Vilniaus miesto savivaldybė jau dabar ruošiasi augimui ir suplanavo pertvarkyti mokyklų tinklą taip, kad visiems vilniečiams būtų patogu pasiekti gerą mokyklą arčiau savo gyvenamosios vietos, būtų užtikrintos sąlygos kokybiškam ugdymui, o lėšos švietimui būtų panaudojamos racionaliai ir efektyviai.

„Vilniaus gyventojų skaičius auga, o vaikų skaičius net labai sparčiai auga – trimečių yra beveik dvigubai daugiau nei septyniolikmečių, tad mums kyla nemenkas iššūkis – sudaryti vaikams sąlygas eiti į mokyklą šalia savo namų. Matydami visas šias tendencijas, planuojame iki 2025 mieste atidaryti net aštuonias naujas mokyklas: du darželius-mokyklas, vieną pradinę, tris progimnazijas bei vieną gimnaziją. Tikimės, kad miesto tarybos nariai pritars šiam ambicingam ir kruopščiai parengtam planui“, – sakė mero pavaduotojas bei mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės vadovas Tomas Gulbinas.

Mokyklos steigiamos ten, kur jų labiausiai reikia

Planuojama, kad naujos ugdymo įstaigos bus pastatytos tuose rajonuose, kurie itin sparčiai plečiasi. Du darželiai-mokyklos – Perkūnkiemyje ir Tarandėje, viena pradinė mokykla – Pilaitėje. Siekiama įkurti ir tris progimnazijas – Antakalnyje, Bajoruose bei Pavilnyje (Signatarų kvartale). Jau pasirašyta rangos sutartis su gimnazijos Tolminkiemio gatvėje (Pilaitėje) statytojais, o artimiausiu metu dar viena gimnazija planuojama atsidarys ir Verkių seniūnijoje.

Naujoje gimnazijoje Pilaitėje mokysis apie 1000 mokinių, Jeruzalės progimnazijos priestate – 300, Mykolo Romerio progimnazijoje – 600, o mokyklą-darželį Perkūnkiemyje lankys 500 vaikų (300 pradinukų ir 200 darželinukų). Visi šie projektai jau pradėti, tačiau įgyvendinimo stadijos skirtingos.

Planuojama, kad būsimoje mokykloje-darželyje Tarandėje galės mokytis 500 vaikų (300 pradinukų ir 200 darželinukų). Progimnazijoje Bajoruose – 700, gimnazijoje Verkiuose – 800, pradinėje mokykloje Pilaitėje – 400 vaikų, o progimnazijoje Pavilnyje – net 800 vilniečių. Pagal dabartinius planus, progimnazija Bajoruose bei pradinė mokykla Pilaitėje galėtų duris atverti 2024 m., kitos ugdymo įstaigos – 2025 m.

Prie mokyklų tinklo pertvarkymo dirbo savivaldybės ugdymo specialistai, tarybos nariai, architektai, teisininkai, Vilniaus mokyklų direktoriai.

Galutinį mokyklų tinklo pertvarkos sprendimą priims miesto Taryba artimiausiame posėdyje, kuris vyks kovo 31 d.

Dažniausiai vyresnių klasių moksleiviai planuoja rinktis socialinių mokslų arba biomedicinos studijas – taip teigia atitinkamai 30 ir 20 proc. vyresnių klasių moksleivių Vilniuje.

Pagal populiarumą toliau rikiuojasi humanitarinių mokslų (17 proc. apklaustųjų), menų (16 proc.) bei technologinių mokslų (15 proc.) studijos, rečiausiai planuojama rinktis fizinius mokslus (10 proc.). Pusė vyresnių klasių moksleivių yra tvirtai nusprendę studijuoti Lietuvoje, o kas 7-as teigia dėl studijų ketinantis iškeliauti į užsienį. Tai atskleidė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 10-12 klasių moksleiviai Vilniuje.

Tyrimo metu taip pat siekta įvertinti, kiek moksleivių polinkiai bei dominuojantis intelekto tipas yra tinkami jų planuojamai profesijai. Nustatyta, kad moksleivių, planuojančių rinktis socialines studijas, intelekto tipas geriausiai atitinka jų pasirinktą studijų kryptį – jie pasižymi vyraujančiu tarpasmeninio intelekto tipu, kuris būdingas linkusiems bendrauti, dirbti komandoje, vadovauti žmonėms. Tuo tarpu tie moksleiviai, kurie planuoja rinktis biomediciną ar fizinius mokslus į savo intelekto tipą atsižvelgia mažiau – šioje grupėje studijoms reikalingas loginis-matematinis intelektas yra gan žemas.

„Nors matome, kad didelės dalies moksleivių studijų pasirinkimas atspindi dominuojantį jų intelekto tipą, tačiau vis dar ryški tendencija ateities karjerą rinktis intuityviai, atsižvelgiant į populiarią nuomonę ir kitus išorės veiksnius. Dažnai moksleivių pasirinkimui įtakos turi tuo metu vyraujanti nuomonė apie profesijos prestižą ir perspektyvas, naujoviški profesijų pavadinimai, geografinė studijų vieta, pvz., artumas nuo namų ar konkreti užsienio šalis, kaina, autoritetų – mokytojų bei tėvų – nuomonė, o ne moksleivių asmeniniai interesai ir gebėjimai,“ – sako VU TVM Talentų ugdymo vadovė dr. Jurgita Vizgirdaitė.

Pasak dr. J.Vizgirdaitės, moksleiviams renkantis ateities profesiją svarbu pažinti savo tikruosius polinkius, dominuojantį intelekto tipą, kuris, remiantis Howardo Gardnerio teorija, yra 9 tipų: verbalinis-lingvistinis (kalbinis), erdvinis-vaizdinis, loginis-matematinis, kinestetinis (judėjimo), muzikinis, tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis), gamtinis (natūralistinis) bei egzistencinis. „Konsultuojant moksleivius dėl karjeros pasirinkimo svarbu įtraukti mokytojus, tėvus, kurie pažįsta individualius savo vaiko poreikius bei polinkius, ir anksčiau universitetą baigusius studentus, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi. Be to, nereikia bijoti konsultuotis ir su karjeros pasirinkimo specialistais, kurie gali padėti atsakyti į svarbius klausimus. Prisiminkite, kad viso gyvenimo karjera neapsiriboja darbine veikla - ji apima asmeninį gyvenimą ir yra labai svarbi savęs realizavimui ,“ – sako dr. J. Vizgirdaitė.

Baltijos koučingo centro vadovo Povilo Petrausko teigimu, profesijos pasirinkimas ne pagal tikruosius polinkius gali turėti liūdnų padarinių ateityje. „Neteisingai profesiją pasirinkęs žmogus gali jausti nepasitenkinimą, kaltę, jis gali būti sėkmingas, tačiau nuolat nervingas darbuotojas,  nuo ko dažnai nukenčia jo artimieji – visą dieną dirbdamas netinkamą darbą jis save programuoja barniui vakare, – sako P.Petrauskas. – Apie tokį neteisingą pasirinkimą galima suprasti jau gana anksti – bestudijuojant ar vos pabaigus studijas. Visgi tada jaunam žmogui kažką keisti gali būti sunku, nes jis vis dar finansiškai priklausomas nuo tėvų, bijo prarasti jų paramą. Pasitaiko atvejų, kai neteisingai pasirinkęs profesiją žmogus apie tai supranta daug vėliau, kai užauga jo paties vaikai – tada susidūręs su jų karjeros pasirinkimo situacija jis gali prisiminti savo paties klaidingo pasirinkimo kelią, kas dažnai sukelia nepasitenkinimą, vidinę kovą.“

Abu specialistai moksleiviams, besirenkantiems ateities profesiją, pataria skirti daugiau laiko savęs pažinimui. Moksleiviai turėtų savęs klausti, kokiai veiklai jie nori skirti daugiausia dėmesio ir laiko, kokiose pamokose laikas jiems prabėga greičiausiai. P.Petrausko teigimu, dažnai iš inercijos jaunuoliai seka savo tėvų pėdomis, pvz., medikų vaikai dažnai renkasi mediciną, nors jų polinkiai visai kitokie nei tėvų. Pasak jo, nors sekti tėvų pėdomis nėra blogai, tačiau svarbu žinoti, ar pasirinkta profesija patinka pačiam moksleiviui.

Tyrimas buvo atliktas 2014 m. balandį. Jo metu buvo apklausta 1240 10-12 klasių moksleivių iš 14-os Vilniaus gimnazijų.