Visą savaitę jis vyks septyniolikoje Lietuvos miestų ir rajonų, bus surengta apie 350 nemokamų renginių, pranešė organizatoriai.

Bus rengiamos ekskursijos, laboratoriniai ir praktikos darbai, matematikos ir fizikos mėgėjams bus įrengtas pabėgimo kambarys. Įvairaus amžiaus moksleiviai ir kiti norintieji galės konstruoti robotus, per mikroskopą stebėti vėžines ląsteles ir matuoti bakterijas, generuoti verslo idėjas, stebėti žvaigždes, išbandyti virtualios reabilitacijos metodus, modeliuoti eismo srautus, konstruoti vėjo jėgainių modelius, kurti virtualios tikrovės aplinkas ir kt.

Kauno technologijos universitete veiks kompiuterinių žaidimo kūrimo dirbtuvės, išmaniuoju telefonu bus galima atlikti įvairius fizikinius eksperimentus, o matematikos mėgėjai išbandys sportinį bridžą. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai paaiškins, kaip apsisaugoti nuo sparčiai daugėjančių parazitų pernešamų ligų – tokių kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas.

Vilniaus universiteto filosofai pasakos, kaip efektyviai dirbti nuotoliniu būdu ir kaip parduoti empatiją. Vilniaus kolegijoje bus rodoma, kaip robotai padeda buhalteriams. Klaipėdoje, be jūros mokslų, bus galima sužinoti apie dirbtinių Žemės palydovų funkcijas, išmaniosios statybos principus, vyks virtualios ekskursijos po Prūsijos laikų Klaipėdą. Šiauliai dėmesį skirs LEGO robotikai, veiks kūrybiškumo laboratorija ir vyks varžybos su pačių pasigamintais lėktuvų modeliais. Panevėžyje numatyti robotų programavimo ir konstravimo užsiėmimai.

Dėl koronaviruso grėsmės organizatoriai dalyviams pasiūlys ir nuotolinių renginių – beveik šimtą tiesioginių transliacijų iš įvairių mokslo centrų laboratorijų.

„Geriausi savo sričių specialistai kalbės apie klimato pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje, kibernetinio saugumo situaciją ir jį užtikrinančias technologijas, apie smegenų tyrimų naujienas“, – teigiama pranešime.

Virtualiai bus galima apžiūrėti ir mamutų parodą.

Daugumoje renginių dalyvių skaičius yra ribojamas iki 10–30 asmenų.

Jis prasidės žaidynėmis, kur moksleivių komandos turės pademonstruoti žiūrovams pačių sugalvotus mokslo eksperimentus, o po to varžysis, atlikdami užduotis.

Oficialaus festivalio atidarymas numatytas VU Teatro salėje, kur suplanuota meninė programa su mokslo šou elementais.

Iki rugsėjo 20-osios festivalio metu Vilniuje numatyta per pusšimtis renginių.

Kauno technologijų universiteto erdvėse žadama atverti molekulių ar mikrobų pasaulį. Išbandžius įvairias technologijas, bus galima sužinoti apie naujausias tendencijas kibernetinio saugumo, elektronikos, duomenų analitikos, robotikos, finansų ir kitose srityse.

Mokslo erdvės taip pat veiks Ąžuolyno parke, Lietuvos sveikatos mokslo universitete, Kauno klinikose, Kauno kolegijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technikos kolegijoje, Lietuvos zoologijos muziejuje.

Klaipėdoje didžiausias dėmesys bus skiriamas supažindinti su jūrų mokslo naujovėmis ir tyrimų technologijomis, papasakoti apie ateities karjeros jūriniame sektoriuje galimybes, skatinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės sampratą.

Mokslo festivaliai renginiai vyks ir Šiauliuose, Panevėžyje bei dar keturiolikoje mažesnių Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų mokyklų.

Mokslo festivaliu „Erdvėlaivis Žemė“ siekiama skatinti moksleivius domėtis mokslu bei ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą.

Daugiausia moksleiviams skirto festivalio renginiuose bus galima lankyti nemokamas ekskursijas, seminarus, paskaitas, pasitikrinti verslumo gebėjimus, aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse bus pasakojama apie perspektyvias profesijas ir kokių kompetencijų reikia, norint realizuoti savo svajones, teigia organizatoriai.

„Ateities Lietuvos ekonomikos sėkmė priklausys nuo to, ar sugebėsime ir toliau auginti šias industrijas, skatindami jas rinktis jaunus specialistus. Jaunimą su inovatyviomis industrijomis supažindinantys renginiai, tokie kaip „Erdvėlaivis Žemė“, padeda pamatą ir inovacijomis grįstos šalies ekonomikos augimui, ir jaunų žmonių suvokimui, kad Lietuvoje taip pat galima kurti išskirtinius sprendimus pasauliui, gaunant gerą atlyginimą“, - pranešime spaudai cituojamas vienas iš festivalio globėjų ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje vyks seminaras „Dirbtinė intuicija: kokių kompetencijų reikės dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje“, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete numatoma diskusija, kaip daryti pokyčius organizacijoje.

Panevėžyje planuojamas pažintinis turas po modernią, automatizuotą norvegų „Devold“ gamyklą, gaminančią termodrabužius. Ekskursijoje po ADAX gamyklą, gaminančią šildymo sistemas, bus galima sužinoti apie ateities daiktų interneto sprendimus ir išgirsti kaip gamyklos atrodys ateityje. Ekskursijoje po Panevėžio mechatronikos centrą mokiniai susipažins su mikro-nano kūrimo technologijomis, pamatys kriptovaliutų išgavimo sistemas, sužinos kas vyksta pasaulinėje kriptovaliutų rinkoje ir kaip „blockchain“ technologija bus naudojama ateityje.

Vilniuje veikiančios Robotikos mokyklos darbuotojai lankysis Merkinės V. Krėvės gimnazijoje, kur kvies jaunuosius robotikos mėgėjus daugiau sužinoti apie šią sritį, o Vilniuje ir Kaune organizuos programavimo pratybas, remiantis „Minecraft“ žaidimu.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo ir Žemynos gimnazijose lankysis programavimo akademijos moksleiviams „Code Academy Kids“ vadovė Aurelija Makselytė, parengusi paskaitą apie moksleivių verslumą ir jo svarbą.

Šiaulių miesto verslo inkubatoriuje viešosios įstaigos „Eduplius“ vadovas Romanas Šarpanovas kvies pradinių klasių mokinius į edukacinius užsiėmimus, kuriuose naudojami „Ozobot“ robotai, padedantys lavinti informatinį ir kritinį mąstymą.

Besidomintieji lazerinės ir šviesos technologijomis kviečiami į Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centrą Vilniuje. Fotonikos slėnyje bus galima aplankyti lazerių kūrimo dirbtuves, mokslininkų laboratorijas, susipažinti su lazerių veikimo principais ir pamatytu vieną iš lazerių taikymo sričių – 3D spausdinimą.

Festivalio renginiai vyks iki rugsėjo 21 dienos.

„Tokie renginiai kaip šis mokslo festivalis suteikia jaunimui galimybę aplankyti inovatyvias Lietuvos įmones ir iš arti apžiūrėti produkciją, susipažinti su jų darbo metodais. Itin svarbu, kad jaunimas suprastų, kaip yra kuriamos inovacijos, kokia jų svarba, matytų geriausius inovatyvių Lietuvos įmonių pasiekimus“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.

Didžiausio dalyvių susidomėjimo paprastai susilaukia ekskursijos į aukštųjų technologijų įmones, jų tyrimų laboratorijas. Šiemet bus galima aplankyti biotechnologijų kompanijos TEVA/„Sicor Biotech“ ir sužinoti apie biofarmacinių preparatų kūrimą. „Thermofisher Scientific Baltics“ darbuotojai pademonstruos, kaip moderniausiose laboratorijose gimsta mokslininkams skirti produktai – tokie, kaip DNR molekules karpančios biologinės „žirklės“. Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centre atviros bus lazerių kūrimo dirbtuvės, mokslininkų laboratorijos. Bus galima išbandyti 3D spausdintuvą.

Kauno technikos kolegijos vyks 7-9 klasių mokiniams skirta programa „Suprojektuok, pasigamink ir džiaukis“. Jos metu bus demonstruojamos šiandienos ir ateities gamybos technologijos. Panaši programa vyks ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete, kur lankytojai mokysis parašyti programas mikrovaldikliams, naudojamiems išmaniuosiuose įrenginiuose, virtualius daiktus paversti realiais su 3D modeliavimo ir spausdinimo įrankiais, programuoti robotus.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete rengiama paskaita apie intelektualias verslo operacijų valdymo sistemas: dirbtinį intelektą, didelių duomenų masyvų apdorojimą, skirtas valdyti bankomatų grynųjų pinigų srautus.

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ rengiamas keturioliktą kartą.

Jos teigimu, pagrindinė mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ misija yra priartinti „erdvėlaivį“ – mokslą – prie „Žemės“ – jaunimo.

Didžiausias mokslo populiarinimo renginys šalyje šiemet buvo surengtas jau 13-ąjį kartą. Nuo pat ryto į KTU „Santakos“ slėnį ir Studentų miestelį rugsėjo 9 d. susirinkę moksleiviai ir studentai, mokslo darbuotojai dalyvavo įvairiuose eksperimentuose, paskaitose, demonstracijose, praktiniuose užsiėmimuose, ekskursijose bei mokslo mugėse, iš viso vyko apie 80 renginių. Juose buvo pristatomos mokslo įdomybės, tokios kaip išmanieji namai, sumaniosios medžiagos, robotai, nanotechnologijos, virtualus jogos treneris ir daugelis kitų.

Apsilankius paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose buvo galima sužinoti, kaip veikia verslo įmonė, aptarti XXI-ojo amžiaus finansų ypatumus ar suplanuoti savo karjerą. KTU Studentų miestelyje taip pat vyko infomobilio, mobilios STEAM laboratorijos pristatymo renginys.

Lietuvos ateitis – mokslas ir inovacijos

Pasveikinti „Erdvėlaivio Žemė“ dalyvių ir pristatyti pirmąjį pranešimą „Mokslo ateitis Europos Sąjungoje: strateginės įžvalgos“ atvyko už mokslą ir inovacijas atsakingas Europos Komisijos komisaras Carlosas Moedas, Kauno miesto mero visuomeninis patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais prof. Dainius Pavalkis.

C. Moedo teigimu, Europos Komisijos veikla šiandien yra nukreipta į mokslo ir inovacijų stiprinimą, skatinamas atviras mokslas ir inovacijos. „Mokslo atvirumas yra ne tik ideologinė, bet ir finansinė platforma, kuri leistų sutaupyti ne tik Europos Sąjungai, bet ir atskiroms šalims, įskaitant Lietuvą“, – sakė renginio svečias.

Linkėdamas, kad mokslo festivalis ateityje apimtų dar daugiau Lietuvos miestų ir rajonų, o į jo veiklas įsitrauktų vis daugiau studentų ir moksleivių, buvęs švietimo ministras D. Pavalkis akcentavo, kad be mokslo ir inovacijų Lietuva neturi ateities. Profesoriaus teigimu, tokie renginiai kaip mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ yra labai reikalingi ir svarbūs. 

Skatina rinktis tyrėjo kelią

Mokslo populiarinimo laidų autorius ir vedėjas, vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ iniciatorių ir jo organizatorius Rolandas Maskoliūnas džiaugėsi, kad mokslą pavyko priartinti prie žemės.

„Erdvėlaivis Žemė“ – unikali iniciatyva, sujungianti skirtingus švietimo sistemos dalyvius iš keturiolikos šalies miestų bei rajonų. Drauge besimokydami ir eksperimentuodami, galime patirti, kaip mokslo dėsniai veikia kasdieniame gyvenime“, – kalbėjo R. Maskoliūnas.

Jo nuomone, mokslo festivalis ir toliau sėkmingai įgyvendina savo tikslus, t.y. skatina visuomenės kritinį mąstymą, domėjimąsi mokslu, naujausiomis technologijomis bei padrąsina jaunimą rinktis tyrėjų kelią.

„Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo „Erdvėlaivis Žemė“ starto, labai įdomu matyti, kaip jis keičiasi, tobulėja ir auga. Lyginant su pirmaisiais mokslo festivalio metais, šiandien galime džiaugtis kur kas turiningesne programa, interaktyvesniais renginiais, didėjančiu moksleivių – ypatingai žemesniųjų klasių – skaičiumi. Kuriant renginio programą šiemet dalyvauja ne tik mokslininkai, studentai, bet ir gimnazistai“, – džiaugėsi R. Maskoliūnas.

R. Maskoliūnas sakė neabejojantis, kad nemaža dalis susirinkusiųjų po keleto metų taps puikiais tyrėjais, kurie nustebins savo žiniomis bei atradimais. „Esu labai dėkingas KTU, kuris nuo pat pirmųjų mokslo festivalio dienų buvo ir yra vienas pagrindinių jo ramsčių“, – sakė jis.

Tradicija tapęs renginys „Erdvėlaivis Žemė“ jaunuosius tyrinėtojus pakvietė jau septintą kartą. Organizatoriai džiaugiasi, kad vis daugiau moksleivių ateina pažiūrėti pro mikroskopą, išbandyti fizikos ar chemijos eksperimentus bei pasukti galvą sprendžiant įvairiausius uždavinius.

„Vien dalyvių šiais metais turime apie pusantro šimto. Čia įvairius mokslinius triukus demonstruoja beveik visi universitetai, įvairios nevyriausybinės organizacijos bei kiti partneriai. Džiugu, kad festivalis jau turi savo veidą ir nebereikia aiškinti, ką mes čia rodom. Nuo pat ryto pradėjo eiti mokytojai su vaikais“, - kalbėjo Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas.

Jis juokavo, kad penktadienį greičiausiai visos Kauno mokyklos atvyko į mokslo festivalį. Organizatoriai tikėjosi, kad per visą dieną sulauks apie 3000 lankytojų, tačiau šis skaičius buvo pasiektas per maždaug pusantros valandos. „Vėliau nebebuvo prasmės net skaičiuoti, nes mokyklinių autobusų eilė iki degalinės nusidriekė“, - pridūrė forto valdytojas.

Šiais metais festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ mažieji smalsuoliai gali pasidairyti po įvairiausias sritis. Netrūksta cheminių eksperimentų, parodančių, kaip medžiagos keičia spalvas, kaip kvepia ar kur tai naudojama. Netrūko ir fizikos dėsnius laužančių demonstracijų.

V.Orlovas pasakojo, kad mokiniai itin domėjosi kraujo mikroskopija, lazerių apdirbimu. Tokia technika traukė vyresniuosius moksleivius. Jie noriai bandė lazeriais išraižyti savo vardą ar sukonstruoti kokį nors suvenyrą. Mažiausiems mokslininkams patiko paragauti įvairiausių skanėstų.

„Mačiau buliaus, žirgo kaukoles. Mačiau, kaip reikia pasigaminti laivelius dar gaminome kokteilius, kuriuos paskui išgėrėme. Jie buvo saldūs ir šilti“, - išgyventomis emocijomis dalinosi pradinukė Rasa. Organizatoriai taip pat kvietė paragauti vaisių makaronų, o išsprendus teisingai matematikos uždavinius, vaikai galėjo pasimėgauti saldainiais.

VII fortas festivalio metu priglaudė ir „Saulės“ gimnazijos moksleivius, kurių tikslas buvo suburti kuo vieningesnę klasę. Gimnazistus atlydėjusi fizikos mokytoja davė užduotis, skirtas lavinti tarpusavio ryšius, o kartu ir pakartoti jau įgytas žinias.

„Komandos iš dvidešimties makaronų turėjo pastatyti aukščiausią bokštą. Svarbu, kad jis stovėtų. Taip pat iš folijos gaminome laivelius ir pridėjus monetų žiūrėjome, kurios grupės laivas ilgiausiai neskęsta. Tai buvo klasės susibendravimas ir lyderių paieškos, o kartu prisiminėm pusiausvyros bei Archimedo dėsnius“, - sakė fizikos mokytoja Loreta Gražienė.

Visgi, ko gero daugiausiai dėmesio sulaukė muitininkų atvežti šunys. Kinologai su šunimis pademonstravo įvairias komandas. Vėliau vaikai nepraleido progos paglostyti keturkojų draugų ir pasisemti gerų emocijų.

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ vyks ir šeštadienį nuo 12 iki 17 valandos.

„Tai puiki proga iš arti pamatyti ir išgirsti, ką įdomaus ir svarbaus veikia Lietuvos ir pasaulio mokslininkai, kokie nauji išradimai netrukus paįvairins mūsų gyvenimą, kokias mokslo mįsles pavyko įminti“, – teigia festivalio rengėjai.

Bene daugiausia renginių vyks Vilniuje. Vilniaus universiteto (VU) Ląstelės biologijos laboratorijoje su specialia įranga bus galima pamatyti, kaip žūsta vėžinės ląstelės jas veikiant chemoterapiniu vaistu. Modifikacijų projekto „Neįtikėtini gyvūnai“ sumanytojai siūlo sukurti žmogaus-gyvūnų hibridus Zoologijos muziejuje.

Bus rengiamos ekskursijos į TEVA/ Sicor Biotech gamyklą ir Thermo Fisher Scientific Baltics gamyklas pažiūrėti, kaip gimsta mokslininkams skirti produktai ir naujos kartos vaistai, į Fotonikos slėnį ir bendrovę „Ekspla“ – susipažinti su lazerių veikimo principais, išbandyti 3D spausdinimą.

Renginiai taip pat vyks Vilniaus kolegijoje, Užupio meno inkubatoriuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kitur.

Rugsėjo 16 dieną Mokslo aikštėje, Saulėtekio alėjoje, suplanuota mokslo populiarinimo šventė. Tą pačią dieną Vilniaus Gedimino technikos universitetas pristatys „Robotų planetą“, kur bus galima išbandyti mokomuosius ir studentų sukonstruotus robotus, LEGO robotus, pasimokyti juos programuoti.

Savo fakultetus ir Santakos slėnį lankytojams atvers ir Kauno technologijos universitetas. Apsilankiusieji Vytauto Didžiojo universiteto Menų laboratorijoje taps menininkais ir meno ekspertais. Ekskursiją po seniausius Kauno viduramžių statinius – pilį, Perkūno namą, Vytauto Didžiojo bažnyčią, Arkikatedrą baziliką – surengs Lietuvos mokslo premijos laureatas profesorius Vytautas Levandauskas. Ekskursijos numatytos ir po Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos muziejų, Lietuvos zoologijos sodą, VDU Botanikos sodą.

Uostamiestyje mokslo ir technologijų mėgėjai turės galimybę aplankyti jūrų uostą, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykloje – valdyti įvairius laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose, Klaipėdos universitete – patirti, kaip projektuojami modernūs laivai, išbandyti molekulinės genetikos tyrimo metodus, taikomus biologijoje ir ekologijoje.

Mokslo festivaliai renginiai taip pat vyks Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Anykščiuose, Kaišiadoryse, Palangose, Vilkijoje, Kretingoje, Šakiuose, Druskininkuose.

Agurkai ir brangakmeniai

Ant stalo guli laidais apraizgytas marinuotas agurkas, į kurį susmeigtos lemputės. "Sako, kad agurkų varža maža, todėl dabar bandome marinuoto agurko varžą", – rimtu mokslininko veidu pasakojo Justas ir pradėjo sukioti įvairių aparatų rankenėles. Visų nuostabai, lemputės ant agurko sužimba lyg šviesoforas.

O prie gretimo stalo merginos pylė į šaukštą kokakolą, švepsą, girą. Netrukus tie skysčiai pavirto gardžiais ikrais, kokių tikriausiai daugiau niekur neparagausite – parduotuvėje tokių nerasite. Darbas virė, kad ir kur pažvelgsi, o nosį ėmė kutenti saldus karamelės kvapas – molekulinės gastronomijos specialistai tuoj išlies cukrinius ledinukus ant pagaliuko.

"Jei nebijote sušlapti rankų, pabandykite neniutoninio skysčio, – pasiūlė dubenį su baltu skysčiu Agnė ir suskubo paaiškinti apie mokslinį eksperimentą. – Jis atrodo skystas, bet, pamaigius rankose šią masę, ji virsta kietuoju kūnu."

O laboratorijoje reikalai gerokai rimtesni. "Čia negalima nieko valgyti, o norint ko nors paklausti, reikia pakelti ranką", – išdalijusios baltus mokslininkų chalatus žiūrovams paaiškino laboratorijoje šeimininkaujančios Akvilė ir Mantė. Jos pasiryžusios išaiškinti ir pademonstruoti, kas yra kraujas, kam jis reikalingas, iš ko sudarytas. Laboratorijos lankytojams netrukus demonstruojami ir kraujo mėginiai, ir vaizdo medžiaga apie tai, kuo skiriasi žmogaus, arklio arba vištos kraujas.

"Festivalio lankytojams ruošiame net 700 vienetų brangakmenių. Ir juos bus galima neštis namo", – pasigyrė matematikos užsiėmimų mokytoja Aleksandra. Netrukus paaiškėjo, kad tai būdas vaizdžiai susipažinti su erdvinėmis figūromis. "Su savanoriais baigiame pagaminti ruošinius, iš kurių festivalio lankytojai patys lankstys ir pasigamins įvairių formų brangakmenius, juos svers ir pagal svorį apskaičiuos, kiek kartų turi jo pagaminta brangenybė", – paaiškino pedagogė.

Kvies mokytis žaismingai

Didžiausio Lietuvoje mokslo festivalio mokslo populiarinimo šventė Kauno tvirtovės VII forte rengiama jau trečius metus iš eilės.

"Šiuo festivaliu norime duoti pagreitį naujiems mokslo metams ir parodyti, koks smagus dalykas gali būti mokslas, kaip įdomu yra mokytis. Svarbiausia, kad ta festivalio įžiebta ugnelė degtų iki kitos vasaros, o mokslo paskui gali ieškoti ir pas mus, ir mokyklose, ir universitetuose", – svarbiausia idėją atskleidė Kauno tvirtovės VII forto muziejaus vadovas Vladimiras Orlovas. Anot jo, mokslo šventėje bus įdomu visiems, pradedant darželinukais, baigiant abiturientais. "Žinoma, nereikėtų namie palikti ir tėvelių", – šyptelėjo V.Orlovas.

Jis pasidžiaugė, kad kartu su universitetais, Kauno kolegija, kitais partneriais dalyvaus ir bus patirčių, kad ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Visas mokslas pas mus – apčiuopiamas rankomis, todėl sužinojus apie bet kokį dėsnį nekils klausimų, kam to reikia", – pasakojo V.Orlovas.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet bus ir rimtų naujovių. Sudėtinga mikrobiologijos tema apie kraują forto laboratorijoje bus suprantama ir vaizdžiai pademonstruota lankytojams. Netrukus į fortą atkeliaus naujos modernios lazerinės staklės, kuriomis vaikai galės pasigaminti sau žaislų. "Tai toks įvadas į projektavimą ir gamybą, kad vaikas vaizdžiai pamatytų ir pats išbandytų, kaip viskas prasideda nuo mokslinės idėjos ir baigiasi rankoje laikomu pagamintu žaislu", – dėstė VII forto muziejaus vadovas.

Pasak jo, kai kurie eksperimentai neatrodys tokie rimti, tačiau be jų – nė žingsnio. "Marinuotų agurkų varžos patikrinimas tikriausiai neturi didelės reikšmės pramonei, tačiau mokslas vaikams reikalauja tokių pedagoginių sprendimų", – šyptelėjo V.Orlovas.

Savanoriai – varomoji jėga

"Visuose festivalio taškuose mokslą pristatysime kaip dalį mūsų kasdienybės – tai bus apčiuopiama ir suprantama kiekvienam", – sakė VII forto muziejaus renginių organizatorė Rasa Bortkevičiūtė.

Anot jos, pernai buvo itin populiarus mokslo taškas "Eureka", kur lankytojai galėjo atlikti įvairius bandymus su paprasčiausiais maisto produktais, kurių yra kiekvienuose namuose, tad šiemet šiame taške bus dar daugiau savanorių ir dar daugiau spalvingų eksperimentų. "Vaikus pamokysime, kaip jie vieną ar kitą bandymą gali patys padaryti namie, o ir tėvelius pakonsultuosime, kad tai nepavojinga", – šypsojosi Rasa.

Užsiėmimai festivalio metu vyks ir lauke, ir uždarose forto erdvėse, o su mokslu artimiau susipažinti kvies 30 festivalio dalyvių. "Tai nebus popieriniai stendai. Universitetai, kolegijos, privačios bendrovės pristatys savo veiklą taip, kad lankytojai galėtų patys viską išbandyti, pačiupinėti ir pasijusti fizikais, chemikais, projektuotojais ar kitų sričių atstovais", – pasakojo R.Bortkevičiūtė.

Pažintį su mokslo subtilybėmis užmegzti padės 60 savanorių, kurie dabar intensyviai tobulina savo įgūdžius VII forte. "Dauguma jų – gimnazistai, yra ir studentų. Bene aktyviausi mūsų savanoriai – iš Kauno jėzuitų gimnazijos. Dauguma jų savanoriavo festivalyje ir pernai. Džiugu, kad jie nedingo, o domisi toliau ir labiau", – pasakojo R.Bortkevičiūtė. Pasak merginos, ne mažiau džiugina ir savanoriauti atėję naujokai – jiems viskas nauja ir įdomu, o jų pastabos atkreipia dėmesį, kas gali būti svarbu festivalio lankytojams.

Mokslas Kauno tvirtovės VII forte nušvis įvairiomis spalvomis rugsėjo 9–10 d. Renginio "Mokslas kitomis spalvomis. Atrask. Pažink. Išbandyk" lankymas nemokamas.