Lietuvoje minimaliai atliekamų tyrimų kiekį. Poreikį paskatino ir paskutiniųjų pandeminių metų sukelti sektoriaus iššūkiai, kai kurį laiką svetingumo centrų veikla buvo dalinai ar visiškai apribota. Šiuo metu rinkai atsigaunant, sanatorijoms tenka prisitaikyti prie pasikeitusių vartotojų poreikių.

„Sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdingas senėjimas, tampa ypač aktualus. Būtinybė nagrinėti sveikatos paslaugų kokybę ne kartą išreikšta tarptautinėse konferencijose, siekiant suprasti, kaip šiame sektoriuje esančios vertybės motyvuoja ir pačius darbuotojus užtikrinti paslaugų kokybę ir kaip vartotojas įvertina paslaugų teikimo rezultatus“, – tyrimo svarbą aiškino Kauno kolegijos Verslo fakulteto mokslininkai.

„Labai džiaugiamės, kad Kauno kolegija ėmėsi šio tyrimo. Lietuvoje ypač mažai kalbama apie klientų aptarnavimą, ir daroma labai mažai profesionalių mokslinių tyrimų ypač sveikatinimo srityje. O ši sritis pritraukia svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Klientų aptarnavimas yra ypač svarbus, sėkmingai klientų patirčiai ir tam, kaip jie grįžę atsilieps apie Lietuvą. Šis tyrimas savotiškas pasitikrinimas kaip iš tiesų mums sekasi ir kur turėtume dėti akcentus“, – gautų duomenų reikšmę įvardijo „Eglės sanatorijos“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovė Viltė Liaugodienė.

Kauno kolegijos tyrėjų grupė planuoja tyrimą sveikatinimo paslaugų kokybės valdymo kontekste tęsti ir toliau, atliekant palyginamąjį darbuotojų ir vartotojų nuomonių tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti skirtumus ir panašumus tarp darbuotojų ir vartotojų požiūrių.

„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).

„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.

Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.

Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.

Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.

Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.

Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.

„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.

Rūšių gebėjimas prisitaikyti

„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.

Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.

Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.

Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.

2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.

„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.

Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.

Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.

„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.

„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.

„Pri­ta­rus pa­kei­ti­mams, vals­ty­bi­niuo­se moks­lo ty­ri­mų ins­ti­tu­tuo­se vy­riau­sio­jo moks­lo dar­buo­to­jo pa­rei­gi­nė al­ga bru­to, įskai­tant ba­zi­nio dy­džio di­dė­ji­mą, ga­lė­tų kil­ti nuo 241 iki 434, vy­res­nio­jo moks­lo dar­buo­to­jo – nuo 210 iki 338, moks­lo dar­buo­to­jo ty­rė­jo, moks­li­nin­ko sta­žuo­to­jo – nuo 210 iki 257 eu­rų, jau­nes­nio­jo mo­ks­lo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eu­rų“, – šią savaitę pristatydama pakeitimus Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Projektui po pateikimo buvo pritarta „už“ balsavus 113 Seimo narių ir vienam susilaikius. Toliau pataisas svarstys Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, į plenarinį posėdį svarstymui projektas turėtų grįžti lap­kri­čio 10 die­ną.

Pataisomis numatyta visoms mokslo įstaigų pareigybių grupėms 10 proc. padidinti pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas – vadinamąsias šakutes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad atlyginimai dėl to vidutiniškai augtų 13 procentų. Numatyta, kad tam biudžete prireiks apie 3,1 mln. eurų.

Algos augtų institutų direktoriams, mokslo sekretoriams, taip pat vyriausiems, vyresniesiems, jaunesniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, tyrėjams, mokslininkams stažuotojams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškinamajame rašte pažymi, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra „pernelyg maži ir nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje“, o nuo 2009-ųjų įstrigę mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai didėti pradėjo tik 2017-aisiais.

Pasak ministerijos, sparčiai didėjant visų sektorių darbuotojų atlyginimams Lietuvoje, akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas.

ŠMSM duomenimis, 2018-aisiais mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai buvo padidinti vidutiniškai 20 proc., 2019-aisiais – dar 16 proc., 2020-aisiais – dešimtadaliu. Pernai asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algoms skirta dar 5,2 mln. eurų, šiemet akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimai pakelti vidutiniškai 12,5 procento.

Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc. didinti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas apatines ir viršutines pareiginės algos koeficientų ribas, vadinamąsias „šakutes“, šioms grupėms: institutų direktoriams, mokslo sekretoriams, taip pat vyriausiems, vyresniesiems, jaunesniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, tyrėjams, mokslininkams stažuotojams.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai atlyginimai jiems išaugtų 13 procentų.

Numatyta, kad tam biudžete prireiks apie 3,1 mln. eurų.

ŠMSM pabrėžia, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra „pernelyg maži ir nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje“, o nuo 2009-ųjų įstrigę mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai didėti pradėjo tik 2017-aisiais, tam buvo skirta 3,1 mln. eurų.

Pasak ministerijos, sparčiai didėjant visų sektorių darbuotojų atlyginimams Lietuvoje, akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas.

Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka.

„Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Maži atlyginimai yra viena iš priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą“, – pažymi ministerija.

ŠMSM duomenimis, 2018-aisiais įtvirtinus stabilų darbo užmokesčio augimą, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai padidinti vidutiniškai 20 proc., 2019-aisiais – dar vidutiniškai 16 proc., 2020-aisiais – dešimtadaliu. Pernai asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algoms skirta dar 5,2 mln. eurų, šiemet akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimai pakelti vidutiniškai 12,5 procento.

Pasiūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, jis įsigaliotų nuo 2023-iųjų sausio 1-osios.